Racionaliai naudojama ES parama neša naudą mums visiems
Spausdinti RSS Srautas

„Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų” - tokią frazę, tikriausiai, girdėjome ar esame perskaitę visi. Apie tai, kad Lietuva įsisavina ES lėšas kalbama ne vienerius metus, tačiau, kas iš tiesų slepiasi po šiais abrakadabriškais žodžiais?

 

ES lėšomis finansuojamų projektų rezultatas – teigiamas poveikis aplinkai, tačiau aplinka tarnauja žmogui, tad jų naudą tiesiogiai jaučia visi Lietuvos gyventojai, interviu GRYNAS.lt teigia Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Kastytis Tuminas.

 

Pasak jo, tuo galime įsitikinti jau šiandien maudydamiesi išvalytame ežere, vaikštinėdami po sutvarkytą parką ar mėgaudamiesi grynu oru, o ne kęsdami nuo sąvartyno sklindantį tvaiką.

 

 

 

Kaip jums atrodo, ar ta nauda yra matoma, tikrai apčiuopiama?

 

- Ne visuomet gyventojai pastebi informacinius stendus, kurie stovi prie ES lėšomis sutvarkytų objektų. Patogiai poilsiaudami ar gyvendami net nesusimąsto, kad tam prireikė nemažai investicijų, pastangų.

 

Savaime niekas neįvyksta, pavyzdžiui, stiklas suyra tik per 900 metų. Jei nenorime tiek ilgai laukti, turi įsikišti žmogus. Pasitelkus ES struktūrinę paramą nuveikta tikrai nemažai. Ir projektai planuoti atsakingai. Subsidija irgi reikia gaspadoriškai naudotis, gerai pasveriant. Pagrindinis kriterijus skirstant pinigus – juos panaudoti protingai. Todėl kritinio vertinimo procesas vyksta nuolatos, dažnai lydimas nemažos įtampos.

 

- Ar jau galime pasidžiaugti konkrečiais pasiekimais?

 

- Daugiausiai nuveikta vandentvarkos sektoriuje. Jame pinigai geriausiai įsisavinami. Vandentvarkoje finansavimas nukreiptas infrastruktūros renovacijai, tinklų plėtrai ir gyventojų aprūpinimui kokybišku vandeniu. Šiuo metu vykdomi 114 projektai, 6 baigti.

 

Įgyvendinus visus projektus bus rekonstruoti arba pastatyti 108 nuotekų valymo ir 11 vandens gerinimo įrenginių. Numatoma pakloti 1791,51 km. naujų vandentiekio tinklų, 37,31 km. rekonstruoti.

 

Naujų nuotekų tinklų visoje Lietuvoje bus paklota 2114,96 km., rekonstruota 49,58 km. Be to, tvarkant vandentvarkos infrastruktūrą sutvarkomos ir gatvės, ir šaligatviai. Ten kur nebuvo asfalto, jis atsiranda, ten, kur jis buvo senas, nekokybiškas – pakeičiamas ar atnaujinamas ir tai pajunta visi to miestelio ar kvartalo gyventojai. Net iki 25 proc. lėšų projektuose tenka gerbūvio darbams.

 

- Nemažai projektų skirti kraštovaizdžiui gražinti. Paminėkite keletą svarbesnių.



- Vasarą keliaudami po Lietuvą teigiamas permainas pajus daugelis Lietuvos žmonių. Pirmiausiai tie, kurie apsilankys saugomose teritorijose ir parkuose. Anykščių, Tytuvėnų, Pajūrio, Varnių, Sartų ir Sirvėtos regioniniuose parkuose pastatyti arba rekonstruoti Lankytojų centrai, kartu įrengti, sutvarkyti ir takai, trasos.

 

Naujiena svarbi visiems – pajūrio sutvarkymas. 2,3 km pakrantės išpilta 423 tūkst. m³ smėlio. Pliažo plotis išaugo iki 120 metrų, o juk po audrų buvo likusios vos kelios dešimtys. Aš dar nebuvau Palangoje, bet šią vasarą atostogaudamas pamatysiu, kaip viskas atrodo. Žinoma, tai nėra ilgalaikė priemonė, tačiau kito būdo nėra. Mokslininkai įrodė, kad tik nuolat papildant smėliu galima išsaugoti paplūdimius.

 

Kaip smagu poilsiauti prie švaraus ežero ar upės taip pat pajus daugelis. Didesnieji baigti arba baigiami valyti vandens telkiniai išsidėstę visoje Lietuvoje. Pavyzdys – Druskininkų Vijūnėlės ežeras. Prieš tai panoręs išsimaudyti įsibrisdavai į dumblą iki kulkšnių, dabar visur smėliukas.

 

Šiauliuose išvalyta Talkšos ežero šiaurinė dalis ir sutvarkytos prieigos, Telšių gyventojai gali džiaugtis švariu Masčio ežeru, šilutiškiai – išvalyta Šyšos upės vaga ir senvage. Kauno centre išvalius Nemuno kanalą (senvagę) miesto gyventojų ir svečių nebevargina dumblo tvaikas.


Gerinant vandens telkinių būklę planuojama sutvarkyti 395,74 ha plotą arba 93 vandens telkinius, šiuo metu jau sutvarkytas 31. Šie planai netgi viršija Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatytus rodiklius – atitinkamai 200 ha ir 40 vandens telkinių.

 

Kitas akivaizdus dalykas, kuris matomas visų – pagražėjusi Lietuva, išnykus apleistoms gamykloms, fermoms, kariniams objektams buvusiems, sandėliams, mazuto aikštelėms. Štai keletas pavyzdžių. Sutvarkyta 2 ha buvusios kuro bazės Jurbarko miesto pramonės teritorijoje, Ukmergės karinis miestelis, kuris užima net 2,4 ha.

 

- Nuo valymo įrengimų ir sąvartynų sklindančius nemalonius kvapus taip pat jau galime pamiršti?

 

- Sostinės gyventojams aktualiausia naujiena – pradėjo veikti šiuolaikiška Nuotekų valymo gamykla. Karoliniškių, Lazdynų, Viršuliškių gyventojams kėlę rūpestį nemalonūs kvapai išnyko. Diskusijos šio projekto dar tebevyksta su EK. Buvo iškilusi grėsmė prarasti nemažą dalį lėšų, tačiau aš esu optimistas, manau kad pavyko įrodyti, jog jie panaudoti tinkamai.

 

Beveik visuose didžiuosiuose miestuose, daugelyje rajonų rekonstruoti valymo įrenginiai. Dabar jie atitinka visus standartus ir Lietuva dėl to jau išbraukta iš juodojo Baltijos jūros teršėjų sąrašo. Gal konkretus žmogus šių įrenginių naudos nepajus, bet tai, kad jūra bus švaresnė, pajusime visi.


Atliekų sektoriuje svarbiausias pasiekimas – baigiami sutvarkyti po visą Lietuvą chaotiškai išbarstyti šiukšlynai ir šiukšlynėliai. Jų buvo net apie 850, bemaž antra tiek – „saviveiklinių“ pamiškėse, pakelėse, prie gyvenviečių, vandens telkinių. Dalis rekultyvuoti, kiti panaikinti. Vietoje jų įrengta 11 modernių regioninių savartynų, kurie neteršia nei oro, nei grunto.

 

Tvarkomos ir žaliosios atliekos. Šakos, žolė, lapai anksčiau keliaudavo į bendrą atliekų srautą ir dabar dar dalis keliauja, tačiau žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių daugėja. Jau įrengta 14, dar 40 planuojama įrengti. Aišku, dar reikia tobulinti šių atliekų surinkimo sistemą, galvoti kaip motyvuoti gyventojus. Dalis savartynų ir aikštelių įrengti 2000 - 2006m. ES paramos lėšomis.

 

Labai svarbi visai Lietuvai pavojingų atliekų surinkimo sistema. Šių atliekų deginimo įmonė Šiauliuose jau pastatyta. Tai reiškia, kad nebereikės šių atliekų naikinti vežti kitur, tai brangiai kainuodavo. Statybos darbai jau pabaigti, bet dar vyksta ginčas, ar gamykla atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Reikiamų įrodymų iki šiol mums nesugeba pateikti projekto vykdytojas bendrovė „Toksika“. Todėl nors pinigai jau išleisti, rezultato kol kas nematome.

 

- Ar tokių atvejų yra ir daugiau? Sulaukiate kritikos, kad kai kurios srityse, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, projektai stringa.

 

- Atliekų sektoriuje sekasi prasčiau, projektai prasidėjo pavėluotai, dabar tas laikas, kai turi paaiškėti tolimesnė jų sėkmė. Aiškinamės, ar esamos rizikos šiai dienai valdomos. Reikia toliau tvarkyti sistemą, esamus šiukšlynus naikinat ir išvežant atliekas į regioninius atliekų tvarkymo centrus bei įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus pagal ES direktyvas tvarkant bioskaidžias (virtuvines) atliekas.

 

Su šia dalimi dar turime pakankamai rūpesčių ne tik dėl vėlavimo, bet ir dėl to, kad pačios savivaldybės, kurios kontroliuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus, dar tebediskutuoja, kaip jas perdirbti. Tai taip pat suvėlino projektų parengimą ir technologijų įsigijimą. Laiko nedaug (iki kitų metų vidurio) jis tampa kritišku, žiūrėsime, kaip geriau pasinaudoti šiam tikslui skirtas ES lėšas, kad jų neprarastume.

 

Jei matysime, kad procesas užtruko ir atliekų perdirbimo įmonių, įrengimų nepastatysime laiku, reikės projektus peržiūrėti. Belskime į medį, kad tik projektų vykdytojams pavyktų operatyviai išnaudoti likusį laiką. Jei matysime, kad šį rudenį numatyti įrenginių pirkimai yra problematiški, Aplinkos ministerija svarstys tolimesnio projektų finansavimo klausimą.

 

- Atrodo, kad ir kai kurių vandentvarkos projektų rezultatai gali likti tik popieriuje.

 

- Tai bus galima pasakyti tik laikotarpiui pasibaigus, o dabar tik galime konstatuoti, kad tokių rizikų yra. Vandentvarkos srityje rengiant projektus buvo deklaruota, koks skaičius gyventojų turėtų prisijungti prie vandens ir nuotekų tinklų. Kol kas ši užduotis nepasiekta.

 

Savivaldybės turi ieškoti būdų, kaip šiuos įsipareigojimus vykdyti, priešingu atveju tektų dalį lėšų gražinti. Kita vertus, visko iš anksto neįmanoma numatyti, ankstesnės socialinės prielaidos apie gyventojų skaičių keičiasi kartu su ekonomine ir demografine situacija, ją įtakoja krizė, emigracija ir kt. Bandome savo įsipareigojimus modifikuoti. Kol kas tebesu optimistas. Manau, kad pavyks susitarti su EK dėl tam tikrų įsipareigojimų pasikeitimų, o savivaldybės ir vandentvarkos įmonės sugebės juos įgyvendinti.

 

- O jei žmonės nenori kokybiško vandens, nes jis brangus, ir toliau naudojasi šuliniu ar savu vandens gręžiniu?

 

- Reikia galvoti apie motyvacines, skatinimo priemones. Aiškinti žmonėms, kokios naudos jie iš to turės. Prisijungus prie bendros centralizuotai valdomos sistemos daug patogiau, geriau bus pačiam gyventojui. Nepaisant to, ar jis turi savą vietinį vandens šaltinį, į kurį investavo kelis tūkstančius, ar ne. Svarbu ne vien ekonomika, taupymas, bet ir eksploataciniai rūpesčiai. Būti savų vandens ar nuotekų valymo tinklų operatoriumi ne taip paprasta, tam reikia laiko, žinių.

 

- Ar įsisavinus numatytus šiam laikotarpiui pinigus įvykdysime ES keliamus reikalavimus aplinkosaugos srityje?



- Mūsų siekis toks ir yra. Kol kas abejonių neturime, nes kai kuriuose projektuose numatyti tikslai yra netgi ambicingesni. Iki 2020 m. ES direktyva reikalauja iš bendro srauto atrinkti ir svartynuose šalinti ne daugiau kaip 50 proc. bioskaidžių atliekų.

 

Ambicinga? Taip. Ar racionalu? Reikia žiūrėti, ar tos ambicijos ekonomiškai ir technologiškai pagrįstos. Kol kas taip atrodo. Jei pasirodytų priešingai, galvosime, kaip performuoti projektus, kad atliekų sektoriuje spėtume padaryti, tai kas įmanoma pagal šią programą. Planas B yra.

 

- Kiek lėšų vis dėl to jau teko grąžinti?

 

- ES nustatyta riba – grąžintų pinigų dydis neturi viršyti 2 proc. visų mokėjimų. Jei nuostoliai didesni, sistema veikia blogai. Ir tokiu atveju žmonės būtų teisūs, sakydami, tai kaip jie ten po perkūnais dirba? Klaidų neįmanoma išvengti, klausimas – kiek jų. Sugrąžinti teko 51 mln. Lt. Atrodo nemažai, bet tai sudaro tik 1,4 proc. skirto finansavimo, tad pagal bendrą rodiklį ES atrodome visai neblogai.

 

- Kuris iš jūsų administruojamų projektų jums pačiam paliko didžiausią įspūdį?

 

- Ką tik pradėjusi veikti Vilniaus nuotekų valymo gamykla. Mane, galbūt dėl to, kad esu inžinierius, apsilankymas joje sužavėjo ir maloniai nustebino. Tikrai raginčiau rengti į ją kuo daugiau ekskursijų visiems besidomintiems. Iš tiesų tai 3 gamyklos vienoje, aprūpintos moderniausiomis technologijomis. Kai pamatai tą įrangą, automatiškai veikiančius prietaisus, palygini su tuo, kas buvo anksčiau, kai keliuose buvo laistomas nesandariais savivarčiais vežamas dvokiantis dumblas, žmonės kentė nemalonius kvapus, nebekyla abejonių, ar ne per daug tokia gamykla kainavo. Gavome tai, ką galėjome gauti geriausia.



Papildoma informacija

 

2007 – 2013m. bendrai aplinkosaugai skirta apie beveik 3,5 mlrd. litų iš ES Sanglaudos ir struktūrinių fondų . Iš jų ES parama sudaro 3,18 mlrd. Lt, valstybės arba bendrojo finansavimo - 0,32 mlrd. Lt.

 

Sutarčių iš šios sumos pasirašyta už 3,27 mlrd. Lt (ES 2,98 mlrd. Lt, bendrojo finansavimo - 0,29 mlrd. Lt). Jau išmokėta apie pusė, 1,7 mlrd. litų. Projektų skaičius - 353.

 

Šiuo laikotarpiu prioritetas suteiktas aplinkos taršos, jos poveikio aplinkai ir žmogui, regioninės atskirties mažinimui.

 

Pagrindinės sritys, kuriose įgyvendinami projektai yra vandentvarkos ūkio vystymas, atliekų tvarkymo sistemos kūrimas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, kuri apima vandens telkinių valymą, saugomų teritorijų bei parkų, bešeimininkių pastatų, pažeistų ir užterštų teritorijų tvarkymą, oro kokybės gerinimą.

 

GRYNAS.lt inf.