2012-07-11 Visuomenė skatinama domėtis aplinkosauginėmis problemomis
Spausdinti RSS Srautas

 Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 % viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 %, trečioje – energetika, 10-15 %. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas.

 

 Degant kurui, motorinės transporto priemonės, automobiliai ir sunkvežimiai išmeta į išorę daugelį kenksmingų teršalų, tokių kaip sveikatai žalingos smulkiosios kietosios dalelės, azoto oksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Kai kurios variklių išmetamos medžiagos lemia antrinių teršalų susidarymą – tai vyksta dėl cheminių reakcijų ore. Vienas iš pavyzdžių – pažemio ozonas.

 

 Nuo užteršto oro visų pirma kenčia didelių miestų ir pramonės zonų gyventojai. Padidintą aplinkos oro užterštumą didmiesčiuose sąlygoja: meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai. Oro užterštumas padidėja, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, be to, kai ilgą laiką nėra lietaus. Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti taip vadinamieji dūminiai miesto rūkai, dar nevadini smogu. Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi.

 

 Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad oro taršos poveikis gali lemti per ankstyvą gimimą, kūdikių mirtingumą, nepakankamą plaučių augimą, kvėpavimo takų ligų simptomus, astmos paūmėjimus ir galbūt net astmos išsivystymą. Kai kurie tyrimai ir mokslininkai teigia, kad oro tarša netgi turi poveikį smegenų raidai.

 

 Kaip mes galėtumėme prisidėti prie oro taršos mažinimo? Yra keletas būdų, tai:

  • kiek įmanoma mažiau važiuokite automobiliu, ypač – mažais atstumais;
  • pasirinkite ekologišką vairavimo būdą;
  • galite nusipirkti mažiau teršiantį aplinką automobilį;
  • pasodinkite medžių: medžiai valo orą;
  • mažinkite energijos vartojimą namuose bei darbe;
  • savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.

 

 Reiktų pabrėžti, jog ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“. Jis vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.

 

 Minėtas projektas skirtas visai Lietuvos visuomenei, tačiau labiausiai orientuotas į jaunimą. Jo įgyvendinimas užtikrintų oro taršos bei klimato kaitos problemų sprendimo priartinimą prie kiekvieno visuomenės nario gyvenimo bei sudarytų sąlygas Lietuvai siekti darnaus vystymosi tikslų. Projektu siekiama skatinti visuomenę domėtis aplinkosauginėmis problemomis, jų sprendimo būdais, skatinti visuomenės savišvietą aplinkosaugos temomis. Jo metu atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, sukurtas e-simuliatorius bei informacinis portalas www.ekoaplinka.eu. Šiame, analogo neturinčiame portale, kaupiama, sisteminama ir pateikiama medžiaga apie aplinkosaugą, oro taršą, klimato kaitą. Taip pat jame publikuojami aplinkosaugos problemų sprendimo pavyzdžiai, atsakoma visuomenei rūpimais klausimais bei pateikiama išsami informacija apie šį minėtą projektą.

 

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf. 

 

flowcrete.com nuotr.