2012-08-27 Ar rūšiuodami atliekas prisidedame prie klimato kaitos mažinimo?
Spausdinti RSS Srautas

 Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu. Pagrindinė priežastis – šiltnamio efektas, atsirandantis dėl atmosferoje susikaupusių anglies dioksido (CO2) dujų, kurios nepraleidžia saulės šilumos išspinduliuoti į kosmosą, susidaro dėl žmogaus gyvenimo būdo.

 

 Klimato kaitai turi įtakos elektros energiją ir šilumą namams gaminančios jėgainės, automobiliai ir lėktuvai, prekes gaminantys fabrikai, maisto produktų duodantis žemės ūkis. Kitos dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra metanas ir azoto dioksidas. Jos išsiskiria kartu su nematomomis dujomis iš atliekų sąvartynų, galvijų, ryžių laukų ir tam tikrai būdais tręšiant dirvą.

 

 Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo sferų – komunalinių atliekų sąvartynai. Visame pasaulyje sąvartynų plotai užima šimtus kvadratinių kilometrų plotus, išskirdami tūkstančius tonų metano dujų. Tokios atliekų sankaupos ne tik keičia natūralų kraštovaizdį, skleidžia nemalonius kvapus, tačiau kartu ir išskiria dujas, skatinančias klimato kaitos procesus. Vykstant puvimo procesams susidaro metanas, kuris patenka į aplinką. Mažinat atliekų kiekius, galima sulėtinti visus neigiamus padarinius.

 

 Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė neįsivaizduojama be įmantriai įpakuotų produktų ir viliojančių pakuočių, kurios dažniausiai po to atsiduria sąvartynuose. Įvairiose šalyse bandoma mažinti atliekų kiekius, statant atliekų deginimo įmones, tačiau daug daugiau naudos ir mažiau žalos gamtai rūšiuojant atliekas. Išrūšiuotas atliekas nesudėtinga perdirbti, o tuo pačiu mažinamas atliekų kiekis patenkantis į sąvartyną.

 

 Manoma, jog jei 100 000 žmonių, kurie paprastai nerūšiuoja atliekų, pradėtų tą daryti, visi kartu sumažintų CO2 emisiją 42 000 tonų per metus. Taip būtų gauta papildoma nauda – perdirbimas mažina taršą ir saugo natūralius išteklius, įskaitant vertingus medžius, sugeriančius anglies dioksidą. Todėl kiekvienas iš mūsų gali padėti gerinti padėtį. Net maži įpročių pokyčiai gali padėti užkirsti kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir visai nepabloginti mūsų gyvenimo kokybės.

 

 Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kokios šiuo metu yra opiausios aplinkosauginės problemos, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai bei kokios naudojamos priemonės, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti, kviečiame skaityti straipsnius publikuotus http://www.ekoaplinka.eu/ internetinėje svetainėje. Šiame, analogo neturinčiame portale, kaupiama, sisteminama ir pateikiama medžiaga apie aplinkosaugą, oro taršą, klimato kaitą. Taip pat jame publikuojami aplinkosaugos problemų sprendimo pavyzdžiai, atsakoma visuomenei rūpimais klausimais.

 

 Reiktų pabrėžti, jog ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“. Jis vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.

 

 Šis projektas skirtas visai Lietuvos visuomenei, tačiau labiausiai orientuotas į jaunimą. Jo įgyvendinimas užtikrintų oro taršos bei klimato kaitos problemų sprendimo priartinimą prie kiekvieno visuomenės nario gyvenimo bei sudarytų sąlygas Lietuvai siekti darnaus vystymosi tikslų. Projektu siekiama skatinti visuomenę domėtis aplinkosauginėmis problemomis, jų sprendimo būdais, skatinti visuomenės savišvietą aplinkosaugos temomis. 

 

 Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf. 

 

darnusvystymasis.gpf.lt nuotr.