2007-2013 programa

ISPA/Sanglaudos programa

Life + programa

BPD programa

Laikinojo finansavimo sutartys (2007-2013)

 Klausimai
Spausdinti RSS Srautas

Priemonės "VP3-1.4-AM-09-K Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas"

 Priemonė VP3-3.1-AM-01-V-01 "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra"

Priemonės VP3-1.4-AM-01-V ,,Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas“, VP3-1.4-AM-02-V ,,Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“, VP3-1.4-AM-03-V ,,Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“, VP3-1.4-AM-07-V ,,Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“ 

Priemonės VP3-1.4-AM-04-R "Vandens telkinių būklės gerinimas", "VP3-1.4-AM-06-R Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas" 2009-07-08

Priemonė VP3-1.4-AM-04-R "Vandens telkinių būklės gerinimas" 2009-06-12

Priemonė VP3-3.2-AM-01-V-01 „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“

 
PRIEMONĖ „ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS SUKŪRIMAS“ VEIKLA „KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA, SUKURIANT BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ INFRASTRUKTŪRĄ IR (AR) ATLIEKŲ NAUDOJIMO ENERGIJAI GAUTI PAJĖGUMUS“
 
1.Kuriame lietuviškame teisės akte yra suformuluotas biologiškai skaidžių atliekų apibrėžimas (sąvoka, kokios atliekos patenka į biologiškai skaidžių atliekų kategoriją).
 
Biologiškai skaidžių atliekų sąvoka yra apibrėžta Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2008, Nr. 67-2541), ir skamba ttaip: "Biodegraduojamos atliekos - bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidomos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz. sodo atliekos, popierius ir kartonas."
Pagal šią sąvoką, kuri perkelta iš direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, biologiškai skaidžioms atliekoms  priskiriamos maisto, sodo, daržo bioskaidžios atliekos, taip pat popierius ir kartonas.
Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant Europos Komisijos nustatytas užduotis dėl komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo mažinimo sąvartynuose, taip pat turi būti įtraukiamas popierius ir kartonas bei kitos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos.
Atkreipiame dėmesį, kad rengiant Vyriausybės nutarimo "Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo" pakeitimo projektą, jame planuojama apibrėžti abi sąvokas: biologiškai skaidžių ir biologinių atliekų, kaip jos apibrėžiamos atliekų (2008/98/EB) ir atliekų sąvartynų (1999/31/EB) direktyvose.
 
     
2. Kuriame lietuviškame teisės akte ar kitame dokumente yra pateikti duomenys apie 2000 metais sąvartynuose pašalintas biologiškai skaidžias atliekas (VSAT plano p. 100-102).
 
Vadovaudamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Aplinkos ministerija parengė Biologiškai skaidžių atliekų šalinimo mažinimo sąvartynuose užduočių projektą, kuriuo turėtų vadovautis pareiškų teikėjai. Informuojame, kad šias užduotis planuojama oficialiai nustatyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane
  
Atliekų tvarkymo regionas
2000 m. BSA*
kiekis, t.
Leidžiamas pašalinti sąvartynuose BSA* kiekis t/m
2010 m.
2013 m.
2020 m.
Alytus
27500
20600
13800
9600
Kaunas
118400
88800
59200
41400
Klaipėda
79200
59400
39600
27700
Marijampolė
28600
21500
14300
10000
Panevėžys
47900
35900
24000
16800
Šiauliai
57000
42800
28500
20000
Tauragė
13100
9800
6500
4600
Telšiai
26400
19800
13200
9200
Utena
22800
17100
11400
8000
Vilnius
 
159100
119300
79600
55700
Lietuva
580200
435100
290100
203000
  
 
*BSA - Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos anaerobiniu ir aerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir sodo (daržo) atliekos, popierius ir kartonas.
 
3. Kokio dydžio finansinės sankcijos bus taikomos savivaldybėms, nustačius, kad jos nevykdo VSAT plane nustatytų užduočių, ir kokiame dokumente yra nustatyta šių sankcijų taikymo tvarka;
 
Finansinės sankcijos bus taikomos atitinkamai pagal pasiektus rodiklius, t. y. reikalinga pasiekti du rodiklius – 50 proc. atliekų tvarkymo regione susidarančių biologiškai skaidžių atliekų turi būti perdirbama arba kitaip panaudojama bei 50 proc. atliekų tvarkymo regione susidarančių komunalinių mišrių atliekų turi būti perdirbama ar kitaip panaudojama. Jei, įgyvendinus projektą, paaiškės, kad sukurta atliekų tvarkymo sistema nepasiekia nurodytų rodiklių, bus taikomos proporcingos finansinės sankcijos. Kitaip tariant, jei 100 proc. paramos yra skiriama pasiekti 50 proc. perdirbimo ar kitokio panaudojimo rodiklius, kiekvienas nepasiektas perdirbimo ar kitokio atliekų panaudojimo procentas iki 50 proc. ribos bus prilyginamas 2 proc. finansinei korekcijai.
 
4. Nuo kada ir kokio dydžio „sąvartyno mokestį“ numatoma nustatyti (mokestis už aplinkos teršimą atliekomis). Ar apdorotų atliekų (netinkamų perdirbimui ir neturinčių energetinės vertės atliekų) šalinimas bus taip pat apmokestinamas, kaip ir neapdorotų atliekų šalinimas sąvartyne.
 
Siekdama mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, skatinti atliekų perdirbimą, kitokį naudojimą, Aplinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą siūlydama nuo 2012 m. sausio 1d. įvesti mokestinę priemonę – mokestį už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų sąvartynuose pašalintomis atliekomis (sąvartyno mokestį). Siūloma 2012 m. nustatyti 75 Lt/t sąvartyno mokestį, vėliau kasmet jį didinant po 20 Lt (2013 m. – 95 Lt/t, 2014 m. – 115 Lt/t., 2015 m. – 135 Lt/t, 2016 m. – 155 Lt/t). Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo infrastruktūros įrenginių statymo terminus, manytina, kad sąvartyno mokesčio terminas bus nukeltas.
Vadovaujantis Tarybos direktyvos dėl atliekų sąvartynų (1999/31/EB) 6 straipsnio a punktu, sąvartynuose turi būti šalinamos tik apdorotos atliekos, o neapdorotų atliekų šalinimas turi būti uždraustas. Minėtos direktyvos 6 straipsnio a punkto nuostatos perkeltos į Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių 37.7 punktą (2008 m. gruodžio 14 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-661). Vadovaujantis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių 37.7 punktu, sąvartynuose draudžiama šalinti neapdorotas ir po apdorojimo tinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas, išskyrus inertines atliekas, kurių apdoroti techniškai neįmanoma, ir visas kitas atliekas, kurių apdorojimas nemažina jų kiekio arba pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projekto 8 punkte numatoma nustatyti išimtis, kokioms atliekoms sąvartyno mokestis nebus taikomas: nepavojingoms atliekoms, susidariusioms statybų ar griovimo darbų metu, susidedančioms iš betono, plytų, koklių ir (ar) kitų panašių medžiagų, kurių dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm, žemės kasybos darbų atliekoms, susidedančioms iš molio, smėlio, žvyro ar akmenų, stabilioms atliekoms, susidariusioms biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kompostavimo įrenginiuose ir šalinamoms sąvartynuose, smulkintų padangų atliekoms ir kt.
 
5. Ar projekto paraiškos teikimas neatlikus privalomų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų nepažeidžia finansavimo apraše nustatytų sąlygų (aprašo 2 priedas, p. 6.1.2);
 
Ši formuluotė bus tikslinama.
 
6. Ar visos projekto veiklos, jei jas pilnoje apimtyje ir tinkamai įgyvendinti galima tik per ilgesnį nei 36 mėnesiai laikotarpį (teritorijų planavimas, poveikio aplinkai vertinimas, techninis projektavimas, įrengimų gamyba ir tiekimas, statybos, įrengimų montavimo, paleidimo ir derinimo darbai, iki objekto pripažinimo tinkamu) bus pripažįstamos tinkamomis.
 
Sprendžiant šį klausimą, Aplinkos ministerijos specialistai kreipėsi į Europos Komisiją. Pasak Europos Komisijos, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose gauta užteršta organinė frakcija bet kokiu atveju yra biologiškai skaidi medžiaga ir ją talpinant į sąvartynus, tiek šalinant, tiek naudojant atliekų perdengimui, turi būti įskaitoma į EK nustatytas biologiškai skaidžių atliekų šalinimo mažinimo sąvartynuose užduotis.
Tačiau sukompostuotos užterštos organinės frakcijos šalinimo sąvartyne klausimas paliekamas spręsti pačioms valstybėms narėms. EK specialistų nuomone, užterštą organinę frakciją sukompostavus ir nustačius, kad gautas kompostas nesiskaido nei aerobiniu, nei anaerobiniu būdais ir, kad jis negali būti laikomas biologiškai skaidžiomis atliekomis, kaip jos apibrėžiamos Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 2 straipsnio m punkte, bei įrodoma, kad jų talpinimas sąvartyne nekels pavojaus dėl kvapų, dulkių, vėjo nešiojimo, paukščių, vabzdžių ir kt. (pagal direktyvos I priedo 5 punkto reikalavimus), tuomet toks techninis kompostas galėtų būti šalinamas sąvartynuose ir neįtraukiamas skaičiuojant biologiškai skaidžių atliekų šalinimo mažinimo sąvartynuose užduotis, bet įtraukiamas skaičiuojant 50 % biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo ir (ar) naudojimo užduotį.
Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB nustatytomis naudojimo ir perdirbimo sąvokomis bei įrodžius, kad gautas po kompostavimo techninis kompostas toliau nesiskaido nei aerobiniu, nei anaerobiniu būdu (arba nustačius mažiausią degradacijos laipsnį) ir nekelia pavojaus aplinkai pagal direktyvos 1999/31/EB I priedo 5 punkte nustatytus reikalavimus, manome, kad panaudojant tokias medžiagas sąvartyne atliekų perdengimui, būtų įtraukiama skaičiuojant 50 % perdirbimo ir (ar) kitokio panaudojimo užduotį.
Atkreipiame dėmesį, kad norint įrodyti, jog techninis kompostas nėra biologiškai skaidi atlieka, orientaciniai parametrai galėtų būti šie: kvėpavimo aktyvumas po 4 dienų (AT4) žemiau 10 mg O2/g dm arba dinaminis kvėpavimo indeksas žemiau 1000 mg O2/kg VS/h.
Ši formuluotė bus tikslinama. Bet kuriuo atveju visos paramą gavusios veiklos turi būti pilnai užbaigtos (pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai ir sąskaitos) ne vėliaus kaip iki 2015 09 01.
 
7. Paaiškinti aprašo 2 priedo 7.2.3 punkte nustatytus reikalavimus ir jų koreliaciją su paraiškų teikimo terminais.
 
Ši formuluotė bus tikslinama.
 
 
8. Ar bus tenkinamas paraiškoje nurodytas reikalavimas perdirbti ir (ar) kitaip panaudoti 50% susidarančių bioskaidžių atliekų, jei pagamintas "techninis" kompostas ar po biodujų gamybos gauta nusausinta masė bus šalinama sąvartyne?
 
Sprendžiant šį klausimą, Aplinkos ministerijos specialistai kreipėsi į Europos Komisiją. Pasak Europos Komisijos (toliau - EK), mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose gauta užteršta organinė frakcija bet kokiu atveju yra biologiškai skaidi medžiaga ir ją talpinant į sąvartynus, tiek šalinant, tiek naudojant atliekų perdengimui, turi būti įskaičiuojamas į EK nustatytas biologiškai skaidžių atliekų (BSA) šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis.
Tačiau po užterštos organinės frakcijos kompostavimo gauto techninio komposto šalinimo sąvartyne klausimas paliekamas spręsti pačioms valstybėms narėms. Aplinkos ministerijos nuomone, Techninio komposto pagaminimo procesas gali būti laikomas perdirbimu, nes sumažėja sukompostuotų atliekų tūris, svoris ir kt. Šalinant tokį kompostą sąvartynuose ar naudojant atliekų perdengimui, Aplinkos ministerijos manymu, nebus vykdomos BSA šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotys ir 50 % BSA perdirbimo ir (ar) kitokio naudojimo užduotis, kadangi ji siejasi su BSA šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotimis.
Jei pagamintas techninis kompostas bus panaudojamas (karjerų rekultivacijai, sąvartynų uždengimui ir kt.), 50 % BSA perdirbimo ir (ar) panaudojimo užduotis bus vykdoma.
Europos Komisijos specialistų nuomone, nustačius, kad gautas techninis kompostas nesiskaido nei aerobiniu, nei anaerobiniu būdais, t. y. jis negali būti laikomas biologiškai skaidžiomis atliekomis, kaip jos apibrėžiamos Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų 2 straipsnio m punkte, bei įrodoma, kad jų šalinimas sąvartyne nekels pavojaus dėl kvapų, dulkių, vėjo nešiojimo, paukščių, vabzdžių ir kt. (pagal direktyvos I priedo 5 punkto reikalavimus), tuomet tokius biologinio skaidumo kriterijus atitinkantis techninis kompostas galėtų būti šalinamas sąvartynuose (ar naudojamas atliekų perdengimui) ir vykdoma biologiškai skaidžių atliekų šalinimo mažinimo sąvartynuose užduotis bei 50 % BSA perdirbimo ir (ar) naudojimo užduotis.
 
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Europos Komisija nėra nustačiusi biologinio skaidumo kriterijų ir kiekvienoje šalyje jie taikomi skirtingi. Manytina, kad nustatant biologinį skaidumą galima būtų vadovautis Europos Komisijos projektiniuose dokumentuose siūlomu metodu: jei kvėpavimo aktyvumas po 4 dienų (AT4) žemiau 10 mg O2/g dm arba dinaminis kvėpavimo indeksas žemiau 1000 mg O2/kg VS/h, tokia atlieka laikoma stabilizuota. Aplinkos ministerijos žiniomis yra ir kitų metodų atliekų biologiniam skaidumui nustatyti. Dėl metodų tinkamumo bus tikslinamasi. 
 

Priemonės "VP3-1.4-AM-09-K Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas"

 

1. Kaip Pro rata principu apskaičiuoti, kiek prakalbama telefonu?

Išlaidų apskaičiavimas Pro rata principu pagrįstas darbo laiko žiniaraščiais, pagal kuriuos apskaičiuojama, kiek kuris darbuotojas dirbo įgyvendindamas projektą. Pagal šias valandas proporcingai skaičiuojamos ir visos išlaidos.

2. Ar būtina paruošti atskirus darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščius projektui?

Taip, projektui turi būti paruošti atskiri tik projekto darbuotojų darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščiai.

3. Ar galima mokėjimus atlikti per kasą? Ar kasos knyga turi būti atskira projektui?

Mokėjimai gali būti atliekami per kasą, jei įmonė tokią turi. Tačiau visi mokėjimai turi būti pagrįsti atitinkamais dokumentais – kasos išlaidų orderiais. Kasos knygos atskiros projektui vesti nereikia.

4. Ar pinigų gryninimo mokestis yra tinkamos išlaidos?

Ne, pinigų gryninimo mokestis yra netinkamos išlaidos.

5. Ar draudimo ir kredito išlaidos yra tinkamos? Ar tinkamas finansuoti yra vienkartinis mokestis už kredito suteikimą?

Ne, tokios išlaidos yra netinkamos finansuoti.

6. Ar apskaičiuojamą projekto biudžeto sumą nurodyti su PVM?

Jei projekto PVM mokestis yra tinkamos finansuoti išlaidos, tokiu atveju suma turi būti pateikiama su PVM.

7. Ar galima laikyti rinkos kaina tas kainas, kurios skelbiamos centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kaip kitų pirkimų sutarčių kainos?

Taip. Skelbiamas kainas galima laikyti rinkos kainomis.

8. Ar galima apklausos kainas imti iš paslaugų tiekėjų interneto puslapių?

Taip, kainas galima imti iš tiekėjų interneto puslapių, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju turi būti pateikiami mažiausiai trijų tiekėjų duomenys ir turi būti nurodoma, iš kokių puslapių kainos paimtos.

9. Per kiek laiko reikia pradėti įgyvendinti projektą nuo sutarties pasirašymo?

Finansavimo administravimo sutarties pasirašymas ir yra projekto pradžia, nuo jos pasirašymo dienos skaičiuojamas projekto įgyvendinimas. Projekto veiklos pradedamos įgyvendinti atsižvelgiant į projekto veiklų įgyvendinimo grafiką, pateikiamą paraiškos A dalyje. Bent viena veikla turi būti pradėta įgyvendinti iki Finansavimo administravimo sutarties pasirašymo.

10. Kada vėliausiai gali būti pasirašoma projekto finansavimo sutartis?

Praėjus 3 mėnesiams nuo galutinio paraiškų teikimo termino.

11. Ar būtinai rengiant paraiškas reikalingas partneris? Ir kaip nuo to priklauso paraiškos vertinimas?

Partneriai gali būti reikalingai ne rengiant paraiškai, o projektui vykdyti, tačiau Projekto partneris nėra būtinas. Jei pareiškėjas nusprendžia, kad projektui vykdyti reikalingas partneris, jis turi pagrįsti tokį savo sprendimą, t.y. įrodyti partnerio būtinybę
(pridėtinę vertę) projektui.  

12. Ar galima 5% lėšų, kurios nefinansuojamos ES fondų lėšomis, gauti iš partnerių?

Taip, šias lėšas galima gauti iš partnerio. Tačiau reikia pažymėti, kad partneris, privatus juridinis asmuo, negali skirti lėšų projekto finansavimui, tikėdamasis iš šio projekto įgyvendinimo uždirbti pelno (gauti ekonominės naudos).

13. Kas gali pasirašyti paraišką – ar įmonės / organizacijos vadovas ar kitas įgaliotas asmuo?

Gali pasirašyti tiek įmonės / organizacijos vadovas, tiek kitas įgaliotas asmuo, tačiau tokiu atveju būtina pridėti įgaliojimą asmeniui, pasirašančiam paraišką.

14. Ar galima rengiant projektą kainas grįsti dažniausiai ESF naudojamų prekių ir paslaugų rinkos analize? 

Taip. Galima.

15. Ar partneris privalo prisidėti finansiškai prie projekto įgyvendinimo 5 procentais nuo projekto vertės?

Partneris gali finansiškai prisidėti, tačiau neprivalo.

16. Ar tyrimų atlikimas yra tinkamos finansuoti išlaidos? Ir ar tyrimus galima finansuoti iš 5 procentų projekto vykdytojo įnašo?

Tyrimų atlikimas yra tinkamos finansuoti išlaidos. Tyrimas gali būti finansuojamas iš 5 proc. projekto vykdytojo įnašo. 

17. Ar paraiškos A dalyje prie viešinimo veiklų būtina pažymėti ir trečią, ir ketvirtą lentelės dalis ar užtenka tik vieno iš šių veiklų?

Užtenka žymėti vieną iš šių veiklų, kuri labiau tinka pareiškėjo projektui. 

18. Ar yra nurodytas projekto viešinimui skiriamų lėšų limitas?

Tokio limito nėra, viešinimo išlaidos, kaip ir visos kitos išlaidos turi būti būtinos ir pagrįstos.  

19. Ar galima naudotis ESFA sukaupta duomenų baze dėl dažniausiai projektams reikalingų paslaugų bei prekių?

Taip, galima.  

20. Ar projektą administruojantys asmenys gali vykdyti projekto veiklas?

Taip, gali.  

21. Kaip apskaičiuoti, kiek projekto vadovas ar kiti projekto komandos nariai dirbs prie projekto?

 Vesti laikaraščius, kuriose matytųsi kiek konkrečiai valandų buvo dirbta su projektu (projekto veiklomis ar projekto administravimu).

22. Ar baigtus finansininkų kursus galima užskaityti kaip finansininko išsilavinimą? 

Ne, kursai negali būti užskaitomi kaip aukštasis išsilavinimas. Finansininkas privalo turėti aukštąjį universitetinį ar neuniversitetinį išsilavinimą bei pateikti išsilavinimą įrodančio diplomo kopiją.

23. Ar reikalingas įmonės vadovo įsakymas dėl projekto administravimo komandos sudarymo?

Toks įsakymas neprivalomas, tačiau gali būti pridedamas.

24. Ar finansininkas turi priklausyti organizacijai ar gali būti samdomas? 

Finansininko paslaugos gali būti perkamos.

25. Ar būtina notariškai patvirtinti darbuotojų, kurie dirbs su projektu, diplomų kopijas?

Diplomų kopijų nereikia tvirtinti notariškai, užtenka pareiškėjo kopijos patvirtinimo.

26. Kokia forma turi būti apklausiami potencialūs projekto paslaugų tiekėjai?

Apklausos forma priklauso nuo pirkimo vertės bei nuo pareiškėjo. Jei pareiškėjas yra Pekrančioji organizacija, apklausos turi vykti vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nusotatomis, o jei pareiškėjas yra Neperkančioji organizacija, apklausa turi būti vykdoma vadovaujantis finansų ministro patvirtintu pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu.

27. Kokias apklausų kainas rinktis - mažiausias ar vidurkį? 

Tai nusprendžia pareiškėjas ir praneša apie pasirinktą būdą paraiškos dokumentuose.

28. Kaip apskaičiuoti seminaro lektorių atlyginimo dydį? Ar yra nurodomos atlyginimų ribos?

Lektorių atlyginimas apskaičiuojamas pagal dabartinius to lektoriaus atlyginimo įkainius, o jei šiuo metu lektorius atlyginimo pagal nustatytus įkainius negauna, vadovaujamasi vidutine rinkos kaina.

29. Ar gali projektui negrėsti jokios rizikos ir tokiu būdu nepildyti paraiškos B dalies lentelės apie projekto rizikas? 

Taip būti negali. Lentelė turi būti užpildyta.

30. Kokie yra alternatyvų analizės kriterijai, kuriais remiantis turi būti aprašomos projekto alternatyvos?
Jokių reikalavimų kriterijams nėra, pareiškėjas juos pasirenka savo nuožiūra. Dažniausiai naudojami alternatyvos analizės kriterijai yra veiklų vykdymo laikotarpis, veiklų apimtis bei veikloms skirtų lėšų dydis.

31. Ar jungtinės veiklos sutartis turi būti labai išsami ar tai gali būti tik pradinis susitarimas / ketinimų protokolas tarp partnerių?

Sutartyje turi būti aiškiai išdėstytos partnerio pareigos ir atsakomybės, kurios jam bus taikomos projekto vykdymo metu. Pagal veiklos sutartį bus sprendžiama ar pagrįsta yra partnerio pridėtinė vertė. Pradinio susitarimo ar ketinimų protokolo nepakanka.

32. Koks mokėjimo prašymų apmokėjimo būdas taikomas?

Išlaidų kompensavimo ir/ar sąskaitų apmokėjimo.

33. Ar reikalingas tik vienas projekto auditas ar juos reikia atlikti kas ketvirtį?

Reikalingas tik galutinis projekto auditas.

34. Kaip žinoti, ar PVM projektui tinkamos finansuoti išlaidos?

Reikia užpildyti PVM klausimyną, kurį galima rasti esparama.lt svetainėje.

35. Ar netinkamos finansuoti išlaidos turi būti įtraukiamos į 5 proc. projekto vykdytojo įnašą? 

Ne, 5 proc. įnašas yra tik tinkamoms išlaidoms. Visos netinkamos finansuoti, tačiau projektui būtinos išlaidos dengiamos iš projekto vykdytojo lėšų.

36. Ar projekto ataskaitose reikės nurodyti, kas įsigyta už projekto netinkamas finansuoti išlaidas?

Ne, mokėjimo prašymais, kurie laikomi ir tarpinėmis projekto ataskaitomis, deklaruojamos tik tinkamos finansuoti per atitinkamą laikotarpį patirtos išlaidos.

37. Ar auditas turi būti atliekamas ir projekto vykdytojo, ir projekto partnerio?

Auditui yra samdomas išorės nepriklausomas auditorius, kuris atlieka projekto auditą, t.y. audituoja visus išlaidas pateisinančius dokumentus. Išlaidos gali būti patirtos tiek projekto vykdytojo, tiek partnerio.

38. Kokie reikalavimai auditui? 

Rekomenduojama naudoti Audito techninę užduotį, kurią galima rasti tinklalapyje esparama.lt

39. Ar yra paskelbtas audituojančių įmonių sąrašas? Kaip pasirinkti auditorius ir kaip nustatyti jų kainas?

Audito paslaugos, kaip ir kitos projektui reikalingos paslaugos, perkamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu (perkančiom organizacijom) arba neperkančių organizacijų pirkimo taisyklėmis. Joks specialus audito Įmonių sąrašas nėra sudarytas, dėl šios paslaugos, organizuojant pirkimą, galima kreiptis į visas audito paslaugas teikiančias įmones.

40. Ar yra pateikiamas priesaikos šablonas ar ji turi būti pateikiama laisva forma?

Priesaikos pažymos gali būti teikiamos laisva forma. Priemonės internetiniame puslapyje apva.lt/konkursas yra pateikiamos pavyzdinės priesaikos pažymų ir įsipareigojimų formos, kurias galima naudoti..  

41. Ar yra numatyti reikalavimai projekto komandos narių išsilavinimui? (pvz., ar tai turi būti tik aukštasis ar tam tikros srities aukštasis išsilavinimas)

Projekto komandos nariai (projekto vadovas, finansininkas ir projekto vykdymą prižiūrintis asmuo) turi turėti aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį išsilavinimą (reikia pateikti tai įrodančio diplomo kopiją) bei atitinkamos patirties - projekto vadovas _ patirties administruojant projektus, projekto finansininkas - ne mažesnę nei 1 metų darbo buhalterinės apskaitos srityje, atsakingas specialistas - patirties aplinkosaugos, informavimo ar projektų valdymo srityje. Žr. Aprašo 2 priedo 7.2 punktą.

42. Jei finansininko paslaugos yra perkamos, ar finansininkui taikomi tokie pat patirties ir išsilavinimo reikalavimai? 

Taip, finansininkui taikomi tokie pat reikalavimai nepaisant to, ar jis organizacijos darbuotojas, ar jo paslaugos yra perkamos.

43. Kas yra išlaidas pagrindžiantys dokumentai?

Tai dokumentai, kurie pagrindžia projektui planuojamų įsigyti paslaugų kainas.

44. Ar yra metodika, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti seminaro lektoriaus atlyginimo dydį?

Lektorių atlyginimas apskaičiuojamas pagal dabartinius to lektoriaus atlyginimo įkainius, o jei šiuo metu lektorius atlyginimo pagal nustatytus įkainius negauna, vadovaujamasi vidutine rinkos kaina.

45. Jei aprašant projekto rizikas yra numatoma finansinė rizika – mokesčių pasikeitimas, kas prisiima atsakomybę ir patiriamas didesnes išlaidas?

Tai projekto vykdytojo atsakomybė. Teikiant paraišką, pareiškėjas pasirašo įsipareigojimą padengti nenumatytas, tačiau projektui būtinas išlaidas. Mokesčių pasikeitimas daugeliu atveju traktuojamas kaip paraiškos pildymo metu nenumatytos išlaidos.

46. Ar privalu mokėjimo prašymus teikti kas 3 mėnesius?

Mokėjimo prašymai teikiami ne dažniau kaip kas du mėnesius ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius.

47. Ar projekto komandos narių gyvenimo aprašymai turi būti pasirašyti tik to asmens, kuris pasirašo paraiškos dokumentus ar ir pačių projekto komandos narių?

Projekto komandos narių gyvenimo aprašymus pasirašyti privalo tik tas asmuo, kuris pasirašo paraiškos dokumentus ir paraiškos priedus.

48. Ar turto nusidėvėjimas gali būti skaičiuojamas kaip projekto vykdytojo 5 proc. įnašas?

Ne negali. 5 proc. įnašas turi būti piniginis.

49. Kas iš biuro prekių yra tinkamos finansuoti išlaidos?

Visos projektui būtinos biuro prekės, kurios nėra apskaitomos kaip ilgalaikis arba trumpalaikis turtas.

50. Koks projekto vertės procentas turi būti skiriamas audito išlaidoms?

Nėra nustatyti jokie audito paslaugų kainos apribojimai, svarbu, kad 6 biudžeto kategorijoje nurodytos išlaidos neviršytų 20 proc. projekto vertės.

51. Ar projekto vykdytojo komandiruotės į užsienį išlaidos yra tinkamos finansuoti?

Jei tokios projekto vykdytojo komandiruotės yra būtinos ir tinkamai pagrįstos, jos yra tinkamos finansuoti.

52. Kaip atlikti apklausą, jei seminarui planuojama pasikviesti užsienio šalies lektorių?

Privaloma pagrįsti, kodėl lektoriaus paslaugos yra perkamos užsienyje, o ne Lietuvoje. Tada apklausti ne mažiau kaip tris tos srities lektorius bei pagal apklausos rezultatus nustatyti lektoriaus paslaugų įkainį.

53. Kada maždaug galimi pirmieji mokėjimai įgyvendinant projektą?

Mokėjimo prašymai teikiami pagal mokėjimo prašymų teikimo grafiką.  

54. Ar savivaldybės darbuotojai gali būti projekto vykdytojai?

Taip, gali.  

55. Ar numatytas projektui avansinis mokėjimas?

Avansas yra galimas, jo dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 144-147 ir 149 punktais Bet kokiu atveju avansas negali viršyti 30 proc. projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo sumos..  

56. Ar suma nurodoma su PVM?

Jei PVM yra tinkamos finansuoti išlaidos, suma nurodoma su PVM.  

57. Kurioje biudžeto eilutėje nurodyti banko išlaidas?

Tokios išlaidos nurodomos biudžeto eilutėje 6.3  

58. Kokiais dokumentais turi būti pagrindžiama, kad projekto vykdytojas turės reikiamą pinigų sumą projekto įgyvendinimui? 

Žr. Aprašo 2 priedo 8.1.1, 8.1.2, 8.1.3 punktus. Nėra konkrečių reikalavimų, kokie tiksliai tai turi būti dokumentai, todėl tinka visi dokumentai, kurie yra aiškiai apibrėžti, patikimi ir tinkamai išdėstyti laike.  

59. Jei projekto paraišką teikia 5 partneriai. Ar tokiu atveju reikalinga viena jungtinės veiklos sutartis, ar projekto vykdytojas pasirašo atskiras sutartis su partneriais? 

Partneriai projekto paraiškos teikti negali, paraišką teikia pareiškėjas, potencialus projekto vykdytojas. Jei projekte yra partneriai, pareiškėjas pasirašo jungtinės veiklos sutartį su kiekvienu iš jų.  

60. Per kiek laiko paraiškos bus įvertintos?

Žr. Aprašo VI dalį "Paraiškų vertinimas ir atranka".  

61. Jei projektą vykdo lėšų neturinti organizacija – draugija. Kas tokiu atveju apmoka visas administravimo išlaidas?

Administravimo paslaugos gali būti perkamos ir dengiamos iš paramos lėšų. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad bet kokiu atveju, organizacija neturinti lėšų, vis tiek privalo padengti bent 5 proc.
projekto vertės savo lėšomis 
 

62. Ar apmokamos dalyvių (klausytojų) atvykimo į seminarus išlaidos?

Projekto išlaidos turi būti patiriamos tiesiogiai projekto vykdytojo, o ne projekto dalyvių (klausytojų). 

63. Kaip apibrėžiami santykiai su partneriu?

Tarp partnerių turi būti pasirašoma jungtinės veiklos sutartis. Šią sutartį būtina pateikti kartu su paraiška. 

64. Ar paraiškos A dalies 5 lentelėje būtina nurodyti šaltinį, kuriuo remiantis apibrėžiama projekto įgyvendinimo metu spręsima problema?

A dalies 5 lentelėje galima pateikti nuorodą į tą informacijos šaltinį, kuriuo remiantis išdėstoma problema, o dokumentus pateikti kaip paraiškos priedą. A dalies lentelėse simbolių kiekis yra ribotas, tad projekto esmė turi būti aprašoma konkrečiai, glaustai ir aiškiai.  

65. Ar projekto partneris gali vykdyti projekto veiklas?

Taip, gali.  

66. Ar partnerio patirtos išlaidos gali būti apmokamas projekto eigoje?

Taip, partnerio patirtos išlaidos taip pat gali būti tinkamos finansuoti ir bus apmokamos. Tačiau deklaruoti partnerio patirtas išlaidas turi projekto vykdytojas.

67. Ar pirkimus galima vykdyti apklausos būdu?

Priklausomai nuo pirkimo dydžio ir organizacijos, kuri vykdo pirkimus, nustatytų viešųjų pirkimų taisyklių, pirkimai gali būti atliekami ir apklausos būdu.

68. Kiek planuojamas projekto biudžetas galės skirtis nuo faktinio biudžeto? Ar yra rekomenduojama procentinė tokio pokyčio išraiška? 

Faktinis projekto biudžetas negali būti didesnis nei suplanuotas biudžetas (bendra projekto vertė negali didėti), todėl planuojant biudžetą svarbu tinkamai suplanuoti išlaidas, ypač jei yra tikimybė, kad vienų ar kitų paslaugų kainos gali didėti.

69. Ar viešinant projektą galima talpinti straipsnius savo interneto puslapyje ar būtina ir kituose portaluose, kur dažniausiai už tokį informacijos talpinimą turi būti susimokama?

Projektas gali būti viešinamas tiek savo internetinėje svetainėje, tiek kituose portaluose. Jei viešinant projektą patiriamos išlaidos, jos yra tinkamos finansuoti.  

70. Ar prie projekto vykdytojo aprašomos patirties galima nurodyti kitus ES lėšomis finansuojamus projektus? 

Taip, galima.  

71. Kaip įrodyti projekto darbo grupės narių patirtį?

Patirtis nurodoma projekto darbo grupės narių gyvenimo aprašymuose, kurie turi būti pateikti kartu su paraiška.  

72. Ar galimas avansas projektui? Kokio dydžio jis gali būti? 

Avansas yra galimas, jo dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 144-147 ir 149 punktais Bet kokiu atveju avansas negali viršyti 30 proc. projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo sumos. Praktikoje dažniausiai mokamas 20 proc. avansas.  

73. Ar visoms paraiškoje minimoms paslaugoms reikalingos apklausos?

Apklausos reikalingos visų numatomų pirkti paslaugų kainoms pagrįsti. Nepagrįstos kainos nebus pripažintos tinkamomis finansuoti, tuomet tas paslaugos, kurių kainos nepagrįstos, turės būti perkamos savo lėšomis arba neperkamos visai.  

74. Kaip nuosavos lėšos atsispindės projekto eigoje?

Deklaruojant patirtas išlaidas su kiekvienu mokėjimo prašymu turi būti pagrindžiama, kad pareiškėjas apmokėjo išlaidas ne mažesniu nei paramos sutartyje numatytu santykiu (dažniausiai 5 proc.).  

75. Ar projekto eigoje atsiradę rėmėjai galės padengti projekto vykdytojo 5 proc. dydžio įnašą?

Projekto vykdytojas įsipareigoja apmokėti 5 proc. įnašą dar paraiškos teikimo laikotarpiu ir pateikia tai įrodančius dokumentus. Projekto eigoje neprivaloma deklaruoti iš kur gaunamos lėšos 5 proc. įnašui, tai gali būti ir rėmėjų, atsiradusių projekto eigoje, skirtos lėšos - svarbiausia, jog visi mokėjimai būti atlikti tiesiogiai projekto vykdytojo.  

76. Ar galima pirkti projekto administravimo paslaugas? 

Taip, galima. 

77. Vadovaujantis LR Aplinkos ministerijos 2010 m. vasario 11 d. raštu Nr. (15-1)-D8-1496, kontaktas yra „informacijos gavėjas, nesvarbu, kad informaciją jis gali gauti skirtingais informavimo kanalais, kiekvienu iš jų asmuo gaus informaciją naujai. Tas pats asmuo turėtų būti skaičiuojamas kaip naujai informuotas kontaktas prie kiekvienos atskiros informavimo priemonės“. Kadangi Apraše kontakto apibrėžimo nėra pateikta, prašome pakomentuoti ar Agentūra gali vadovautis šiuo apibrėžimu atliekant Priemonės antrojo kvietimo paraiškų vertinimą.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-1014 patvirtintus VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 02 (toliau – Aprašas) pakeitimus tikslinės grupės kontaktas (toliau – kontaktas) – informacijos gavėjas, informuotas bent apie vieną iš Apraše nurodytų sričių, naudojant bent vieną Apraše nurodytą informacijos skleidimo priemonę. Tas pats asmuo laikomas naujai informuotu kontaktu atitinkamai prie kiekvienos atskiros informacijos skleidimo priemonės.

78. Aprašo 18 punkte vartojama sąvoka „projekto vertė“, tuo tarpu Aprašo 27 ir 29 punktuose  - „projekto biudžetas“. Vadovaujantis Aplinkos ministerijos 2010 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (15-1)-D8-4539, tai yra skirtingos sąvokos – į projekto vertę turi būti įtraukiamos tinkamos ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos, o projekto biudžetą sudaro tik tinkamos finansuoti išlaidos. Prašome paaiškinti kaip vadovaujantis Aprašo 18 punktu, reikia nustatyti ir apskaičiuoti informacijos skleidimo priemonės dalį. Agentūros nuomone, informacijos skleidimo priemonių išskaičiavimas procentais nuo projekto vertės yra netikslingas, nes turėtų būti vertinama tik nuo tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos, t.y. nuo projekto biudžeto, tokiu būdu išlaikant lygiateisiškumo ir skaidrumo principą visų pareiškėjų atžvilgiu. Prašau pateikti išaiškinimą dėl 18 punkto nuostatų taikymo.

Aukščiau minėtu įsakymu buvo patikslintas Aprašo 18 punktas: informacijos skleidimo priemonių išskaičiavimas procentais turi būti atliekamas tik nuo tinkamų finansuoti projektų išlaidų sumos, t. y. nuo projekto biudžeto.

79. Prašome išaiškinti kaip reiktų traktuoti Aprašo 12 punkte minimą nuostatą „valdyme nedalyvauja valstybės ir savivaldybės institucijos“, jeigu pagal Asociacijų ir Labdaros ir paramos fondų įstatymą šių įstaigų valdyme negali dalyvauti valstybinės institucijos, o pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, įstaigos valdytoją skiria dalininkų susirinkimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, viešosios įstaigos dalininkas gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucija yra vienintelė dalininkė, arba pagal balsų skaičių dalininkų susirinkime gali įtakoti viešosios įstaigos vadovo paskyrimą, galima teigti, kad tokia institucija dalyvauja viešosios įstaigos valdyme.

80. Agentūra, vadovaujantis ankstesnio Priemonės kvietimo paraiškų vertinimo patirtimi, mato riziką, kad Aprašo 5 priedo 2 punkte ir Aprašo 3 priedo 1.1 punkte minima sąvoka „projektas“ pareiškėjų gali būti suprasta ir traktuojama skirtingai, todėl siūlome pateikti išaiškinimą, kas yra laikoma „projektu“. Mūsų nuomone, projektas turi turėti aiškų tikslą/us, uždavinį/ius ir veiklas (įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama tikslo), tai turi būti aiškiai apibrėžta laike, terminuose; aiškiai įvardinti projekto vykdytojai, dalyviai; aiškiai apibrėžta projekto vykdytojo (juridinio asmens) funkcijos projekte, atsakomybė (atsakomybių pasiskirstymas jei projektą įgyvendino keli projekto vykdytojai ir/ar partneriai), finansavimo šaltinis. Projekto vykdytojas – tai juridinis asmuo, gavęs finansavimą ir tiesiogiai atsakingas už projekto rezultatus ir tikslo įgyvendinimą. Prašome pateikti Jūsų poziciją dėl šių sąvokų apibrėžimo.

Sutinkame su Aplinkos projektų valdymo agentūros pateikta nuomone, kad „projektas“ turi turėti aiškų tikslą/us, uždavinį/ius ir veiklas (įgyvendinimo priemones, kuriomis siekiama tikslo), tai turi būti aiškiai apibrėžta laike, terminuose; aiškiai įvardinti projekto vykdytojai, dalyviai; aiškiai apibrėžta projekto vykdytojo (juridinio asmens) funkcijos projekte, atsakomybė (atsakomybių pasiskirstymas jei projektą įgyvendino keli projekto vykdytojai ir/ar partneriai), finansavimo šaltinis. Projekto vykdytojas – tai juridinis asmuo, gavęs finansavimą ir tiesiogiai atsakingas už projekto rezultatus ir tikslo įgyvendinimą. 

81. Prašome išaiškinti ką reiktų laikyti „patirtimi projekte“ – ar tai yra įstaigos patirtis vykdant projektą (net jeigu būdama projekto vykdytoju, įstaiga pirko administravimo paslaugas, kadangi joks įstaigos darbuotojas neturėjo patirties vykdyti ES fondų finansuojamo projekto administravimą), ar tai gali būti ir įstaigos konkrečių darbuotojų patirtis (pvz. darbuotojas ilgą laiką dirbęs vienoje įstaigoje projekto vadovu, administravęs ES fondų finansuojamus projektus, išėjo, įsteigė savo įmonę ir pateikė paraišką).

Informuojame, kad „patirtimi projekte“ reikėtų laikyti įstaigos patirtį vykdant projektą (net jeigu būdama projekto vykdytoju, įstaiga pirko administravimo paslaugas).

82. Aprašo 18 punkte nurodoma, kad akcijos dalyvių skaičius turi būti ne mažiau nei 100. Kaip projekto vykdytojai turėtų skaičiuoti ir pagrįsti informuotų kontaktų skaičių, vykdant  viešinimo renginį ir/ar akciją. Taip pat siūlome pateikti apibrėžimą kas tai yra viešinimo renginys tam, kad visi pareiškėjai turėtų vienodą išaiškinimą.

Projekto vykdytojai, vykdydami viešinimo renginį ir/ar akciją, turėtų skaičiuoti informuotus kontaktus pagal renginio ir/ar akcijos metu išdalintą dalomąją medžiagą bei pagrįsti preliminarų dalyvių skaičių foto arba video medžiaga.

83. Prašome išaiškinti ar pagal Aprašo reikalavimus gali būti tinkamomis finansuoti išlaidos už TV laidų sukūrimą (pvz.: suorganizuojama aplinkosauginė akcija ir apie ją paruošiama TV laida) ir transliaciją TV eteriu išlaidos (pvz.: apie planuojamą organizuoti renginį/akciją pranešama reklaminiu anonsu per TV). Jeigu tokios išlaidos gali būti tinkamos finansuoti, ar joms taikomas Aprašo 18 punkte išdėstytas reikalavimas. Ar Aprašo 18 punkte nurodytomis priemonėmis paskleista informacija gali būti traktuojama kaip informacijos sklaida ir ar gali būti skaičiuojami kontaktai.

Atkreipiame dėmesį, kad su TV laidų sukūrimu susijusios išlaidos yra tinkamos finansuoti ir joms netaikomas Aprašo 18 punkte išdėstytas reikalavimas. Aprašo 18 punkte nurodytomis priemonėmis paskleista informacija negali būti traktuojama kaip informacijos sklaida ir informacijos gavėjai neturėtų būti skaičiuojami kaip kontaktai. Šios informavimo priemonės naudojamos tik informavimui/pranešimui apie planuojamą seminarą, konferenciją ar viešinimo renginį.

84. Apraše ir jo prieduose nėra pateikta reikalavimo prie paraiškos pateikti oficialius statistinius dokumentus, pagrindžiančius planuojamą informuoti kontaktų skaičių. Prašome paaiškinti ar pareiškėjai kartu su paraiška privalo pateikti tokius dokumentus, jei taip – tai kokio pobūdžio dokumentai turėtų būti pateikiami ir laikomi tinkamais kontaktų skaičiui pagrįsti.

Pareiškėjai kartu su paraiška neprivalo pateikti oficialių statistinių dokumentų, pagrindžiančių planuojamą informuoti kontaktų skaičių. Vertinant pateiktas paraiškas pagal Nr. VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ antrąjį kvietimą, Aprašo 1 priedo (Administracinės atitikties vertinimo lentelė) 20 punkto reikalavimas netaikomas.

85. Pirmojo šios Priemonės kvietimo metu Agentūra skaičiavo išlaidas vienam kontaktui kiekvienai veiklai atskirai, proporcingai (pagal veiklos planuojamų išlaidų „svorį“ – kuo didesnės išlaidos veiklai, tuo didesnis koeficientas taikomas) paskirstant ir priskaičiuojant administravimo išlaidas. Tokiu būdu, balas buvo skiriamas kiekvienai veiklai atskirai, įvedant koeficientą pagal kiekvienos veiklos planuojamų išlaidų „svorį“. Galutinis balas už išlaidas kontaktui skaičiuotas išvedant visų veiklų balų vidurkį. Toks tikslinės grupės efektyvumo įvertinimas, mūsų nuomone, buvo objektyvus ir buvo suderintas su LR Aplinkos ministerija. Ar Agentūra gali taikyti tą patį skaičiavimo būdą vertinant antrojo kvietimo pareiškėjų deklaruojamas išlaidas vienam kontaktui.

Aplinkos ministerijos nuomone, Agentūra, skaičiuodama išlaidas vienam kontaktui, gali taikyti Nr. VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ pirmojo kvietimo metu taikytą metodiką. 

86. Antrasis naudos ir kokybės vertinimo kriterijus nurodo, kad skiriami balai už tai, kad pareiškėjas yra įgyvendinęs ES paramos ar kitų programų ar fondų lėšomis finansuotų visuomenės informavimo apie aplinką ar aplinkosaugos projektų. Prašome pateikti išaiškinimą koks projektas atitiktų sąvoką „įgyvendintas iš kitų programų ar fondų“.

Kitos programos ir fondai“ – tai bet kokios Europos Sąjungos (toliau – ES) programos (pvz. LIFE +), ES ir nacionaliniai fondai, dvišakių donorų parama, valstybės biudžeto lėšos.

87. Prašome pateikti išaiškinimą kaip turi būti apibrėžiama 3-jo naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus sąvoka „veiklų vykdymo vietų skaičius“ ir kokią informaciją pareiškėjas turėtų pateikti šio kriterijaus įvertinimui.

Pareiškėjai, teikdami paraišką Agentūrai, turi nurodyti konkrečias veiklų vykdymo vietas t. y. miestą, miestelį, gyvenvietę ar kaimą bei teritoriją, kurioje vyks numatyta veikla.

 


 Priemonė VP3-3.1-AM-01-V-01 "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra" Atnaujinta 2010-01-11

                                                                                                                            

1. Kokia nukrypimo nuo projekto fizinių rodiklių galimybė?

Vadovaujantis LR aplinkos ministerijos raštu bei specialiųjų sutarties sąlygų 5.2.6 punktu projekto vykdytojas turi pasiekti 1 priede 5 punkte nurodytus projektų veiklų įgyvendinimo rodiklius. Įvykdžius rangos sutartis vandentiekio ir nuotekų tinklų fiziniams indikatoriams (km) galima 10 proc. paklaida nuo nurodytos vertės, tačiau pagal FAS numatyta prijungti gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų turi būti ne mažiau kaip nurodyta FAS

2. Kokios galimybės pratęsti sutartį, jei viršijamas ir joje numatytas 6 mėnesių laikotarpis?

Vadovaujantis priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo 24 punkto nuostata, Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 36 mėnesiai (įskaitant defektų nustatymo laikotarpį), išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad prašymas dėl sutarties pakeitimo pateikiamas vadovaujantis bendrųjų sutarties sąlygų 10 punkto nuostatomis ir ne vėliau kaip 1 mėnuo iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos.

3. Kokioms išlaidoms padengti gali būti skirtas avansas?

Avansas gali būti skirtas projekte numatytoms tinkamoms išlaidoms apmokėti.

4. Jei mokėjimo grafike keičiasi sumos, o ne mokėjimo prašymo pateikimų laikotarpiai, ar reikia pateikti Agentūrai atnaujintą mokėjimo prašymų teikimo grafiką?

Taip, reikia. Be to, būtina nurodyti atsiradusių skirtumų priežastį (-is).

5. Ar Agentūra siunčia pranešimus apie mokėjimo prašymų patvirtinimą projektų vykdytojams?

APVA siunčia pranešimus apie mokėjimo prašymo patvirtinimą projektų vykdytojams per DMS ir elektroniniu paštu, kaip nurodyta "Projektų finansavimo administravimo taisyklių" 126 punkte.

6. Kaip elgtis, jei nuosavos lėšos negali būti išmokamos laiku. Mat, nuosavos lėšos yra partnerio indėlis, o partneris (savivaldybė) vėluoja jas pateikti.

Vadovaujantis F/A sutarties bendrųjų sąlygų 4.6.2 punktu, projekto vykdytojas privalo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo Projekto finansavimo lėšų gavimo į Sutarties 3 priede nurodytą sąskaitą dienos išmokėti gautas Projekto finansavimo lėšas ir nuosavas ir (arba) partnerio (-ių) lėšas Projektui įgyvendinti (jei buvo įsipareigojęs skirti tam lėšų ir jos nebuvo pervestos anksčiau) rangovui, paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui ir pateikti Įgyvendinančiajai institucijai pranešimą apie apmokėjimą kartu su visų išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų patvirtintomis kopijomis. Už tinkamą projekto įgyvendinimą atsakingas projekto vykdytojas. 

7. Jei įvykdžius konkursus, suma sumažėja kelis kartus. Kaip mažinamos ES paramos ir projekto vykdytojo indėlio lėšų proporcijos? 

Sumažėjus projekto biudžetui, visi finansavimo šaltiniai mažėja Projekto finansavimo ir administravimo sutarties (toliau – F/A sutartis) specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta proporcija.

8. Nuo kada skaičiuojama projekto pradžia?

Projekto finansavimo pradžia yra F/A sutarties pasirašymo data. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – pirmosios paslaugų/įrangos ar darbų sutarties pasirašymo data. 

9. Kaip skaičiuojamas gyventojų, kuriems suteikta galimybė prisijungti prie tinklų, skaičius?

Gyventojų, kuriems bus suteikta galimybė prisijungti prie tinklų, skaičius bus skaičiuojamas pagal konkretaus projekto paraiškoje nurodytą skaičiavimo metodiką. Suteikta galimybė prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų laikoma išpildyta tuo atveju, kai vandentiekio ir nuotekų tinklai privesti prie gyventojo sklypo ribos. 

10. Ar kiekvienam įgyvendinamam projektui reikia atsidaryti atskirą sąskaitą?

Taip, būtina.

11. Jei mokėjimo prašymas sustabdytas dėl klaidos, ar reikia į DMS įkelti pataisytą naują mokėjimo prašymą?

Taip.

12. Ar banko palūkanas, kurios suteikiamos už pinigų laikymą sąskaitoje, privalu grąžinti APVA‘i?

Galutinis mokėjimo prašymas teikiamas įgyvendinus Projekto veiklas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po Projekto veiklų įgyvendinimo termino pabaigos kartu su galutine projekto įgyvendinimo ataskaita (forma paskelbta tinklalapyje www.apva.lt), ir banko pažyma apie Projekto sąskaitoje sukauptas palūkanas. Palūkanų dydžio suma bus mažinama prašomas apmokėti išlaidų dydis.

13. Projekto įgyvendinimo metu atlikus darbų ir paslaugų pirkimo procedūras paaiškėjo, kad vienos veiklos darbai nupirkti už mažesnę kainą (t.y. numatomas sutaupymas apie 300.000 lt), nei buvo numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje (toliau - PFAS), kitos veiklos darbų vertė 200.000 lt viršijo nustatytą PFAS. Ar turime kreiptis dėl papildomo finansavimo projektui įgyvendinti ar reikalinga atlikti PFAS pakeitimą perskirstant lėšas tarp veiklų?

Papildomo finansavimo skyrimo įgyvendinamiems aplinkosaugos projektams tvarkos aprašo (VŽ, 2010-10-14, Nr. 122-6220) nuostatos taikomos tais atvejais, kai Projekto įgyvendinimui pagal PFAS nustatytas sąlygas, reikia daugiau lėšų nei numatyta Projekto biudžete. Todėl šiuo konkrečiu atveju nereikia kreiptis dėl papildomo finansavimo skyrimo, reikia pateikti prašymą dėl PFAS pakeitimo, perskirstant projekto lėšas tarp veiklų. Prašymas pateikiamas ir atliekamas vadovaujantis PFAS bendrųjų sąlygų 10 punkto nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad atlikus pirkimo procedūras, kurių metu laimėtojo kaina viršija numatytą tai veiklai biudžeto dalį, kartu su prašymu pakeisti PFAS, projekto vykdytojas turi pateikti ir ekspertinį vertinimą dėl kainos pagrįstumo.

14. Kaip elgtis gavus antstolio pareikalavimą pervesti rangovui priklausantį mokėjimą į antstolio nurodytą sąskaitą?

Vadovaujantis CPK 585 str. antstolio reikalavimus vykdyti yra privaloma visiems asmenims. Tačiau, kai Rangovas, kurio atžvilgiu priimamas antstolio patvarkymas, dalyvauja Rangos sutartyje ne kaip vienintelis Rangovas, o kaip vienas iš jungtinės veiklos partnerių, siekiant apsaugoti kitų jungtinės veiklos dalyvių interesus, būtina pranešti jungtinės veiklos partneriams nurodant terminą, kada planuojamas antstolio patvarkymo vykdymas. Pateikdamas pagrindžiančius dokumentus apie išmokėtas lėšas Aplinkos projektų valdymo agentūrai Projekto vykdytojas turi pridėti antstolio pareikalavimo ir pavedimo nurodymo į antstolio sąskaitą kopijas.

15. Pirkimo dokumentų šablonuose prie kiekių žiniaraščių nebeliko įrašo apie garantijas, draudimus, ar tai nebefinansuojama?

Sutarties garantijų, draudimų išlaidos neapmokamos projekto lėšomis, šias išlaidas turi įsivertinti ir apmokėti rangovas, tiekėjas.

 

 


 Priemonės VP3-1.4-AM-01-V ,,Vandens apsaugos ir valdymo priemonių nustatymas“, VP3-1.4-AM-02-V ,,Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“, VP3-1.4-AM-03-V ,,Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“, VP3-1.4-AM-07-V ,,Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“ 

 

1.  Ar galima iš sutaupytų projekto lėšų atlikti kitus darbus? (2009-08-26)

 Galima, jei tokia papildoma darbų apimtis yra aptarta ir patvirtinta Aplinkos projektų valdymo agentūros. 

2. Ar projekto sukūrimas ir jo priežiūra yra autorinis kūrinys?

 Projekto sukūrimas gali būti vertinamas kaip autorinis kūrinys ir apskaitomas sudarant autorinę sutartį su projekto kūrėju. Tačiau projekto priežiūra nėra autorinis kūrinys ir dėl šių paslaugų teikimo negali būti sudaroma autorinė sutartis. 


 

 Priemonės VP3-1.4-AM-04-R "Vandens telkinių būklės gerinimas", "VP3-1.4-AM-06-R Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas" 2009-07-08

 

1.  Kokiomis priemonėmis nustatoma pagerėjusi vandens kokybė? (2009-07-08)

 Vandens kokybė nustatoma remiantis vandens kokybės cheminiais/ ekologiniais tyrimais.

2. Koks dokumentas turi būti pateiktas dėl nesančios galimybės išieškoti iš teršėjo už padarytą žalą gamtai? (2009-07-08)

 Priemonės "Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas" Aprašo 26 punkte įrašyta nuostata, kad "finansavimas projekto įgyvendinimui gali būti skiriamas tik tuo atveju, jeigu teritorijos sutvarkymo išlaidos negali būti išieškotos iš "teršėjo". Šio reikalavimo įvykdymui pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad "teršėjas", dėl kurio veiklos numatoma valyti teritorija buvo ar galėjo būti užteršta, buvo likviduotas, įvykdyta bankroto procedūra ar dėl kitų priežasčių jis nebevykdo veiklos. Numatant tvarkyti buvusius žemės ūkio bendrovių pesticidų sandėlius, naftos bazes bei kuro sandėlius ir pan. kaip pagrindžiantis dokumentas gali būti pateiktas statinio ar statinių, kurie yra užterštoje teritorijoje pripažinimo bešeimininkiais dokumentai bei pareiškėjo paaiškinamasis raštas, kuriame trumpai aprašoma esama situacija dėl numatomo valyti objekto nuosavybės teisinio statuso. Kitais atvejais, sprendžiant reikalingų pateikti dokumentų klausimą siūlytume vadovautis nuostata, kad pareiškėjas turės pagrįsti jog, vadovaujantis šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisinį pagrindą tvarkyti užterštą teritoriją.

3. Ar gali viešinimo išlaidos būti įtraukiamos į rangos eilutę? (2009-07-08)  

Taip, gali būti, jei viešinimo (stendo padarymo ir montavimo) paslauga įtraukta į rangos sutartį.

4. Ar paramos sutartyje turi būti nurodyti tikslūs rodikliai, kuriuos reikia pasiekti projekto įgyvendinimo metu? (2009-07-09)

Taip, paramos sutartyje turi būti bent vienas projekto rezultatų ar pasiekimų rodiklis, kuris turės būti pasiektas projekto įgyvendinimo metu.

5. Iš kur galima gauti valytinų teritorijų sąrašą? (2009-07-16)

Tokio sąrašo nėra, Savivaldybės jas identifikuoja atsižvelgiant į prioritetus. Lietuvos geologijos tarnyba pateikia taršos židinių duomenų bazę, kuria galima remtis.

6. Ar pareiškėjas gali būti tik apskritis? (2009-07-16)

Pareiškėjais gali būti savivaldybių administracijos ir Apskričių viršininkų administracijos.

7. Kaip įrodyti, kad vandens būklė pagerėjo? (2009-07-16)

Prieš ir po vandens telkinio valymo darbų turės būti atlikti atitinkami ekologiniai/ cheminiai tyrimai.

8. Jei projektui vykdyti pasitelkiami partneriai, ar reikalinga pateikti partnerystės sutartį? (2009-07-16)

Kartu su paraiška būtina pateikti partnerystės sutarties kopiją. Sutartyje turi būti tiksliai nurodyta kiekvieno partnerio atsakomybė ir pareigos, kad būtų aišku kaip kiekviena šalis prisideda prie projekto

9. Jei viešinimo stendas bus pastatytas, nors to ir nereikalaujama, ar tai bus pagrįstos išlaidos? (2009-07-16)

Jeigu bus pagrįsta, kad projektui tokia viešinimo priemonė yra būtina, net jei ir neprivaloma pagal EK 1828/2006 reglamentą, išlaidos bus laikomos pagrįstos.

10. Ar svarbu nurodyti, kiek pajamų bus gaunama projekto vykdymo metu? (2009-07-16)

Jei teikiant paraišką įmanoma nustatyti, kiek pajamų bus gauta, būtina tai nurodyti paraiškoje.

11. Ar ribojamas projektų darbo grupės dydis? (2009-07-16)

Taip, projekto darbo grupės dydis yra ribojamas.

12. Ar yra riba projekto vertės prasme, nuo kurios projektui būtinas auditas? (2009-07-16)

Ne, tokios ribos nėra.

13. Kokie dokumentai turi būti pateikiami, pagrindžiant, jog žemė priklauso valstybei? (2009-07-21)

Patvirtinimo raštas, kurį pasirašo Apskrities viršininko administracija.

14. Ar užtenka Poveikio aplinkai vertinimo teritorijoms, esančios netoli Natura 2000? (2009-07-21)

Taip, užtenka.

15. Kokie gali būti projekto tęstinumo pavyzdžiai? (2009-07-21)

Paraiškoje būtina nurodyti, kokiomis priemonėmis bus užtikrintas projekto tęstinumas – finansinėmis, administracinėmis ir kt.

16. Kokius duomenis privaloma teikti kasmet, įrodant, kad objekto būklė nepasikeitė? (2009-07-21)

Kasmetinę atakaitą.

17. Kaip paraiškoje numatyti paraiškos vertinimo ir sutarties pasirašymo laikotarpį? Kiek jis gali užtrukti? (2009-07-21)

Vertinimo laikotarpis, jei paraiška pateikta pagal visus reikalavimus, gali užtrukti iki dviejų mėnesių.

 18. Ar reikalingos tiekėjų apklausos viešinimo paslaugoms? (2009-07-21)

Taip, reikalingos.

 19. Ar galima pirkti rangos darbus kartu su viešinimu? (2009-07-21)
 
 Taip, galima.
  
 20. Ar 1,5 mln. litų riba informaciniams stendams statyti yra taikoma tik APVA koordinuojamiems projektams? (2009-07-21)
 
 Ši riba (500 tūkst. Eur) nurodyta EK reglamento Nr. 1828/2006 8 str. ir taikoma visiems ES projektams.
  
 21. Ar turi būti sudaryta darbo grupė, jei administravimo paslauga bus perkama? (2009-07-21)
 
 Turi būti paskirtas už projektą atsakingas asmuo (projekto vadovas).
  
 22. Ar savivaldybės administracijos direktorius turi pasirašyti įsakymą dėl projekto valdymo grupės sudarymo?(2009-07-21)
 
 Nebūtinai.
 
 23. Ar finansavimo poreikio pagrindimas turi būti platus ar ne?(2009-07-21)
 
 Finansavimo poreikio pagrindimas turi būti konkretus, aiškus ir tikslus.
   
 
 24. Ar privaloma pateikti regiono plėtros planą? Kas turi tvirtinti išrašą? (2009-07-21)  
 
 Privaloma. Išrašas tvirtinamas nustatyta tvarka.
   
 25. Ar savivaldybė turi teisę teikti paraišką trijų ežerų valymui, jei regioniniame plėtros plane numatytas pirmasis etapas ir tik vieno ežero valymas šiame etape?  (2009-07-21)  
  
 Taip, gali. Tačiau tam būtina atlikti pakeitimus regioniniame plėtros plane ir šį keitimą turi patvirtinti rajono savivaldybės taryba.
   
 26. Ar būtinas projektui auditas? (2009-07-21)  
 
 Auditas nėra būtinas.
 
 27. Kodėl negalima finansuoti kanceliarinių išlaidų? (2009-07-21)
 
 Galima, jei jų poreikis bus tinkamai pagrįstas paraiškoje ir vertinimo metu šios išlaidos bus pripažintos būtinomis projektui įgyvendinti.
   
 
 28. Ar Europos investicijų banko paskolos perskolinimas galima pagal abi seminare aptartas priemones? (2009-07-21)
 
 Taip.
   
 29. Ar galima prašyti Europos investicijų banko paskolos, jei savivaldybė išnaudojusi skolinimosi limitus? (2009-07-21)
 
Ne, jei skolinimosi limitas yra išnaudotas, paskola nebus išduodama.
  

     Priemonė VP3-1.4-AM-04-R "Vandens telkinių būklės gerinimas" 2009-06-12

1.  Kokia dokumentacija reikalinga vandens telkinio valymui ir (arba) tvarkymui? Ar reikalingas techninis projektas ir kokiai išlaidų eilutei priskirti valymo darbus? (2009-06-12)

 
STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150; Žin., 2004, Nr. 116-4349) nustato, jog žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai) priskirtini bendriesiems statybos darbams.
Jei projekto metu numatomos vykdyti vandens telkinių būklės gerinimo priemonės pagal STR 1.08.02:2002 nuostatas priskirtinos statybos darbams, tokiu atveju jas reiktų įtraukti į projekto biudžeto 3 kategoriją "Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai" 3.3. eilutėje "Kita (...)" įrašant "Ežero (ar atitinkamai kito vandens telkinio) valymo/ tvarkymo darbai". Atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju taip pat reikalingi STR 1.08.02:2002 numatyti privalomieji statybos darbų dokumentai (techninis projektas, statybos leidimas ir k.t.).
Jei projekto metu numatomos vykdyti vandens telkinių būklės gerinimo priemonės pagal STR 1.08.02:2002 nuostatas nepriskirtinos statybos darbams, tokiu atveju jas reiktų įtraukti į projekto biudžeto 5 kategoriją "Paslaugos" 5.4. eilutėje "Kita (...)" įrašant "Ežero (ar atitinkamai kito vandens telkinio) valymo/ tvarkymo paslaugos".
  
2. Kokie dokumentai, įrodantys, kad vandens telkinys, kurį ketinama valyti ir (ar) tvarkyti, priklauso valstybei nuosavybės teise, turi būti pateikti? (2009-06-12)
 
Apskrities viršininko administracijos pažyma, jog vandens telkinys, kuriam planuojama taikyti vandens telkinių gerinimo priemones, priklauso valstybei nuosavybės teise bei, jei projektą numato įgyvendinti savivaldybės administracija, kad apskrities viršininko administracija neprieštarauja numatomiems vykdyti darbams ir jokiais būdais nevaržys projekto vykdytojo veiksmų įgyvendinant planuojamą projektą bei vykdant Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytus įsipareigojimus.
 
     
 
 Priemonė VP3-1.4-AM-06-R "Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas"
 
 
1. Kokie dokumentai, įrodantys, kad žemė, kurioje bus vykdomas praeityje užterštų teritorijų tvarkymo projektas, priklauso savivaldybei ar valstybei, turi būti pateikti? (2009-06-12)
 
Nekilnojamojo turto registro pažyma arba Apskrities viršininko administracijos pažyma, jog žemė, priklauso valstybei nuosavybės teise.
  
 
 

  
 Priemonė VP3-3.2-AM-01-V-01 „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“
     
1. Kaip elgtis RATC‘ ui, jeigu dalis savivaldybių nepritaria paraiškos teikimui, ar dėl procedūrinių bei sutarimo paieškos procedūrų, paraiškos neįmanoma pateikti nustatytu laiku?
 
RATC‘as turėtų kreiptis į AM su prašymu nukelti paraiškos pateikimo terminą, nurodant priežastis, kodėl paraiška negali būti pateikta laiku.  
 
2. Aprašo 66 ir 67 punktuose nurodoma, kad pareiškėjas, duodamas sutikimą Agentūros finansavimo sąlygoms, turi pristatyti ir savivaldybės tarybos sprendimą. Kurios tarybos sprendimą turėtų pristatyti regioniniai atliekų tvarkymo centrai? Kaip elgtis jeigu savivaldybių tarybų sprendimai bus skirtingi?
 
Aprašo 66 ir 67 punktų reikalavimai artimiausiu metu bus tikslinami LR Aplinkos ministerijoje. RATC turės turėti valdybos pritarimą.
 
3. Ar finansinė analizė turi būti vykdoma įvertinant ir visas netinkamas, bet projekto įgyvendinimui būtinas išlaidas?
 
Taip, finansinė analizė turi būti vykdoma visoms su projekto įgyvendinimu susijusioms lėšoms.
 
4. Aprašo 26 straipsnyje nurodyta, kad pagal šio Aprašo 1.2 ir 1.3 punktų veiklas pareiškėjai turės prisidėti 40% projekto vertės. Kaip reikėtų elgtis pareiškėjui, jeigu finansinė analizė parodytų, kad ši sumos dalis yra jam per didelė. Ar galėtų pareiškėjas kreiptis dėl sumos sumažinimo jau skirto finansavimo krepšelio rėmuose?
 
Ne, 40% projekto vertės dalis yra minimali. Projekto vykdytojo dalis gali būti tik didesnė.
  
5. LR aplinkos ministro 2008-09-09 įsakyme Nr. D1-463 „ Dėl Nr. VP3-3,2-AM-01 „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ valstybės projektų sąrašo Nr. 01 patvirtinimo“, nėra įtraukti visi objektai, kurie yra reikalingi Valstybiniam strateginiam tvarkymo planui ir regioniniam atliekų tvarkymo planui įgyvendinti. Ar galėtų, ir kokia regioninė institucija turėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją, patvirtintam aprašui ir projektų sąrašui pakoreguoti jau skirto finansavimo krepšelio rėmuose?
 
Europos Sąjungos lėšų kiekis ribotas, todėl papildomų lėšų skirti galimybės nėra. Projekto vykdytojas gali įgyvendinti papildomus projekto komponentus, tačiau tik už tą lėšų sumą, kuri patvirtinta 2008 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-463.
 
6. Ar galėtų būti nepanaudotas užsakovo rezervas, dėka techninių sprendinių, atsisakius tam tikrų objektų, bei viešųjų pirkimų metu sutaupytos lėšos, skiriamos kitiems komponentams finansuoti ar finansavimo sąlygoms pagerinti?
 
Taip, sutaupytos lėšos gali būti skiriamos kitiems komponentams, tačiau papildoma ar didesnė parama nebus skiriama.
  
7. Aprašo 37 punkte nurodoma, kad Agentūra išsiunčia pasiūlymą pateikti paraišką. Ar tai reiškia, kad anksčiau nei nustatyta data paraiškų negalėsime teikti? Ar galima bus teikti paraiškas be kvietimo?
 
Galima pateikti paraiškas iš karto po to, kai Agentūra paskelbia kvietimą. Paraiškų be kvietimo teikti negalima. Taip pat galima kreiptis į AM su motyvuotu prašymu paankstinti sąraše nurodytą paraiškos priėmimo terminą.
  
8. Gal galite pakomentuoti Aprašo 92 punktą ir kaip jis bus taikomas.
 
Patvirtinus paraišką ir pasirašius projekto finansavimo ir administravimo sutartį, projekto vykdytojui nebus sumokamas avansas. Projekto vykdytojas, paskelbęs konkursą darbams ar paslaugoms, gali sutartyje numatyti avansą. Jis būtų apmokamas kaip pirmas tarpinis mokėjimas pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartį.
 
9. Ar paraiškas bus galima teikti ir skaidant priemonę?
 
Paraiškos finansavimui gauti turi būti teikiamos pagal patvirtintą 2008 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-463. Dėl pakeitimų, kuriuos nori daryti RATC turi būti kreipiamasi į AM su pagrindimu, kodėl tokio pakeitimo prašoma.
 
10. Tam, kad būtų galima parengti finansavimo paraišką, reikalinga turėti techninius sprendinius arba techninį projektą, tačiau Aprašo 31.5 punkte šios išlaidos neįtrauktos kaip tinkamos ir apmokamos kompensavimo būdu. Kuriu būdu pareiškėjai galėtų parengti techninę dokumentaciją ir pirkimo dokumentus, tam, kad būtų žinoma galutinė statybos ir paraiškos vertė ir jiems būtų kompensuotos patirtos išlaidos. Be pirkimo dokumentacijos agentūra realiai negalės įvertinti išlaidų tinkamumo ir finansuotinos sumos kaip nustatyta Aprašo 64;65;66;67 punktuose.
 
Priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ aprašo 25 punkte teigiama, kad tinkamos įgyvendinimui reikalingos išlaidos yra atitinkančios Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, Projektų finansavimo ir administravimo taisykles ir šio Aprašo reikalavimus. Kadangi Apraše prie netinkamų išlaidų neįvardijamas techninių projektų parengimas, o techninių projektų parengimui netaikomi jokie apribojimai - tokios išlaidos yra tinkamos finansuoti. Pirkimo dokumentų, kuriuos projekto vykdytojas privalo pateikti kartu su paraiška finansavimui gauti, išlaidos yra tinkamos finansuoti paramos lėšomis. Projekto vykdytojui nepateikus pirkimo dokumentų kartu su paraiška, paraiška bus atmesta kaip neatitikusi reikalavimų.
  
11. Aprašo 10 punkte nurodoma, kad Pagal šį Aprašą teikiamoms paraiškoms numatoma skirti iki 427,428 mln. Lt, iš jų 363,314 mln. Lt – Sanglaudos fondo lėšos, 42,743 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos ir 21,371 mln. Lt – projektų vykdytojų lėšos. Tačiau LR aplinkos ministro 2008-09-09 įsakymu Nr. D1-463 „ Dėl Nr. VP3-3,2-AM-01 „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ valstybės projektų sąrašo Nr. 01 patvirtinimo“ yra nurodytos kitos sumos: viso suma iki 484,542 mln. Lt, iš jų 359,961 mln. Lt – Sanglaudos fondo lėšos, 41,541 mln. Lt – bendrojo finansavimo lėšos ir 83,040 mln. Lt – projektų vykdytojų lėšos. Prašome paaiškinti šių neatitikimų priežastis.
 
Priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ apraše yra nurodytos ES, valstybės biudžeto ir projekto vykdytojo lėšos, kurios įvardintos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede (2008 m. liepos 23 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 787). Šiame priede nurodytos tinkamos deklaruoti išlaidos. Sugeneruotos projektuose pajamos yra netinkamos deklaruoti išlaidos ir jos nėra įtrauktos į Aprašą ir veiksmų programos priedą. Tvirtinant sąrašą projekto vykdytojo lėšų dalyje yra nurodytos ir tinkamos ir netinkamos deklaruoti išlaidos.
 
 
 
     Atsakymas derinamas su LR aplinkos ministerija.