APVA

Aktualijos

1331715741

Agentūra dalijosi patirtimi su Serbijos Respublikos atstovais

1337246423

Šių metų gegužės 16 d. Agentūroje lankėsi Serbijos Respublikos delegacija, kurią daugiausia sudarė Serbijos aplinkos, kalnakasybos ir erdvinio planavimo ministerijos Projektų valdymo departamento darbuotojai bei keletas atstovų iš atliekų ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės skyriaus. Pagrindinis vizito tikslas - susipažinti su ES paramos planavimu ir administravimu Lietuvos Respublikoje, atkreipiant dėmesį į tai, kaip identifikuojami projektai, nustatomi finansavimo prioritetai, kaip organizuojami ES projektų lėšų administravimo procesai Agentūroje, LR aplinkos ministerijoje bei pas galutinius paramos gavėjus.

Agentūros darbuotojai, remdamiesi per dešimtmetį įgyta projektų administravimo patirtimi, pristatė pagrindinius ISPA/Sanglaudos projektų įgyvendinimo principus, supažindino su projektų įgyvendinimo metu atskirais etapais iškilusiomis problemomis bei jų sprendimo būdais, atsakė į užduotus klausimus. Taip pat kartu su svečiais lankėsi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre, kuriame buvo pristatyta funkcionuojanti Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistema, ES reikalavimus atitinkantis regioninis sąvartynas. Svečiams buvo pristatyta ir Vilniaus nuotekų valykloje taikoma dumblo apdorojimo technologija. Kariotiškių sąvartyne Serbijos Respublikos atstovų dėmesio susilaukė elektros generavimo iš sąvartyne susidarančių dujų sistema.

Reiktų pabrėžti, jog Serbija neseniai tapo kandidate ES narystei. Šioje šalyje už atliekų sektorių atsakinga Serbijos aplinkos, kalnakasybos ir erdvinio planavimo ministerija. Šiuo metu Serbijoje ruošiamasi įdiegti naują atliekų tvarkymo sistemą, t.y., planuojama statyti naujus ES reikalavimus atitinkančius sąvartynus, kurti atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą. Nors ES finansinė parama šiai šaliai jau yra teikiama, tačiau kol kas nėra sukurtos vieningos institucinės sistemos, kuri būtų skirta ES fondų administravimui.

Bendrovė „Dzūkijos vandenys“ baigė kone 50 mln. litų vertės europinį projektą

1336993639

Bendrovė „Dzūkijos vandenys“ baigė kone 50 mln. litų vertės europinį projektą. Daugiau kaip du tūkstančiai Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės gyventojų jau turi galimybę gerti iš miestą aprūpinančių vandenviečių atitekantį švarų, aukštas higienos normas atitinkantį vandenį. Projekto pabaiga paminėta simboliškai perkirpus juostelę šalia antrosios „Dzūkijos vandenų“ siurblinės, įmonės vadovui Rolandui Žakui įteiktas simbolinis raktas.

Daugiau kaip du tūkstančiai Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės gyventojų jau turi galimybę gerti iš miestą aprūpinančių vandenviečių atitekantį švarų vandenį, dar tiek pat gyventojų galės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

Anot „Dzūkijos vandenų“ direktoriaus R.Žako, projekto įgyvendinimas bus naudingas ne tik Alytaus miesto ir rajono gyventojams, tačiau ir verslo įmonėms.

Didelės apimties projekto įgyvendinimas bendrovei „Dzūkijos vandenys“ tapo dideliu iššūkiu. „Neturėjome itin didelės patirties, todėl buvo sunku viską įgyvendinti operatyviai, išvengiant klaidų ir profesionaliai. Tačiau šiandien galime tik džiaugtis rezultatais“, - sakė R.Žakas.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ vertė – daugiau kaip 48 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo parama sudaro 39,01 mln. litų, iš Lietuvos biudžeto skirta beveik 4,6 mln., „Dzūkijos vandenų“ indėlis – 4,17 mln. litų, dar beveik 453 tūkst. litų skyrė Alytaus rajono savivaldybė.

Remiantis laikraščio "Dainavos žodis" pateikta inf.

Naujame lankytojų centre – mamutų kaulai

1336740384

Pajūrio regioniniame parke atidarytas lankytojų centras tiktai iš tolo panašus į čerpėmis dengtą senovinį pastatą. Iš tikrųjų tai – visiškai naujas, ekologiniam švietimui ir turizmo plėtrai skirtas statinys.

Karklės (Klaipėdos r.) žvejų kaime, netoli vaikų stovyklos „Žilvitis”, per metus iškilęs parko lankytojų centras buvo specialiai statomas taip, kad primintų Mažosios Lietuvos kultūros paveldą – šiam kraštui būdingų raudonplyčių mokyklų, pašto įstaigų, geležinkelio stočių, kitokių visuomeninės paskirties statinių stilistiką.

Iš šalies šimtametį namą primenančiame pastate prieš keliones po pajūrį galima susipažinti su išskirtinėmis vertybėmis – Olando Kepurės skardžiu, dar nuo ledynmečio arčiausiai jūros telkšančiu Plazės ežeru, Karklės riedulynu, baltosiomis ir pilkosiomis kopomis, paukščių žiemavietėmis, tradiciniais žvejų amatais.

Interjero ekspoziciją „Stichijų sandūroje” puošia pajūryje neseniai rasti mamutų kaulai. Naujame 300 kvadratinių metrų ploto statinyje užtenka erdvės edukacinėms paskaitoms, vaikų žaidimams, filmų peržiūroms, konferencijoms. Naujasis lankytojų centras nuo birželio veiks ir savaitgaliais.

Specialūs terminalai svečiams teikia informaciją apie lankytinas vietas, siūlomas ekskursijas, kaimo turizmo sodybų paslaugas. Pristatomas ir Minijos ichtiologinis draustinis.

Pajūrio regioninis parkas – paskutinis dar mažai pažeistas žemyno ruožas, kuriame peri gervės, jūriniai ereliai, klesti retoji pajūrio augalija, prieglobstį randa tik smėlynams būdingos vabzdžių rūšys.

Vasarą turistai grožisi gamta važiuodami per parko teritoriją nuo Karklės iki Nemirsetos nutiestu dviračių taku.

Reiktų pabrėžti, jog pajūrio regioninio parko lankytojų centras kainavo daugiau kaip milijoną litų. Lėšų statybai skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šiuolaikiški lankytojų centrai įrengti Dzūkijos nacionaliniame parke, Anykščių, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų, Varnių regioniniuose parkuose. Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Veisiejų regioniniuose parkuose statomi lankytojų centrai atvers duris kitąmet.

Projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“ vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose, taip pat pasirengti analogiškų priemonių įgyvendinimui ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis ateityje.

Remiantis lrytas.lt inf.

lrytas.lt nuotr.

Europos Komisija atnaujino ES paramos mokėjimus Lietuvai

1336738669

Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų.

Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus. Buvo pakartotinai patikrinti visi projektai, kuriuose nustatyti galimi neatitikimai ir nedelsiant papildoma informacija pateikta Finansų ministerijai ir Europos Komisijai. Po atliktų patikrinimų klaidų lygis sumažėjo beveik 3 kartus - nuo 1,93 proc. iki 0,683 proc. visų 2010 m. deklaruotų išlaidų, kurios 2010 m siekė beveik 3 mlrd. litų.

„Laikinas Europos Sąjungos lėšų išmokėjimų Lietuvai sustabdymas nesutrikdė projektų įgyvendinimo – jie buvo finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau tai buvo rimtas signalas, kad visos ES paramą administruojančios institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti, o kilus įtarimams dėl galimų projektų neatitikimų, operatyviai ir iki galo juos išsiaiškinti. Į klausimus, dėl kurių buvo atidėtas ES lėšų mokėjimas, buvo galima atsakyti ir tuo metu, kai Valstybės kontrolė dar tik rengė ataskaitą – taip būtume išvengę įvykusio nesusipratimo“, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Dauguma Valstybės kontrolės įvardintų galimų neatitikimų buvo siejama su projektų vykdytojų atliekamais viešaisiais pirkimais. Kaip pavyzdžius galima būtų paminėti netinkamai parinktus pirkimo būdus, per aukštus kvalifikaciniai reikalavimus, pirkimo metu nustatytus netinkamus pasiūlymų pateikimo terminus, nenurodytus interneto svetainės, kur galima susipažinti su visais pirkimo dokumentais, adresus ar per daug detalius reikalavimus pirkimo objektui.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį - net ir tais atvejais, kai išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ES lėšomis, tai dar nereiškia, kad jos susijusios su neteisėta veikla ar procedūrų pažeidimais. Dažnu atveju tai yra papildomi projekto darbai arba išlaidos, kurios negali būti finansuojami ES lėšomis, bet yra būtinos ir leistinos projekto tikslams pasiekti. Pvz., įgyvendinant transporto srities projektus pakelės drenažas yra būtinas projekto įgyvendinimui, tačiau jis nebuvo numatytos kaip tinkama finansuoti iš ES fondų lėšų. Minėtas išlaidas projektų vykdytojai turėjo finansuoti nuosavomis lėšomis.

finmin.lt inf.

Palangos paplūdimiai papildyti smėliu

1336736753

Šią savaitę baigtas pilti smėlis Palangos paplūdimiuose. Palangos paplūdimius papildžius smėliu jie paaukštėjo – aukštis ties kopomis pasiekė 2,8 metro virš jūros lygio. Pustrečio kilometro ilgio paplūdimio ruožas pasiekė iki šiol dar neregėtą plotį. Po ankstesniais metais vykusių darbų pliažų plotis buvo pasiekęs 70 metrų. Dabar jie nuo kopų iki vandens yra paplatėję iki 120 metrų. Tokio pločio pliažai atsirado čia išpylus beveik 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Kurorto pliažų ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės žiočių buvo papildytas apie 290 tūkst. kubinių metrų smėlio, kuris baržomis buvo gabenamas iš Baltijos jūros dugno ties Juodkrante ir vamzdžiais pumpuojamas į krantą. Vasarą atslūgus Baltijos jūrai paplūdimiai turėtų paplatėti dar dešimčia metrų.

Palangos paplūdimių papildymas smėliu yra labai svarbus kalbant apie kopų apsaugą ateityje. Beveik 3 metrų aukščio ir šimto metrų ilgio smėlio buferis jūros bangoms turėtų būti neįveikiama kliūtis net ir siautėjant uraganams.

Reiktų pažymėti, jog apie 6,6 mln. litų kainavusiems smėlio pylimo darbams buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos. Palangos paplūdimiai smėliu papildomi nebe pirmą kartą, ketinama šiuos darbus tęsti ir ateityje.

Projektą „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“ vykdo LR aplinkos ministerija. Projekto pagrindinis tikslas - pristabdyti intensyvius Baltijos jūros kranto erozijos procesus, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius ir apsaugoti paplūdimio kopagūbrį. Jis yra vykdomas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Pajūrio tvarkymas“ veiklą „Paplūdimio ar priekrantės sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu“. Projektas glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika, strateginiais dokumentais bei direktyvomis.

Remiantis lrytas.lt inf.

pajurionaujienos.com nuotr.

Europoje minima Europos diena

1336552376

Šiandien, gegužės 9 dieną, visoje Europoje minima Europos diena – kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę.

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas paskelbė deklaraciją, kurioje išdėstė planą, kaip pasiekti, kad Europoje nekiltų karų ir ji galėtų sėkmingai plėtotis. Ši deklaracija suteikė postūmį Europai vienytis, davė pradžią vėliau susikūrusiai Europos Sąjungai. Jos paskelbimo diena pažymima kaip Europos diena.

Šios dienos minėjimu yra siekiama priartinti Europą prie piliečių, o Sąjungos tautas – vieną prie kitos. Verta pabrėžti, jog Europos Parlamentas 2012-uosius metus patvirtino Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais bus siekiama ne tik didinti visuomenės senėjimo keliamų uždavinių suvokimą ir mainytis gerąja patirtimi, bet ir paskatinti politikos formuotojus bei suinteresuotąsias šalis imtis konkrečių veiksmų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra sveikina visus Lietuvos piliečius su tarptautine Europos diena ir linki būti europiečiais bei visuomet puoselėti vienybės idėją!

geographicguide.net nuotr.

Pradėta vertinti paraiška vandentvarkos projekto Gelgaudiškyje finansavimui gauti

1336475613

2012 m. balandžio 27 d. UAB „Šakių vandenys“ pateikė paraišką projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“ (Šakių rajone) finansavimui gauti. Planuojamo vykdyti projekto tikslas – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškio aglomeracijoje. Bus siekiama nutiesti 2,3 km naujų vandentiekio ir 8,9 km naujų nuotekų tinklų bei pastatyti nuotekų valymo įrenginius Gelgaudiškyje.

Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtra bei infrastruktūros atnaujinimas užtikrins kokybiško vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gyventojams. Galimybė naudotis centralizuotais vandentiekio tinklais bus suteikta 128, nuotekų tinklais – 595 gyventojams. Kadangi teritorija, kurioje numatoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtra, yra urbanizuota ir tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu, centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas vykdyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir pagerinti paslaugų kokybę.

Įgyvendinus projektą bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Pagerės tiekiamo vandens kokybė, sumažės paviršutinių ir gruntinių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė, bus užtikrintas nepertraukiamas centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimas.

UAB „Šakių vandenys“ taip jau vykdo projektus „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šakių rajone“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-018 ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šakių rajone (Kriūkuose, Joginiškiuose, Plokščiuose, Kiduliuose, Kaimelyje, Šiaudinėje, Judriuose, Griškabūdyje, Bliuviškiuose, Patašinėje, Lekėčiuose)“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-049.

Pagal 2004-2006 m. Sanglaudos finansavimo programos projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/002 „Nemuno vidurupio baseino projektas, 1 paketas“ Šakių savivaldybėje įvykdytos šios rangos darbų sutartys: „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakių savivaldybėje“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakių savivaldybėje, II dalis“, „Šakių ir Lukšių nuotekų valyklų rekonstrukcija“ ir „Išdagų ir Lukšių vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcija“.

Šakių nuotekų valymo įrenginiai po rekonstrukcijos

Alytaus gyventojai jau mėgaujasi švariu vandeniu

1336466459

2,2 tūkst. Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės gyventojų jau turi galimybę gerti iš miestą aprūpinančių vandenviečių atitekantį švarų, aukštas higienos normas atitinkantį vandenį. Tiek pat gyventojų galės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Pagerinti geriamojo vandens ir gyvenimo kokybę padėjo UAB “Dzūkijos vandenys“ įgyvendintas vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimo bei plėtros projektas, kuriam suteikta Europos Sąjungos (ES) parama.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Alytaus mieste“ (Nr. VP3-3.1-AM-01-005) vertė – apie 48,2 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo parama sudaro 39,01 mln. litų, iš Lietuvos biudžeto skirta beveik 4,6 mln. litų, „Dzūkijos vandenų“ indėlis - 4,17 mln. litų, dar beveik 453 tūkst. litų skyrė Alytaus rajono savivaldybė.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba bei renovavimas vyko Domantonių, Panemunės, Kurorto, Geležinkelio–Likiškių gyvenamųjų namų kvartaluose, Senamiestyje, I-ajame Alytuje, centrinėje miesto dalyje, Miklusėnų gyvenvietėse.

Viso projekto metu renovuota apie 5,8 km nuotekų tinklų, o naujai pastatyta apie 39 km vandentiekio ir 34,2 km nuotekų tinklų.

„Nuotekų sistemos ir siurblinių rekonstrukcija - gyvybiškai svarbus projektas Alytui. Centralizuota nuotekų sistema naudojasi apie 82 proc. jo gyventojų, todėl ypač svarbus jos patikimumas“, - teigė „Dzūkijos vandenų“ direktoriaus pavaduotojas projektų įgyvendinimui Leonas Mackevičius. UAB „Dzūkijos vandenys“ laboratorijos vedėja Zita Aleksonienė teigia, kad atliktos miesto gyventojų šulinių vandens kokybės tikrinimo akcijos rezultatai parodė, jog miesto individualių namų gyventojų, geriamuoju vandeniu apsirūpinančių individualiai (t. y. iš šachtinių šulinių, gręžinių ir kt.), vanduo buvo nekokybiškas: trečdalyje tikrintų mėginių nitratų koncentracijos kiekis viršijo nustatytą leistiną normą, arba buvo ant šios normos ribos.

„Alytaus vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros bei modernizavimo tikslas – kokybiškesnio vandens tiekimas ir švaresnės aplinkos kūrimas gyventojams, taip pat geresnės sąlygos sveikatai, poilsiui, turizmui, biologinei įvairovei, miesto verslui. Vien pinigine prasme to įvertinti neįmanoma“,- teigia L. Mackevičius. Įgyvendintas projektas padeda sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Europos Sąjungos piliečių.

Šiuo metu Alytuje gyvena daugiau nei 68,3 tūkst. gyventojų, iš jų viešai tiekiamą geriamąjį vandenį gauna 88 proc. žmonių, o centralizuota nuotekų sistema gali naudotis 86 proc. gyventojų. Dzūkijos sostinė - gana tankiai apgyvendintas miestas, todėl vandens ūkio modernizavimas ypač svarbus sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 m. plėtros strategiją šios viešai tiekiamos paslaugos iki 2015 m. turėtų būti prieinamos 95 proc. Lietuvos gyventojų. „Dzūkijos vandenys“ Alytuje administruoja šį projektą, nes teikti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bendrovei pavedė miesto savivaldybė.

Remiantis www.vz.lt ir UAB "Dzūkijos vandenys" pateikta inf.

Gegužės 5-oji - vandentvarkos darbuotojų diena

1336249383

Gegužės 5 dieną minime Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinę dieną. Vanduo - mūsų kasdienybės palydovas. Antuanas de Sent -Egziuperi apie vandenį rašė:"Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė". Vandentvarkos darbuotojų tikslas - užtikrinti mūsų geriamojo vandens kokybę, aprūpinti juo, tvarkyti nuotėkų šalinimo sistemą.

Sveikiname vandentvarkos darbuotojus ir dėkojame už švarų geriamąjį vandenį, kurį galime gerti tiesiog iš čiaupo.

Seismologinis monitoringas Lietuvoje

1336045105

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) baigia įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondų lėšomis finansuojamą projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-009 pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3-1.4–AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“. Projektu siekiama sustiprinti geologinės aplinkos apsaugos monitoringo institucinius pajėgumus.

Lietuvoje sistemingas seismologinis monitoringas yra atliekamas nuo 1999 m., kai buvo įrengta Ignalinos atominės elektrinės (AE) Seismologinio monitoringo sistema (SMS). SMS tikslas buvo pradėti AE sustabdymo darbus, jeigu užfiksuojama artėjanti pavojingai stipri seisminė banga. Vėliau Ignalinos AE SMS buvo pritaikyta visos Lietuvos teritorijos seismologiniam monitoringui. Šiuo metu Igalinos AE SMS sudaro 4 veikiančios seisminių stebėjimų stotys (Didžiasalyje IDID, Ignalinoje IIGN, Salake ISAL ir Zarasuose IZAR) (1 pav.), turinčios „Guralp“ seisminius jutiklius, išsidėstytos ~ 30 km apie Igalinos AE Lietuvos teritorijoje gręžinių tipo požeminėse patalpose. Šių seisminių stočių užregistruoti seismologiniai duomenys iš Ignalinos AE esančios duomenų bazės yra persiunčiami į LGT, kur jie saugomi, kaupiami ir analizuojami. Kasmet LGT lokalizuojama keli tūkstančiai seisminių įvykių iš viso pasaulio – tai daugiausia teleseisminiai (tolimieji) ir regioniniai įvykiai, o vietinių įvykių (iki 700 km atstumu nuo seisminių stočių) vyksta retai, be to, jie būna gan silpni, todėl jiems nustatyti reikia jautrios seisminių stebėjimų įrangos ir kuo didesnio seisminių stočių skaičiaus. Taigi, SMS stočių įranga buvo nepakankama, kad būtų galima atsakyti, ar Lietuvos teritorijoje tikrai nevyksta žemės drebėjimų, ar čia vykstantys drebėjimai yra per silpni, kad būtų užfiksuoti dabar turimomis priemonėmis

1 pav. Raudonai pažymėtos Ignalinos AE SMS stotys. Žaliai – labai plataus diapazono stacionarių nuolatinių seisminių stebėjimų stotys PBUR ir PABE, įjungtos į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą.

Vienas svarbiausių projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ įgyvendinimo tikslų buvo įrengti dvi tarptautinio seismologinių stebėjimų tinklo GEOFON programos labai plataus diapazono stacionarias nuolatinių seisminių stebėjimų stotis ir taip išplėsti bei optimizuoti Lietuvos seismologinio monitoringo tinklą. Viena tokia seisminių stebėjimų stotis buvo instaliuota 2011 m. rudenį Paburgėje (Plungės raj.), jos testavimo darbai baigti šių metų pavasarį. Antra eisminių stebėjimų stotis buvo instaliuota Paberžėje (Kėdainių raj.) (1 pav.).

Lietuvos seismologinio monitoringo rezultatai gali būti naudojami vertinti Lietuvos ir gretimų teritorijų seismingumą, taip pat jais galės naudotis branduolinės energetikos objektų specialistai, planuotojai, projektuotojai, kitos valstybinės institucijos bei visuomenė.

PABURGĖS LABAI PLATAUS DIAPAZONO NUOLATINIŲ SEISMINIŲ STEBĖJIMŲ STOTIS

Labai palataus diapazono nuolatinių seisminių stebėjimų stotis Paburgėje (Plungės raj.) buvo instaliuota 2011 m. rudenį. Seisminių stebėjimų stočiai buvo suteiktas PBUR vardas ir ji užregistruota Tarptautinio seismologinio centro (International Seismological Centre, ISC), kuris saugo informaciją apie visas pasaulyje įrengtas seismines stotis, seisminių stočių kataloge (http://www.isc.ac.uk/registries/search/).

PBUR seisminėje stotyje šulinio tipo požeminėse patalpose yra instaliuotas labai plataus diapazono STS-2.5 seisminis jutiklis (2 pav.). PBUR seisminę stotį instaliavo LGT, UAB „Geobaltic“ ir Geoforschungszentrum Potsdam (GFZ) specialistai. PBUR seisminė stotis yra įjungta į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą (http://geofon.gfz-potsdam.de/), todėl jos registruojami duomenys internetu yra siunčiami į Potsdame (Vokietija) esančią duomenų bazę ir yra prieinami visiems šio tinklo vartotojams. Internete galima peržiūrėti „gyvas“ PBUR seisminės stoties seismogramas šiuo adresu: http://geofon.gfz-potsdam.de/geofon//gfn_liveseis.html (3 pav.)

2 pav. (a) PBUR seisminių stebėjimų stoties šulinio tipo požeminė patalpa; ir (b) PBUR seisminių stebėjimų stotyje instaliuota seismologinė įranga.

3 pav. 2012 m. balandžio 11 d. labai plataus diapazono nuolatinių seisminių stebėjimų stoties PBUR seismogramos. Seismogramose yra užfiksuotas tą dieną vykusio labai stipraus (stiprumas siekė 8,7) žemės drebėjimo Sumatroje pagrindinis ir pakartotiniai požeminiai smūgiai.

PABERŽĖS LABAI PLATAUS DIAPAZONO NUOLATINIŲ SEISMINIŲ STEBĖJIMŲ STOTIS

Antroji plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis buvo instaliuota Paberžėje (Kėdainių raj.). Seisminių stebėjimų stočiai buvo suteiktas PABE vardas, ir ji, kaip ir PBUR seisminių stebėjimų stotis, buvo užregistruota ISC seisminių stočių kataloge bei įjungta į tarptautinį GEOFON tinklą.

PABE seisminė stotis su labai plataus diapazono STS-2.5 seisminiu jutikliu įrengta „1963 metų sukilimo muziejaus“ teritorijoje šulinio tipo požeminėse patalpose.

Remiantis www.am.lt ir www.lgt.lt pateikta inf.

Skirtas finansavimas vandentvarkos projektams Vilniuje ir Kaišiadoryse

1335959241

Šių metų balandžio 29 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro įsakymas dėl finansavimo skyrimo projektams „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kaišiadorių rajone (Kaišiadoryse, Gudienoje, Stasiūnuose, Vladikiškėse, Aviliuose, Žiežmariuose, Melioratoriuose, Žasliuose)” ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste”.

Projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-099 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kaišiadorių rajone (Kaišiadoryse, Gudienoje, Stasiūnuose, Vladikiškėse, Aviliuose, Žiežmariuose, Melioratoriuose, Žasliuose)” skirta 27 698 200 litų parama, iš kurių 24 782 600 litų – ES Sanglaudos fondo ir 2 915 600 litų – bendrojo finansavimo lėšos. Skirtos paramos ir projekto vykdytojo UAB „Kaišiadorių vandenys“ lėšomis projekto eigoje planuojama nutiesti 42,13 km naujų nuotekų ir 30,21 km naujų vandentiekio tinklų bei pastatyti nuotekų valymo įrenginius Žasliuose, o Kaišiadorių nuotekų valymo įrenginius rekonstruoti. Galimybę naudotis centralizuotais nuotekų tinklais įgaus 1620, vandentiekio tinklais – 1250 Kaišiadorių rajono gyventojų.

Minėtu įsakymu projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-103 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste” patvirtintas 31 196 658,90 litų parama, iš kurių 27 912 800,07 litų - ES Sanglaudos fondo ir 3 283 858,93 litų - bendrojo finansavimo lėšos. Skirtos paramos ir projekto vykdytojo UAB „Vilniaus vandenys“ lėšomis projekto metu planuojama nutiesti 49,80 km naujų nuotekų ir 32,9 km naujų vandentiekio tinklų, prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti 2 592, prie vandentiekio – 2 329 Vilniaus miesto gyventojų.

Reiktų pabrėžti, jog parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.

Šiuo metu rengiamos naujos finansavimo ir administravimo sutartys. Artimiausiu metu finansavimo ir administravimo sutartys bus pateiktos projektų vykdytojams derinimui ir pasirašymui.

Įgyvendinti projektai užtikrins geresnę vandens kokybę ne tik Vilniuje ar Kaišiadoryse, bet ir visoje šalyje. Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra efektyviausias būdas spręsti aplinkosaugines problemas bei gerinti tiekiamo vandens kokybę.

krnaujienos.lt nuotr.

Alytaus regione sparčiai uždarinėjami nelegalūs šiukšlynai

1335945322

Alytaus regione įsibėgėjant nelegalių šiukšlynų uždarymo darbams, nyksta miškuose, galulaukėse ar karjeruose supiltos atliekų krūvos. Iki kitų metų pavasario planuojama uždaryti 71 Alytaus regione veikusį nelegalų šiukšlyną: 3 iš jų uždaromi vietoje, atliekos iš kitų 68 išvežamos. Daugelyje regiono savivaldybių šiukšlynų uždarymas vyksta sklandžiai ir vaizdą gadinančių bei aplinką teršiančių atliekų krūvų vis mažėja ar visai nebelieka.

Visos atliekos į rekonstruojamą Prienlaukio sąvartyną jau išgabentos iš dviejų Prienų rajone buvusių nelegalių šiukšlynų; išvalytos ir šešių Lazdijų rajone veikusių šiukšlynų teritorijos – jų turinys suvežtas į rekonstruojamą Babrų sąvartyną. Šių buvusių šiukšlynų vietose beliko atlikti baigiamuosius uždarymo darbus: išlyginti žemę, užsėti žolę.

Šiukšlėmis užterštų teritorijų sparčiai mažėja ir Varėnos rajone. Čia buvo net 38 nelegalūs šiukšlynai. Į vietoje uždaromą Karužų šiukšlyną jau suvežta 35 tūkst. kubinių metrų atliekų iš 19 mažesnių šiukšlynų. Nuo daugelį metų besikaupusių atliekų išvalytos jų teritorijos netrukus bus išlygintos, padengtos mišriu gruntu ir apsėtos daugiamete žole. Tvarkymo darbai jau vyksta ir dar keturiuose Varėnos rajono šiukšlynuose – Vilkiautinio, Dargužių, Degsnių, Perlojos. Likę 14 šio rajono šiukšlynų dar laukia savo eilės.

Sparčiam ir sklandžiam Alytaus rajone esančių 25 šiukšlynų uždarymui kiek sutrukdė per projekto įgyvendinimą atsiradę techninių sprendinių pakeitimai – jie bus padaryti, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Didžiausias Alytaus rajono Alovės šiukšlynas, kuriame susikaupę daugiau kaip 23 tūkst. kubinių metrų atliekų, bus uždaromas vietoje. Vietoje nuspręsta uždaryti ir Alytaus rajone esantį Trakininkų šiukšlyną, atvežant į jį kitų mažesnių šiukšlynų atliekas. Dar aštuonių Alytaus rajono sąvartynų atliekos suvežtos į rekonstruojamą Giluičių sąvartyną.

Visų uždarų šiukšlynų teritorijos bus kruopščiai sutvarkytos. Išvežus keliolika metų juose besikaupusias atliekas nuo jų išvaduoti plotai bus rekultivuojami, o vietoje uždaromų šiukšlynų kaupai bus uždengti saugiu izoliaciniu grunto sluoksniu. Šiukšlynuose, kurie uždaromi vietoje, bus vykdomas požeminio vandens monitoringas. Jis bus atliekamas pagal su atitinkamomis institucijomis patvirtintas programas.

Sėkmingas ir spartus nelegalių šiukšlynų uždarymas yra labai svarbus švarinant aplinką ir užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę. Reiktų pabrėžti, jog šiukšlynai uždaromi laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų, patikimai ir saugiai, taip užkertant kelią tolesnei aplinkos taršai.

Senieji šiukšlynai Alytaus regione uždaromi įgyvendinant projektą „Alytaus regiono šiukšlynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“, projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-016. Projektas, kurio bendra vertė – daugiau kaip 23 mln. litų, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.

Nelegalių šiukšlynų uždarymas yra labai svarbus žingsnis kuriant šiuolaikišką, aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą.

Parengta remiantis dienraščio "Alytaus naujienos" inf.

Alytausgidas.lt nuotr.

Įrengta dumblo kompostavimo aikštelė Kelmės rajone

1335528880

Kelmės rajone jau pastatyta Kelmės ir Tytuvėnų miestų ir būsimų Užvenčio nuotekų valyklose susidarančio nuotekų dumblo apdorojimui skirta kompostavimo aikštelė. Ji įrengta Bulkų kaime, Liolių seniūnijoje. Šiuo metu vyksta bandomieji darbai, kurių metu bus tikrinamas aikštelės funkcionalumas.

Projekto vykdytojo „Kelmės vanduo“ direktoriaus Broniaus Paliulio teigimu, pastaruoju metu nuotekų dumblo tvarkymas yra vis didesnė problema gyventojams ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjams. „Turbūt niekam ne paslaptis, kad šiuolaikiniame pasaulyje nuotekų vis daugėja, o augantys nuotekų dumblo kiekiai teršia gamtą – orą, vandenį ir žemę, kelia nepatogumų gyventojams. Tačiau esame Europos Sąjungos (ES) narė, kurioje veikia vis griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, todėl turime spręsti šias problemas. Svarbu tai, kad ES Sanglaudos struktūrinis fondas skiria pinigų aplinkosaugos ir vandentvarkos projektų plėtrai, nes ekonominiu sunkmečiu, patiems rasti pakankamai išteklių tokiems projektams, nepavyktų. Vykdydami tokius projektus galime spręsti gyventojų nepatogumus, o taip pat mažinti aplinkos užterštumą“, - pabrėžė B. Paliulis.

Dumblas kaip atsinaujinantis energijos šaltinis ir organinė trąša Lietuvoje dar menkai išnaudojama. Įrengtoje aikštelėje nuotekų dumblas bus kompostuojamas naudojant struktūrinę medžiagą – šiaudus, durpes, medžių šakas, lapus. Kompostuojant dumblą ir atliekas bus gaunamas ne tik geresnės kokybės kompostas, bet ir sprendžiamos dumblo bei „žaliųjų“ atliekų tvarkymo problemos. Iš nuotekų dumblo pagamintą kompostą bus galima naudoti šiltnamiuose, daržuose, soduose ar tiesiog auginant gėles namuose.

Projektas „Kelmės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kurio kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-034, įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioritetą ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ priemonę. Viso projekto vertė 3,86 mln. litų. 2,9 mln. litų lėšų skirta iš 2007-2013 m. ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.

Tikimasi, kad pradėjus veikti šiai kompostavimo aikštelei, rajone bus sumažinta dumblo grėsmė aplinkai, o kompostuotas dumblas bus naudojamas žemės ūkyje ir buityje.

Parengta remiantis raj. laikraščio „Bičiulis" inf.

„Grynas.lt nuotr./ Nauji nuotekų vamzdžiai

Viešųjų pirkimų tarnybos informacijos patikslinimas dėl pasiūlymų vertinimo

1335512402

Perkančiosios organizacijos vertindamos gautus pasiūlymus neretai susiduria su situacija, kai pasiūlyme (pasiūlymuose) siūloma kaina viršija pirkimui suplanuotas lėšas. Dalis perkančiųjų organizacijų tokius pasiūlymus atmeta dėl per didelių ir nepriimtinų pasiūlytų kainų, dalis – pasiūlymų vertinimo metu sprendžia papildomo finansavimo klausimus ir, radus papildomų lėšų, tokį pasiūlymą skelbia laimėjusiu.

Pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija gali keisti pirkimui skirtų lėšų dydį, tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui, kad tiekėjų pasiūlytos kainos yra perkančiajai organizacijai priimtinos (pavyzdžiui, rinkos kainos pirkimo procedūrų metu padidėjo, infliacijos įtaka kainai, pasikeitę mokesčiai, viešojo intereso apsauga, ar ypatingos reikšmės pirkimas ir panašiai). Šis pagrindimas turėtų būti pasirašytas už finansus atsakingo asmens ir perkančiosios organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens

Nesant objektyvioms, pagrįstoms aplinkybėms (kurias perkančioji privalo pati pasigrįsti), ji turėtų pasiūlymą, kuriame siūloma kaina viršija pirkimui skirtą lėšų dydį, atmesti.

Perkančioji organizacija vertindama pasiūlymus negali keisti pirkimui skirtų lėšų dydžio tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose jis buvo nurodytas.

Šis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas yra taikomas pirkimams, pradėtiems po jo paskelbimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos inf.

Nemuno kanale Kaune atliekami baigiamieji dumblo išvežimo darbai

1335358895

Šių metų balandžio 24 d. Kaune nuo Nemuno salos pajudėjo baržos, plukdančios iš upės kanalo daugiau nei metus jame „konservuotą“ dumblą.

Šiuo metu prie Nemuno salos darbuojasi žemsiurbės, ekskavatoriai, baržos. Iš kanale įrengtų sėsdintuvų siurbiamas dumblas, kuris baržomis plukdomas į prie klubo „Combo“ įrengtą uostą. Nukenksminus dumblą, sunkvežimiais jis bus gabenamas į sąvartyną.

„Visus darbus planuojama baigti iki birželio 30 dienos“, – teigė projektą kuruojantis Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Judeika.

Konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ pernai išsiurbė dumblą ir supylė į kanale įrengtus sėsdintuvus. Tačiau po to darbai sustojo, nes bendrovė atsisakė laikytis projekto sąlygų ir pasiūlė dumblą gabenti ne baržomis, bet sunkvežimiais.

Baimindamasi prarasti projekto įgyvendinimui skirtas ES lėšas, Kauno miesto savivaldybė nesutiko keisti dumblo gabenimo būdo ir paskelbė naują konkursą projekto darbams atlikti. Konkursą laimėjo jungtinės veiklos sutartį pasirašiusios UAB „Kamesta“, UAB „Hidrum“ ir VĮ „Vandens vidaus kelių direkcija“, kurios šiuo metu ir atlieka baigiamuosius dumblo išvežimo darbus.

Bendra ES lėšomis finansuojamo projekto vertė siekia daugiau nei 4,5 mln. litų. 10 proc. šios sumos sudaro savivaldybės biudžeto lėšos.

Parengta remiantis lrytas.lt inf.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Baltijos šalių Aplinkos projektų valdymo agentūrų pasitarimas

1334922890

Siekdama nuolat tobulinti savo veiklą bei pasinaudoti tarptautine gerąja praktika, Aplinkos projektų valdymo agentūra tęsia bendradarbiavimą su partnerinėmis institucijomis iš Latvijos ir Estijos. 2012 m. balandžio 18-19 dienomis Vilniuje įvyko antrasis Baltijos šalių Aplinkos projektų valdymo agentūrų pasitarimas. Trumpo, tačiau efektyvaus ir produktyvaus pasitarimo metu partnerinės institucijos pasidalino savo patirtimi, aptarė svarbiausius iššūkius bei iškėlė konkrečias veiklos tobulinimo idėjas.

Šio renginio pasekoje Aplinkos projektų valdymo agentūra imasi konkrečių veiksmų, sukuriančių pridėtinę vertę aplinkosauginių projektų vykdytojams ir kitoms ES finansuojamus projektus administruojančioms institucijoms (pvz., rengiamas pasiūlymas mažinti projektų vykdytojų teikiamų ataskaitų kiekį).

Įvertinus šio pasitarimo naudą, planuojama ir tolesnė Baltijos šalių bendradarbiavimo programa. Numatytos šios tolesnio bendradarbiavimo sritys:

·Dvigubo finansavimo prevencija;

·Patikrų vietoje vykdymas;

·Mokėjimo prašymų tikrinimas;

·Pirkimo dokumentų tikrinimas;

·N+2 / N+3 taisyklių įgyvendinimas;

·Padidėjusių projektų verčių finansavimas.

Projekto „Utenos regiono kompostavimo aikštelių įrengimas bei Anykščių ir Molėtų rajonų senų šiukšlynų uždarymas“ įgyvendinimo metu pasiekti pirmieji rezultatai

1334907400

2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sudarė projekto „Utenos regiono kompostavimo aikštelių įrengimas bei Anykščių ir Molėtų rajonų senų šiukšlynų uždarymas“, projekto kodas – VP3-3.2-AM-01-V-01-012, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. ST/2010/FA/71.

Projekto vykdymo metu Utenos regione uždaryti 10 neveikiančių šiukšlynų, kurie neatitiko elementarių aplinkosaugos, sanitarijos bei higienos reikalavimų. Uždaryti šiukšlynai šiandien labiau primena tvarkingą pylimą, nuo kurio nebesklinda jokie nemalonūs kvapai. Šiukšlynai uždaryti laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų, taip užkertant kelią bet kokiai aplinkos taršos galimybei.

Projekto metu buvo uždaryti šie šiukšlynai: Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Pagirių kaimo, Elmininkų I kaimo ir Vikonių kaimo; Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Vikonių kaimo; Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Kirmėlių kaimo ir Raguvėlės kaimo; Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Paberžės kaimo ir II Svimų kaimo; Anykščių rajono Debeikių seniūnijos Janonių kaimo; Molėtų rajono Joniškio seniūnijos Bijūnų kaimo. Šiukšlynų uždarymo darbai galutinai baigti 2011 metų lapkričio mėnesį. Visi uždaryti šiukšlynai atitinka aplinkosauginius reikalavimus.

Šiukšlynų teritorijose buvo surinktos atliekos, sustumdytos ir sutankintos. Suformavus kaupą, sutankintos atliekos buvo užpilamos gruntu ir suformuotas paviršiaus nuolydis lietaus vandens nubėgimui. Teritorija buvusių šiukšlynų sutvarkyta ir apželdinta, apželdinti suformuoti atliekų kaupai, pastatyti projekto vykdymo atminimo ženklai.

Vykdant projekto numatytus tikslus yra projektuojamos ir įrenginėjamos keturios žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės: Šeimyniškių kaimas Anykščių rajonas, Anykščių seniūnija; Ažušilių vs., Luokesos seniūnija, Molėtų rajonas; Agarinio g. 15, Ignalina; Statybininkų g. 18, Zarasai, šalia veikiančios didžiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelės.

Pastatytos 4 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bus eksploatuojamos taip pat kaip jau turimos kompostavimo aikštelės Utenoje ir Visagine. Eksploatacijos išlaidos, susijusios su minėtų naujų aikštelių išlaikymu bus finansuojamos iš UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšų. Į kompostavimo aikšteles iš gyventojų žaliosios atliekos bus priimamos nemokamai.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis.

Remiantis Ignalinos rajono laikraščio "Nauja vaga" pateikta inf.

Dumblo apdorojimo įrenginius apžiūrėjo Vilniaus savivaldybės atstovai

1334905354

Vilniaus nuotekų valykloje apsilankęs miesto meras Artūras Zuokas ir kiti savivaldybės nariai teigiamai įvertino netrukus pradėsiančius veikti dumblo apdorojimo įrenginius– pasak miesto atstovų, Vilnius turės vienus iš pažangiausių nuotekų dumblo tvarkymo įrenginių Europoje.

Nuotekų valyklos darbuotojai aprodė pastatytus dumblo pūdytuvus, kuriuose apdorojant dumblą bus surenkamos biodujos. Miesto meras ir kiti savivaldybės darbuotojai apžiūrėjo ir šiuolaikišką termohidrolizės technologiją, leisiančią smarkiai sumažinti susidariusio dumblo kiekį.

UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojo Lino Didriko teigimu, šiandien jau galima įsitikinti, kad pagal naująją technologiją apdorotas dumblas bus visiškai sausa, bekvapė ir lengvai sandėliuojama medžiaga. Miesto vadovai turėjo progą patys pamatyti sauso dumblo granules. Palaipsniui visas Vilniaus miesto dumblas bus tokiu būdu sutvarkytas, o aplinkiniai rajonai pagaliau išsivaduos nuo nemalonių kvapų,“ – sakė L.Didrikas.

Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo. Dalis susidarančio dumblo kompostuojama, o perteklinis nusausintas dumblas išvežamas į laukus. Kadangi nėra pakankamai plotų, kuriems jis būtų reikalingas, be to, dumblo išvežimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų – dumblas kaupiasi nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėje.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Numatoma, kad po išdžiovinimo liks tik 40 kubinių metrų dumblo per parą.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik“ ir „Cambi“ konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų projektui įgyvendinti – 94,5 mln. litų – skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė „Vilniaus vandenys“, apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.

Šis projektas prisidės prie socialinių ir ekonominių skirtumų tarp ES regionų mažinimo. ES parama – žingsnis į mūsų gerovę!

Remiantis www.vz.lt pateikta inf.

Nauji nuotekų ir vandentiekio tinklai Ignalinoje

1334732499

Įgyvendinant priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, sėkmingai įvykdytas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Ignalinoje“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-040. Įvykdytos projekto veiklos – nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai – sudarė sąlygas tiekti Ignalinos rajono gyventojams švarų, atitinkantį galiojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, geriamąjį vandenį. Taip pat sumažintas neigiamas poveikis atviriems vandens telkiniams, padidinta vandens telkinių ekosistemų apsauga, pakeltas rekreacijos potencialas ir biologinis produktyvumas.

Projekto apimtyje nutiesta 1,1 km naujų vandentiekio ir 4,1 km naujų nuotekų tinklų Ignalinos miesto Bažnyčios, Miško, Laisvės, Ramybės, Vilniaus, Ažušilės, Medžiotojų, Sodų, Gėlių, Cvirkos ir Aukštaičių gatvėse. Projekto įgyvendinimui skirta 1.475.114,26 Lt parama, iš kurių 1.253.847 Lt – ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos, 147.511 Lt – valstybės biudžeto lėšos, 73.756 Lt – projekto vykdytojo/partnerio lėšos.

Galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų suteikta 103, prie nuotekų tinklų – 368 gyventojams. Šiuo metu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų jau prisijungę atitinkamai 74 ir 238 gyventojai.

Atkreipiame dėmesį, kad projekto vykdytojas UAB „Ignalinos vanduo“ ir projekto partneris Ignalinos rajono savivaldybės administracija siekia, kad kuo daugiau gyventojų būtų prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemų. Gyventojai, norintys prisijungti prie naujų tinklų, UAB „Ignalinos vanduo“ turi pateikti prašymą ir žemės nuosavybės dokumentus. Už prisijungimo prie projekto metu nutiestų tinklų projekto rengimą atsakinga UAB „Ignalinos vanduo“.

Ignalinos rajone taip pat vykdomi projektai „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ignalinos rajone (Dūkšte, Kaniūkuose, Ažukarklinėje, Vidiškėse, Rimšėnuose, Strigailiškyje, N. Daugėliškyje, Radeikiškėje, Rimšėje, Didžiasalyje, Linkmenyse, Naujasodyje, Limine)“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-070 ir „Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų aglomeracijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtra“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-088. Bendra skirtos paramos (ES struktūrinių fondų finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos) suma – 22.615.827 Lt.

Įgyvendinami nauji aplinkosaugos projektai

1334562629

Daugiau nei prieš metus pradėto vykdyti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo remiamame aplinkosauginiame projekte „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ tęsiami techninio projekto kūrimo darbai. Iki 2013 metų vasaros už 24 mln. 162 tūkst. litų prie Telšių ruošiamasi statyti įrenginius, kuriuose bus tvarkomas Telšių, Plungės, Rietavo nuotekų valyklose sukaupiamas dumblas.

„Projektavimo darbai vyksta normaliai. Buvo iškilę klausimų dėl technologijų pasirinkimo. Tačiau dabar jau sprendimas priimtas, laukiama kontroliuojančių institucijų patvirtinimo pasirinktai dumblo džiovinimo technologijai,“ – aiškino UAB „Telšių vandenys“ statybos ir technikos direktorius Vaclovas Raibužis.

Kaip ir buvo numatyta pirminiame projekto variante, dumblas bus pūdomas, išdžiovinamas, granuliuojamas ir sandėliuojamas, o pūdymo metu išgautos dujos pasitarnaus elektros energijos gamybai.

Taip pat šiuo metu vyksta projekto techninių dokumentų tvarkymas, derinimas.

Darbus atlieka jungtinė veiklos grupė UAB „Vėtrūna“ ir „Stulz H + E GmbH“. Statybos darbų techninę priežiūrą vykdo ir projektą administruoja VšĮ „Projektų vadybos grupė“.

Visa projekto vertė – 24 mln. 429 tūkst. litų. Iš jų Europos Sąjungos Sanglaudos fondas skyrė 19 mln. 657 tūkst., valstybė – 2 mln. 459 tūkst. litų.

Šiais metais nauji nuotekų ir vandentiekio tinklai tiesiami nuo Telšių į Džiuginėnus, Telšiuose, Luokėje, Varniuose, Ožtakiuose, Gintaluose.

Remiantis "Kalvotosios Žemaitijos" pateikta inf.

Sartų regioninis parkas kviečia į naują ekspoziciją

1334319422

Keliaujantys po Aukštaitiją, nuo šiol galės užsukti į naujai atidarytą Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspoziciją, kurios pagrindinė tema - Sartų ežeras ir aplink susiformavęs gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Čia galėsite gauti visapusišką informaciją apie Sartų regioninio parko vertybes.

Naujai atsidarančioje Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūrų įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai ir kvapai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą.

Interjero dizainerė Skirmantė Vaikevičiūtė Sartų ežero idėją ekspozicijoje perteikė ypatinga 3D klasės medžiaga ir subtiliu apšvietimu, primenančiu ežero raibuliavimą. Šioje vandenį primenančioje aplinkoje komponuojami aptakių formų ekspoziciniai stalai-laboratorijos, kuriose susipažįstama su ežero unikalumu. Interjere dominuoja ežero motyvai, naudojamos senos valtys, irklai, žuvys.

Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, parko simbolį - ausytąjį kragą. Atskiras stendas su filmuota medžiaga skirtas žirgų lenktynėms, kurių tradicija Dusetose siekia daugiau kaip 100 metų. Daug dėmesio skirta mažųjų lankytojų „atradimams” ir edukacinei veiklai. Prie stalo pritvirtinti dviračio pedalai, kuriuos minant generuojama elektros energija ir apšviečiama stale įkomponuota Sartų ežero forma. Kitas interaktyvus stalas – aktyviam keliautojui. Ant parko žemėlapio paspaudus aktyvias zonas, ekrane atsiranda informacija apie pasirinktą lankomą objektą.

Atskira ekspozicijos patalpa skirta temai apie sėlių gentis ir jų gyvenimą. Čia - sena medinė valtis su įmontuota garso takelių įranga. Lankytojas gali atsisėsti ir klausytis sėlių sutartinių, legendų. Sartų regioninio parko Lankytojų centrą rasite Vytauto g. 5, Dusetose, Zarasų rajone.

Lankytojų centrų ekspozicijos skirtos ne tik pažinti, bet ir išmokti saugoti gamtą ir paveldo objektus. Lankytojai pažintį su saugomomis vertybėmis tęs parkuose, jau žinodami - kodėl vienas ar kitas augalas, gyvūnas, kraštovaizdžio objektas, gamtos paminklas unikalus ir kaip jį lankyti, nedarant žalos.

Pastaraisiais metais saugomose teritorijose duris atvėrė daug naujų lankytojų centrų, įrenginėjamos gamtos ir kultūros paveldo ekspozicijos. Tai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM kartu su nacionalinių ir regioninių parkų direkcijomis vykdomo projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ įgyvendintos veiklos. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų bei LR bendrojo finansavimo lėšomis.

Naujas vidaus ekspozicijos, išsamiai pristatančias ir leidžiančias pažinti saugomų vietovių ir objektų unikalumą, šiais metais galima bus aplankyti Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų, Anykščių, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Krekenavos, Pajūrio, Rambyno, Sartų, Tytuvėnų ir Varnių regioninių parkų lankytojų centruose.

Remiantis http://www.grynas.lt/gyvenimas/sartu-regioninis-parkas-kviecia-i-nauja-ekspozicija.d?id=58056998 pateikta inf.

VSTT nuotr. / Naujoji ekspozicija

Sustiprinti aplinkos apsaugos Valstybinės kontrolės ir ekologinių avarijų prevencijos pajėgumai

1334302167

Aplinkos apsaugos agentūra vykdė ir sėkmingai baigia projektą „Aplinkos kokybės kontrolės, avarijų prevencijos bei valstybinių miškų ir gyvūnijos išteklių kontrolės pajėgumų stiprinimas”. Pasinaudojant Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų paramos lėšomis buvo įsigyta 175 padidinto pravažumo automobiliai su specialia įranga, pažeidimų fiksavimo įranga ir kiti apsaugos kontrolei reikalingi prietaisai.

Projekto įgyvendinimas reikalingas siekiant geriau užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, visuomenės teisę į švarią aplinką, taupų bei racionalų gamtos ir gyvūnijos išteklių naudojimą. Pasenusios ir nusidėvėjusios aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnų transporto priemonės trukdydavo operatyviai išsiaiškinti pažeidimus, nustatyti kaltininkus, fiksuoti pažeidimų poveikį ir žalą aplinkai.

Sustiprinti aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pajėgumai padidins pareigūnų darbo efektyvumą ir padės išvengti sunkumų aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų atvejus nagrinėjant teismine tvarka. Bendra projekto biudžeto suma – 16,9 mln. Lt.

Džiugių Šv. Velykų!

1333711514

Sveikiname visus projektų vykdytojus, partnerius ir kolegas su bundančio pavasario švente - šv. Velykomis!

Tegul kiekviena atėjusio pavasario diena įkvepia Jus prasmingiems darbams, teikiantiems džiaugsmą ir puoselėjantiems rūpestį vienas kitu.

Šviesaus šv. Velykų ryto, šildančio bendravimo ir saulėto pavasario!

Shopannies.blogspot.com nuotr.

Sumažinta tarša, patenkanti į Nemuną ir Baltijos jūrą

1333609107

Šių metų kovo mėnesį sėkmingai baigti vykdyti du vandentvarkos projektai pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra“. Įgyvendinant šios priemonės projektus yra siekiama modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Baigti vykdyti projektai Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-030 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pagėgiuose“ ir Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-028 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“, kurių vienas pagrindinių rezultatų - sumažinta tarša, patenkanti į Nemuno žemupio hidrologinį upių tinklą ir Baltijos jūrą.

Įgyvendinant projektą Pagėgiuose nutiesta 3,08 km naujų nuotekų ir 2,49 km vandentiekio tinklų. Tuo tarpu Šilutėje nutiesta 31,565 km naujų nuotekų ir 0,73 km vandentiekio tinklų. Tokiu būdu sudarytos palankios sąlygos didinti geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą. Pagėgiuose prie naujų nuotekų tinklų planuojama prijungti 453, Šilutėje – 2692 gyventojus.

Minėtų projektų įgyvendinimui finansavimas skirtas LR aplinkos ministro įsakymais ir 2009 m. pabaigoje pasirašius finansavimo ir administravimo sutartis. Įvykdyto projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pagėgiuose“ įgyvendinimui skirta 2 973 478 litų (iš kurių 2 494 650 litų – ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos, 293 488 litų - valstybės biudžeto lėšos). Projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“ skirta 18 349 047 litų (iš kurių 14 995 483 litų – ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos, 1 764 174 litų - valstybės biudžeto lėšos).

Tikimasi, jog šios priemonės projektai ir toliau prisidės prie pagrindinio ir svarbiausio uždavinio – renovuoti ir plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas – įgyvendinimo.

Agentūra sėkmingai įgyvendino ir 2012 metų I ketvirčio planą

1333548386

2012 metais Aplinkos projektų valdymo agentūra sėkmingai įgyvendina nustatytus planus. Per I-ąjį šių metų ketvirtį projektų vykdytojams Agentūra išmokėjo 75,5 mln. litų ir ketvirčio planą įvykdė 103 %. Pasirašytų ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų sutarčių vertė per šį laikotarpį išaugo net iki 2,948 mlrd. litų.

Šių metų vasario ir kovo mėnesiais pagal priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ pasirašytos naujos finansavimo ir administravimo sutartys. Pagal šias sutartis administruojamų projektų apimtyje bus modernizuota ir išplėsta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra Raseinių, Lazdijų, Šakių ir Radviliškio rajonuose.

Pirmąjį šių metų ketvirtį pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“ buvo pasirašyta finansavimo ir administravimo sutarčių už 3,7 mln. litų. Didžiausi planuojami projektai bus įgyvendinti Trakų rajono savivaldybėje gerinant Onuškio ežero ekologinę būklę ir Pasvalio rajono savivaldybėje tvarkant Lėvens upę ir jos tvenkinį Pasvalio mieste. Įgyvendinus šiuos projektus bus pagerinta paviršinių vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas” pasirašyta dar viena finansavimo ir administravimo sutartis su Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl buvusio „Elnio“ fabriko praeityje užterštos teritorijos sutvarkymo. Įgyvendinus šį projektą bus sutvarkytas kraštovaizdis ir nuo taršos aplinkai pavojingomis medžiagomis apsaugotas požeminis vanduo.

Toks sėkmingas planų įgyvendinimas buvo pasiektas Agentūrai glaudžiai bendradarbiaujant su projektų vykdytojais ir stengiantis kartu spręsti projektų metu iškylančias problemas.

Atliekų tvarkymo sistemai – dešimt metų

1333461853

Šį pavasarį sukanka 10 metų, kai Alytaus regione buvo pradėta kurti atliekų tvarkymo sistema. Per nelengvą, bet intensyvų pirmąjį savo veiklos dešimtmetį ji tapo viena pažangiausių, keliamus aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių sistemų Lietuvoje.

Kovo 20 dieną – Pasaulinę Žemės dieną – bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) pradėjo atliekų tvarkymo sistemos dešimtmečiui skirtų renginių ciklą. Pristatydamas nuveiktus darbus ARATC balandžio 16-30 dienomis skelbia atvirų durų dienas Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Jų metu bus išsamiai pristatoma atliekų tvarkymo sistema, joje įvykę pokyčiai ir suplanuoti darbai ateičiai. Taip pat gyventojai turės galimybę įsitikinti, jog sąvartynas per 10 metų tapo šiuolaikišku atliekų tvarkymo technologijų centru, nekeliančiu pavojaus aplinkai.

Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, Alytaus regione buvo uždaryti 22 seni apleisti sąvartynai, ES parama gauta 71 šiukšlyno uždarymui. 2007 m. įrengtas aplinkosauginius reikalavimus atitinkantis regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas. Regione jau keletą metų veikia 6 stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo ir 2 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bei baigiamos įrengti dar 9 tokios aikštelės – jos atsiras visose regiono savivaldybėse ir bus dar lengviau pasiekiamos gyventojams. Regiono gyventojai aprūpinami atliekų rūšiavimui skirtais konteineriais, suplanuota biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo įrenginių statyba.

Pirmasis regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo dešimtmetis nestokojo iššūkių, tačiau atsakingas savivaldybių vadovų požiūris lėmė sėkmingą įmonės veiklą ir leido sukurti efektyviai veikiančią regiono atliekų tvarkymo rinką, kokios anksčiau nebuvo ir kuri gali efektyviai dirbti mažiausiomis sąnaudomis. Dera pabrėžti, jog ARATC paslaugos yra pigiausios iš visų aplinkinių atliekų tvarkymo centrų.

Atliekų tvarkymo sistema – daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, kurio tikslas – kurti švaresnę aplinką, kurioje gyvename patys ir kurią paliksime kitiems. Atliekų tvarkymo sėkmė labai priklauso nuo gyventojų požiūrio, jų atsakingo vartojimo bei elgesio su atliekomis.

Remiantis http://www.aratc.lt ir http://www.naujasisgelupis.lt/?entry=entry120327-115613 pateikta inf.

Naujasisgelupis.lt nuotr.

VP3-1.4-AM-09-K priemonės konkursinio kvietimo Nr. 02 paraiškų vertinimo eiga

1333353696

Informuojame, jog šiuo metu yra užbaigtas paraiškų, pateiktų pagal priemonės Nr. VP3-1.4-AM-09-K „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ finansavimo sąlygų aprašą Nr. 02, administracinės atitikties ir naudos - kokybės vertinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra gavo daugiau nei 3 kartus didesnį paraiškų skaičių (pagal prašomą paramos sumą) nei yra numatyta paskirstyti finansavimo sumą, vadovaujantis Aprašo 71 punktu, atliko paraiškų naudos ir kokybės vertinimą prieš projektų tinkamumo finansuoti vertinimo etapą.

Dera akcentuoti, jog 7 paraiškos (prašoma paramos suma sudaro 1,435 mln. litų) nepraėjo administracinės atitikties vertinimo etapo, 11 paraiškų (prašoma paramos suma sudaro 2,46 mln. litų) nepraėjo naudos ir kokybės vertinio etapo, t.y. nesurinko 70 balų. Visa detali informacija pateikiama lentelėje. >>>

Primename, kad minėtos konkursinės priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis galiojo iki 2012 m. sausio 16 d. Viso buvo gautos 46 paraiškos. Prašoma Europos regioninio plėtros fondo lėšų suma sudarė 10,3 mln. litų, bendra projektų vertė – 10,8 mln. litų.

Konkursinės priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ tikslas - užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais, sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką. Taip pat skatinti visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą. Remiamos veiklos: visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos, jos būklės Lietuvoje ir išsaugojimo klausimais priemonių įgyvendinimas. Galimi pareiškėjai - nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų arba Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos). Projektams planuojama skirti 2 832 164,87 litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Pakeisti Agentūros privalomieji reikalavimai

1331715653

Informuojame vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektų vykdytojus, kad nuo 2012 m. kovo 14 d. įsigaliojo Agentūros patvirtintų pirkimo dokumentų reikalavimų pakeitimai. Esminiai pakeitimai: darbų privalomųjų reikalavimų pakeistas I skyriaus („Konkurso sąlygos“) lentelės 1.2.1. punktas; I skyriaus („Konkurso sąlygos“) lentelės eilutė „Kiti reikalavimai“ papildyta nauja pastraipa; Priedo Nr. 1 „Pasiūlymo raštas“ 3 dalies „Konkurso dalyvio deklaracija“ 9 punktas išdėstytas nauja redakcija; Pasiūlymo priedo lentelėje išbrauktos 13.5 ir 13.5 (b) eilutės; pakeisti II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 3 skirsnio 4.23, 13.8, 18.1, 18.2 punktai bei 18 straipsnio pastaba, IV skyriaus „Darbų kiekių žiniaraščiai“ 2 skirsnio lentelės „I. Bendroji dalis“ pakeistas 1.1. punktas; pakeistas 8.7. punkto pavadinimas (tik pagal darbų "Geltonąją" knygą). Paslaugų privalomųjų reikalavimų II skyriaus „Specifiniai Agentūros reikalavimai pirkimo dokumentams“ papildytas nauju punktu.

Prašome projektų vykdytojų, rengiant pirkimo dokumentus, vadovautis aktualia privalomųjų reikalavimų redakcija, kurią rasite Agentūros tinklapyje http://www.apva.lt/lt/agenturos-patvirtinti-privalomieji-reikalavimai-viesuju-pirkimu-dokumentams.html

Planuojamas dar vienas projektas Šakių rajone

1331313279

Nuo šių metų vasario 29 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro 2012 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. D1-164 dėl priemonės VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašo Nr. 01 pakeitimo.

Pakeistu įsakymu UAB „Šakių vandenys“ iki šių metų balandžio 30 d. turi pakartotiną galimybę pateikti paraišką projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“ finansavimui gauti. Paraiškos pateikimo terminas kelis kartus buvo nukeltas dėl užtrukusių teisminių ginčų tarp Šakių rajono savivaldybės ir privataus asmens, kuriam priklauso Gelgaudiškio nuotekų valymo įrenginiai.

Projekto įgyvendinimui Gelgaudiškyje planuojama skirti iki 11,3 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšų dalis – 9,6 mln. litų, bendro finansavimo lėšų dalis – 1,1 mln. litų. Projekto veiklų pradžia numatoma šių metų birželio mėnesį.

Projektas įgyvendinimas vadovaujantis atsipirkimo ir prieinamumo principais, prisidedančiais prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainų politikos kūrimo. Ekonominiu ir ekologiniu požiūriais efektyvios technologijos mažins aplinkosaugos priemonių savikainą ir paslaugų kainą. Įgyvendinus projekto uždavinius bus sudaryta galimybė pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms.

Projektas taip pat prisidės prie LR darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo - efektyvesnio gamtos išteklių naudojimo bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, užtikrinant sveiko, atitinkančio ES reikalavimus, geriamojo vandens tiekimą Šakių rajono savivaldybės Gelgaudiškio aglomeracijos gyventojams. Naujų nuotekų surinkimo tinklų išplėtimas sumažins neigiamą poveikį požeminiams ir atviriems vandens telkiniams, patikimą atvirų vandens telkinių ir vandens ekosistemų apsaugą, didelį rekreacijos potencialą, vandens ekosistemų įvairovę ir biologinį produktyvumą.

Sėkmingai baigtas 2004-2006 metų programos vandentvarkos projektų vykdymas

1331312772

Šių metų vasario mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra pagal nustatytą projektų užbaigimo tvarką LR finansų ministerijai pateikė 2004-2006 m. programos vandentvarkos projektų „Nemuno žemupio baseino investicinės programos I etapas“, „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje“ ir „Nemuno vidurupio baseino projektas, I paketas“ galutines ataskaitas.

Artimiausiu metu, gavus Europos Komisijos poziciją dėl projektų pakeitimo, bus parengtos ir pateiktos „Nemuno aukštupio baseino investicinės programos I etapo I fazė“, „Neries baseino investicinės programos I etapo (Zarasų, Visagino, Utenos, Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Švenčionių savivaldybėse)“, „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas)“ ir „Ventos - Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo I fazė“ galutinės ataskaitos.

Dera akcentuoti, jog 2004–2006 m. programos vandentvarkos projektai sėkmingai užbaigti iki lėšų tinkamumo termino pabaigos, t.y., 2011 m. gruodžio 31 dienos. Jų įgyvendinimo metu buvo pastatyti ir rekonstruoti 47 nuotekų valymo įrenginiai bei 23 vandens gerinimo įrenginiai. Nutiesta 607 km naujų vandentiekio tinklų ir 798 km nuotekų tinklų. Taip pat rekonstruota 146 km vandentiekio tinklų, 102 km nuotekų tinklų bei pastatytos ir rekonstruotos 399 siurblinės.

Vandentvarkos projektų pagrindinis tikslas - kuo sparčiau atnaujinti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus. Numatoma, jog vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis naudosis apie 87 proc. Lietuvos gyventojų.

Į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą pristatytas mokslinių tyrimų laivas

1331049162

Įgyvendinant Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamą projektą „Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo stiprinimas”, šių metų sausio 6 d. į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą buvo pristatytas mokslinių tyrimų laivas su moderniai įrengta laboratorija. Šis laivas skirtas stiprinti Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių marių monitoringo sistemą. Šiuo metu vykdomos tolesnės projekto veiklos siekiant įsigyti papildomą įrangą monitoringui vykdyti.

Lietuvoje iki projekto įgyvendinimo Baltijos jūros bei Kuršių marių krantų dinamikos monitoringas buvo vykdomas, naudojant netikslius, fiziškai ir morališkai nusidėvėjusius prietaisus bei įrangą. Dėl šios priežasties nebuvo įmanoma užtikrinti gaunamų duomenų kokybės, o atsakingoms institucijoms – laiku priimti tinkamus sprendimus.

Projekto „Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo stiprinimas” esmė – modernizuoti techninę bazę Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų dinamikos monitoringui, priekrančių stebėjimams vykdyti, įsigyjant šiuolaikinius, automatiniu režimu veikiančius prietaisus ir įrangą. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Minėtas projektas vykdomas pagal 2007-2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto VP3-1.4-AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“. Pagrindinis priemonės tikslas – sustiprinti aplinkos apsaugos sistemos institucijas, t.y., užtikrinti aplinkos kokybės stebėjimą, kontrolę, vertinimą pagal ES reikalavimus, aplinkos tyrimų laboratorijų ir tinklų atitiktį ES standartams bei operatyvų tikslios ir patikimos informacijos apie aplinkos būklę ir aplinkai daromą poveikį pateikimą.

Parengta remiantis Aplinkos apsaugos agentūros svetainės inf.

Dėl Europos Sąjungos lėšų mokėjimo

1330609662

Europos Komisija (toliau - EK) paprašė pateikti papildomą detalesnę informaciją, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės už 2010 m. pateiktą Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos audito ataskaitą.

Savo išvadose Valstybės kontrolė pastebėjo, kad 26 mln. litų iš visos 2010 metais deklaruotos Europos Komisijai sumos – beveik 3 mlrd. litų, galėjo būti susiję su netinkamai projektų vykdytojų atliktomis procedūromis. Dauguma Valstybės kontrolės įvardintų neatitikimų siejama su projektų vykdytojų atliekamais viešaisiais pirkimais. Pabrėžiame, piktnaudžiavimo atvejų Valstybės kontrolė nenustatė.

Šiuo metu Finansų ministerija EK jau yra pateikusi dalį prašomos informacijos. Anot finansų viceministro R.Kriščiūno: „Iki kovo vidurio papildoma informacija bus išsiųsta EK. Tikimės, kad EK neužtruks vertindama mūsų pateiktą veiksmų planą, mūsų atliktus darbus taisant klaidas bei užkertant kelią klaidoms ateityje. Tikimasi, per kovo mėnesį ši istorija baigsis“.

Reiktų pabrėžti, jog aplinkos sektoriaus organizacijos operatyviai reagavo į valstybės auditorių pastebėjimus ir laiku įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas. Visa informacija apie aplinkos sektoriaus rekomendacijų įgyvendinimą yra perduota Valstybės kontrolės patvirtinimui.

Projektų vykdytojai nesklandumų patirti neturėtų. Finansavimas jiems bus užtikrintas, nes 2007-2013 metų ES finansinio laikotarpio pradžioje Lietuva yra gavusi avansinį mokėjimą.

Finansų viceministro R. Kriščiūno komentaras dėl EK mokėjimo termino pratęsimo „Lietuvos radijo” laidoje „Lietuvos diena“.

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933§ion=1&filter=&record=70233_1330522729

Remiantis LR Finansų ministerijos inf.

Pasirašytos naujos finansavimo ir administravimo sutartys Kalvarijos ir Radviliškio rajonuose

1330603820

Šių metų vasario mėn. pasirašytos pirmosios 2012 m. finansavimo ir administravimo sutartys (FAS) pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Šios priemonės pagrindinis tikslas - modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Šiuo metu pagal minėtą priemonę vykdomi 118 projektų. Naujos finansavimo ir administravimo sutartys - „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kalvarijos savivaldybėje (Kalvarijoje, Jungėnuose, Mikalaukoje, Jusevičiuose)“ ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Radviliškio rajone (Karčemose, Linkaičiuose, Radviliškyje, Kutiškiuose, Šniūraičiuose, Šiaulėnuose, Šaukote, Alksniupiuose, Sidabrave, Raudondvaryje, Pakiršinyje, Gražioniuose, Aukštelkiuose)“ pasirašytos Kalvarijos ir Radviliškio rajonuose.

Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-097 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kalvarijos savivaldybėje (Kalvarijoje, Jungėnuose, Mikalaukoje, Jusevičiuose)“ įgyvendinimui skirta 12 116 000 litų (ES lėšų dalis – 10 298 600 litų, LR biudžeto lėšų dalis – 1 211 600 litų). Projekto metu planuojama nutiesti 16,27 km naujų nuotekų ir 7,67 km naujų vandentiekio tinklų. Atlikus visus suplanuotus rangos darbus, galimybė prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų bus suteikta 623, prie vandentiekio tinklų – 549 gyventojams.

Nuo 2009 m. pabaigos Kalvarijos savivaldybėje taip pat vykdomas projektas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-019 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kalvarijoje”, kurio įgyvendinimui skirta 2 485 976 litų (ES lėšų dalis – 1 970 602 litų, LR biudžeto lėšų dalis – 224 424 litų). Projekto metu planuojama nutiesti 2,6 km naujų nuotekų ir 6,71 km naujų vandentiekio tinklų ir prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti 440, prie vandentiekio tinklų – 150 gyventojų.

Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-101 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Radviliškio rajone (Karčemose, Linkaičiuose, Radviliškyje, Kutiškiuose, Šniūraičiuose, Šiaulėnuose, Šaukote, Alksniupiuose, Sidabrave, Raudondvaryje, Pakiršinyje, Gražioniuose, Aukštelkiuose)“ įgyvendinimui skirta 27 636 000 litų (ES lėšų dalis – 23 485 756 litų, LR biudžeto lėšų dalis – 2 763 030 litų). Projekto metu planuojama nutiesti 40,37 km naujų nuotekų ir 22,95 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti 0,53 km nuotekų tinklų ir 4 nuotekų valymo įrenginius. Atlikus visus suplanuotus rangos darbus, galimybė prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų bus suteikta 1698, prie vandentiekio tinklų – 770 gyventojams.

Taip pat nuo 2009 m. pabaigos Radviliškio savivaldybėje įgyvendinimas projektas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-015 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Radviliškio rajone“. Pasinaudojant skirtomis lėšomis – 3 114 127 litų (ES lėšų dalis – 2 510 442 litų, LR biudžeto dalis – 293 760 litų) – siekiama nutiesti 6,88 km naujų nuotekų ir 6,28 km naujų vandentiekio tinklų. Tokiu būdu prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungiant 968, prie vandentiekio – 956 gyventojus. Šiuo metu prie centralizuotų nuotekų tinklų jau sėkmingai prijungti 249 gyventojai.

Tikimasi, jog priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ prisidės prie pagrindinio ir svarbiausio uždavinio – renovuoti ir plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas – įgyvendinimo.

APVA dešimtmečio šventė

1330423402

Šių metų vasario 23 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra šventė savo veiklos dešimtmetį. Šiai šventei surengtos konferencijos metu buvo apžvelgti Agentūros veiklos rezultatai, ateities planai bei perspektyvos. Taip pat išreikštos padėkos APVA darbuotojams bei partneriams.

Konferenciją atidarė ir įžanginį žodį tarė APVA direktorius Kastytis Tuminas. Jis pabrėžė, jog tik bendru Agentūros partnerių bei darbuotojų darbu pavyko pasiekti puikių rezultatų. Direktorius akcentavo, jog per dešimtmetį sukaupta darbuotojų teigiama patirtis leido efektyviai panaudoti ES lėšas ir svariai prisidėti prie Lietuvos krašto gerovės vystymo.

Agentūros dešimtmečio šventėje dalyvavo ir Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Jis pasveikino visus APVA darbuotojus solidaus jubiliejaus proga bei akcentavo Agentūros svarų indėlį administruojant aplinkosauginius projektus. Ministras taip pat pabrėžė, jog per visą dešimtmečio laikotarpį APVA išaugo į rimtą, kokybišką ir patyrusią organizaciją, gebančią tinkamai valdyti europinių lėšų panaudojimo procesą.

Konferencijos metu buvo išreikštos padėkos Agentūros partneriams už sėkmingą bendradarbiavimą ir partnerystę įgyvendinant aplinkosauginius projektus. Taip pat buvo paskelbti geriausi 2011 m. aplinkosaugos projektų vykdytojai, ekspertai ir rangovai. Apdovanojimus gavo šie partneriai: UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ bei jo direktorius Algirdas Reipas, AB „Klaipėdos vanduo“, Telšių rajono savivaldybė, UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Sweco Lietuva“. Konferencijos metu buvo paskelbtas ir sėkmingiausias bei reikšmingiausias Agentūros dešimtmečio objektas. Juo tapo Kauno miesto nuotekų biologinio valymo įrenginiai.

Dešimtmečio šventės metu buvo apdovanoti ir APVA darbuotojai. Aplinkos ministras jiems įteikė padėkas už ilgametį darbą ir indėlį įgyvendinant aplinkosaugos projektus Lietuvoje. Buvo pagerbti ir nuo pat Agentūros pradžios dirbę žmonės. APVA direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Vansavičius jiems įteikė padėkas. Konferencijoje buvo paskelbti ir geriausi 2011 m. Agentūros darbuotojai.

Taigi, prabėgus APVA veiklos dešimtmečiui, Agentūros kolektyvas subrendo, įgijo didžiulę projektų valdymo patirtį ir yra pasirengęs kaskart naujiems iššūkiams kuriant gražesnę Lietuvą.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai – dešimt metų

1329981041

Šių metų vasario 23 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) mini savo veiklos dešimtmetį. Šia proga rengiamoje konferencijoje bus paskelbti geriausi 2011 m. projektų vykdytojai, ekspertai bei rangovai, kurie varžysis 6 nominacijose. Jos skirtos įvertinti atsakingą aplinkos apsaugos ekspertų darbą ir paskatinti toliau siekti efektyvių rezultatų šioje srityje. Iškilmingo renginio metu bus apdovanotas ir sėkmingiausias bei reikšmingiausias dešimtmečio projektas.

Savo veiklą pradėjusi 2002 m. APVA sukaupė didelę patirtį ES finansuojamų aplinkosaugos projektų administravimo srityje, padėjo užtikrinti efektyvų lėšų įsisavinimą. Atsakingas projektų vykdytojų ir Agentūros darbuotojų požiūris į darbą užtikrino sėkmingą partnerystę. Ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas lėmė efektyvų tikslų įgyvendinimą, nes tik bendromis pastangomis įmanoma pasiekti, kad projektų įgyvendinimas būtų gerai planuojamas, valdomas ir kontroliuojamas.

Pagrindinės Agentūros veiklos kryptys – atliekų tvarkymas ir vandentvarka. Vienas iš pagrindinių APVA administruojamų aplinkosaugos projektų tikslų yra puoselėti mūsų aplinką, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, įgyvendinant ES direktyvų reikalavimus. Per artimiausius 4 metus dešimtyje Lietuvos regionų turi būti pastatyti buitinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai, kurie padės sumažinti bioskaidžių atliekų patekimo į sąvartynus kiekį.

Didžiulis darbas buvo atliktas įgyvendinant vandentvarkos projektus bei sprendžiant nuotekų valyklose susikaupiančio dumblo perdirbimo problemas. Per visą Sanglaudos fondo programos įgyvendinimo laikotarpį administruojant 16 vandentvarkos projektų buvo vykdomos 233 sutartys. Agentūra taip pat įgyvendina saugomų, praeityje pažeistų ir užterštų teritorijų, vandens telkinių būklės gerinimo, Baltijos pajūrio juostos tvarkymo projektus. Šie projektai ženkliai prisideda prie rekreacinių sąlygų poilsiautojams gerinimo bei bendro aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo.

Taip pat APVA sėkmingai įgyvendino ir 33 visuomenės švietimo apie aplinkos apsaugą projektus, kurių metu gyventojai buvo nuolat informuojami apie aplinkosaugos iniciatyvas ir darnų vystymąsi, skatinami aktyviau rūšiuoti atliekas bei tausoti gamtos resursus.

Agentūros dešimtmečio sukaktis yra šventė visiems jos darbuotojams, partneriams, paramos gavėjams bei projektų vykdytojams. Per šį laikotarpį sukaupta didžiulė projektų valdymo patirtis leido efektyviai bei racionaliai panaudoti ES lėšas ir pagerinti mūsų šalies aplinkos būklės kokybę. Juk tai, ką darome vardan aplinkos, darome visų pirma dėl savęs pačių.

Agentūros kokybės vadybos sistema įvertinta ISO 9001:2008 sertifikatu

1329832514

Aplinkos projektų valdymo agentūra įgyvendina savo įsipareigojimą nuolat tobulinti veiklą, tenkinant viešuosius interesus. Partnerių pasitikėjimas - vienas iš Agentūros prioritetinių aspektų. Viena pagrindinių priemonių patikimumui užtikrinti – efektyviai funkcionuojančios vadybos sistemos. Agentūros kokybės vadybos sistema įvertinta ISO 9001:2008 sertifikatu >>>.

ISO 9001:2008 – tai pasaulyje žinomiausias ir universaliausias standartas. Tai rodo, jog įmonė rūpinasi savo paslaugų kokybe ir taiko profesionalią vadybos sistemą, kurią periodiškai patikrina auditoriai, o jos efektyvumas patvirtinamas sertifikatu.

Įdiegta kokybės vadybos sistema suteikia galią mūsų Agentūrai maksimaliai tiksliai valdyti visus vykstančius procesus, greitai reaguoti į pokyčius bei užtikrinti nuolatinę aukštą paslaugų kokybę. Taip pat ji garantuoja vykdomų procesų nuoseklumą ir apibrėžtumą, sistemingą užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, leidžia įgyti didesnį partnerių pasitikėjimą.

Raseinių rajone pradėjo veikti moderni dumblo tvarkymo aikštelė

1329317962

Raseinių rajone, rekultivuoto Andrušaičių sąvartyno teritorijos pietrytinėje dalyje, pradėjo veikti moderni dumblo tvarkymo aikštelė. Projekto „Raseinių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ tikslas - sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus Raseiniuose, kurie apdorotų nuotekų dumblą susidarantį Raseinių, Ariogalos ir Viduklės nuotekų valymo įrenginiuose.

Projekto metu įrengta kompostavimo aikštelė su reikiama kompostavimo įranga - krautuvu, „žaliųjų“ atliekų smulkintuvu, vartytuvu, būgniniu sijotuvu bei įrengta priėmimo zona, aikštelėje galima kompostuoti nuotekų dumblą – 2349 m3/metus, „žaliąsias“ atliekas – 3524 m3/metus.

Projektas finansuojamas ES fondų lėšomis – 2.219.566,83 litų, LR valstybės biudžeto lėšomis - 261.125,51 litų ir pareiškėjo lėšomis - 284.19,31 litų. Bendra projekto vertė 2.764.889,65litų.

Projektas įgyvendintas siekiant pertvarkyti esamą Raseinių dumblo tvarkymo procesą taip, kad Raseinių rajone susidarantis nuotekų dumblas būtų tinkamas naudoti žemės ūkyje bei kitose srityse, ir nebūtų šalinamas sąvartynuose ar kitokiose nuolatinėse kaupyklose. Užbaigus visus darbus, komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo sistema tapo ekonomiška ir techniškai efektyvi.

Pratęstas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V paraiškų vertinimo terminas

1328689936

Informuojame, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros šiuo metu atliekamo paraiškų vertinimo terminas, gavus LR finansų ministerijos sutikimą, pratęstas iki šių metų kovo 30 dienos.

Agentūra pažymi, kad paraiškų „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-103 ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaišiadorių rajone“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-099 vertinimo procedūros užtruko dėl netinkamo paraiškų parengimo. Tačiau Agentūros vertintojų pastangomis siekiama, kad paraiškos būtų pilnai patikslintos, sudarant galimybę artimiausiu metu pasirašyti finansavimo ir administravimo sutartis.

Siekiamas pagrindinis tikslas – tinkamai paskirti paramos lėšas vandentvarkos projektų finansavimui, kurie yra labai svarbūs visuomenės poreikiams.

Baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbai Balsių gyvenvietėje, Šilalės rajone

1328293266

Įgyvendinant projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-003 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilalės rajone“ (projekto vykdytojas – UAB „Šilalės vandenys“, partneris – Šilalės rajono savivaldybės administracija) šių metų sausio 26 d. baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros rangos darbai Balsių gyvenvietėje (rangovas – UAB „Kvėdarsta“).

Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondo, LR valstybės biudžeto ir UAB „Šilalės vandenys“ lėšomis. Balsių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos bei plėtros darbams skirta 4 840 123 litai (ES Sanglaudos fondo – 3 924 372 litų, LR valstybės biudžeto – 461 747 litų, projekto vykdytojo – 454 004 litų lėšų). Bendra projekto vertė 27 676 968 litai. Sutarties įgyvendinimo metu nutiesta apie 10 km naujų vandentiekio ir apie 12,06 km naujų nuotekų tinklų, rekonstruota senoji ir pastatytos šešios naujos buitinių nuotekų perpumpavimo stotys. Šiuo metu vyksta rangos sutarties pranešimų apie defektus laikotarpis, kurio metu stebima atliktų darbų kokybė. Techninę priežiūrą, projekto administravimą ir viešinimą vykdo VŠĮ „Projektų vadybos grupė“.

Iki projekto įgyvendinimo pradžios šioje Šilalės priemiestinėje gyvenvietėje nebuvo centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, todėl Balsių gyventojams šis projektas yra ypatingai reikšmingas. Atšilus orams prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos iš karto galės prisijungti 397, o prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos - 248 nauji vartotojai. Tai virš 36 procentų padidins centralizuoto vandens tiekimo paslaugų prieinamumą, užtikrins gyventojams vandens tiekimą ir buitinių nuotekų surinkimą.

Projekto apimtyje jau įvykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros bei nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbai Kvėdarnos gyvenvietėje. Darbų vykdymo metu Kvėdarnoje įrengta 12,06 km naujų vandentiekio ir 12,35 km naujų nuotekų tinklų, rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. Planuojama, kad Kvėdarnoje prie centralizuotų vandentiekio tinklų bus prijungti 734, o prie nuotekų tinklų – 746 gyventojai.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbai taip pat vykdomi Šilalėje. Šiuos darbus planuojama baigti šių metų vasario mėn. Rangos sutarties apimtyje numatyta įrengti apie 6,74 km naujų vandentiekio ir apie 7,18 km naujų nuotekų tinklų Šilalės mieste. Baigus vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus, apie 271 gyventojas turės galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų, apie 233 gyventojai – prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Įgyvendinus projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilalės rajone“ bus užtikrintas technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas. Pagerės tiekiamo vandens kokybė bei sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, patenkanti į Nemuno Žemupio baseino hidrologinį upių tinklą su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis.

Agentūros Struktūrinių projektų skyrius persikėlė į naujas patalpas

1328258269

Informuojame, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Struktūrinių projektų skyrius iš sostinės A. Juozapavičiaus g. 9 persikėlė į naujas patalpas, esančias Vilniaus g. 35/3. Struktūrinių projektų skyriaus darbuotojų kontaktai, t.y., telefonų numeriai ir el.paštas, nepasikeitė.

Dėl dažniausiai pasikartojančių klaidų, vykdant viešuosius pirkimus

1328194999

Siekdama padėti projektų vykdytojams teisingai vykdyti viešuosius pirkimus, įgyvendinti ES finansuojamus projektus bei išvengti finansinių korekcijų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau-Agentūra) pateikia apibendrintą informaciją apie projektų vykdytojų dažniausiai daromas klaidas atliekant viešuosius pirkimus bei vykdant sutartis.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- Įstatymas) 18 str. 6 d. 3 p. pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos. Turi būti siekiama surašyti jas taip, kad atsiskaitant su tiekėju nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų įkainojimo. Būtina akcentuoti, jog kainodaros taisyklės, kuria rengia Perkančioji organizacija, yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Tiekėjams kainodaros taisyklės pateikiamos kartu su kitais pirkimo dokumentais. Tiekėjai pirkimo dokumentuose nustatytomis kainodaros taisyklėmis vadovaujasi rengdami pasiūlymus. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytas kainodaros taisykles surašomos atitinkamos pirkimo sutarties nuostatos.

Visose audito metu tikrintose Agentūros administruojamų FAS specialiosiose sąlygose nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo įpareigoti rangovą savo lėšomis apdrausti turtą, kuriam sukurti buvo naudotos finansavimo lėšos, maksimaliu atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų ne trumpesniam kaip projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpiui. Projekto vykdytojo ir rangovo sutartyje turi būti nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio turtas, kuriam sukurti buvo naudotos finansavimo lėšos, yra sunaikinamas ar sugadinamas, rangovas privalo atlikti visus sutartyje numatytus darbus. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio minėtas turtas sunaikinamas ir nepataisomai sugadinamas, o rangovas negali atlikti visų sutartyje numatytų darbų, draudimo išmokos dalis išmokama proporcingai pagal sutarties sąlygas projekto vykdytojui.

Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 3 d. 1 p. nustato, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

Auditoriai taip pat nustatė atvejus, kai tinkamomis finansuoti pripažintos netinkamos darbų pakeitimo išlaidos. Pavyzdžiui, darbų pakeitime nurodyta, kad plastikiniai valdymo ir inspektavimo šuliniai keičiami į gelžbetoninius, nes neatlikus keitimo trasas eksploatuojanti įmonė negalės tinkamai vykdyti nuotekų tinklų priežiūros ir aptarnavimo, gelžbetoniniai šuliniai patogesni prijungiant naujus projekte nenumatytus vartotojus. Atlikto darbų pakeitimo išlaidos yra netinkamos finansuoti, nes rangos sutartyje numatyta, kad visi pakeitimai, papildomi darbai ir baigimo laiko pratęsimas gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant nenumatytoms fizinėms sąlygoms arba aiškiai įrodomiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose ir tik esant užsakovo sutikimui. Taip projekto vykdytojas nesilaikė FAS bendrųjų sąlygų 2.1.3 p., nustatančio, kad finansavimo lėšos turi būti naudojamos tik tinkamoms išlaidoms apmokėti.

Įstatymo 75 str. 2 d. nustatyta, kad atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymų pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. 75 str. 6 d. numatyta, kad kai pranešimai yra parengiami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis, laikantis Įstatymo nustatytų reikalavimų, paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju ir pasiūlymų priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7 dienomis. 75 str. 7 d. nustatyta, kad kai perkančioji organizacija nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų ir skelbiamų derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus atvejus, kai atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo galima susipažinti su šiais dokumentais.

Įstatymo 85 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Projekto vykdytojo, kurio projektas buvo audituotas patvirtintose supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse nustatyta, kad kol nesibaigė pasiūlymų pateikimo galutinis terminas, perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva arba atsakydama į tiekėjo raštu pateiktą prašymą, raštu paaiškinti pirkimo dokumentus, o prireikus, juos ir pakeisti. Informacija apie pirkimo dokumentų paaiškinimą išsiunčiama asmeniškai visiems tiekėjams, nustatyta tvarka iš perkančiosios organizacijos gavusiems pirkimo dokumentus. Nustatyta, kai: 1) atsakymai į prašymus paaiškinti pirkimo dokumentus buvo pateikti tik prašymus pateikusiems tiekėjams, neišsiunčiant jų visiems, gavusiems pirkimo dokumentus; 2) į tiekėjo prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus nebuvo atsakyta, motyvuojant tuo, kad prašymas gautas po darbo valandų, todėl manyta, kad jis gautas kitą darbo dieną (kita darbo diena yra likus 3 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino, o taisyklėse ir pirkimo dokumentuose nustatyta, kad prašymai paaiškinti turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino), o tai prieštarauja LR Civilinio kodekso 1.122 str., kad, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku. Taip projekto vykdytojas neužtikrino Įstatymo 85 str. 2 d. reikalavimų, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, įgyvendinimo.

Įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties Įstatymo 24 str. 7 d. nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Įstatymu. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Įstatymo 32 str. 2 d. reikalavimas nustato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Audito metu nustatyti atvejai, kai pirkimo dokumentai nėra tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, minimalūs kandidatų kvalifikaciniai reikalavimai nėra pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, todėl atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją neužtikrintas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymasis.

Tikimės, kad ši informacija padės projektų vykdytojams išvengti panašių klaidų bei finansinių sankcijų. Agentūra, siekdama glaudesnio neformalaus bendradarbiavimo su perkančiosiomis organizacijomis, yra pasiruošusi ir toliau teikti metodinę pagalbą projektų vykdytojams.

Iš naujuose dumblo pūdytuvuose pagamintų dujų pirmą kartą uždegta dujų žvakė

1328109717

Vilniaus nuotekų valykloje iš naujuose dumblo pūdytuvuose sukauptų dujų pirmą kartą uždegta žvakė. Taip išbandyta svarbi pernai pastatytų dumblo apdorojimo įrenginių veiklos grandinės dalis – metų viduryje jau bus galima įrenginius paleisti pilnu pajėgumu ir iš pūdytuvuose apdorojant dumblą išgautų dujų gaminti elektros iš šiluminę energiją.

Rudenį pradėjus pildyti pūdytuvus dumblu, šiuo metu užpildyti du iš trijų nuotekų valykloje stovinčių dumblo pūdytuvų. Išbandyta bei paleista ir naujoji katilinė, kurios katilai jau pilnu pajėgumu gamina garą. Ateinančią vasarą pradėjus eksploatuoti naujuosius įrenginius, susidariusios biodujos bus nukreipiamos į katilinėje esančius garo katilus ir naudojamos elektros energijos gamybai ar patalpų šildymui. O apdorotą dumblą išdžiovinus džiovyklose jis bus perkeliamas į sandarias dumblo saugyklas, ir vėliau galės būti panaudotas žemės ūkyje.

UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros padalinio direktoriaus Lino Didriko teigimu, pavykęs žvakės įžiebimas leidžia tikėtis, kad ir būsimą naujųjų įrenginių paleidimą lydės sėkmė. „Galima sakyti, kad šios išgautos dujos yra lyg pirmas iškeptas blynas, kuris, kaip matome, neprisvilo. Dar labiau džiugina tai, kad jau kurį laiką pildome naujus pūdytuvus, vadinasi, atviroje aikštelėje, iš kurios sklindantis kvapas vargina aplinkinių rajonų gyventojus, jau kompostuojamas mažesnis dumblo kiekis,“ – sakė L. Didrikas.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Numatoma, kad po džiovinimo liks tik 40 kubinių metrų dumblo per parą.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik“ ir „Cambi“ konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų, 105 mln. litų, skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė „Vilniaus vandenys“, apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.

Moderni ekspozicija saugomų teritorijų lankytojams

1327658898

Prieš kelias dienas oficialiai atidaryta su Krekenavos regioniniu parku supažindinanti ekspozicija parko Lankytojų centre vaizdžiai ir patraukliai atskleidžia šios saugomos teritorijos išskirtinumą. Modernios technologijos, įdomūs eksponatai sukuria gyvosios gamtos įspūdį. Čia lankytojas gali paklausyti gyvūnų balsų, pauostyti retesnių augalų kvapų, virtualiai pakeliauti Nevėžio senvagėmis.

Šių senvagių įvairovė – pagrindinė ekspozicijos tema. Ekosistemos unikalumą puikiai atspindi ir erdvinė kompozicija. Per visą Lankytojų centro patalpos erdvę imituojami Nevėžio vingiai sudaro tikros upės vaizdą. Besikeičiantis apšvietimas suteikia ekspozicijai dinamiškumo, sukuria skirtingas nuotaikas. Informaciniuose terminaluose sukaupta daug vaizdinės ir aiškinamosios medžiagos apie Krekenavos regioninio parko išskirtines vertybes, unikalų gamtos ir kultūros paveldą. Dideliuose ekranuose rodomi edukaciniai filmai.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Krekenavos regioninio parko direkcija vykdo projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-001, atitinkantį 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Biologinė įvairovė ir kraštovaizdžio apsauga“ tikslus. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose. Taip pat pasirengti analogiškų priemonių įgyvendinimui ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis ateityje.

Parengta remiantis Aplinkos ministerijos inf.

Baigėsi VP3-1.4-AM-09-K priemonės konkursinio kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis

1327651331

Informuojame, kad 2012 m. sausio 16 d. baigėsi konkursinio VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis. Viso buvo gautos 46 paraiškos. Viso prašoma Europos regioninio plėtros fondo lėšų suma sudaro 10,3 mln. Lt, bendra projektų vertė – 10,88 mln. Lt. Visa detali informacija pateikiama lentelėje >>>

VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ tikslas - užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais, sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką. Taip pat skatinti visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.

Remiamos veiklos: visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos, jos būklės Lietuvoje ir išsaugojimo klausimais priemonių įgyvendinimas.

Galimi pareiškėjai - nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų arba Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos). Projektams planuojama skirti 2 832 164,87 litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Renkami geriausi Agentūros projektų vykdytojai, rangovai ir ekspertai

1327420289

2002 metais pradėjusi savo veiklą Aplinkos projektų valdymo agentūra sėkmingai gyvuoja jau dešimt metų. Per visą savo gyvavimo laikotarpį Agentūra sukaupė didelę patirtį ES finansuojamų aplinkosaugos projektų administravimo srityje ir padėjo užtikrinti efektyvų lėšų įsisavinimą. Atsakingas projektų vykdytojų ir Agentūros darbuotojų požiūris į darbą užtikrino sėkmingą partnerystę. Džiaugiamės, jog ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas lėmė efektyvų tikslų įgyvendinimą.

Šių metų vasario 23 dieną Agentūra šves savo veiklos dešimtmetį. Jubiliejaus proga bus paskelbti geriausi 2011 m. projektų vykdytojai, ekspertai bei rangovai, kurie varžysis 6 nominacijose. Jos skirtos įvertinti asmenų atsakingą darbą ir paskatinti toliau siekti efektyvių rezultatų savo veikloje. Iškilmingo renginio metu bus apdovanotas ir sėkmingiausias bei reikšmingiausias dešimtmečo projektas.

Reiktų paminėti, jog visos nominacijos bus skelbiamos Agentūros internetinėje svetainėje. Norime paskatinti projektų vykdytojus, rangovus, ekspertus bei visus kitus partnerius išrinkti, jūsų nuomone, labiausiai nusipelniusius kandidatus šioms nominacijoms gauti. Daugiausia balsų surinkę nominantai bus pagerbti ir apdovanoti Agentūros dešimtmečio renginyje. Tikimės, jog ši puiki iniciatyva taps gražia Agentūros tradicija ir padės puoselėti glaudų bendradarbiavimą su partneriais.

Iki šių metų vasario 3 d. Agentūros svetainėje patalpinta apklausa, kurioje renkamas geriausias 2011 m. rangovas, vykdantis aplinkosaugos projektus, finansuojamus ES paramos lėšomis. Nuo šių metų vasario 4 d. kviesime balsuoti už geriausią 2011 m. konsultacinę įmonę. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Aptartas „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ projekto įgyvendinimas

1327313961

Agentūra, siekdama aptarti projekto metu iškilusius klausimus toliau sėkmingai organizuoja susitikimus su projektų vykdytojais projektų įgyvendinimo vietose.

Agentūros atstovai 2012 m. sausio 18 d. dalyvavo 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšomis finansuojamo projekto „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vadybiniame susitikime, vykusiame UAB „Šilutės vandenys“ administracijoje. Susitikime, kuriame susirinko šiuo metu vykdomos rangos sutarties bei Projekto vykdytojo atstovai, buvo aptartas projekto finansinio plano bei darbų sutarties vykdymas. Po susitikimo apžiūrėta statybvietė, esanti Šilutės nuotekų valyklos teritorijoje. Rangovas informavo, kad vykdant Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų sutartį, 2011 m. spalio 28 d. gautas statybos leidimas, pristatyta didžioji dalis technologinės įrangos (dumblo pūdytuvo korpusas, pūdytuvo maišyklė, dumblo siurbliai, dumblo maišyklės, techninio vandens siurbliai, pūdytuvo technologinė įranga, biodujų žvakė), vykdyti statybos darbai: džiovinto dumblo pastogės bei dumblo apdorojimo pastato rekonstrukcija, dumblo pūdytuvo, dumblo rezervuarų ir dujų talpyklos statyba.

Rangovas darbus planuoja užbaigti iki š.m. gruodžio mėn., iki metų pabaigos suderinti technologinę įrangą ir 2013 m. sausio mėn., užbaigus statybos darbus perduoti objektą Užsakovui, t.y. UAB „Šilutės vandenys“.

Agentūra sėkmingai įgyvendino 2011 m. planą

1327313498

LR AM Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra) iki 2011 m. gruodžio 31 d. pasirašė sutarčių iš ES lėšų už 2.911,5 mln. Lt, o tai yra net 92 % nuo viso veiksmų programoje numatyto ES lėšų finansavimo. Per praėjusius 2011 m. Agentūrai pavyko įsisavinti 634, 2 mln. litų ir sėkmingai įgyvendinti išmokėjimų planą net 104 %. Toks efektyvus lėšų įsisavinimas buvo pasiektas glaudžiai bendradarbiaujant su projektų vykdytojais.
Agentūra, norėdama pasidžiaugti sklandžiai įvykdytu 2011 m. išmokėjimo planu, Naujųjų metų proga visiems projektų vykdytojams ir partneriams linki tolimesnio sėkmingo bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimo. Tegul 2012-ieji Jums būna kupini naujos patirties, svarbių laimėjimų, naujos energijos ir puikių veiklos rezultatų!

Ūkio ministerija skatina aktyviau naudotis apsauga nuo nepagrįstų tiekėjų skundų

1327313578

Informuojame, kad Ūkio ministerija atliko viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos funkcionavimo Lietuvoje analizę. Tyrimo rezultatai pateikti Ūkio ministerijos svetainėje:

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/problematika/VPGNS.pdf ir

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/Vies_pirkimai_1124.pdf.

Aplinkos projektų valdymo agentūra skatina perkančiąsias organizacijas aktyviau naudotis apsaugos nuo nepagrįstų tiekėjų skundų priemonėmis. Daugiau informacijos pateikiama Ūkio ministerijos rašte >>>.

Agentūros Kalėdinės paramos akcija

1327313606

Aplinkos projektų valdymo agentūra tęsia tradicinę Kalėdinės paramos akciją. Šiemet darbuotojai nusprendė pasirūpinti Elektrėnų socialinės globos namų gyventojais (senjorais ir neįgaliaisiais). Už Agentūros darbuotojų savanoriškai suaukotus pinigus buvo nupirkti stalo žaidimų komplektai bei knygos ir šių metų gruodžio 21 d. padovanoti globos namams.

Linkėdami jaukių ir ramių šv. Kalėdų, kviečiame Agentūros partnerius taip pat prisidėti prie mūsų iniciatyvos ir paremti Lietuvos gyventojus ir organizacijas, kuriems reikia mūsų dėmesio ir pagalbos.

Saugomose teritorijose mažėja apleistų statinių

1327313641

Lietuvos saugomose teritorijose lieka vis mažiau apleistų pastatų ir kitų aplinką darkančių objektų. Jų intensyviai mažėja vykdant šiam tikslui skirtą ES remiamą projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas. I-as etapas“. Projektas vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“. Bendroji jo vertė - 12,6 mln. litų. Didžiąją dalį projekto lėšų – daugiau kaip 10 mln. litų – sudaro ES parama. Projektą vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos kartu su savivaldybėmis ir Lietuvos saugomų teritorijų direkcijomis.

Jo metu numatyta likviduoti 170 apleistų statinių. Pirmiausia griaunami tie objektai, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar užsilikę lankomose vietose ir gyvenviečių centruose. Intensyvūs griovimo darbai visą rudenį vyko Vištyčio, Asvejos, Anykščių ir Labanoro regioniniuose parkuose. Juose nugriauti net 33 apleisti statiniai. Beveik pusė jų – Vištyčio regioniniame parke. Čia likviduota 15 objektų. Šiame parke visi griovimo darbai baigti, teritorija sutvarkyta. Visos statybinės atliekos susmulkintos į skaldą ir panaudojamos keliams tiesti. Sutvarkytas ir apleistas žvyro karjeras, kur žmonės pildavo šiukšles. Jis sulygintas ekskavatoriais.

Šiuo metu apleistų statinių griovimo darbai intensyviausiai vyksta Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Jame iki metų pabaigos turi būti likviduoti 25 statiniai. Šis parkas ypač vertinamas dėl unikalaus Rimašių kaimo, Norviliškių vienuolyno komplekso, Bėčionių piliakalnio ir kitų objektų, kurie sulaukia gausių lankytojų. Tačiau kai kurie apleistų pastatų kompleksai yra visai šalia kelio, labiausiai matomose vietose. Vietos gyventojai kai kuriuos jų jau spėjo paversti atliekų laidojimo vieta, todėl skubama kuo greičiau juos likviduoti. Spartūs griovimo darbai vyksta ir Nemuno deltos, Varnių, Panemunių regioniniuose parkuose.

2008 m. Aplinkos ministerija parengė apleistų statinių likvidavimo programą, sukūrė informacinę duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie griautinus objektus. Šiuo metu Lietuvoje jų yra daugiau nei devyni tūkstančiai, tačiau dėl su privačia nuosavybe susijusių formalumų, ribotų finansinių galimybių valstybė toli gražu ne visus gali likviduoti. Pavojų keliančius pastatus, kurių savininkai nežinomi ar išvykę, galima nugriauti tik tuo atveju, jeigu teismas pripažino juos bešeimininkiais.

Remiantis Aplinkos ministerijos inf.

Startavo nauja Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainė

1327313673

Šių metų gruodžio 5 d. pradėjo veikti nauja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros internetinė svetainė.

Šiuo metu vykdomi svetainės turinio pildymo darbai, todėl galimi nedideli techniniai nesklandumai. Reiktų pabrėžti, jog kai kurie duomenys bus pasiekiami vėliau.

Iš anksto atsiprašome visų svetainės lankytojų.

Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas dėl banko „Snoras“ garantijų

1327313822

Atsižvelgiant į tai, kad šių metų lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba nutarė AB bankui „Snoras“ paskirti laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyti banko veiklą ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones, viešojo pirkimo metu perkančiajai organizacijai gali kilti keblumų vertinant pasiūlymus.

Anot viešųjų pirkimų tarnybos, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikė AB banko „Snoras“ išduotą garantiją, perkančioji organizacija turėtų kreiptis į pasiūlymą pateikusį dalyvį ir prašyti pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tuo atveju, jei dalyvis nesutiktų pateikti, nepateiktų naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tuomet perkančioji organizacija turėtų atmesti tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą (jei tuo momentu dar būtų sustabdyta AB banko „Snoras“ veikla, taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės ar kitos nuo perkančiosios organizacijos ir tiekėjo nepriklausančios priežastys, dėl ko perkančioji organizacija negalėtų pasinaudoti AB banko „Snoras“ išduotu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu). Jeigu pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad dalyviai pateikia banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tuomet vietoj AB banko „Snoras“ išduoto, galėtų pateikti tik kito banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) reikalingas tais atvejais, kai:

tiekėjas pagal pirkimo sąlygų reikalavimus pasiūlyme turėjo nurodyti banką, iš kurio būtų pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas (o sudarant sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, ši nuostata perkelta į ją);
viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas ir sutartyje nėra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti AB banko „Snoras“ išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) nereikalingas tais atvejais, kai:

viešojo pirkimo sutartyje nėra įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.
viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas, tačiau sutartyje yra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti AB banko „Snoras“ išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos. Sutarties vykdymo metu bankui tapus nemokiam, sustabdžius jo veiklą, jei jam butų taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės arba esant analogiškoms aplinkybėms, tiekėjas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo, pateikti naują, kito banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą“ arba panašiai.

Naujai pateikiamas kito banko išduotas sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti visas vykdyto viešojo pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatytas sąlygas (galiojimo terminas, garantuojama suma ir kt.).

Derėtų akcentuoti, jog jei AB banko „Snoras“ pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris nurodytas pirkimo sutarties rekvizituose atsiskaitymams, tai jų pakeitimui Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nėra reikalingas.

Vyks mokomasis seminaras projektų pareiškėjams

1322559648

Vyks mokomasis seminaras projektų pareiškėjams, teiksiantiems paraiškas pagal priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“

Š. m. lapkričio 30 dieną 10 val. „Best Western Vilnius“ viešbutyje (Konstitucijos pr. 14, Vilnius LT 09308) vyks mokomasis seminaras projektų pareiškėjams, teiksiantiems paraiškas pagal priemonės Nr. VP3-1.4-AM-09-K „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų Aprašą Nr. 2.: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=408696&p_query=&p_tr2=

Seminarą sudarys:

Įvadinė dalis
Paraiškos A dalies pildymas
Paraiškos B dalies pildymas
Dažniausiai pasitaikančios klaidos, praktiniai patarimai
Diskusija

Planuojama seminaro trukmė – 3 val. Seminaras nemokamas.

Svarbi informacija 1 2 3

Už Europos Sąjungos paramos lėšas įsigytas laivas „Jūrinis“

1322560056

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įsigijo naują patrulinį laivą su specialia jūros aplinkos apsaugos kontrolei bei avarijų prevencijai skirta įranga. Laivą pavadino „Jūriniu“ - taip senovės lietuviai vadino vakarų krypties vėją. Beje, kirčiuojamas antras žodžio „jūrinis“ skiemuo.

Naujame patruliniame laive sumontuota moderni sistema naftos teršalams jūroje aptikti. Ji padės tokius teršalus nustatyti kelių kilometrų spinduliu ir pagal vietos meteorologines sąlygas sumodeliuoti galimą jų sklidimą. Kuršių mariose „Jūrinis“ saugos gyvąją gamtą, t.y., žuvų neršto metu vykdys sustiprintą aplinkosauginę kontrolę.

Laivas įsigytas iš ES paramos lėšų. Jam pirkti Europos regioninės plėtros fondas skyrė 5,6 mln. litų.

Daugiau informacijos su video medžiaga rasite čia:

http://www.grynas.lt/tv/baltijoje-patruliuoja-brakonieriu-ir-terseju-siaubas-jurinis.d?id=52035523

Parengta remiantis GRYNAS.LT pateikta informacija

Susitikimai su galutiniais paramos gavėjais

1322560252

Š. m. lapkričio 8-11 d. Agentūros iniciatyva įvyko susitikimai su Sanglaudos fondo 2004 - 2006 m. programos projektų galutiniais paramos gavėjais (GPG) dėl nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) našumo pasikeitimo ir bendrų projektų tikslų pasiekimo aptarimo.

Susitikimų metu GPG informuoti apie XVI Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdyje, kuris įvyko š. m. spalio 25 d., Europos Komisijos (EK) atstovų pateiktą poziciją dėl projektų Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas), Nr. 2005/LT/16/C/PE/001 „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Zarasai, Visaginas, Utena, Ignalina, Molėtai, Ukmergė, Širvintos, Švenčionys), Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos – Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo I fazė“, 2005/LT/16/C/PE/002 „Nemuno aukštupio baseino investicinės programos I etapo I fazė“ NVĮ našumų pakeitimo ir bendrų projekto tikslų, susijusių su prijungtų naujų vartotojų prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų rodiklių mažinimo, netvirtinimo. Agentūra atkreipia dėmesį, kad kol nėra EK pozicijos dėl EK sprendimų pakeitimų patvirtinimo, galioja EK sprendimų nuostatos, už kurių įvykdymą iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra atsakingi GPG.

Taip pat akcentuoti projektų Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“, Nr. 2002/LT/16/P/PE/014 „Mažeikių nuotekų valymo įrenginių statyba“, Nr. 2004/LT/16/C/PE/004 „Nemuno žemupio baseino investicinės programos I etapas“, Nr. 2004/LT/16/C/PE/005 „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje“, Nr. 2004/LT/16/C/PE/002 „Nemuno vidurupio baseino investicinės programos I etapas“, Nr. 2002/LT/16/P/PE/009 „Vandenvalos įrenginių rekonstrukcija, nuotekų surinkimo ir geriamo vandens tiekimo tinklų renovacija ir plėtra Kėdainiuose“ tikslų, susijusių su prijungtų naujų vartotojų prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų rodikliais, pasiekimai. Šiems projektams galioja šiuo metu patvirtintos EK sprendimų nuostatos, už kurių įvykdymą iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra atsakingi GPG.
GPG paprašyti iki š. m. lapkričio 18 d. pateikti papildomą informaciją apie gyventojų prisijungimą bei veiksmų planą 2012-2013 metams. Šiuo metu gauta informacija yra vertinama. Agentūra, apibendrinusi gautą informaciją, pateiks poziciją dėl projektų siekiamų tikslų pakeitimo pasiūlymo LR aplinkos ir finansų ministerijoms ateinančiam posėdžiui su EK.

Pakeistos finansinių pataisų taikymo nuostatos

1322560302

Š. m. spalio 29 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-805 patvirtintos finansinių pataisų, taikytinų projekto vykdytojams, pažeidusiems projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, nustatymo sąlygos ir dydžiai.

Atkreipiame dėmesį, kad š. m. lapkričio 7 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-855 pakeistas minėto įsakymo 2 punktas, kuris išdėstytas taip:

„2. Projekto vykdytojui, neįvykdžius su Agentūra suderinto mokėjimų prašymų teikimo grafiko daugiau nei 50 procentų (įskaitytinai), taikoma 1 procento dydžio finansinė pataisa už kiekvieną kitą 10 procentų mokėjimo prašymų teikimo grafike numatytą, bet nedeklaruotą sumą, t. y. jei mokėjimų prašymų teikimo grafiko neįvykdyta nuo 50 iki 60 procentų (įskaitytinai) – 1 procentas nuo mokėjimų prašymų teikimo grafike numatytos, bet nedeklaruotos sumos, jei neįvykdyta nuo 61 iki 70 procentų (įskaitytinai) – 2 procentai nuo mokėjimų prašymų teikimo grafike numatytos, bet nedeklaruotos sumos ir t. t.“

Daugiau informacijos rasite:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411046&p_query=&p_tr2=

Pakeistas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V aprašas

1322560577

Pakeistas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V projektų finansavimo sąlygų aprašas
Informuojame, kad nuo š. m. lapkričio 13 d. įsigalioja nauja priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovacija ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) redakcija, patvirtinta LR aplinkos ministro š. m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-840.
Atkreipiame dėmesį, kad pakeisti Aprašo punktai:
24 punktas išdėstytas taip:
„24. Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 36 mėnesiai (įskaitant defektų nustatymo laikotarpį), išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. Projekto finansavimo pradžia laikoma projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta pirmosios darbų arba paslaugų sutarties įsigaliojimo data.“
30.4 punktas išdėstytas taip:
„30.4. tais atvejais, kai pareiškėjas planuoja įsigyti transporto priemonę dumblui transportuoti, darbų (nuotekų valyklos statybos / rekonstrukcijos) ir transporto priemonės įsigijimo pirkimą privalo skaidyti į dalis ir sudaryti dvi sutartis. Numatoma įsigyti transporto priemonė turi būti išskirta projekto biudžete ir nurodyta prie veiklos priežiūros rodiklių.“
32 punktas išdėstytas taip:
„32. Rengiant paraišką, turi būti numatytas ir įtrauktas į paraišką vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų iki privačios nuosavybės ribos įrengimas, neįvykdžius šios sąlygos bus taikomas šio Aprašo 43 punktas.“
33 punktas išdėstytas taip:
„33. Pareiškėjas turi pateikti išlaidų pagrindimą, remiantis bendrosios ekspertizės išvada ir / arba dalinės ekspertizės išvada. Pagrindžiant paslaugų kainas, turi būti pateikti rašytiniai rinkos dalyvių apklausos duomenys. Turi būti apklausti ne mažiau negu 3 rinkos dalyviai. Kai sutartis jau pasirašyta, pareiškėjas turi pateikti informaciją iš vokų atplėšimo protokolo.“
35 punktas išdėstytas taip:
„35. Projekto vykdytojas įsipareigoja tvarkyti nuotekas ir / ar tiekti vandenį gyventojams, taip pat teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai derinti kainą už paslaugas, kai keičiami ilgalaikiai investicijų ir plėtros planai arba, jei baigiasi įmonei nustatytų kainų laikotarpis, įtraukiant įgyvendinto projekto patirtas sąnaudas, ir ją taikyti nustatyta tvarka. Neįvykdžius šios sąlygos, bus taikoma 20 proc. finansinė korekcija nuo atitinkamos darbų (vandens gerinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio, nuotekų tinklų statybos ir (ar) rekonstrukcijos ir pan.) sutarties vertės.“
43 punktas išdėstytas taip:
„43. Netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, tinkamas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas ir papildomo finansavimo lėšos, pareiškėjas ir (ar) partneris (-iai) turi apmokėti nuosavomis lėšomis.“
45.4.2 punktas išdėstytas taip:
„45.4.2. transporto priemonių pirkimo ir nuomos išlaidos, išskyrus šio Aprašo 1.1 punkte nurodytai veiklai (jei viena iš veiklų yra dumblo tvarkymas). Taikoma ir paraiškoms, pateiktoms iki 2009 m. birželio 23 d.;“
120 punktas išdėstytas taip:
„120. Jeigu projekto vykdytojas nesilaiko patvirtinto ir su Agentūra suderinto viešųjų pirkimų plano, t. y. vėluojama paskelbti apie darbų pirkimą 3 mėnesius ir daugiau, Agentūra turi teisę fiksuoti sutarties sąlygų pažeidimą ir siūlyti Aplinkos ministerijai pritaikyti finansinę pataisą, kuri lygi 0,1 proc. sutartyje patvirtintos tinkamų finansuoti išlaidų sumos, numatytos vėluojančiam pirkimui vykdyti. Didžiausia finansinės pataisos suma negali viršyti 50 000 litų.“
Daugiau informacijos rasite:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411075&p_query=&p_tr2=

Patvirtintas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V sąrašas

1322560636

Patvirtintas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V rezervinis valstybės projektų sąrašas
Informuojame, kad š. m. lapkričio 11 d. įsigaliojo 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ rezervinių valstybės projektų sąrašas Nr. 04, patvirtintas LR aplinkos ministro Š. m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-843.
LR aplinkos ministerijai įvertinus galimybes skirti paramą vandentvarkos projektams, vadovaujantis patvirtintu rezerviniu valstybės projektų sąrašu Nr. 04, projektai bus pradėti vykdyti Kazlų Rūdoje, Kelmės mieste, Panevėžio, Mažeikių, Vilniaus, Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Utenos rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje.
Projektų apimtyje numatyta nutiesti apie 131 km naujų nuotekų ir apie 101,5 km naujų vandentiekio tinklų. Įvykdžius statybos darbus, prie centralizuotų nuotekų tinklų iš viso planuojama prijungti apie 5603 gyventojus. Preliminari planuojamų projektų vertė - 95,734 mln. Lt, kuria sudaro ES Sanglaudos fondo lėšos - 81,374 mln. Lt ir LR valstybės biudžeto lėšos - 9,573 mln. Lt.
Daugiau informacijos rasite:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=410495&p_query=&p_tr2=

Įvyko XVI Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdis

1322560698

Š. m. spalio 24 - 26 d. vyko XVI Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdis. Posėdžio metu aptarti Sanglaudos fondo atliekų tvarkymo ir vandentvarkos projektų įgyvendinimo klausimai: projektų įgyvendinimo pažanga, problemos ir problemų sprendimo būdai.
Daugiausiai dėmesio skirta projektų tikslų siekimo eigos, pažangos bei priežasčių, turinčių įtakos projektų tikslų įgyvendinimui, aptarimui.
Europos Komisijos atstovai akcentavo, kad neįvykdžius EK sprendimuose priimtų įsipareigojimų, susijusių su gyventojų prijungimu prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, komunalinių atliekų surinkimo paslaugos plėtra, antrinių atliekų atskyrimo iš bendro atliekų srauto lygio padidėjimu, galutiniams paramos gavėjams bus taikomos finansinės korekcijos.
Agentūra pakartotinai ragina galutinius paramos gavėjus imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pasiekti projektų tikslai.

Projekto „Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ eiga

1322560882

Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai š. m. lapkričio 3 d. dalyvavo 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansuojamo ir UAB „Kauno vandenys“ vykdomo projekto „Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vadybiniame susitikime. Susitikime dalyvavo 2010-08-06 pasirašytos rangos sutarties šalių atstovai ir FIDIC inžinierius. Susitikimo metu buvo aptartas projekto finansinio plano įgyvendinimas bei rangos darbų sutarties vykdymas. Kadangi projekto įgyvendinimo metu iškilo nenumatytų aplinkybių lėmusių techninio projekto rengimo vėlavimą, buvo aptartos galimybės spartinti rangos darbų sutarties vykdymą ateityje. Siekiant užtikrinti spartų ES Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimą bei 2011 m. „UAB „Kauno vandenys“ prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, numatyta iki 2011 m. gruodžio 10 d. į statybvietę pristatyti dalį technologinės įrangos ir išlaidas Europos Komisijai deklaruoti iki šių metų pabaigos.

Projektų vykdytojas taip pat buvo informuotas apie LR Aplinkos ministro 2011 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. D1-805 „Dėl finansinių pataisų, taikytinų projektų vykdytojams, pažeidusiems projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, nustatymo“ (Žn., 2011-10-22, Nr. 127-6044) bei įspėtas apie jam gresiančias sankcijas, jei nebus įvykdyti jų prisiimti metiniai finansiniai įsipareigojimai. Reiktų pažymėti, kad Agentūra, siekdama aptarti projektų metu iškilusius klausimus, nuolat organizuoja susitikimus su projektų vykdytojais projektų įgyvendinimo vietose.

Nauji nuotekų valymo įrenginiai

1322561108

Nauji nuotekų valymo įrenginiai, užtikrinantys kokybišką nuotekų valymą

Vykdant priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ apimtyje numatytus projektus, baigti Akmenės ir Kazokiškių nuotekų valymo įrenginių statybos darbai.

Įgyvendinant projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-016 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Akmenės rajone“, bendrai finansuojamą ES Sanglaudos fondo, LR biudžeto ir UAB „Akmenės vandenys“ lėšomis, 2010 m. kovo 9 d. pradėti vykdyti Akmenės nuotekų valymo įrenginių statybos darbai. Rangos darbams atlikti supaprastinto atviro konkurso būdu išrinkta UAB „Plungės lagūna“, darbų vertė – 9 105 135 litų be PVM (ES Sanglaudos fondo ir LR biudžeto lėšų dalis – 8 617 270 litų).

Šių metų rugsėjo mėnesį užbaigus statybos darbus, nuotekų valykloje nuotekos išvalomos iki nustatytų normų ir tai ženkliai sumažins Dabikinės upės bei gruntinių vandenų taršą. Perteklinio dumblo panaudojimo problema naujojoje valykloje sprendžiama jį sausinant ir paverčiant tinkamu komposto gamybai. Įrengus septynių nuotekų priimtuvą, sukurta nuotekų surinkimo ir išvalymo galimybę prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusiems gyventojams.

Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-008 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Elektrėnuose“ apimtyje vykdomi Kazokiškių nuotekų valyklos statybos darbai baigti šių metų rugsėjo mėnesį. Jungtinės veiklos grupės UAB „Grundolita“ ir UAB „August ir ko“ vykdytų statybos darbų vertė – 1 052 172 litų be PVM (ES Sanglaudos fondo ir LR biudžeto lėšų dalis – 998 827 litų).

Naujieji Kazokiškių valymo įrenginiai susideda iš parengtinio valymo, biologinio valymo su veikliojo dumblo nusodinimu bioreaktoriuje bei dumblo apdorojimo įrenginių, užtikrinančių nuotekų išvalymą iki nustatytų reikalavimų. Po biologinio valymo nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį, kuris įteka į Rugtupio upelį.

Priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ tikslas – modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Konkursinis kvietimas teikti paraiškas

1322561935

Konkursinis kvietimas teikti paraiškas visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimui

Informacija apie kvietimą teikti paraiškas visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimui.

Konkursinis kvietimas. VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimas Nr. 02
Kvietimo teikti paraiškas pavadinimas	Kvietimas teikti paraiškas visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimui
Veiksmų programa	Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Prioritetas	Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai
Priemonė	Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas
Priemonės tikslas	Užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais, sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką – skatinti visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.
Remiamos veiklos	Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką, jos būklę Lietuvoje ir išsaugojimą priemonių įgyvendinimas.
Galimi pareiškėjai	Nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų arba Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos).
Kvietimo suma	2 832 164,87 litai
Galutinis paraiškų pateikimo terminas	2012 m. sausio 16 d.
Kur priimamos paraiškos	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Labdarių g. 3, LT-01013, Vilniu

Moksleiviams pristatyti ES struktūrinės paramos rezultatai

1322562078

Lietuvos moksleiviams pristatyti ES struktūrinės paramos Lietuvos aplinkosaugai rezultatai

Lietuvos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra organizavo konkursą moksleiviams. Konkurso metu 5-10 klasių auklėtiniai turėjo atsakyti į internete skelbiamos anketos klausimus aplinkos tausojimo, ekologijos, ekologiško gyvenimo būdo srityse. Konkurso tikslas buvo atrinkti šešias geriausiai į klausimus atsakiusias Lietuvos mokyklas. Geriausiai konkurse pasirodė ir ekskursijas laimėjo: Tauragės rajono Žygaičių gimnazija, Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ vidurinė mokykla, Šiaulių rajono Kuršėnų „Daugėlių“ pagrindinė mokykla, Kelmės „Aukuro“ vidurinė mokykla, Vilniaus „Žemynos“ gimnazija ir Šilutės rajono Vainuto vidurinė mokykla. Konkurse dalyvavo net 282 mokyklų mokiniai, kurie užpildė apie 9000 anketų.

Minėtosios mokyklos laimėjo šešias ekskursijas į ES paramą aplinkosaugos projektams gavusius objektus, t.y., UAB „Kretingos vandenys“ Vydmantų ir Salantų nuotekų valyklas, UAB „Druskininkų vandenys“ Druskininkų miesto nuotekų valyklą bei UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ Alytaus Takniškių sąvartyną.

Konkursą laimėję moksleiviai buvo supažindinti su aplankytų nuotekų valyklų valymo įrengimais. Darbuotojai pademonstravo, kokie sudėtingi procesai vyksta valant vandenį, kad jis taptų vėl švarus. Moksleiviai apžiūrėjo dumblo valymo įrenginius ir technologijas. Taip pat apsilankė statomose dumblo kompostavimo aikštelėse, kur jiems buvo paaiškinta kaip kompostuojamas dumblas. Moksleiviai lankydamiesi Kretingoje apžiūrėjo Kretingos dvaro parką, susipažino su Kretingos muziejaus etnografijos rinkinių ekspozicija, buvusiais grafo Juozapo Tiškevičiaus rūmais. Žiemos sode - oranžerijoje gėrėjosi tropiniais augalais. Druskininkuose 5-10 klasių auklėtiniai aplankė Dzūkijos nacionalinio parko direkciją. Čia jie susipažino su išskirtine Čepkelių rezervato augmenija ir gyvūnija, o etnografinėje sodyboje susipažino su Dzūkijos kulinariniu paveldu ir skanavo dzūkiškų patiekalų.

Moksleiviai, apsilankę Takniškių sąvartyne, apžiūrėjo atliekų filtrato surinkimo, nuvedimo bei atliekų kaupo paviršinių nuotekų nuvedimo sistemas. Jiems buvo papasakota, kokie kiekiai atliekų pakliūva per dieną į sąvartyną, kurie galbūt galėtų į jį nepatekti, jei atliekos būtų rūšiuojamos, o po to perdirbtos. Moksleiviai buvo skatinami susimąstyti apie į aplinką išmetamų šiukšlių kiekį.

Pagrindinis projekto „6 pažintinių ekskursijų moksleiviams organizavimas“ tikslas buvo pristatyti ES struktūrinės paramos Lietuvos aplinkosaugai rezultatus. Moksleiviams buvo papasakota, kaip ES lėšomis finansuojami aplinkosaugos projektai, prisideda prie kiekvieno iš mūsų gerovės ir aplinkos puoselėjimo.

Atliktas tyrimų ir studijų efektyvumo ir tęstinumo vertinimas

1322562336

Atliktas tyrimų ir studijų, finansuojamų iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, kokybės, efektyvumo ir tęstinumo vertinimas
2011 m. rugpjūčio mėn. Finansų ministerijos užsakymu VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko „Tyrimų ir studijų, finansuojamų iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, kokybės, efektyvumo ir tęstinumo vertinimą“.
Vertinimo rezultatai buvo pristatyti ir rekomendacijos apsvarstytos rugpjūčio 22 d. Finansų ministerijoje vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo už ES struktūrinės paramos administravimą atsakingų institucijų atstovai.
Šio vertinimo rekomendacijos ateityje turėtų padėti tarpinėms ir įgyvendinančioms institucijoms užtikrinti geresnę tyrimų/studijų, finansuojamų iš ES struktūrinės paramos lėšų, kokybę, efektyvumą ir tęstinumą.
- Skatinti tyrimo/studijų užsakovų ir rengėjų nuolatinį bendradarbiavimą. Jei yra galimybė, kviesti užsakovo atstovus į tyrimų/studijų rengimą. Organizuoti susitikimus, suteikiant jiems galimybę teikti pastabas ir siūlymus dėl rengiamo tyrimo/studijos tobulinimo.
- Siekti gerinti tyrimų/studijų kokybę numatant pakankamai aukštus reikalavimus paslaugų tiekėjų kvalifikacijai, technines specifikacijas parengiant prieš tyrimų/studijų pradžią ir mažinant tyrimų/studijų trukmę.
- Gautus pasiūlymus (išskyrus tuos atvejus, kai darbai yra standartiniai ir nesudėtingi) rekomenduojama vertinti atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį, o ne pagal mažiausios kainos kriterijų.
- Siekiant geriau kontroliuoti panašių darbų sąnaudas, nustatyti preliminarias normines tyrimų/studijų kainas, o biudžetą skirti atsižvelgiant į tyrimų/studijų sudėtingumą ir platumą.
- Siūloma labiau centralizuoti tyrimų/studijų planavimo ir vykdymo procesą viešajame sektoriuje. Į ilgalaikių planų rengimą įtraukti visas svarbiausias suinteresuotas institucijas. Jei planuojami tyrimai/studijos yra kompleksiniai mokslo tiriamieji darbai, įtraukti ir Lietuvos mokslų tarybos atstovus.
- Skatinant didesnę tyrimų/rezultatų sklaidą, siūloma dar tyrimų/studijų iniciavimo etape nurodyti: tikslinę grupę, kuriai bus aktualūs gauti rezultatai, problemas, kurias siekiama spręsti, žinias, kurios bus kuriamos, bei priemones, kuriomis bus paviešinti gauti rezultatai. Kiekvieno tyrimo/studijos pabaigoje turėtų vykti informacijos apie gautus rezultatus sklaida: per renginius, spaudą, internetą, o parengtos ataskaitos, ex post ekspertų vertinimai, užsakovų atsiliepimai turėtų būti prieinami ES paramos interneto puslapyje (www.esparama.lt). Taip pat rekomenduojama sukurti duomenų bazę, kurioje būtų galima atrasti visus atliktus tyrimus/studijas, pagal reikšminius žodžius ir ją susieti su ES paramos interneto puslapiu.
Vertinimo ataskaita yra paskelbta internete adresu: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/administravimas/ataskaitos/vertinimas

Dėl LR Aplinkos ministro įsakymo

1322562417

Šių metų spalio 24 dieną „Valstybės žiniose” pasirodė LR Aplinkos ministro įsakymas 2011-10-19 Nr. D1-805 „Dėl finansinių pataisų, taikytinų projektų vykdytojams, pažeidusiems projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, nustatymo“. Minėtame įstatyme apibrėžiamos taikytinos finansinės pataisos projektų vykdytojams, pažeidusiems finansavimo ir administravimo sutartis. Taip pat nustatyta, kuomet LR Aplinkos projektų valdymo agentūra pradeda įtariamo pažeidimo tyrimą dėl mokėjimo prašymų teikimo grafiko nesilaikymo.

LR Aplinkos ministro įsakymas ( http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=409316&p_query=&p_tr2= )

Pavartyčių kaime paimti grunto mėginiai

1322562554

Po Pavartyčių kaimo gyventojų pranešimų apie mazutu užterštą gruntą ir atsižvelgiant į tai, kad grunto užterštumas gali viršyti nustatytas normas, šių metų spalio 20 dieną projekto „Pavartyčių kaimo buvusios katilinės mazuto ūkio ir siurblinės užterštos teritorijos tvarkymas“ rangovo UAB „Ekovalis“ pasamdyti geologinės tarnybos laborantai paėmė išsklaidyto grunto mėginius tyrimams. Išsamūs tyrimo rezultatai turėtų būti šią savaitę.
LR AM Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra) susisiekė su minėtą projektą vykdančios Radviliškio rajono savivaldybės atstovais. Jie patvirtino, kad vakar dalyvaujant benduomenės, rangovo ir savivaldybės atstovams buvo paimti grunto mėginiai ir perduoti tyrimams. Gavusi tyrimo rezultatus, Agentūra priims sprendimą, ar yra pagrindo pradėti detalesnį tyrimą.
Šių metų liepos mėnesį Pavartyčių kaime minėto projekto rangovė bendrovė UAB „Ekovalis“ išardė buvusios katilinės mazuto saugyklą Radviliškio rajono savivaldybėje. Katilinės mazuto ūkio likvidacija yra ES Sanglaudos fondo finansuojamo „Pavartyčių kaimo buvusios katilinės mazuto ūkio ir siurblinės užterštos teritorijos tvarkymas“ projekto dalis. Pagal katilinės utilizavimo projektą užterštas gruntas turėjo būti išvežtas utilizuoti. Tuo tarpu atliekant utilizavimo darbus paaiškėjo, kad teršalų yra daugiau, nei planuota, todėl bendrovės UAB „Ekovalis“ darbininkai utilizavimui išvežė netgi daugiau užteršto grunto nei buvo numatyta.
Jei paaiškės, kad grunto užterštumas viršija nustatytas normas, bus sprendžiama, ką daryti toliau. Projekto rangovui UAB „Ekovalis“ dar nėra išmokėtos ES paramos lėšos.
Minėtas projektas yra finansuojamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo VP3-1.4-AM-06-R priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“. Jo tikslas – sumažinti paviršinių ir požeminių vandenų taršą iš teritorijų, užterštų aplinkai pavojingomis medžiagomis Radviliškio rajono savivaldybėje. Įgyvendinus projektą taip pat pagerės gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybė.

Aptartas projektų vykdymas Alytuje ir Tauragėje

1322562605

Agentūros atstovai šių metų spalio 5 dieną dalyvavo 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansuojamo projekto „Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vadybiniame susitikime, vykusiame UAB „Dzūkijos vandenys“ administracijoje. Susitikime, kuriame susirinko šiuo metu vykdomos rangos sutarties visų šalių atstovai ir FIDIC inžinierius, buvo aptartas projekto finansinio plano bei darbų sutarties vykdymas. Rangovas informavo, kad vykdant rangos darbų sutartį baigtas rengti techninis projektas, atlikta techninio projekto ekspertizė, iki 2011 m. vidurio numatoma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pradėti statybos darbus. Stengiantis užtikrinti 2011 metais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, numatytą technologinę įrangą planuojama į objektą pristatyti ir išlaidas apmokėti šių metų gruodžio mėnesį.
Šių metų spalio 6 dieną Agentūros atstovai taip pat dalyvavo 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansuojamo projekto „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“ vadybiniame susitikime, vykusiame UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ patalpose. Susitikime, kuriame buvo aptartas projekto finansinio plano bei darbų sutarties vykdymas, dalyvavo Rangovo, projektą administruojančios įmonės ir projekto vykdytojo atstovai bei FIDIC inžinierius. Siekiant užtikrinti 2011 m. prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, Tauragės regione numatytų kompostavimo aikštelių Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose statybas numatoma baigti iki 2011 m. lapkričio 10 dienos ir rangos sutarties išlaidas apmokėti šių metų gruodžio mėnesį.
Projektų vykdytojai buvo įspėti apie jiems gresiančias sankcijas, jei nebus įvykdyti jų prisiimti metiniai finansiniai įsipareigojimai. Reiktų pažymėti, kad Agentūra, siekdama aptarti projektų metu iškilusius klausimus nuolat organizuoja susitikimus su projektų vykdytojais projektų įgyvendinimo vietose.

Į laisvę paleisti Lietuvoje labai reti paukščiai - didieji apuokai

1322562642

Siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų rūšių būklę šalyje, Aplinkos ministerija įgyvendina projektą Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Projekto metu planuojama pagausinti lūšių ir didžiųjų apuokų populiacijas Lietuvoje, išleidžiant į laisvę išveistus bei natūralioms sąlygoms adaptuotus gyvūnus.

Šį rudenį baigtas vienas iš projekto etapų – išveisti ir 2011 spalio 11 dieną, vienoje iš pietų Lietuvos saugomų teritorijų, paleisti 6 didieji apuokai (lot. Bubo bubo). Tai yra ženklus indėlis, saugant šiuos paukščius Lietuvoje. Visa didžiųjų apuokų populiacija mūsų šalyje yra vertinama tik 10-20 porų.

Gautos Paraiškos pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R

1322562697

Gautos Paraiškos pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“
Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2011-03-30 įsakymu Nr. D1-266 buvo patvirtinti priemonės Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“ Projektų finansavimų sąlygų Aprašo pakeitimai, pagal kuriuos Paraiškos galėjo būti teikiamos iki šių metų spalio 1 dienos.
Šiuo metu Projektai yra atrenkami regionų projektų planavimo būdu. Galimi pareiškėjai finansavimui gauti pagal Aprašą yra savivaldybių administracijos. Reiktų pažymėti, jog Agentūra gavo 19 Paraiškų. Paraiškos buvo teikiamos ne vienu kartu, dalis iš jų buvo pateiktos ankščiau, todėl 3 Paraiškos (atitinkamai pateiktos iki 2011 m. liepos 15 d.) jau yra įvertintos ir Ataskaitos pateiktos Aplinkos ministerijai. Bendra gautų paraiškų vertė 21 120 699 litų. Planuojama skirti finansavimo 18 835 741 litų.
Remiantis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (Žin., 2008, Nr.4-132) 64 punkto reikalavimu „Įgyvendinančioji institucija turi užtikrinti, kad paraiškų administracinės atitikties ir projektų tinkamumo finansuoti vertinimas truktų ne ilgiau nei 2 mėnesius nuo kvietime teikti paraiškas nurodytos paraiškos pateikimo paskutinės dienos“, todėl Paraiškų vertinimą planuojama baigti iki šių metų gruodžio 1 dienos.
Šiuo metu yra vykdomas likusių Paraiškų vertinimas, informacija yra nuolat atnaujinama ir talpinama puslapyje www.esparama.lt

Įgyvendintas paramos aplinkosaugai sutarčių pasirašymo planas

1322562793

Šių metų rugsėjo mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra) baigė gautų paraiškų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetus aplinkosaugos srityje vertinimą. Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos jau įvykdytas paramos sutarčių 2011 metų pasirašymo planas. Agentūra pasirašė 73 paramos sutartis, kurių vertė viršija 416 mln. litų.

Siekiant kuo daugiau Lietuvos gyventojų aprūpinti centralizuotomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo paslaugomis, reikia atnaujinti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus. Šiam tikslui pasiekti yra skiriamos ES lėšos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Pagal minėtąją priemonę ir buvo pasirašyta didžioji dalis paramos sutarčių. Jų vertė yra daugiau kaip 279 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos sudaro apie 255 mln. litų.

Remiantis šiomis sutartimis Pakruojyje, Šilutėje, Raseiniuose, Šiauliuose, Akmenėje, Plungėje ir kituose rajonuose planuojama nutiesti 377 km naujų nuotekų ir 272 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti 29 nuotekų valymo įrenginius, prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti beveik 25 tūkst., prie vandentiekio tinklų – beveik 16 tūkst. gyvenamųjų namų. Taip pat numatyta pastatyti dumblo apdorojimo įrenginius Kaišiadoryse.

Gautos priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V paraiškos

1322562975

Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2011-07-28 įsakymu Nr. D1-613 patvirtintu priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V valstybės projektų sąrašu Nr. 02, šių metų spalio 3 dieną Agentūrai pateiktos 6 paraiškos projektų finansavimui gauti. Visos paraiškos gautos laiku ir pagal patvirtintas procedūras pradėtas paraiškų vertinimas, kurio bendrus rezultatus galite stebėti „Gautos ir vertinamos paraiškos“ skiltyje.
Bendra gautų paraiškų vertė 42,567 mln. litų, prašomos (ES Sanglaudos fondo ir LR biudžeto) lėšos – 40,1 mln. litų. Projektų Alytuje, Zarasuose, Rokiškyje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškio ir Anykščių rajone apimtyje planuojama nutiesti 54,41 km naujų nuotekų, 47,40 km naujų vandentiekio tinklų, prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų 3.559, prie vandentiekio tinklų – 2.938 gyventojus.
Dalis Lietuvos gyventojų vandenį naudoja iš iškastinių šulinių ar individualių gręžinių, kurio kokybė ne visada atitinka geriamo vandens kokybei keliamus reikalavimus. Taip pat gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, neįmanoma užtikrinti tinkamo nuotekų tvarkymo. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategiją, centralizuotai tiekiamo geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas iki 2015 metų turėtų siekti 95 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų, o surenkamų nuotekų išvalymo iki nustatytų normų siektina reikšmė – 100 proc.
Įgyvendinus projektus bus užtikrintas technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas. Pagerės tiekiamo vandens kokybė, sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė.

Šiaulių regione pradėti atliekų surinkimo darbai

1322563485

Šiaulių regione pradėti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimo darbai

2011 metų liepos 28 dieną VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ su rangovu UAB „Šiaulių plentas“ pasirašė rangos darbų sutartį „3 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 1 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės įrengimas Šiaulių regione“. Už 7 820 126,30 litų (be PVM) rangovas įrengs tris didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Žironų km, Aukštelkių sen., Radviliškio raj., Basanavičiaus g. ir Pailių g. Šiaulių mieste bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Žironų km, Aukštelkių sen., Radviliškio raj. Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių paskirtis – priimti iš gyventojų didžiąsias, į komunalinių atliekų konteinerius nededamas atliekas: baldus, buitinę ir elektroninę techniką, nudėvėtas automobilių padangas, dviračius, statybines ir griovimo bei kitas atliekas.

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje bus kompostuojamos organinės buities, sodų ir parkų atliekos. Darbus, kurie yra projekto „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-014 dalis, planuojama baigti 2012 metų trečiąjį ketvirtį. Šiam projektui įgyvendinti skirta 14,7 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų arba 85 proc. projekto vertės ir 2,6 mln. litų projekto vykdytojo lėšų. Projektą planuojama baigti įgyvendinti iki 2013 metų pabaigos.

Taip pat VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo kompostavimo technikos pirkimą. Projekto vykdytojui jau yra pristatytas frontalinis krautuvas, kuris bus naudojamas žaliosioms atliekoms pakrauti, kompostui vartyti ir aeruoti, smulkinti, pervežti. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartis dėl sijotuvo, smulkintuvo ir vartytuvo įsigijimo. Sijotuvu bus išrūšiuojamos organinės buities, sodų ir parkų atliekos, o smulkintuvu bus paruošiamos augalinės kilmės atliekos kompostavimui.

Aptartas „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ projekto įgyvendinimas

1327306469

Šių metų rugsėjo 29 dieną Aplinkos projektų valdymo agentūroje (toliau – Agentūroje) vyko posėdis dėl projekto „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ (Nr. VP3-1.4-AM-04-R-31-004) įgyvendinimo. Projektas ženkliai atsilieka nuo veiklų įgyvendinimo grafiko. Agentūroje įvykusio posėdžio metu aptarta abiejų pusių pozicija dėl pirkimų įstatymo pažeidimų, projekto vykdytojui paaiškinta finansinių korekcijų projektui taikymo metodika, tartasi dėl tolesnio projekto vykdymo.

Nutarta, jog mėnesio laikotarpyje projekto vykdytojas turi apsispręsti, kokia bus tolesnė projekto eiga, t.y., ar bus pasirašoma sutartis su savivaldybės nustatytu pirkimo laimėtoju ir savivaldybė prisiims visas su tuo susijusias rizikas ir sankcijas, ar pirkimas bus nutraukiamas bei skelbiamas iš naujo.

Projekto „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2010 m. balandžio 29 dieną. Pagal projekto finansavimo sutarties 4 priedą ežero valymo darbų sutartis turėjo būti pasirašyta 2010 m. birželio 28 dieną, tačiau iki šiol neaiški planuojama jos pasirašymo data.

Agentūra, laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 30 dienos iki 2011 m. vasario 7 dienos, keturis kartus atliko įvykusio rangos darbų pirkimo procedūrų patikrinimą ir pirkimas buvo atmestas dėl neteisėtų projekto vykdytojo sprendimų vertinant konkurso dalyvių kvalifikaciją. Kadangi savivaldybė nesutiko su Agentūros sprendimu bei pasiūlytais nustatyto neatitikimo ištaisymo veiksmais, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 dienos nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132) 184.4 punktu, projekto vykdytojui buvo pasiūlyta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl konsultacijų viešojo pirkimo procedūrų atitikties įstatymo nuostatoms klausimais. Atsižvelgiant į projekto vėlavimus ir 2010 metų finansinio plano nevykdymą, buvo atmestas projekto mokėjimo prašymas Nr. 3. Projekto vykdytojas informavo Agentūrą, jog kreipėsi į Tarnybą, tačiau oficialaus įvykusio pirkimo procedūrų įvertinimo negavo.

Atlikdama projekto vykdytojo pateikto mokėjimo prašymo Nr. 4 patikrinimą, Agentūra pakartotinai atkreipė projekto vykdytojo dėmesį į projekto vėlavimus bei tai, jog pateikto mokėjimo prašymo vertė neatitinka patvirtinto mokėjimų prašymų teikimo grafiko, o teikiamas suderinimui atnaujintas mokėjimo prašymų teikimo grafikas, toliau delsiant pradėti vykdyti veiklas, yra abejotinas (pagal patvirtintą mokėjimų grafiką planuotas įsisavinimas iki 2011 m. pabaigos - 1,160 mln. litų arba 83,64 proc. visų numatytų projekto išlaidų). Dėl šių priežasčių mokėjimo prašymas buvo atmestas ir nustatytas 3 mėnesių laikotarpis (iki mokėjimo prašymo Nr. 5 pateikimo) veiklų įgyvendinimo grafikui pasivyti, pasirašant darbų sutartį ir numatant priemones projekto finansiniam planui vykdyti. Projekto vykdytojas informavo Agentūrą, jog darbų pirkimą ketinama nutraukti ir skelbti pakartotinai bei 2011 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu pateikė derinimui atnaujintus ežero valymo darbų pirkimo dokumentus. Agentūra savo 2011 m. birželio 2 d. raštu APVA-2852 dokumentus suderino.

2011 m. liepos 8 d. buvo pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 5. Pateiktame mokėjimo prašyme nurodoma, kad ankstesnio darbų pirkimo procedūros nenutrauktos iki šiol. Priemonių, kurių numatoma imtis siekiant projekto veiklas įgyvendinti laiku, planas nepateiktas, neištaisyti kiti trūkumai, kuriems Agentūra pateikė pastabas išnagrinėjusi mokėjimo prašymą Nr. 4. Iš mokėjimo prašyme Nr. 5 pateiktos informacijos neaišku, kodėl vilkinamos pirkimų procedūros. Argumentas, jog laukiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvados yra nepriimtinas, kadangi siekiant projekto veiklas vykdyti laiku, ilgesnis delsimas yra negalimas, tad pirkimą būtina nutraukti. Tokiam nutraukimui Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas nereikalingas. Paprašius mokėjimo prašymą patikslinti bei nustačius 10 darbo dienų terminą darbų pirkimui paskelbti iš naujo, buvo gautas projekto vykdytojo atsakymas, kad jokių priemonių neketinama imtis.

Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta projekto veiklų pabaigos data yra 2012 m. kovo 31 d. Įvertinus vandens telkinių valymo darbų sezoniškumą, projekto vykdytojas nebeturi jokių galimybių projekto veiklas baigti laiku. Projekto 2011 metų finansinis planas taip pat nebus įvykdytas. Dėl šių priežasčių buvo atmestas mokėjimo prašymas Nr. 5.

Trumpa informacija apie projektą:

Projekto „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ bendra vertė 1 387 113,47 litų. Nuosavų lėšų dalis sudaro 208 067,02 litų. ES skirtas finansavimas – 1 179 046,45 litų. Projekto vykdytojui išmokėta 7 785,95 litų (0,66 proc.) projektui skirto finansavimo.

Projekto terminai: 2009 m. kovo 19 d. – 2012 m. kovo 31 d. Numatoma finansavimo pabaiga 2012 m. gegužės 31 diena.