Lietuvos saugomose teritorijose lieka vis mažiau apleistų pastatų ir kitų aplinką darkančių objektų. Jų intensyviai mažėja vykdant šiam tikslui skirtą ES remiamą projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas. I-as etapas“. Projektas vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“. Bendroji jo vertė - 12,6 mln. litų. Didžiąją dalį projekto lėšų – daugiau kaip 10 mln. litų – sudaro ES parama. Projektą vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos kartu su savivaldybėmis ir Lietuvos saugomų teritorijų direkcijomis.
Jo metu numatyta likviduoti 170 apleistų statinių. Pirmiausia griaunami tie objektai, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar užsilikę lankomose vietose ir gyvenviečių centruose. Intensyvūs griovimo darbai visą rudenį vyko Vištyčio, Asvejos, Anykščių ir Labanoro regioniniuose parkuose. Juose nugriauti net 33 apleisti statiniai. Beveik pusė jų – Vištyčio regioniniame parke. Čia likviduota 15 objektų. Šiame parke visi griovimo darbai baigti, teritorija sutvarkyta. Visos statybinės atliekos susmulkintos į skaldą ir panaudojamos keliams tiesti. Sutvarkytas ir apleistas žvyro karjeras, kur žmonės pildavo šiukšles. Jis sulygintas ekskavatoriais.
Šiuo metu apleistų statinių griovimo darbai intensyviausiai vyksta Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Jame iki metų pabaigos turi būti likviduoti 25 statiniai. Šis parkas ypač vertinamas dėl unikalaus Rimašių kaimo, Norviliškių vienuolyno komplekso, Bėčionių piliakalnio ir kitų objektų, kurie sulaukia gausių lankytojų. Tačiau kai kurie apleistų pastatų kompleksai yra visai šalia kelio, labiausiai matomose vietose. Vietos gyventojai kai kuriuos jų jau spėjo paversti atliekų laidojimo vieta, todėl skubama kuo greičiau juos likviduoti. Spartūs griovimo darbai vyksta ir Nemuno deltos, Varnių, Panemunių regioniniuose parkuose.
2008 m. Aplinkos ministerija parengė apleistų statinių likvidavimo programą, sukūrė informacinę duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie griautinus objektus. Šiuo metu Lietuvoje jų yra daugiau nei devyni tūkstančiai, tačiau dėl su privačia nuosavybe susijusių formalumų, ribotų finansinių galimybių valstybė toli gražu ne visus gali likviduoti. Pavojų keliančius pastatus, kurių savininkai nežinomi ar išvykę, galima nugriauti tik tuo atveju, jeigu teismas pripažino juos bešeimininkiais.
Remiantis Aplinkos ministerijos inf.
