2012-06-07 Atliekų kompostavimas – naudingas ir žemei, ir žmogui
Spausdinti RSS Srautas

   Pernai metų pavasarį startavęs projektas „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ įgauna vis didesnį pagreitį – didžioji dalis būsimų aikštelių jau pradėtos įrengti, jose nuolat verda darbai.

 

   Įgyvendinus projektą regione bus įrengtos 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės ir 4 kompostavimo aikštelės, o tai leis sumažinti į regioninį sąvartyną atvežamų atliekų pavojingumą, taip pat ir kiekius, nes tikimasi, kad gyventojai pasinaudos suteikta galimybe atliekas rūšiuoti, kada įmanoma, panaudoti jas pakartotinai, pavyzdžiui, kompostuoti.

 

   Kaip nurodo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠTRAC) atstovai, žaliąsias atliekas – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžias atliekas (šakas, lapus, žolę, daržo atliekas) – griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį ir jas šalinti sąvartynuose, tad bene paprasčiausias ir naudingiausias būdas jas tvarkyti – kompostuoti.

 

   „Jei nusprendėte kompostuoti, nepamirškite, kad kompostuoti galite ne tik įvairias atliekas iš sodo, daržo, bet ir iš virtuvės – vaisių ir daržovių liekanas, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius bei jų filtrus, naminių graužikų natūralius pakratus. Taip ne tik pagreitinsite kompostavimo procesą, bet ir pagerinsite komposto savybes“, - pabrėžė ŠRATC ekologė V. Visockienė. Tačiau ji pažymi, kad komposto nerekomenduojama gaminti iš mėsos, žuvies atliekų, riebalų, kaulų, šunų bei kačių fekalijų, skerdienos atliekų, virtų daržovių. „Be abejo, kompostui netinka ir sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, plastikinės arba sintetinės atliekos, taip pat ir sergantys augalai, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas“, - pažymėjo ŠRATC atstovė.

 

   Reiktų pabrėžti, jog kompostą gaminti naudinga, nes taip gaunama natūrali, be jokių apribojimų naudojama trąša visiems augalams: kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Iš tiesų, kompostavimo nauda yra labai įvairiapusė ir globali, nes kompostuojant žaliąsias atliekas neteršiama aplinka, pūnant žaliosioms atliekoms sąvartynuose išsiskiria šiltnamio dujos ir sąvartynų filtratas, taip pat taupomi gamtiniai ištekliai, sumažinami atliekų surinkimo ir sutvarkymo kaštai.

 

   Dera akcentuoti, jog pasigaminti gero ir vertingo augalams komposto nėra sudėtinga. Reiktų žinoti kelis esminius kompostavimo principus. Keletą jų išskirsime ir šiame straipsnyje:

      

·  Kompostuoti nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.

 

·  Kompostavimo dėžėje reikia pakankamo kiekio tarpelių ar skylučių, pati dėžė turi būti ne didesnė nei 1 metro ilgio, pločio ir aukščio, kad į kompostą patektų užtektinai deguonies. Jeigu komposto krūva skleidžia supuvusių kiaušinių kvapą, vadinasi, trūksta oro, tokiu atveju kompostą reikia perkasti bent kartą per mėnesį.

 

· Drėgmė komposte nuolat turi būti 50-60 proc. Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę – ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau. Jei kompostas yra per sausas, jį reikia palaistyti.

 

·  Kompostuoti tinkamiausia temperatūra – nuo 50 iki 60 laipsnių.

 

·  Patartina, kad kompostavimo dėžė turėtų dangtį, taip bus užtikrintas tinkamas drėgmės režimas.

 

·  Subrendęs kompostas yra vienalytis, tamsus, be atpažįstamų organinių atliekų, o kvepia mišku.

 

   Tiems, kurie nori, bet neturi galimybės kompostuoti, ŠRATC ekologė primena, kad galima žaliąsias atliekas atvežti į projekto metu naujai įrengtas didelio gabarito ar kompostavimo aikšteles. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse atliekos yra kompostuojamos pramoniniu būdu. Šis būdas pranašesnis už kompostavimą namuose tuo, kad pramoniniu būdu kompostuojamame komposte temperatūra pakyla iki 70 laipsnių, todėl jame žūsta visi ligų sukėlėjai, o piktžolių sėklos supūva.

 

   Reiktų pabrėžti, jog projekto „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ tikslas yra suteikti visuotines, prieinamas ir kokybiškas viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams bei sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo sąvartynuose pajėgumus. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir Šiaulių regiono savivaldybių lėšomis. 

 

Remiantis laikraščio „Šiaulių kraštas“ inf. 

 

klaipeda.diena.lt nuotr.