APVA

Pradžia

1321971832

Naujienos

1366358824

Alytaus regionas komunalines atliekas perdirbs į elektros energiją

1369141568

Šių metų gegužės 20 dieną UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (ARATC) pasirašė sutartį su didžiausia pramonės bei energetikos projektus įgyvendinančia įmonių grupe Lietuvoje AB „Axis Industries“, vykdančia jungtinę veiklą su Waste Treatment Technologies B.V. Alytaus rajone bus statomi biologiniai atliekų apdorojimo įrenginiai, padėsiantys perdirbti komunalines atliekas ir jas panaudoti papildomai elektros energijai gaminti.

Pasak ARATC vadovo Algirdo Reipo, naujais biologiniais įrenginiais bus kaupiamos bei ruošiamos perdirbti biologiškai skaidžios atliekos, iš kurių pažangiausiomis technologijomis bus galima išgauti biodujas ir jas panaudoti elektros gamybai.

„Tai vienas pažangiausių atliekų perdirbimo būdų ir geriausias sprendimas aplinkosauginiu požiūriu. Ši alternatyva leis ne tik sumažinti aplinkos taršą, bet ir padės gauti energijos, – teigia A. Reipas.

Naujų įrenginių montavimo darbus atliks AB „Axis Industries“ kartu su Waste Treatment Technologies B. V. Bendra sutartyje numatytų darbų vertė siekia 32 652 739, 35 litų. Sutarties trukmė – 36 mėnesiai.

Šiuo metu ARATC įgyvendina projektą „Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo plėtra“. Praėjusių metų gruodžio mėnesį centras pasirašė sutartį su „Dzūkijos statyba“, kuri kartu su Alytaus bendrove „Alkesta“ ir olandų įmone „Columbris Technologies B.V.“ įsipareigojo vykdyti mechaninio rūšiavimo įrenginių statybos darbus Takniškių kaime (Alovės sen., Alytaus r.) naujai statomoje mechaniškai rūšiuojamų ir perdirbamų atliekų stotyje. Mechaniniais įrenginiais biologiškai skaidžios atliekos bus rūšiuojamos ir ruošiamos perdirbti sausuoju anaerobiniu fermentavimo būdu.

Projektas „Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo plėtra“ vykdomas įgyvendinant 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę VP3-3.2-AM-01-V-02-003 „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra didžiausia atliekas tvarkanti įmonė Alytaus regione, įsteigta 7 šio regiono savivaldybių – Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos rajonų. Bendrovė organizuoja regioninę atliekų tvarkymo sistemą, eksploatuoja atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginius, administruoja vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, vykdo visuomenės informavimo ir švietimo programą apie atliekų tvarkymą.

Remiantis balsas.lt inf.

(nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)

Keliauti lėtai ir mėgautis Lietuvos kraštovaizdžiu

1369137804

„Lėtumas galėtų būti pats veiksmingiausias sprendimas norintiems prisidėti prie pasaulio gelbėjimo – siekiant darnos ir gyvenimo harmonijos bei neperžiangiant žemės galimybių ribų“,– sakė žinoma darnaus vystymosi teoretikė amerikietė Donella Meadows. Pasak jos, užuot eikvojusi energiją kovai su pasaulio blogybėms, visuomenė turėtų pirmiausia sumažini gyvenimo tempą. Stabtelėjimas padėtų išspręsti daugybę aplinkosaugos problemų, didžiąja dalimi kylančių iš to paties sąmyšio.

Panašiai ir kelionėse – judėdami lėtai turime daugiau galimybių pajusti tos vietos dvasią, aprėpti visumą, pamatyti už horizonto siekiančius tolius – vandenis, miškus, pievas, atkreipti dėmesį į kvapus ir garsus. Tam neužtenka pamindžikuoti prie informacinio stendo pažintinio tako prieigose ar trumpam užlipti į apžvalgos bokštą. Prasmingoms kelionėms reikia laiko – parymoti patikusioje vietoje, persimesti žodžiu su vietos gyventojais, praleisti naktį – įsibūti tame kraštovaizdyje.

Tai ypač svarbu keliaujant po vertingiausią gamtos ir kultūros paveldą puoselėjančias teritorijas.

Vadovaudamiesi lėtumo kaip vertybės samprata nevyriausybinė organizacija Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje drauge su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, valstybiniais parkais ir UAB „Hnit-Baltic“ 2011-2013 metais įgyvendina iniciatyvą, kurios metu Maps.lt svetainėje kuriamas interaktyvus įrankis keliaujantiems po Lietuvos saugomas teritorijas ir naujas Saugomų teritorijų produkto ženklas bei leidžiami informaciniai leidiniai.

Maps.lt skiltis „Keliaujantiems lėtai“

Ką galima pamatyti pėsčiomis vaikščiojant po Dūkštų ąžuolyną Neries regioniniame parke? Kurios dviračių trasos tinkamiausios keliaujantiems su vaikais? Kaip atrodo Etnokosmologijos muziejus žiemos naktį?

Nuo šiol išsamią informaciją apie lankytinus objektus ir pažintinius maršrutus Lietuvos saugomose teritorijose kiekvienas galės rasti vienoje populiariausių Lietuvos svetainių Maps.lt, skiltyje „Keliaujantiems lėtai“, kurią galima pasiekti adresu www.maps.lt/keliaujantiemsletai.

Naujasis interaktyvus įrankis siūlo šimtus objektų ir dešimtis maršrutų aprašymų su nuotraukomis bei detaliais žemėlapiais, kuriuos galima atsisiųsti, atsispausdinti ir pasiimti su savimi į kelionę.

Šios paslaugos išskirtinumas tas, kad naudojant pažangiausias geografinių informacinių sistemų (GIS) technologijas, iki šiol buvę išbarstyti saugomų teritorijų duomenys yra kaupiami bendroje sistemoje. Sistema leidžia parkų darbuotojams kurti interaktyvias kelionės maršrutų schemas, jas keisti ir papildyti lankytojams aktualia informacija apie gamtos sąlygas ar paslaugas.

Informacija apie vertingiausius gamtos ir kultūros paveldo objektus ir pažintinius maršrutus bus prieinama ne tik svetainėje Maps.lt. Valstybiniai parkai šiuos duomenis gali įkelti ir į savo svetaines kaip interaktyvius lankytinų objektų ar atitinkamų maršrutų žemėlapius.

Nuolat atnaujinama ir vystoma svetainė kitąmet bus papildyta audiogidais, skirtais parsisiųsti ir klausytis keliaujant.

Saugomos teritorijos produkto ženklas

Žemaitiška Užgavėnių kaukė, dzūkiška grikinė babka, Velykų verbų pynimo kursai, retų paukščių stebėjimas Nemuno deltoje – tai gyvos tradicijos sutinkamos Lietuvos saugomose teritorijose ir siūlančios atgaivą dažnai nuo miestų šurmulio pavargusioms sieloms.

Netrukus tokius išskirtinius produktus ir paslaugas bus galima žymėti nauju Saugomos teritorijos produkto ženklu, pritaikytu kiekvienam Lietuvos valstybiniam parkui.

Aukštaitijos nacionalinio parko pavyzdyje apačioje – 2012 m. sukurto Saugomos teritorijos ženklą reprezentuoja paukštis – žinios nešėjas, tarpininkas tarp žemės ir dangaus, tarp to, kas fiziškai apčiuopiama ir tik siekiama. Stilizuota uodega puošta etnografiniais motyvais primena kalavijo ašmenis ir taip pat siejasi su archeologiniu paveldu. Ženklo dizainerė – Santa Adomaitytė.

Produktas ar paslauga galės pretenduoti į šį ženklą, jei atitiks bent tris iš žemiau išvardytų kriterijų:

paslaugos ir produktai neprieštarauja saugomos teritorijos steigimo tikslams;

išlaikomas autentiškumas, atsižvelgiama į vietos išskirtinumą, kultūros paveldą ir tradicijas;

pagaminta/teikiama nedarant žalos biologinei įvairovei, palanku žmogaus sveikatai;

neskirta masiniam vartotojui, didelėms, triukšmingoms keliautojų grupėms;

suteikiamas asmeninis dėmesys lankytojui;

parama vietos bendruomenės raidai ir veikloms.

Rinkdamiesi Saugomos teritorijos produkto ženklu pažymėtus produktus ar paslaugas keliautojai prisidės ne tik prie vietos ekonomikos raidos, bet ir prie gamtos ir kultūros paveldo apsaugos.

Informacija apie ženklintus produktus ir paslaugas netolimoje ateityje taip pat papildys interaktyvų Maps.lt „Keliaujantiems lėtai“ žemėlapį.

Kitos projekto veiklos

Informacinio leidinio apie ženklinimo tikslus ir naudą saugomų teritorijų gyventojams parengimas, publikavimas ir platinimas;

Leidinio saugomų teritorijų lankytojams apie atsakingą vartojimą, žmogaus ūkinės veiklos svarbą biologinei įvairovei, ženklinimo tikslus;

TV laidos apie atsakingą vartojimą, žmogaus veiklos svarbą biologinei įvairovei, ženklinimo tikslus sukūrimas ir transliacija.

Projektą koordinuoja Baltijos aplinkos forumas Lietuvoje. Šios veiklos yra projekto „Darnios Lietuvos saugomų teritorijų raidos puoselėjimas“ dalis. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Remiantis bef.lt inf. ir nuotr.

Vilniaus miesto gyventojai mėgausis tyru vandeniu

1369125011

Įvykdžius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovaciją bei plėtrą, kitąmet 100 tūkst. žmonių pasieks geresnės kokybės vanduo, 58 tūkst. žmonių turės galimybę prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Įgyvendinus numatytus UAB „Vilniaus vandenys“ artimiausius veiklos ir plėtros planus, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės ir Lazdynėlių gyventojus pasieks dar geresnės kokybės vanduo. Vandens gerinimo įrenginių statyba Bukčiuose numatyta dar šiais metais.

„Bukčiuose yra mūsų vandentiekio stotis, bet ten esantys įrenginiai pasenę. Dabar vykdomas projektas tam, kad būtų galima juos rekonstruoti ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius. Šiandien Karoliniškių, Viršuliškių ir Lazdynų gyventojams tiekiamas vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti, tačiau norisi, kad jis būtų dar kokybiškesnis“, – teigė bendrovės „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas.

Naudojantis 2007–2013 m. ES struktūrine parama Vilniaus mieste vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo bei plėtros projektai. Jų tikslas – didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, užtikrinti paslaugų kokybę Vilniaus miesto gyventojams. Projektai finansuojami pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

„Visų pirma, įgyvendinus projektus, gyventojai turės geros kokybės vandenį. Tai vienas pagrindinių akcentų, dėl ko žmones raginame jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Kol kas centralizuotai tiekiamo vandens neturintys žmonės juo apsirūpina įvairiais kitais būdais – kas turi gręžinį, kas šulinį ir panašiai“, – teigė L. Didrikas.

Pasak jo, neliks ir nuotekų šalinimo rūpesčių. Dabar šią problemą žmonės sprendžia kitais būdais, pavyzdžiui, leidžia nuotekas į duobę ar specialias talpas ir pasirūpina jų periodišku išvežimu. Tik derėtų nepamiršti, kad visas nuotekų tvarkymas turi atitikti keliamus aplinkosaugos reikalavimus.

Dalis minėtų projektų jau įgyvendinti arba šiuo metu tebevykdomi Vilniaus mieste, Grigiškėse, Salininkuose, Kairėnuose ir Galgiuose, Buivydiškėse, Avižieniuose, Naujojoje Vilnioje ir Kairėnuose, Antaviliuose, Daniliškėse, Šeškinės sodų bendrijoje, „Jurgino“ sodų bendrijoje, Gineitiškėse, Trakų Vokėje ir Pavilnyje.

„Labai džiaugiamės, kad šie projektai vykdomi, jų nauda visapusiška. Pirmiausia – finansinė. Pavilnio gyventojai turėjo nuotekų surinkimo šulinius, iš kurių nuotekas reikia išvežti kas mėnesį. Mokestis už 10 kub. metrų – apie 250 litų kiekvieną mėnesį. O prisijungusiems prie centrinės nuotekų sistemos apskaita vykdoma nuo sunaudoto vandens kiekio, mano manymu, šeimai tai kainuotų daugiausia apie 60 litų. Tai reiškia, kad pagerės ir žmonių gyvenimo kokybė“, – apie Pavilnyje praėjusiais metais vykdytą ir šiemet tęsiamą projektą kalbėjo Pavilnio bendruomenės pirmininkė Snieguolė Bezarienė.

Taip pat svarbus ir aplinkosaugos aspektas. Nuo senų laikų žmonės įpratę nuotekas pilti už tvoros, nesvarbu, kad ten kaimyno sklypas ar greta yra geriamojo vandens gręžinys, kaip sakė S.Bezarienė.

„Tikiuosi, žmonės ir patys geranoriškai jungsis prie centralizuotos sistemos, pastebės bei supras jos pranašumus“, – vylėsi Pavilnio bendruomenės pirmininkė.

Panašius akcentus įvardijo ir Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Kalbėdamas apie prieš porą metų Balsiuose įgyvendinto projekto naudą, R.Micka teigė, kad sumažėjo tarša, vandentiekis išsprendė didelį kiekį geležies turinčio vandens problemą.

„Nebereikia sukti galvos ir dėl nuotekų – kviesti nemalonius kvapus skleidžiančių siurblinių, kurios kainuoja gerokai brangiau“, – sakė R. Micka.

Jau įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacija bei plėtra išsprendžia dvi svarbias žmonių gyvenimo problemas – pagerina geriamojo vandens kokybę ir panaikina nuotekų šalinimo rūpesčius. To rezultatas – geresnė gyvenimo kokybė, švaresnė gamta ir mus supanti aplinka.

Remiantis diena.lt inf.

„Vilniaus vandenys“ archyvo nuotr.

Dėl techninių kliūčių tinklalapis šią savaitę neveiks

1368445917

! Labai atsiprašome, bet dėl nenumatytų techninių nesklandumų APVA svetainė šią savaitę neveiks. Vyksta svetainės atnaujinimo darbai, t.y., kai kurios tinklalapio rubrikos neveiks arba bus neatnaujintos.

Tikimės, jog šie nesklandumai artimiausiu metu bus sutvarkyti.

Iš vilniečių surinkta beveik 60 tonų stambiųjų atliekų

1367841347

Sausio mėnesį Vilniuje atidarytų 4 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių veikla įgauna pagreitį. Per pirmus tris veiklos mėnesius jose surinkta beveik 60 tonų stambiųjų atliekų.

Gyventojai į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles daugiausia pristatė statybinių atliekų - 35,2 t, nebenaudojamų baldų - 16,4 t, plastiko - 2,8 t, popieriaus - beveik 2 t. Šios ir kitos stambiosios atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai.

Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelių tikslas - skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas ir taip mažinti atliekų krūvį, tenkantį sąvartynams. Šias aikšteles įrengė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (UAB „VAATC“) įgyvendindama ES lėšomis finansuojamą projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“.

„Įgyvendindami šį projektą modernizuosime ir pagal Europos aplinkosauginius reikalavimus pritaikysime visą atliekų tvarkymo sistemą Vilnius apskrityje, tačiau, kad sistema veiktų, gyventojai turi įprasti tinkamai ja naudotis: žaliąsias atliekas pristatyti į kompostavimo aikšteles, stambias - į joms skirtas, buitines - į konteinerius“, - aiškino centro direktorius Nerijus Žilius.

Iš Vilniuje įrengtų 4 aikštelių, kol kas didžiausio lankytojų srauto sulaukia Pilaitės ir Liepkalnio. Į Pilaitės prospekte įsikūrusią aikštelę pristatyta daugiausia atliekų - 25,6 t, nemažai ir į Liepkalnio - 18,2 t.

„Daug lemia aikštelės vieta. Pavyzdžiui, Pilaitės rajone statoma daug daugiabučių bei individualių namų, žmonės kuriasi, taigi lieka nemažai statybinių atliekų. Be to, aikštelė įrengta netoli gatvės - gerai pastebima, patogus privažiavimas“, - aikštelių populiarumą aiškino Gamybos proceso tarnybos - eksploatacijos skyriaus vedėjas Jonas Rekus.

Kaip pastebėjo J. Rekus, atliekų pristatymas turėtų dar suintensyvėti, kai žmonės pasikeis automobilių padangas, bei po žiemos tvarkys aplinką.

Didelių gabaritų surinkimo aikštelėse iš gyventojų priimamos ne tik stambios atliekos (baldai, tekstilės gaminiai, buitinė technika, lengvųjų automobilių padangos), bet perdirbimui į antrines žaliavas tinkamos atliekos (stiklas, plastmasės, metalai, makulatūra), statybines ir griovimo atliekos (butų remonto ir sodybų tvarkymo atliekos) ir buityje susidarančios pavojingos atliekos (netinkami naudojimui buitinės chemijos gaminiai, dažų, lakų ir apdailos medžiagų atliekos, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, elektroninė technika ir pan.).

Planuojama, jog artimiausiu metu, kai bus gauti visi reikalingi leidimai, aikštelėse bus priimamos ir buityje susidarančios pavojingos atliekos: netinkami naudojimui buitinės chemijos gaminiai, dažų, lakų ir apdailos medžiagų atliekos, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, tepalai, elektroninė technika ir pan.

Primename, kad didelių gabaritų atliekas gyventojai gali pristatyti į šias aikšteles: Pramonės g. 209S, Liepkalnio g. 113B, V. A. Graičiūno g. 36C ir Pilaitės pr. 50. Planuojama, kad iki metų pabaigos Vilniuje bus atidaryta dar viena aikštelė Pašilaičiuose - Pumpėnų g. 10. Be to, stambiųjų atliekų aikštelė kovo mėnesį pradėjo veikti Sudervėje (Grikienių k., Sudervės sen., Vilniaus raj.), o netrukus atsidarys ir Veliučionyse.

Atliekas į aikšteles galima pristatyti darbo dienomis, išskyrus pirmadienį, nuo 10.00 iki 19.00 val., šeštadieniais nuo 10.00 iki 15.00 val., sekmadieniais ir pirmadieniais aikštelės nedirba.

Iš viso, įgyvendinant projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“, Vilniaus apskrityje bus įrengta 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, 6 kompostavimo aikštelės ir uždaryta 13 senų sąvartynų.

Projektas vykdomas įgyvendinant 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

Remiantis portalo diena.lt inf.

diena.lt nuotr.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pasvalyje“ įgyvendinimas

1367840095

Šiuo metu Pasvalyje įgyvendinamas 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos projektas ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pasvalyje“. 2009-12-18 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir UAB „Pasvalio vandenys“ pasirašė administravimo ir finansavimo sutartį Nr. V/2009/NS/48 projektui ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pasvalyje“.

Projektas įgyvendinimas kartu su partneriu Pasvalio rajono savivaldybės administracija, pagal ES 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto ,,Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.

Projekto esmė – vandentvarkos infrastruktūros gerinimas Pasvalyje. Įgyvendinus projektą, bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė.

Bendras projekto biudžetas sudaro 1 713 840,75 litų. Iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas - 171 384,07 litų, Europos Sąjungos fondų lėšos - 1 456 764,64 litų, Pasvalio rajono savivaldybės lėšos sudaro 85 692,04 litų.

Įgyvendinant vandentvarkos infrastruktūros plėtrą, buvo numatyta išplėsti centralizuotus nuotekų ir vandentiekio tinklus Pasvalio mieste - nutiesti 1,5 km vandentiekio tinklų ir 4,1 km nuotekų tinklų.

Darbams atlikti 2010 m. rugpjūčio mėn. 18d. buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. ASR–380 „Pasvalio miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ tarp rangovo UAB „Žemda“, užsakovo UAB „Pasvalio vandenys“ ir perkančiosios organizacijos Pasvalio rajono savivaldybės administracijos. Nutiesta apie 1,55 km vandentiekio ir 4,02 km nuotekų tinklų. Vandentiekio tinklai pakloti Biržų, Ežero, Nepriklausomybės gatvėmis. Nuotekų tinklai – Ajerų, Biržų, Ežero, Joniškėlio, J.Janonio, Geležinkeliečių, Kalno, Šermukšnių, Topolių, J.Žemaitės gatvėmis.

Kadangi projekto įgyvendinimo darbai užsitęsė iki žiemos laikotarpio, tai gatvių važiuojamųjų dalių pagrindų ir dangų atstatymo darbai turės būti baigti iki 2012m. gegužės 31 d. Prie sėkmingo projekto įgyvendinimo taip pat prisideda – UAB „Evikta“ vykdanti statybos techninę ir projekto vykdymo priežiūrą bei projekto administravimą.

Numatoma, kad projektas bus baigtas įgyvendinti iki 2013 m. balandžio mėn. Įgyvendinus projektą tiesioginę naudą pajus apie 496 Pasvalio miesto gyventojų tiesiogiai prisijungę prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, ir bus užtikrinta, kad ES investicijomis skatinamas ūkio augimas atitiktų darnaus vystymosi principus.

Dabartiniame Lietuvos raidos etape itin svarbu laiku įgyvendinti efektyvias aplinkos apsaugos priemones ir mažinti neigiamą energijos ir gamtos išteklių naudojimo bei ūkinės veiklos poveikį aplinkai, nes susikaupusių aplinkos problemų sprendimas kainuoja daug brangiau, nei jų prevencija ir anksčiau ar vėliau pradeda stabdyti patį ekonomikos augimą. Siekiant užtikrinti geresnę aplinkos kokybę ir darnų vystymąsi, Sanglaudos fondo lėšos yra investuojamos į Pasvalio miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimą ir plėtrą.

Remiantis portalo pasvalys.lt inf.

etaplius.lt nuotr.

Aptartas „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ projekto įgyvendinimas

1367587361

Šių metų rugsėjo 29 dieną Aplinkos projektų valdymo agentūroje (toliau – Agentūroje) vyko posėdis dėl projekto „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ (Nr. VP3-1.4-AM-04-R-31-004) įgyvendinimo. Projektas ženkliai atsilieka nuo veiklų įgyvendinimo grafiko. Agentūroje įvykusio posėdžio metu aptarta abiejų pusių pozicija dėl pirkimų įstatymo pažeidimų, projekto vykdytojui paaiškinta finansinių korekcijų projektui taikymo metodika, tartasi dėl tolesnio projekto vykdymo.

Nutarta, jog mėnesio laikotarpyje projekto vykdytojas turi apsispręsti, kokia bus tolesnė projekto eiga, t.y., ar bus pasirašoma sutartis su savivaldybės nustatytu pirkimo laimėtoju ir savivaldybė prisiims visas su tuo susijusias rizikas ir sankcijas, ar pirkimas bus nutraukiamas bei skelbiamas iš naujo.

Projekto „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2010 m. balandžio 29 dieną. Pagal projekto finansavimo sutarties 4 priedą ežero valymo darbų sutartis turėjo būti pasirašyta 2010 m. birželio 28 dieną, tačiau iki šiol neaiški planuojama jos pasirašymo data.

Agentūra, laikotarpyje nuo 2010 m. rugsėjo 30 dienos iki 2011 m. vasario 7 dienos, keturis kartus atliko įvykusio rangos darbų pirkimo procedūrų patikrinimą ir pirkimas buvo atmestas dėl neteisėtų projekto vykdytojo sprendimų vertinant konkurso dalyvių kvalifikaciją. Kadangi savivaldybė nesutiko su Agentūros sprendimu bei pasiūlytais nustatyto neatitikimo ištaisymo veiksmais, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 dienos nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132) 184.4 punktu, projekto vykdytojui buvo pasiūlyta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl konsultacijų viešojo pirkimo procedūrų atitikties įstatymo nuostatoms klausimais. Atsižvelgiant į projekto vėlavimus ir 2010 metų finansinio plano nevykdymą, buvo atmestas projekto mokėjimo prašymas Nr. 3. Projekto vykdytojas informavo Agentūrą, jog kreipėsi į Tarnybą, tačiau oficialaus įvykusio pirkimo procedūrų įvertinimo negavo.

Atlikdama projekto vykdytojo pateikto mokėjimo prašymo Nr. 4 patikrinimą, Agentūra pakartotinai atkreipė projekto vykdytojo dėmesį į projekto vėlavimus bei tai, jog pateikto mokėjimo prašymo vertė neatitinka patvirtinto mokėjimų prašymų teikimo grafiko, o teikiamas suderinimui atnaujintas mokėjimo prašymų teikimo grafikas, toliau delsiant pradėti vykdyti veiklas, yra abejotinas (pagal patvirtintą mokėjimų grafiką planuotas įsisavinimas iki 2011 m. pabaigos - 1,160 mln. litų arba 83,64 proc. visų numatytų projekto išlaidų). Dėl šių priežasčių mokėjimo prašymas buvo atmestas ir nustatytas 3 mėnesių laikotarpis (iki mokėjimo prašymo Nr. 5 pateikimo) veiklų įgyvendinimo grafikui pasivyti, pasirašant darbų sutartį ir numatant priemones projekto finansiniam planui vykdyti. Projekto vykdytojas informavo Agentūrą, jog darbų pirkimą ketinama nutraukti ir skelbti pakartotinai bei 2011 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu pateikė derinimui atnaujintus ežero valymo darbų pirkimo dokumentus. Agentūra savo 2011 m. birželio 2 d. raštu APVA-2852 dokumentus suderino.

2011 m. liepos 8 d. buvo pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 5. Pateiktame mokėjimo prašyme nurodoma, kad ankstesnio darbų pirkimo procedūros nenutrauktos iki šiol. Priemonių, kurių numatoma imtis siekiant projekto veiklas įgyvendinti laiku, planas nepateiktas, neištaisyti kiti trūkumai, kuriems Agentūra pateikė pastabas išnagrinėjusi mokėjimo prašymą Nr. 4. Iš mokėjimo prašyme Nr. 5 pateiktos informacijos neaišku, kodėl vilkinamos pirkimų procedūros. Argumentas, jog laukiama Viešųjų pirkimų tarnybos išvados yra nepriimtinas, kadangi siekiant projekto veiklas vykdyti laiku, ilgesnis delsimas yra negalimas, tad pirkimą būtina nutraukti. Tokiam nutraukimui Viešųjų pirkimų tarnybos leidimas nereikalingas. Paprašius mokėjimo prašymą patikslinti bei nustačius 10 darbo dienų terminą darbų pirkimui paskelbti iš naujo, buvo gautas projekto vykdytojo atsakymas, kad jokių priemonių neketinama imtis.

Projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta projekto veiklų pabaigos data yra 2012 m. kovo 31 d. Įvertinus vandens telkinių valymo darbų sezoniškumą, projekto vykdytojas nebeturi jokių galimybių projekto veiklas baigti laiku. Projekto 2011 metų finansinis planas taip pat nebus įvykdytas. Dėl šių priežasčių buvo atmestas mokėjimo prašymas Nr. 5.

Trumpa informacija apie projektą:

Projekto „Klaipėdos miesto Mumlaukio ežero būklės gerinimas“ bendra vertė 1 387 113,47 litų. Nuosavų lėšų dalis sudaro 208 067,02 litų. ES skirtas finansavimas – 1 179 046,45 litų. Projekto vykdytojui išmokėta 7 785,95 litų (0,66 proc.) projektui skirto finansavimo.

Projekto terminai: 2009 m. kovo 19 d. – 2012 m. kovo 31 d. Numatoma finansavimo pabaiga 2012 m. gegužės 31 diena.

Šiaulių regione pradėti atliekų surinkimo darbai

1367587340

Šiaulių regione pradėti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimo darbai

2011 metų liepos 28 dieną VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ su rangovu UAB „Šiaulių plentas“ pasirašė rangos darbų sutartį „3 didelių gabaritų atliekų surinkimo ir 1 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės įrengimas Šiaulių regione“. Už 7 820 126,30 litų (be PVM) rangovas įrengs tris didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles Žironų km, Aukštelkių sen., Radviliškio raj., Basanavičiaus g. ir Pailių g. Šiaulių mieste bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Žironų km, Aukštelkių sen., Radviliškio raj. Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių paskirtis – priimti iš gyventojų didžiąsias, į komunalinių atliekų konteinerius nededamas atliekas: baldus, buitinę ir elektroninę techniką, nudėvėtas automobilių padangas, dviračius, statybines ir griovimo bei kitas atliekas.

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje bus kompostuojamos organinės buities, sodų ir parkų atliekos. Darbus, kurie yra projekto „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-014 dalis, planuojama baigti 2012 metų trečiąjį ketvirtį. Šiam projektui įgyvendinti skirta 14,7 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų arba 85 proc. projekto vertės ir 2,6 mln. litų projekto vykdytojo lėšų. Projektą planuojama baigti įgyvendinti iki 2013 metų pabaigos.

Taip pat VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdo kompostavimo technikos pirkimą. Projekto vykdytojui jau yra pristatytas frontalinis krautuvas, kuris bus naudojamas žaliosioms atliekoms pakrauti, kompostui vartyti ir aeruoti, smulkinti, pervežti. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti sutartis dėl sijotuvo, smulkintuvo ir vartytuvo įsigijimo. Sijotuvu bus išrūšiuojamos organinės buities, sodų ir parkų atliekos, o smulkintuvu bus paruošiamos augalinės kilmės atliekos kompostavimui.

Gautos priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V paraiškos

1367587275

Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2011-07-28 įsakymu Nr. D1-613 patvirtintu priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V valstybės projektų sąrašu Nr. 02, šių metų spalio 3 dieną Agentūrai pateiktos 6 paraiškos projektų finansavimui gauti. Visos paraiškos gautos laiku ir pagal patvirtintas procedūras pradėtas paraiškų vertinimas, kurio bendrus rezultatus galite stebėti „Gautos ir vertinamos paraiškos“ skiltyje.
Bendra gautų paraiškų vertė 42,567 mln. litų, prašomos (ES Sanglaudos fondo ir LR biudžeto) lėšos – 40,1 mln. litų. Projektų Alytuje, Zarasuose, Rokiškyje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškio ir Anykščių rajone apimtyje planuojama nutiesti 54,41 km naujų nuotekų, 47,40 km naujų vandentiekio tinklų, prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų 3.559, prie vandentiekio tinklų – 2.938 gyventojus.
Dalis Lietuvos gyventojų vandenį naudoja iš iškastinių šulinių ar individualių gręžinių, kurio kokybė ne visada atitinka geriamo vandens kokybei keliamus reikalavimus. Taip pat gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, neįmanoma užtikrinti tinkamo nuotekų tvarkymo. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategiją, centralizuotai tiekiamo geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas iki 2015 metų turėtų siekti 95 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų, o surenkamų nuotekų išvalymo iki nustatytų normų siektina reikšmė – 100 proc.
Įgyvendinus projektus bus užtikrintas technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas. Pagerės tiekiamo vandens kokybė, sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė.

Įgyvendintas paramos aplinkosaugai sutarčių pasirašymo planas

1367587255

Šių metų rugsėjo mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra) baigė gautų paraiškų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetus aplinkosaugos srityje vertinimą. Likus trims mėnesiams iki metų pabaigos jau įvykdytas paramos sutarčių 2011 metų pasirašymo planas. Agentūra pasirašė 73 paramos sutartis, kurių vertė viršija 416 mln. litų.

Siekiant kuo daugiau Lietuvos gyventojų aprūpinti centralizuotomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei tvarkymo paslaugomis, reikia atnaujinti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus. Šiam tikslui pasiekti yra skiriamos ES lėšos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Pagal minėtąją priemonę ir buvo pasirašyta didžioji dalis paramos sutarčių. Jų vertė yra daugiau kaip 279 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos sudaro apie 255 mln. litų.

Remiantis šiomis sutartimis Pakruojyje, Šilutėje, Raseiniuose, Šiauliuose, Akmenėje, Plungėje ir kituose rajonuose planuojama nutiesti 377 km naujų nuotekų ir 272 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti 29 nuotekų valymo įrenginius, prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti beveik 25 tūkst., prie vandentiekio tinklų – beveik 16 tūkst. gyvenamųjų namų. Taip pat numatyta pastatyti dumblo apdorojimo įrenginius Kaišiadoryse.

Gautos Paraiškos pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R

1367587217

Gautos Paraiškos pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“
Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2011-03-30 įsakymu Nr. D1-266 buvo patvirtinti priemonės Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“ Projektų finansavimų sąlygų Aprašo pakeitimai, pagal kuriuos Paraiškos galėjo būti teikiamos iki šių metų spalio 1 dienos.
Šiuo metu Projektai yra atrenkami regionų projektų planavimo būdu. Galimi pareiškėjai finansavimui gauti pagal Aprašą yra savivaldybių administracijos. Reiktų pažymėti, jog Agentūra gavo 19 Paraiškų. Paraiškos buvo teikiamos ne vienu kartu, dalis iš jų buvo pateiktos ankščiau, todėl 3 Paraiškos (atitinkamai pateiktos iki 2011 m. liepos 15 d.) jau yra įvertintos ir Ataskaitos pateiktos Aplinkos ministerijai. Bendra gautų paraiškų vertė 21 120 699 litų. Planuojama skirti finansavimo 18 835 741 litų.
Remiantis projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (Žin., 2008, Nr.4-132) 64 punkto reikalavimu „Įgyvendinančioji institucija turi užtikrinti, kad paraiškų administracinės atitikties ir projektų tinkamumo finansuoti vertinimas truktų ne ilgiau nei 2 mėnesius nuo kvietime teikti paraiškas nurodytos paraiškos pateikimo paskutinės dienos“, todėl Paraiškų vertinimą planuojama baigti iki šių metų gruodžio 1 dienos.
Šiuo metu yra vykdomas likusių Paraiškų vertinimas, informacija yra nuolat atnaujinama ir talpinama puslapyje www.esparama.lt

Į laisvę paleisti Lietuvoje labai reti paukščiai - didieji apuokai

1367587178

Siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų rūšių būklę šalyje, Aplinkos ministerija įgyvendina projektą Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Projekto metu planuojama pagausinti lūšių ir didžiųjų apuokų populiacijas Lietuvoje, išleidžiant į laisvę išveistus bei natūralioms sąlygoms adaptuotus gyvūnus.

Šį rudenį baigtas vienas iš projekto etapų – išveisti ir 2011 spalio 11 dieną, vienoje iš pietų Lietuvos saugomų teritorijų, paleisti 6 didieji apuokai (lot. Bubo bubo). Tai yra ženklus indėlis, saugant šiuos paukščius Lietuvoje. Visa didžiųjų apuokų populiacija mūsų šalyje yra vertinama tik 10-20 porų.

Aptartas projektų vykdymas Alytuje ir Tauragėje

1367587160

Agentūros atstovai šių metų spalio 5 dieną dalyvavo 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansuojamo projekto „Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vadybiniame susitikime, vykusiame UAB „Dzūkijos vandenys“ administracijoje. Susitikime, kuriame susirinko šiuo metu vykdomos rangos sutarties visų šalių atstovai ir FIDIC inžinierius, buvo aptartas projekto finansinio plano bei darbų sutarties vykdymas. Rangovas informavo, kad vykdant rangos darbų sutartį baigtas rengti techninis projektas, atlikta techninio projekto ekspertizė, iki 2011 m. vidurio numatoma gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pradėti statybos darbus. Stengiantis užtikrinti 2011 metais prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, numatytą technologinę įrangą planuojama į objektą pristatyti ir išlaidas apmokėti šių metų gruodžio mėnesį.
Šių metų spalio 6 dieną Agentūros atstovai taip pat dalyvavo 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansuojamo projekto „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“ vadybiniame susitikime, vykusiame UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ patalpose. Susitikime, kuriame buvo aptartas projekto finansinio plano bei darbų sutarties vykdymas, dalyvavo Rangovo, projektą administruojančios įmonės ir projekto vykdytojo atstovai bei FIDIC inžinierius. Siekiant užtikrinti 2011 m. prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, Tauragės regione numatytų kompostavimo aikštelių Jurbarke, Šilalėje ir Pagėgiuose statybas numatoma baigti iki 2011 m. lapkričio 10 dienos ir rangos sutarties išlaidas apmokėti šių metų gruodžio mėnesį.
Projektų vykdytojai buvo įspėti apie jiems gresiančias sankcijas, jei nebus įvykdyti jų prisiimti metiniai finansiniai įsipareigojimai. Reiktų pažymėti, kad Agentūra, siekdama aptarti projektų metu iškilusius klausimus nuolat organizuoja susitikimus su projektų vykdytojais projektų įgyvendinimo vietose.

Pavartyčių kaime paimti grunto mėginiai

1367587141

Po Pavartyčių kaimo gyventojų pranešimų apie mazutu užterštą gruntą ir atsižvelgiant į tai, kad grunto užterštumas gali viršyti nustatytas normas, šių metų spalio 20 dieną projekto „Pavartyčių kaimo buvusios katilinės mazuto ūkio ir siurblinės užterštos teritorijos tvarkymas“ rangovo UAB „Ekovalis“ pasamdyti geologinės tarnybos laborantai paėmė išsklaidyto grunto mėginius tyrimams. Išsamūs tyrimo rezultatai turėtų būti šią savaitę.
LR AM Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra) susisiekė su minėtą projektą vykdančios Radviliškio rajono savivaldybės atstovais. Jie patvirtino, kad vakar dalyvaujant benduomenės, rangovo ir savivaldybės atstovams buvo paimti grunto mėginiai ir perduoti tyrimams. Gavusi tyrimo rezultatus, Agentūra priims sprendimą, ar yra pagrindo pradėti detalesnį tyrimą.
Šių metų liepos mėnesį Pavartyčių kaime minėto projekto rangovė bendrovė UAB „Ekovalis“ išardė buvusios katilinės mazuto saugyklą Radviliškio rajono savivaldybėje. Katilinės mazuto ūkio likvidacija yra ES Sanglaudos fondo finansuojamo „Pavartyčių kaimo buvusios katilinės mazuto ūkio ir siurblinės užterštos teritorijos tvarkymas“ projekto dalis. Pagal katilinės utilizavimo projektą užterštas gruntas turėjo būti išvežtas utilizuoti. Tuo tarpu atliekant utilizavimo darbus paaiškėjo, kad teršalų yra daugiau, nei planuota, todėl bendrovės UAB „Ekovalis“ darbininkai utilizavimui išvežė netgi daugiau užteršto grunto nei buvo numatyta.
Jei paaiškės, kad grunto užterštumas viršija nustatytas normas, bus sprendžiama, ką daryti toliau. Projekto rangovui UAB „Ekovalis“ dar nėra išmokėtos ES paramos lėšos.
Minėtas projektas yra finansuojamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo VP3-1.4-AM-06-R priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“. Jo tikslas – sumažinti paviršinių ir požeminių vandenų taršą iš teritorijų, užterštų aplinkai pavojingomis medžiagomis Radviliškio rajono savivaldybėje. Įgyvendinus projektą taip pat pagerės gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybė.

Dėl LR Aplinkos ministro įsakymo

1367587116

Šių metų spalio 24 dieną „Valstybės žiniose” pasirodė LR Aplinkos ministro įsakymas 2011-10-19 Nr. D1-805 „Dėl finansinių pataisų, taikytinų projektų vykdytojams, pažeidusiems projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, nustatymo“. Minėtame įstatyme apibrėžiamos taikytinos finansinės pataisos projektų vykdytojams, pažeidusiems finansavimo ir administravimo sutartis. Taip pat nustatyta, kuomet LR Aplinkos projektų valdymo agentūra pradeda įtariamo pažeidimo tyrimą dėl mokėjimo prašymų teikimo grafiko nesilaikymo.

LR Aplinkos ministro įsakymas ( http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=409316&p_query=&p_tr2= )

Atliktas tyrimų ir studijų efektyvumo ir tęstinumo vertinimas

1367587069

Atliktas tyrimų ir studijų, finansuojamų iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, kokybės, efektyvumo ir tęstinumo vertinimas
2011 m. rugpjūčio mėn. Finansų ministerijos užsakymu VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko „Tyrimų ir studijų, finansuojamų iš 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų, kokybės, efektyvumo ir tęstinumo vertinimą“.
Vertinimo rezultatai buvo pristatyti ir rekomendacijos apsvarstytos rugpjūčio 22 d. Finansų ministerijoje vykusiame renginyje, kuriame dalyvavo už ES struktūrinės paramos administravimą atsakingų institucijų atstovai.
Šio vertinimo rekomendacijos ateityje turėtų padėti tarpinėms ir įgyvendinančioms institucijoms užtikrinti geresnę tyrimų/studijų, finansuojamų iš ES struktūrinės paramos lėšų, kokybę, efektyvumą ir tęstinumą.
- Skatinti tyrimo/studijų užsakovų ir rengėjų nuolatinį bendradarbiavimą. Jei yra galimybė, kviesti užsakovo atstovus į tyrimų/studijų rengimą. Organizuoti susitikimus, suteikiant jiems galimybę teikti pastabas ir siūlymus dėl rengiamo tyrimo/studijos tobulinimo.
- Siekti gerinti tyrimų/studijų kokybę numatant pakankamai aukštus reikalavimus paslaugų tiekėjų kvalifikacijai, technines specifikacijas parengiant prieš tyrimų/studijų pradžią ir mažinant tyrimų/studijų trukmę.
- Gautus pasiūlymus (išskyrus tuos atvejus, kai darbai yra standartiniai ir nesudėtingi) rekomenduojama vertinti atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį, o ne pagal mažiausios kainos kriterijų.
- Siekiant geriau kontroliuoti panašių darbų sąnaudas, nustatyti preliminarias normines tyrimų/studijų kainas, o biudžetą skirti atsižvelgiant į tyrimų/studijų sudėtingumą ir platumą.
- Siūloma labiau centralizuoti tyrimų/studijų planavimo ir vykdymo procesą viešajame sektoriuje. Į ilgalaikių planų rengimą įtraukti visas svarbiausias suinteresuotas institucijas. Jei planuojami tyrimai/studijos yra kompleksiniai mokslo tiriamieji darbai, įtraukti ir Lietuvos mokslų tarybos atstovus.
- Skatinant didesnę tyrimų/rezultatų sklaidą, siūloma dar tyrimų/studijų iniciavimo etape nurodyti: tikslinę grupę, kuriai bus aktualūs gauti rezultatai, problemas, kurias siekiama spręsti, žinias, kurios bus kuriamos, bei priemones, kuriomis bus paviešinti gauti rezultatai. Kiekvieno tyrimo/studijos pabaigoje turėtų vykti informacijos apie gautus rezultatus sklaida: per renginius, spaudą, internetą, o parengtos ataskaitos, ex post ekspertų vertinimai, užsakovų atsiliepimai turėtų būti prieinami ES paramos interneto puslapyje (www.esparama.lt). Taip pat rekomenduojama sukurti duomenų bazę, kurioje būtų galima atrasti visus atliktus tyrimus/studijas, pagal reikšminius žodžius ir ją susieti su ES paramos interneto puslapiu.
Vertinimo ataskaita yra paskelbta internete adresu: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/administravimas/ataskaitos/vertinimas

Konkursinis kvietimas teikti paraiškas

1367587046

Konkursinis kvietimas teikti paraiškas visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimui

Informacija apie kvietimą teikti paraiškas visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimui.

Konkursinis kvietimas. VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimas Nr. 02
Kvietimo teikti paraiškas pavadinimas	Kvietimas teikti paraiškas visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimui
Veiksmų programa	Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Prioritetas	Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai
Priemonė	Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas
Priemonės tikslas	Užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais, sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką – skatinti visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.
Remiamos veiklos	Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką, jos būklę Lietuvoje ir išsaugojimą priemonių įgyvendinimas.
Galimi pareiškėjai	Nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų arba Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos).
Kvietimo suma	2 832 164,87 litai
Galutinis paraiškų pateikimo terminas	2012 m. sausio 16 d.
Kur priimamos paraiškos	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Labdarių g. 3, LT-01013, Vilniu

Nauji nuotekų valymo įrenginiai

1367587023

Nauji nuotekų valymo įrenginiai, užtikrinantys kokybišką nuotekų valymą

Vykdant priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ apimtyje numatytus projektus, baigti Akmenės ir Kazokiškių nuotekų valymo įrenginių statybos darbai.

Įgyvendinant projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-016 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Akmenės rajone“, bendrai finansuojamą ES Sanglaudos fondo, LR biudžeto ir UAB „Akmenės vandenys“ lėšomis, 2010 m. kovo 9 d. pradėti vykdyti Akmenės nuotekų valymo įrenginių statybos darbai. Rangos darbams atlikti supaprastinto atviro konkurso būdu išrinkta UAB „Plungės lagūna“, darbų vertė – 9 105 135 litų be PVM (ES Sanglaudos fondo ir LR biudžeto lėšų dalis – 8 617 270 litų).

Šių metų rugsėjo mėnesį užbaigus statybos darbus, nuotekų valykloje nuotekos išvalomos iki nustatytų normų ir tai ženkliai sumažins Dabikinės upės bei gruntinių vandenų taršą. Perteklinio dumblo panaudojimo problema naujojoje valykloje sprendžiama jį sausinant ir paverčiant tinkamu komposto gamybai. Įrengus septynių nuotekų priimtuvą, sukurta nuotekų surinkimo ir išvalymo galimybę prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungusiems gyventojams.

Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-008 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Elektrėnuose“ apimtyje vykdomi Kazokiškių nuotekų valyklos statybos darbai baigti šių metų rugsėjo mėnesį. Jungtinės veiklos grupės UAB „Grundolita“ ir UAB „August ir ko“ vykdytų statybos darbų vertė – 1 052 172 litų be PVM (ES Sanglaudos fondo ir LR biudžeto lėšų dalis – 998 827 litų).

Naujieji Kazokiškių valymo įrenginiai susideda iš parengtinio valymo, biologinio valymo su veikliojo dumblo nusodinimu bioreaktoriuje bei dumblo apdorojimo įrenginių, užtikrinančių nuotekų išvalymą iki nustatytų reikalavimų. Po biologinio valymo nuotekos išleidžiamos į melioracijos griovį, kuris įteka į Rugtupio upelį.

Priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ tikslas – modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Įvyko XVI Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdis

1367586921

Š. m. spalio 24 - 26 d. vyko XVI Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdis. Posėdžio metu aptarti Sanglaudos fondo atliekų tvarkymo ir vandentvarkos projektų įgyvendinimo klausimai: projektų įgyvendinimo pažanga, problemos ir problemų sprendimo būdai.
Daugiausiai dėmesio skirta projektų tikslų siekimo eigos, pažangos bei priežasčių, turinčių įtakos projektų tikslų įgyvendinimui, aptarimui.
Europos Komisijos atstovai akcentavo, kad neįvykdžius EK sprendimuose priimtų įsipareigojimų, susijusių su gyventojų prijungimu prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, komunalinių atliekų surinkimo paslaugos plėtra, antrinių atliekų atskyrimo iš bendro atliekų srauto lygio padidėjimu, galutiniams paramos gavėjams bus taikomos finansinės korekcijos.
Agentūra pakartotinai ragina galutinius paramos gavėjus imtis visų būtinų priemonių, kad būtų pasiekti projektų tikslai.

Patvirtintas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V sąrašas

1367586898

Patvirtintas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V rezervinis valstybės projektų sąrašas
Informuojame, kad š. m. lapkričio 11 d. įsigaliojo 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ rezervinių valstybės projektų sąrašas Nr. 04, patvirtintas LR aplinkos ministro Š. m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-843.
LR aplinkos ministerijai įvertinus galimybes skirti paramą vandentvarkos projektams, vadovaujantis patvirtintu rezerviniu valstybės projektų sąrašu Nr. 04, projektai bus pradėti vykdyti Kazlų Rūdoje, Kelmės mieste, Panevėžio, Mažeikių, Vilniaus, Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Utenos rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje.
Projektų apimtyje numatyta nutiesti apie 131 km naujų nuotekų ir apie 101,5 km naujų vandentiekio tinklų. Įvykdžius statybos darbus, prie centralizuotų nuotekų tinklų iš viso planuojama prijungti apie 5603 gyventojus. Preliminari planuojamų projektų vertė - 95,734 mln. Lt, kuria sudaro ES Sanglaudos fondo lėšos - 81,374 mln. Lt ir LR valstybės biudžeto lėšos - 9,573 mln. Lt.
Daugiau informacijos rasite:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=410495&p_query=&p_tr2=

Pakeistas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V aprašas

1367586878

Pakeistas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V projektų finansavimo sąlygų aprašas
Informuojame, kad nuo š. m. lapkričio 13 d. įsigalioja nauja priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovacija ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) redakcija, patvirtinta LR aplinkos ministro š. m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-840.
Atkreipiame dėmesį, kad pakeisti Aprašo punktai:
24 punktas išdėstytas taip:
„24. Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip 36 mėnesiai (įskaitant defektų nustatymo laikotarpį), išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu bei projekto finansavimo ir administravimo sutarties sudarymo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d. Projekto finansavimo pradžia laikoma projekto finansavimo ir administravimo sutarties įsigaliojimo data. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta pirmosios darbų arba paslaugų sutarties įsigaliojimo data.“
30.4 punktas išdėstytas taip:
„30.4. tais atvejais, kai pareiškėjas planuoja įsigyti transporto priemonę dumblui transportuoti, darbų (nuotekų valyklos statybos / rekonstrukcijos) ir transporto priemonės įsigijimo pirkimą privalo skaidyti į dalis ir sudaryti dvi sutartis. Numatoma įsigyti transporto priemonė turi būti išskirta projekto biudžete ir nurodyta prie veiklos priežiūros rodiklių.“
32 punktas išdėstytas taip:
„32. Rengiant paraišką, turi būti numatytas ir įtrauktas į paraišką vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų iki privačios nuosavybės ribos įrengimas, neįvykdžius šios sąlygos bus taikomas šio Aprašo 43 punktas.“
33 punktas išdėstytas taip:
„33. Pareiškėjas turi pateikti išlaidų pagrindimą, remiantis bendrosios ekspertizės išvada ir / arba dalinės ekspertizės išvada. Pagrindžiant paslaugų kainas, turi būti pateikti rašytiniai rinkos dalyvių apklausos duomenys. Turi būti apklausti ne mažiau negu 3 rinkos dalyviai. Kai sutartis jau pasirašyta, pareiškėjas turi pateikti informaciją iš vokų atplėšimo protokolo.“
35 punktas išdėstytas taip:
„35. Projekto vykdytojas įsipareigoja tvarkyti nuotekas ir / ar tiekti vandenį gyventojams, taip pat teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai derinti kainą už paslaugas, kai keičiami ilgalaikiai investicijų ir plėtros planai arba, jei baigiasi įmonei nustatytų kainų laikotarpis, įtraukiant įgyvendinto projekto patirtas sąnaudas, ir ją taikyti nustatyta tvarka. Neįvykdžius šios sąlygos, bus taikoma 20 proc. finansinė korekcija nuo atitinkamos darbų (vandens gerinimo įrenginių, nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio, nuotekų tinklų statybos ir (ar) rekonstrukcijos ir pan.) sutarties vertės.“
43 punktas išdėstytas taip:
„43. Netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, tinkamas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas ir papildomo finansavimo lėšos, pareiškėjas ir (ar) partneris (-iai) turi apmokėti nuosavomis lėšomis.“
45.4.2 punktas išdėstytas taip:
„45.4.2. transporto priemonių pirkimo ir nuomos išlaidos, išskyrus šio Aprašo 1.1 punkte nurodytai veiklai (jei viena iš veiklų yra dumblo tvarkymas). Taikoma ir paraiškoms, pateiktoms iki 2009 m. birželio 23 d.;“
120 punktas išdėstytas taip:
„120. Jeigu projekto vykdytojas nesilaiko patvirtinto ir su Agentūra suderinto viešųjų pirkimų plano, t. y. vėluojama paskelbti apie darbų pirkimą 3 mėnesius ir daugiau, Agentūra turi teisę fiksuoti sutarties sąlygų pažeidimą ir siūlyti Aplinkos ministerijai pritaikyti finansinę pataisą, kuri lygi 0,1 proc. sutartyje patvirtintos tinkamų finansuoti išlaidų sumos, numatytos vėluojančiam pirkimui vykdyti. Didžiausia finansinės pataisos suma negali viršyti 50 000 litų.“
Daugiau informacijos rasite:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411075&p_query=&p_tr2=

Pakeistos finansinių pataisų taikymo nuostatos

1367586838

Š. m. spalio 29 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-805 patvirtintos finansinių pataisų, taikytinų projekto vykdytojams, pažeidusiems projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, nustatymo sąlygos ir dydžiai.

Atkreipiame dėmesį, kad š. m. lapkričio 7 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-855 pakeistas minėto įsakymo 2 punktas, kuris išdėstytas taip:

„2. Projekto vykdytojui, neįvykdžius su Agentūra suderinto mokėjimų prašymų teikimo grafiko daugiau nei 50 procentų (įskaitytinai), taikoma 1 procento dydžio finansinė pataisa už kiekvieną kitą 10 procentų mokėjimo prašymų teikimo grafike numatytą, bet nedeklaruotą sumą, t. y. jei mokėjimų prašymų teikimo grafiko neįvykdyta nuo 50 iki 60 procentų (įskaitytinai) – 1 procentas nuo mokėjimų prašymų teikimo grafike numatytos, bet nedeklaruotos sumos, jei neįvykdyta nuo 61 iki 70 procentų (įskaitytinai) – 2 procentai nuo mokėjimų prašymų teikimo grafike numatytos, bet nedeklaruotos sumos ir t. t.“

Daugiau informacijos rasite:

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=411046&p_query=&p_tr2=

Susitikimai su galutiniais paramos gavėjais

1367586816

Š. m. lapkričio 8-11 d. Agentūros iniciatyva įvyko susitikimai su Sanglaudos fondo 2004 - 2006 m. programos projektų galutiniais paramos gavėjais (GPG) dėl nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) našumo pasikeitimo ir bendrų projektų tikslų pasiekimo aptarimo.

Susitikimų metu GPG informuoti apie XVI Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdyje, kuris įvyko š. m. spalio 25 d., Europos Komisijos (EK) atstovų pateiktą poziciją dėl projektų Nr. 2005/LT/16/C/PE/004 „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas), Nr. 2005/LT/16/C/PE/001 „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Zarasai, Visaginas, Utena, Ignalina, Molėtai, Ukmergė, Širvintos, Švenčionys), Nr. 2006/LT/16/C/PE/001 „Ventos – Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo I fazė“, 2005/LT/16/C/PE/002 „Nemuno aukštupio baseino investicinės programos I etapo I fazė“ NVĮ našumų pakeitimo ir bendrų projekto tikslų, susijusių su prijungtų naujų vartotojų prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų rodiklių mažinimo, netvirtinimo. Agentūra atkreipia dėmesį, kad kol nėra EK pozicijos dėl EK sprendimų pakeitimų patvirtinimo, galioja EK sprendimų nuostatos, už kurių įvykdymą iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra atsakingi GPG.

Taip pat akcentuoti projektų Nr. 2001/LT/16/P/PE/005 „Jonavos miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas, nuotekų tinklų išplėtimas ir vandentiekio tinklų renovacija“, Nr. 2002/LT/16/P/PE/014 „Mažeikių nuotekų valymo įrenginių statyba“, Nr. 2004/LT/16/C/PE/004 „Nemuno žemupio baseino investicinės programos I etapas“, Nr. 2004/LT/16/C/PE/005 „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje“, Nr. 2004/LT/16/C/PE/002 „Nemuno vidurupio baseino investicinės programos I etapas“, Nr. 2002/LT/16/P/PE/009 „Vandenvalos įrenginių rekonstrukcija, nuotekų surinkimo ir geriamo vandens tiekimo tinklų renovacija ir plėtra Kėdainiuose“ tikslų, susijusių su prijungtų naujų vartotojų prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų rodikliais, pasiekimai. Šiems projektams galioja šiuo metu patvirtintos EK sprendimų nuostatos, už kurių įvykdymą iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra atsakingi GPG.
GPG paprašyti iki š. m. lapkričio 18 d. pateikti papildomą informaciją apie gyventojų prisijungimą bei veiksmų planą 2012-2013 metams. Šiuo metu gauta informacija yra vertinama. Agentūra, apibendrinusi gautą informaciją, pateiks poziciją dėl projektų siekiamų tikslų pakeitimo pasiūlymo LR aplinkos ir finansų ministerijoms ateinančiam posėdžiui su EK.

Už Europos Sąjungos paramos lėšas įsigytas laivas „Jūrinis“

1367586798

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įsigijo naują patrulinį laivą su specialia jūros aplinkos apsaugos kontrolei bei avarijų prevencijai skirta įranga. Laivą pavadino „Jūriniu“ - taip senovės lietuviai vadino vakarų krypties vėją. Beje, kirčiuojamas antras žodžio „jūrinis“ skiemuo.

Naujame patruliniame laive sumontuota moderni sistema naftos teršalams jūroje aptikti. Ji padės tokius teršalus nustatyti kelių kilometrų spinduliu ir pagal vietos meteorologines sąlygas sumodeliuoti galimą jų sklidimą. Kuršių mariose „Jūrinis“ saugos gyvąją gamtą, t.y., žuvų neršto metu vykdys sustiprintą aplinkosauginę kontrolę.

Laivas įsigytas iš ES paramos lėšų. Jam pirkti Europos regioninės plėtros fondas skyrė 5,6 mln. litų.

Daugiau informacijos su video medžiaga rasite čia:

http://www.grynas.lt/tv/baltijoje-patruliuoja-brakonieriu-ir-terseju-siaubas-jurinis.d?id=52035523

Parengta remiantis GRYNAS.LT pateikta informacija

Vyks mokomasis seminaras projektų pareiškėjams

1367586773

Vyks mokomasis seminaras projektų pareiškėjams, teiksiantiems paraiškas pagal priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“

Š. m. lapkričio 30 dieną 10 val. „Best Western Vilnius“ viešbutyje (Konstitucijos pr. 14, Vilnius LT 09308) vyks mokomasis seminaras projektų pareiškėjams, teiksiantiems paraiškas pagal priemonės Nr. VP3-1.4-AM-09-K „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų Aprašą Nr. 2.: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=408696&p_query=&p_tr2=

Seminarą sudarys:

Įvadinė dalis
Paraiškos A dalies pildymas
Paraiškos B dalies pildymas
Dažniausiai pasitaikančios klaidos, praktiniai patarimai
Diskusija

Planuojama seminaro trukmė – 3 val. Seminaras nemokamas.

Svarbi informacija 1 2 3

Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas dėl banko „Snoras“ garantijų

1367586720

Atsižvelgiant į tai, kad šių metų lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdyba nutarė AB bankui „Snoras“ paskirti laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyti banko veiklą ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemones, viešojo pirkimo metu perkančiajai organizacijai gali kilti keblumų vertinant pasiūlymus.

Anot viešųjų pirkimų tarnybos, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis pasiūlymo galiojimo užtikrinimui pateikė AB banko „Snoras“ išduotą garantiją, perkančioji organizacija turėtų kreiptis į pasiūlymą pateikusį dalyvį ir prašyti pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tuo atveju, jei dalyvis nesutiktų pateikti, nepateiktų naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tuomet perkančioji organizacija turėtų atmesti tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą (jei tuo momentu dar būtų sustabdyta AB banko „Snoras“ veikla, taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės ar kitos nuo perkančiosios organizacijos ir tiekėjo nepriklausančios priežastys, dėl ko perkančioji organizacija negalėtų pasinaudoti AB banko „Snoras“ išduotu pasiūlymo galiojimo užtikrinimu). Jeigu pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad dalyviai pateikia banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tuomet vietoj AB banko „Snoras“ išduoto, galėtų pateikti tik kito banko išduotą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) reikalingas tais atvejais, kai:

tiekėjas pagal pirkimo sąlygų reikalavimus pasiūlyme turėjo nurodyti banką, iš kurio būtų pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas (o sudarant sutartį, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, ši nuostata perkelta į ją);
viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas ir sutartyje nėra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti AB banko „Snoras“ išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas perkančiajai organizacijai dėl naujo pasiūlymo įvykdymo užtikrinimo pateikimo (sutarties vykdymo metu) nereikalingas tais atvejais, kai:

viešojo pirkimo sutartyje nėra įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos“ arba panašiai.
viešojo pirkimo pardavimo sutartyje įrašytas sutarties įvykdymo užtikrinimą išduodančio banko pavadinimas, tačiau sutartyje yra numatyta galimybė jį pakeisti. Pavyzdžiui, sutartyje įrašyta „tiekėjas per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo privalo pateikti AB banko „Snoras“ išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 5 procentai nuo pirkimo sutartyje nustatytos kainos. Sutarties vykdymo metu bankui tapus nemokiam, sustabdžius jo veiklą, jei jam butų taikomos laikinosios banko turto apsaugos priemonės arba esant analogiškoms aplinkybėms, tiekėjas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo, pateikti naują, kito banko išduotą sutarties įvykdymo užtikrinimą“ arba panašiai.

Naujai pateikiamas kito banko išduotas sutarties įvykdymo užtikrinimas turi atitikti visas vykdyto viešojo pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatytas sąlygas (galiojimo terminas, garantuojama suma ir kt.).

Derėtų akcentuoti, jog jei AB banko „Snoras“ pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris nurodytas pirkimo sutarties rekvizituose atsiskaitymams, tai jų pakeitimui Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nėra reikalingas.

Startavo nauja Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainė

1367586647

Šių metų gruodžio 5 d. pradėjo veikti nauja Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros internetinė svetainė.

Šiuo metu vykdomi svetainės turinio pildymo darbai, todėl galimi nedideli techniniai nesklandumai. Reiktų pabrėžti, jog kai kurie duomenys bus pasiekiami vėliau.

Iš anksto atsiprašome visų svetainės lankytojų.

Saugomose teritorijose mažėja apleistų statinių

1367586627

Lietuvos saugomose teritorijose lieka vis mažiau apleistų pastatų ir kitų aplinką darkančių objektų. Jų intensyviai mažėja vykdant šiam tikslui skirtą ES remiamą projektą „Apleistų statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų likvidavimas. I-as etapas“. Projektas vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“. Bendroji jo vertė - 12,6 mln. litų. Didžiąją dalį projekto lėšų – daugiau kaip 10 mln. litų – sudaro ES parama. Projektą vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos kartu su savivaldybėmis ir Lietuvos saugomų teritorijų direkcijomis.

Jo metu numatyta likviduoti 170 apleistų statinių. Pirmiausia griaunami tie objektai, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ar užsilikę lankomose vietose ir gyvenviečių centruose. Intensyvūs griovimo darbai visą rudenį vyko Vištyčio, Asvejos, Anykščių ir Labanoro regioniniuose parkuose. Juose nugriauti net 33 apleisti statiniai. Beveik pusė jų – Vištyčio regioniniame parke. Čia likviduota 15 objektų. Šiame parke visi griovimo darbai baigti, teritorija sutvarkyta. Visos statybinės atliekos susmulkintos į skaldą ir panaudojamos keliams tiesti. Sutvarkytas ir apleistas žvyro karjeras, kur žmonės pildavo šiukšles. Jis sulygintas ekskavatoriais.

Šiuo metu apleistų statinių griovimo darbai intensyviausiai vyksta Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Jame iki metų pabaigos turi būti likviduoti 25 statiniai. Šis parkas ypač vertinamas dėl unikalaus Rimašių kaimo, Norviliškių vienuolyno komplekso, Bėčionių piliakalnio ir kitų objektų, kurie sulaukia gausių lankytojų. Tačiau kai kurie apleistų pastatų kompleksai yra visai šalia kelio, labiausiai matomose vietose. Vietos gyventojai kai kuriuos jų jau spėjo paversti atliekų laidojimo vieta, todėl skubama kuo greičiau juos likviduoti. Spartūs griovimo darbai vyksta ir Nemuno deltos, Varnių, Panemunių regioniniuose parkuose.

2008 m. Aplinkos ministerija parengė apleistų statinių likvidavimo programą, sukūrė informacinę duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie griautinus objektus. Šiuo metu Lietuvoje jų yra daugiau nei devyni tūkstančiai, tačiau dėl su privačia nuosavybe susijusių formalumų, ribotų finansinių galimybių valstybė toli gražu ne visus gali likviduoti. Pavojų keliančius pastatus, kurių savininkai nežinomi ar išvykę, galima nugriauti tik tuo atveju, jeigu teismas pripažino juos bešeimininkiais.

Remiantis Aplinkos ministerijos inf.

Agentūros Kalėdinės paramos akcija

1367586584

Aplinkos projektų valdymo agentūra tęsia tradicinę Kalėdinės paramos akciją. Šiemet darbuotojai nusprendė pasirūpinti Elektrėnų socialinės globos namų gyventojais (senjorais ir neįgaliaisiais). Už Agentūros darbuotojų savanoriškai suaukotus pinigus buvo nupirkti stalo žaidimų komplektai bei knygos ir šių metų gruodžio 21 d. padovanoti globos namams.

Linkėdami jaukių ir ramių šv. Kalėdų, kviečiame Agentūros partnerius taip pat prisidėti prie mūsų iniciatyvos ir paremti Lietuvos gyventojus ir organizacijas, kuriems reikia mūsų dėmesio ir pagalbos.

Ūkio ministerija skatina aktyviau naudotis apsauga nuo nepagrįstų tiekėjų skundų

1367586568

Informuojame, kad Ūkio ministerija atliko viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos funkcionavimo Lietuvoje analizę. Tyrimo rezultatai pateikti Ūkio ministerijos svetainėje:

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/problematika/VPGNS.pdf ir

http://www.ukmin.lt/lt/dokumentai/Vies_pirkimai_1124.pdf.

Aplinkos projektų valdymo agentūra skatina perkančiąsias organizacijas aktyviau naudotis apsaugos nuo nepagrįstų tiekėjų skundų priemonėmis. Daugiau informacijos pateikiama Ūkio ministerijos rašte >>>.

Agentūra sėkmingai įgyvendino 2011 m. planą

1367586542

LR AM Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau - Agentūra) iki 2011 m. gruodžio 31 d. pasirašė sutarčių iš ES lėšų už 2.911,5 mln. Lt, o tai yra net 92 % nuo viso veiksmų programoje numatyto ES lėšų finansavimo. Per praėjusius 2011 m. Agentūrai pavyko įsisavinti 634, 2 mln. litų ir sėkmingai įgyvendinti išmokėjimų planą net 104 %. Toks efektyvus lėšų įsisavinimas buvo pasiektas glaudžiai bendradarbiaujant su projektų vykdytojais.
Agentūra, norėdama pasidžiaugti sklandžiai įvykdytu 2011 m. išmokėjimo planu, Naujųjų metų proga visiems projektų vykdytojams ir partneriams linki tolimesnio sėkmingo bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimo. Tegul 2012-ieji Jums būna kupini naujos patirties, svarbių laimėjimų, naujos energijos ir puikių veiklos rezultatų!

Aptartas „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ projekto įgyvendinimas

1367586499

Agentūra, siekdama aptarti projekto metu iškilusius klausimus toliau sėkmingai organizuoja susitikimus su projektų vykdytojais projektų įgyvendinimo vietose.

Agentūros atstovai 2012 m. sausio 18 d. dalyvavo 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšomis finansuojamo projekto „Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vadybiniame susitikime, vykusiame UAB „Šilutės vandenys“ administracijoje. Susitikime, kuriame susirinko šiuo metu vykdomos rangos sutarties bei Projekto vykdytojo atstovai, buvo aptartas projekto finansinio plano bei darbų sutarties vykdymas. Po susitikimo apžiūrėta statybvietė, esanti Šilutės nuotekų valyklos teritorijoje. Rangovas informavo, kad vykdant Šilutės dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbų sutartį, 2011 m. spalio 28 d. gautas statybos leidimas, pristatyta didžioji dalis technologinės įrangos (dumblo pūdytuvo korpusas, pūdytuvo maišyklė, dumblo siurbliai, dumblo maišyklės, techninio vandens siurbliai, pūdytuvo technologinė įranga, biodujų žvakė), vykdyti statybos darbai: džiovinto dumblo pastogės bei dumblo apdorojimo pastato rekonstrukcija, dumblo pūdytuvo, dumblo rezervuarų ir dujų talpyklos statyba.

Rangovas darbus planuoja užbaigti iki š.m. gruodžio mėn., iki metų pabaigos suderinti technologinę įrangą ir 2013 m. sausio mėn., užbaigus statybos darbus perduoti objektą Užsakovui, t.y. UAB „Šilutės vandenys“.

Renkami geriausi Agentūros projektų vykdytojai, rangovai ir ekspertai

1367586469

2002 metais pradėjusi savo veiklą Aplinkos projektų valdymo agentūra sėkmingai gyvuoja jau dešimt metų. Per visą savo gyvavimo laikotarpį Agentūra sukaupė didelę patirtį ES finansuojamų aplinkosaugos projektų administravimo srityje ir padėjo užtikrinti efektyvų lėšų įsisavinimą. Atsakingas projektų vykdytojų ir Agentūros darbuotojų požiūris į darbą užtikrino sėkmingą partnerystę. Džiaugiamės, jog ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas lėmė efektyvų tikslų įgyvendinimą.

Šių metų vasario 23 dieną Agentūra šves savo veiklos dešimtmetį. Jubiliejaus proga bus paskelbti geriausi 2011 m. projektų vykdytojai, ekspertai bei rangovai, kurie varžysis 6 nominacijose. Jos skirtos įvertinti asmenų atsakingą darbą ir paskatinti toliau siekti efektyvių rezultatų savo veikloje. Iškilmingo renginio metu bus apdovanotas ir sėkmingiausias bei reikšmingiausias dešimtmečo projektas.

Reiktų paminėti, jog visos nominacijos bus skelbiamos Agentūros internetinėje svetainėje. Norime paskatinti projektų vykdytojus, rangovus, ekspertus bei visus kitus partnerius išrinkti, jūsų nuomone, labiausiai nusipelniusius kandidatus šioms nominacijoms gauti. Daugiausia balsų surinkę nominantai bus pagerbti ir apdovanoti Agentūros dešimtmečio renginyje. Tikimės, jog ši puiki iniciatyva taps gražia Agentūros tradicija ir padės puoselėti glaudų bendradarbiavimą su partneriais.

Iki šių metų vasario 3 d. Agentūros svetainėje patalpinta apklausa, kurioje renkamas geriausias 2011 m. rangovas, vykdantis aplinkosaugos projektus, finansuojamus ES paramos lėšomis. Nuo šių metų vasario 4 d. kviesime balsuoti už geriausią 2011 m. konsultacinę įmonę. Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Baigėsi VP3-1.4-AM-09-K priemonės konkursinio kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis

1367586447

Informuojame, kad 2012 m. sausio 16 d. baigėsi konkursinio VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis. Viso buvo gautos 46 paraiškos. Viso prašoma Europos regioninio plėtros fondo lėšų suma sudaro 10,3 mln. Lt, bendra projektų vertė – 10,88 mln. Lt. Visa detali informacija pateikiama lentelėje >>>

VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ tikslas - užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais, sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką. Taip pat skatinti visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.

Remiamos veiklos: visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos, jos būklės Lietuvoje ir išsaugojimo klausimais priemonių įgyvendinimas.

Galimi pareiškėjai - nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų arba Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos). Projektams planuojama skirti 2 832 164,87 litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Moderni ekspozicija saugomų teritorijų lankytojams

1367586411

Prieš kelias dienas oficialiai atidaryta su Krekenavos regioniniu parku supažindinanti ekspozicija parko Lankytojų centre vaizdžiai ir patraukliai atskleidžia šios saugomos teritorijos išskirtinumą. Modernios technologijos, įdomūs eksponatai sukuria gyvosios gamtos įspūdį. Čia lankytojas gali paklausyti gyvūnų balsų, pauostyti retesnių augalų kvapų, virtualiai pakeliauti Nevėžio senvagėmis.

Šių senvagių įvairovė – pagrindinė ekspozicijos tema. Ekosistemos unikalumą puikiai atspindi ir erdvinė kompozicija. Per visą Lankytojų centro patalpos erdvę imituojami Nevėžio vingiai sudaro tikros upės vaizdą. Besikeičiantis apšvietimas suteikia ekspozicijai dinamiškumo, sukuria skirtingas nuotaikas. Informaciniuose terminaluose sukaupta daug vaizdinės ir aiškinamosios medžiagos apie Krekenavos regioninio parko išskirtines vertybes, unikalų gamtos ir kultūros paveldą. Dideliuose ekranuose rodomi edukaciniai filmai.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Krekenavos regioninio parko direkcija vykdo projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-001, atitinkantį 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos I prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Biologinė įvairovė ir kraštovaizdžio apsauga“ tikslus. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose. Taip pat pasirengti analogiškų priemonių įgyvendinimui ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis ateityje.

Parengta remiantis Aplinkos ministerijos inf.

Iš naujuose dumblo pūdytuvuose pagamintų dujų pirmą kartą uždegta dujų žvakė

1367586366

Vilniaus nuotekų valykloje iš naujuose dumblo pūdytuvuose sukauptų dujų pirmą kartą uždegta žvakė. Taip išbandyta svarbi pernai pastatytų dumblo apdorojimo įrenginių veiklos grandinės dalis – metų viduryje jau bus galima įrenginius paleisti pilnu pajėgumu ir iš pūdytuvuose apdorojant dumblą išgautų dujų gaminti elektros iš šiluminę energiją.

Rudenį pradėjus pildyti pūdytuvus dumblu, šiuo metu užpildyti du iš trijų nuotekų valykloje stovinčių dumblo pūdytuvų. Išbandyta bei paleista ir naujoji katilinė, kurios katilai jau pilnu pajėgumu gamina garą. Ateinančią vasarą pradėjus eksploatuoti naujuosius įrenginius, susidariusios biodujos bus nukreipiamos į katilinėje esančius garo katilus ir naudojamos elektros energijos gamybai ar patalpų šildymui. O apdorotą dumblą išdžiovinus džiovyklose jis bus perkeliamas į sandarias dumblo saugyklas, ir vėliau galės būti panaudotas žemės ūkyje.

UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros padalinio direktoriaus Lino Didriko teigimu, pavykęs žvakės įžiebimas leidžia tikėtis, kad ir būsimą naujųjų įrenginių paleidimą lydės sėkmė. „Galima sakyti, kad šios išgautos dujos yra lyg pirmas iškeptas blynas, kuris, kaip matome, neprisvilo. Dar labiau džiugina tai, kad jau kurį laiką pildome naujus pūdytuvus, vadinasi, atviroje aikštelėje, iš kurios sklindantis kvapas vargina aplinkinių rajonų gyventojus, jau kompostuojamas mažesnis dumblo kiekis,“ – sakė L. Didrikas.

Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo. Dalis susidarančio dumblo kompostuojama, o perteklinis nusausintas dumblas išvežamas į laukus. Kadangi nėra pakankamai plotų, kuriems jis būtų reikalingas, be to, dumblo išvežimas priklauso nuo meteorologinių sąlygų – dumblas kaupiasi nuotekų valyklos dumblo saugojimo aikštelėje.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Numatoma, kad po džiovinimo liks tik 40 kubinių metrų dumblo per parą.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik“ ir „Cambi“ konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų, 105 mln. litų, skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė „Vilniaus vandenys“, apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.

Dėl dažniausiai pasikartojančių klaidų, vykdant viešuosius pirkimus

1367586343

Siekdama padėti projektų vykdytojams teisingai vykdyti viešuosius pirkimus, įgyvendinti ES finansuojamus projektus bei išvengti finansinių korekcijų, Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau-Agentūra) pateikia apibendrintą informaciją apie projektų vykdytojų dažniausiai daromas klaidas atliekant viešuosius pirkimus bei vykdant sutartis.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- Įstatymas) 18 str. 6 d. 3 p. pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal LR Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros taisyklės turi būti aiškios ir nedviprasmiškos. Turi būti siekiama surašyti jas taip, kad atsiskaitant su tiekėju nekiltų neaiškumų dėl suteiktų prekių, paslaugų ar įvykdytų darbų įkainojimo. Būtina akcentuoti, jog kainodaros taisyklės, kuria rengia Perkančioji organizacija, yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis. Tiekėjams kainodaros taisyklės pateikiamos kartu su kitais pirkimo dokumentais. Tiekėjai pirkimo dokumentuose nustatytomis kainodaros taisyklėmis vadovaujasi rengdami pasiūlymus. Pagal pirkimo dokumentuose nustatytas kainodaros taisykles surašomos atitinkamos pirkimo sutarties nuostatos.

Visose audito metu tikrintose Agentūros administruojamų FAS specialiosiose sąlygose nustatyta, kad projekto vykdytojas privalo įpareigoti rangovą savo lėšomis apdrausti turtą, kuriam sukurti buvo naudotos finansavimo lėšos, maksimaliu atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų ne trumpesniam kaip projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpiui. Projekto vykdytojo ir rangovo sutartyje turi būti nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio turtas, kuriam sukurti buvo naudotos finansavimo lėšos, yra sunaikinamas ar sugadinamas, rangovas privalo atlikti visus sutartyje numatytus darbus. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio minėtas turtas sunaikinamas ir nepataisomai sugadinamas, o rangovas negali atlikti visų sutartyje numatytų darbų, draudimo išmokos dalis išmokama proporcingai pagal sutarties sąlygas projekto vykdytojui.

Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 3 d. 1 p. nustato, kad nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

Auditoriai taip pat nustatė atvejus, kai tinkamomis finansuoti pripažintos netinkamos darbų pakeitimo išlaidos. Pavyzdžiui, darbų pakeitime nurodyta, kad plastikiniai valdymo ir inspektavimo šuliniai keičiami į gelžbetoninius, nes neatlikus keitimo trasas eksploatuojanti įmonė negalės tinkamai vykdyti nuotekų tinklų priežiūros ir aptarnavimo, gelžbetoniniai šuliniai patogesni prijungiant naujus projekte nenumatytus vartotojus. Atlikto darbų pakeitimo išlaidos yra netinkamos finansuoti, nes rangos sutartyje numatyta, kad visi pakeitimai, papildomi darbai ir baigimo laiko pratęsimas gali būti atliekami ir tvirtinami tik esant nenumatytoms fizinėms sąlygoms arba aiškiai įrodomiems praleidimams ir netikslumams užsakovo parengtuose projekto dokumentuose ir tik esant užsakovo sutikimui. Taip projekto vykdytojas nesilaikė FAS bendrųjų sąlygų 2.1.3 p., nustatančio, kad finansavimo lėšos turi būti naudojamos tik tinkamoms išlaidoms apmokėti.

Įstatymo 75 str. 2 d. nustatyta, kad atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymų pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. 75 str. 6 d. numatyta, kad kai pranešimai yra parengiami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis, laikantis Įstatymo nustatytų reikalavimų, paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju ir pasiūlymų priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7 dienomis. 75 str. 7 d. nustatyta, kad kai perkančioji organizacija nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų ir skelbiamų derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus atvejus, kai atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo galima susipažinti su šiais dokumentais.

Įstatymo 85 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles. Projekto vykdytojo, kurio projektas buvo audituotas patvirtintose supaprastintose viešųjų pirkimų taisyklėse nustatyta, kad kol nesibaigė pasiūlymų pateikimo galutinis terminas, perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva arba atsakydama į tiekėjo raštu pateiktą prašymą, raštu paaiškinti pirkimo dokumentus, o prireikus, juos ir pakeisti. Informacija apie pirkimo dokumentų paaiškinimą išsiunčiama asmeniškai visiems tiekėjams, nustatyta tvarka iš perkančiosios organizacijos gavusiems pirkimo dokumentus. Nustatyta, kai: 1) atsakymai į prašymus paaiškinti pirkimo dokumentus buvo pateikti tik prašymus pateikusiems tiekėjams, neišsiunčiant jų visiems, gavusiems pirkimo dokumentus; 2) į tiekėjo prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus nebuvo atsakyta, motyvuojant tuo, kad prašymas gautas po darbo valandų, todėl manyta, kad jis gautas kitą darbo dieną (kita darbo diena yra likus 3 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino, o taisyklėse ir pirkimo dokumentuose nustatyta, kad prašymai paaiškinti turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino), o tai prieštarauja LR Civilinio kodekso 1.122 str., kad, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Tačiau jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Visi rašytiniai pareiškimai ir pranešimai, įteikti paštui ar telegrafui arba perduoti kitomis ryšio priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, laikomi atliktais laiku. Taip projekto vykdytojas neužtikrino Įstatymo 85 str. 2 d. reikalavimų, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, įgyvendinimo.

Įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties Įstatymo 24 str. 7 d. nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi Įstatymu. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Įstatymo 32 str. 2 d. reikalavimas nustato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Audito metu nustatyti atvejai, kai pirkimo dokumentai nėra tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, minimalūs kandidatų kvalifikaciniai reikalavimai nėra pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, todėl atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją neužtikrintas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymasis.

Tikimės, kad ši informacija padės projektų vykdytojams išvengti panašių klaidų bei finansinių sankcijų. Agentūra, siekdama glaudesnio neformalaus bendradarbiavimo su perkančiosiomis organizacijomis, yra pasiruošusi ir toliau teikti metodinę pagalbą projektų vykdytojams.

Agentūros Struktūrinių projektų skyrius persikėlė į naujas patalpas

1367586321

Informuojame, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Struktūrinių projektų skyrius iš sostinės A. Juozapavičiaus g. 9 persikėlė į naujas patalpas, esančias Vilniaus g. 35/3. Struktūrinių projektų skyriaus darbuotojų kontaktai, t.y., telefonų numeriai ir el.paštas, nepasikeitė.

Baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbai Balsių gyvenvietėje, Šilalės rajone

1367586259

Įgyvendinant projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-003 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilalės rajone“ (projekto vykdytojas – UAB „Šilalės vandenys“, partneris – Šilalės rajono savivaldybės administracija) šių metų sausio 26 d. baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros rangos darbai Balsių gyvenvietėje (rangovas – UAB „Kvėdarsta“).

Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondo, LR valstybės biudžeto ir UAB „Šilalės vandenys“ lėšomis. Balsių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos bei plėtros darbams skirta 4 840 123 litai (ES Sanglaudos fondo – 3 924 372 litų, LR valstybės biudžeto – 461 747 litų, projekto vykdytojo – 454 004 litų lėšų). Bendra projekto vertė 27 676 968 litai. Sutarties įgyvendinimo metu nutiesta apie 10 km naujų vandentiekio ir apie 12,06 km naujų nuotekų tinklų, rekonstruota senoji ir pastatytos šešios naujos buitinių nuotekų perpumpavimo stotys. Šiuo metu vyksta rangos sutarties pranešimų apie defektus laikotarpis, kurio metu stebima atliktų darbų kokybė. Techninę priežiūrą, projekto administravimą ir viešinimą vykdo VŠĮ „Projektų vadybos grupė“.

Iki projekto įgyvendinimo pradžios šioje Šilalės priemiestinėje gyvenvietėje nebuvo centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų, todėl Balsių gyventojams šis projektas yra ypatingai reikšmingas. Atšilus orams prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos iš karto galės prisijungti 397, o prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos - 248 nauji vartotojai. Tai virš 36 procentų padidins centralizuoto vandens tiekimo paslaugų prieinamumą, užtikrins gyventojams vandens tiekimą ir buitinių nuotekų surinkimą.

Projekto apimtyje jau įvykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros bei nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbai Kvėdarnos gyvenvietėje. Darbų vykdymo metu Kvėdarnoje įrengta 12,06 km naujų vandentiekio ir 12,35 km naujų nuotekų tinklų, rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai. Planuojama, kad Kvėdarnoje prie centralizuotų vandentiekio tinklų bus prijungti 734, o prie nuotekų tinklų – 746 gyventojai.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbai taip pat vykdomi Šilalėje. Šiuos darbus planuojama baigti šių metų vasario mėn. Rangos sutarties apimtyje numatyta įrengti apie 6,74 km naujų vandentiekio ir apie 7,18 km naujų nuotekų tinklų Šilalės mieste. Baigus vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbus, apie 271 gyventojas turės galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų, apie 233 gyventojai – prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Įgyvendinus projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilalės rajone“ bus užtikrintas technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas. Pagerės tiekiamo vandens kokybė bei sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, patenkanti į Nemuno Žemupio baseino hidrologinį upių tinklą su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis.

Pratęstas priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V paraiškų vertinimo terminas

1367586237

Informuojame, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros šiuo metu atliekamo paraiškų vertinimo terminas, gavus LR finansų ministerijos sutikimą, pratęstas iki šių metų kovo 30 dienos.

Agentūra pažymi, kad paraiškų „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-103 ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaišiadorių rajone“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-099 vertinimo procedūros užtruko dėl netinkamo paraiškų parengimo. Tačiau Agentūros vertintojų pastangomis siekiama, kad paraiškos būtų pilnai patikslintos, sudarant galimybę artimiausiu metu pasirašyti finansavimo ir administravimo sutartis.

Siekiamas pagrindinis tikslas – tinkamai paskirti paramos lėšas vandentvarkos projektų finansavimui, kurie yra labai svarbūs visuomenės poreikiams.

Raseinių rajone pradėjo veikti moderni dumblo tvarkymo aikštelė

1367586214

Raseinių rajone, rekultivuoto Andrušaičių sąvartyno teritorijos pietrytinėje dalyje, pradėjo veikti moderni dumblo tvarkymo aikštelė. Projekto „Raseinių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ tikslas - sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus Raseiniuose, kurie apdorotų nuotekų dumblą susidarantį Raseinių, Ariogalos ir Viduklės nuotekų valymo įrenginiuose.

Projekto metu įrengta kompostavimo aikštelė su reikiama kompostavimo įranga - krautuvu, „žaliųjų“ atliekų smulkintuvu, vartytuvu, būgniniu sijotuvu bei įrengta priėmimo zona, aikštelėje galima kompostuoti nuotekų dumblą – 2349 m3/metus, „žaliąsias“ atliekas – 3524 m3/metus.

Projektas finansuojamas ES fondų lėšomis – 2.219.566,83 litų, LR valstybės biudžeto lėšomis - 261.125,51 litų ir pareiškėjo lėšomis - 284.19,31 litų. Bendra projekto vertė 2.764.889,65litų.

Projektas įgyvendintas siekiant pertvarkyti esamą Raseinių dumblo tvarkymo procesą taip, kad Raseinių rajone susidarantis nuotekų dumblas būtų tinkamas naudoti žemės ūkyje bei kitose srityse, ir nebūtų šalinamas sąvartynuose ar kitokiose nuolatinėse kaupyklose. Užbaigus visus darbus, komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo sistema tapo ekonomiška ir techniškai efektyvi.

Agentūros kokybės vadybos sistema įvertinta ISO 9001:2008 sertifikatu

1367585831

Aplinkos projektų valdymo agentūra įgyvendina savo įsipareigojimą nuolat tobulinti veiklą, tenkinant viešuosius interesus. Partnerių pasitikėjimas - vienas iš Agentūros prioritetinių aspektų. Viena pagrindinių priemonių patikimumui užtikrinti – efektyviai funkcionuojančios vadybos sistemos. Agentūros kokybės vadybos sistema įvertinta ISO 9001:2008 sertifikatu >>>.

ISO 9001:2008 – tai pasaulyje žinomiausias ir universaliausias standartas. Tai rodo, jog įmonė rūpinasi savo paslaugų kokybe ir taiko profesionalią vadybos sistemą, kurią periodiškai patikrina auditoriai, o jos efektyvumas patvirtinamas sertifikatu.

Įdiegta kokybės vadybos sistema suteikia galią mūsų Agentūrai maksimaliai tiksliai valdyti visus vykstančius procesus, greitai reaguoti į pokyčius bei užtikrinti nuolatinę aukštą paslaugų kokybę. Taip pat ji garantuoja vykdomų procesų nuoseklumą ir apibrėžtumą, sistemingą užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą, leidžia įgyti didesnį partnerių pasitikėjimą.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai – dešimt metų

1367585812

Šių metų vasario 23 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) mini savo veiklos dešimtmetį. Šia proga rengiamoje konferencijoje bus paskelbti geriausi 2011 m. projektų vykdytojai, ekspertai bei rangovai, kurie varžysis 6 nominacijose. Jos skirtos įvertinti atsakingą aplinkos apsaugos ekspertų darbą ir paskatinti toliau siekti efektyvių rezultatų šioje srityje. Iškilmingo renginio metu bus apdovanotas ir sėkmingiausias bei reikšmingiausias dešimtmečio projektas.

Savo veiklą pradėjusi 2002 m. APVA sukaupė didelę patirtį ES finansuojamų aplinkosaugos projektų administravimo srityje, padėjo užtikrinti efektyvų lėšų įsisavinimą. Atsakingas projektų vykdytojų ir Agentūros darbuotojų požiūris į darbą užtikrino sėkmingą partnerystę. Ilgalaikis glaudus bendradarbiavimas lėmė efektyvų tikslų įgyvendinimą, nes tik bendromis pastangomis įmanoma pasiekti, kad projektų įgyvendinimas būtų gerai planuojamas, valdomas ir kontroliuojamas.

Pagrindinės Agentūros veiklos kryptys – atliekų tvarkymas ir vandentvarka. Vienas iš pagrindinių APVA administruojamų aplinkosaugos projektų tikslų yra puoselėti mūsų aplinką, pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, įgyvendinant ES direktyvų reikalavimus. Per artimiausius 4 metus dešimtyje Lietuvos regionų turi būti pastatyti buitinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai, kurie padės sumažinti bioskaidžių atliekų patekimo į sąvartynus kiekį.

Didžiulis darbas buvo atliktas įgyvendinant vandentvarkos projektus bei sprendžiant nuotekų valyklose susikaupiančio dumblo perdirbimo problemas. Per visą Sanglaudos fondo programos įgyvendinimo laikotarpį administruojant 16 vandentvarkos projektų buvo vykdomos 233 sutartys. Agentūra taip pat įgyvendina saugomų, praeityje pažeistų ir užterštų teritorijų, vandens telkinių būklės gerinimo, Baltijos pajūrio juostos tvarkymo projektus. Šie projektai ženkliai prisideda prie rekreacinių sąlygų poilsiautojams gerinimo bei bendro aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo.

Taip pat APVA sėkmingai įgyvendino ir 33 visuomenės švietimo apie aplinkos apsaugą projektus, kurių metu gyventojai buvo nuolat informuojami apie aplinkosaugos iniciatyvas ir darnų vystymąsi, skatinami aktyviau rūšiuoti atliekas bei tausoti gamtos resursus.

Agentūros dešimtmečio sukaktis yra šventė visiems jos darbuotojams, partneriams, paramos gavėjams bei projektų vykdytojams. Per šį laikotarpį sukaupta didžiulė projektų valdymo patirtis leido efektyviai bei racionaliai panaudoti ES lėšas ir pagerinti mūsų šalies aplinkos būklės kokybę. Juk tai, ką darome vardan aplinkos, darome visų pirma dėl savęs pačių.

APVA dešimtmečio šventė

1367585789

Šių metų vasario 23 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra šventė savo veiklos dešimtmetį. Šiai šventei surengtos konferencijos metu buvo apžvelgti Agentūros veiklos rezultatai, ateities planai bei perspektyvos. Taip pat išreikštos padėkos APVA darbuotojams bei partneriams.

Konferenciją atidarė ir įžanginį žodį tarė APVA direktorius Kastytis Tuminas. Jis pabrėžė, jog tik bendru Agentūros partnerių bei darbuotojų darbu pavyko pasiekti puikių rezultatų. Direktorius akcentavo, jog per dešimtmetį sukaupta darbuotojų teigiama patirtis leido efektyviai panaudoti ES lėšas ir svariai prisidėti prie Lietuvos krašto gerovės vystymo.

Agentūros dešimtmečio šventėje dalyvavo ir Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Jis pasveikino visus APVA darbuotojus solidaus jubiliejaus proga bei akcentavo Agentūros svarų indėlį administruojant aplinkosauginius projektus. Ministras taip pat pabrėžė, jog per visą dešimtmečio laikotarpį APVA išaugo į rimtą, kokybišką ir patyrusią organizaciją, gebančią tinkamai valdyti europinių lėšų panaudojimo procesą.

Konferencijos metu buvo išreikštos padėkos Agentūros partneriams už sėkmingą bendradarbiavimą ir partnerystę įgyvendinant aplinkosauginius projektus. Taip pat buvo paskelbti geriausi 2011 m. aplinkosaugos projektų vykdytojai, ekspertai ir rangovai. Apdovanojimus gavo šie partneriai: UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ bei jo direktorius Algirdas Reipas, AB „Klaipėdos vanduo“, Telšių rajono savivaldybė, UAB „Plungės lagūna“ ir UAB „Sweco Lietuva“. Konferencijos metu buvo paskelbtas ir sėkmingiausias bei reikšmingiausias Agentūros dešimtmečio objektas. Juo tapo Kauno miesto nuotekų biologinio valymo įrenginiai.

Dešimtmečio šventės metu buvo apdovanoti ir APVA darbuotojai. Aplinkos ministras jiems įteikė padėkas už ilgametį darbą ir indėlį įgyvendinant aplinkosaugos projektus Lietuvoje. Buvo pagerbti ir nuo pat Agentūros pradžios dirbę žmonės. APVA direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Vansavičius jiems įteikė padėkas. Konferencijoje buvo paskelbti ir geriausi 2011 m. Agentūros darbuotojai.

Taigi, prabėgus APVA veiklos dešimtmečiui, Agentūros kolektyvas subrendo, įgijo didžiulę projektų valdymo patirtį ir yra pasirengęs kaskart naujiems iššūkiams kuriant gražesnę Lietuvą.

Pasirašytos naujos finansavimo ir administravimo sutartys Kalvarijos ir Radviliškio rajonuose

1367585761

Šių metų vasario mėn. pasirašytos pirmosios 2012 m. finansavimo ir administravimo sutartys (FAS) pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Šios priemonės pagrindinis tikslas - modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Šiuo metu pagal minėtą priemonę vykdomi 118 projektų. Naujos finansavimo ir administravimo sutartys - „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kalvarijos savivaldybėje (Kalvarijoje, Jungėnuose, Mikalaukoje, Jusevičiuose)“ ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Radviliškio rajone (Karčemose, Linkaičiuose, Radviliškyje, Kutiškiuose, Šniūraičiuose, Šiaulėnuose, Šaukote, Alksniupiuose, Sidabrave, Raudondvaryje, Pakiršinyje, Gražioniuose, Aukštelkiuose)“ pasirašytos Kalvarijos ir Radviliškio rajonuose.

Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-097 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kalvarijos savivaldybėje (Kalvarijoje, Jungėnuose, Mikalaukoje, Jusevičiuose)“ įgyvendinimui skirta 12 116 000 litų (ES lėšų dalis – 10 298 600 litų, LR biudžeto lėšų dalis – 1 211 600 litų). Projekto metu planuojama nutiesti 16,27 km naujų nuotekų ir 7,67 km naujų vandentiekio tinklų. Atlikus visus suplanuotus rangos darbus, galimybė prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų bus suteikta 623, prie vandentiekio tinklų – 549 gyventojams.

Nuo 2009 m. pabaigos Kalvarijos savivaldybėje taip pat vykdomas projektas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-019 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kalvarijoje”, kurio įgyvendinimui skirta 2 485 976 litų (ES lėšų dalis – 1 970 602 litų, LR biudžeto lėšų dalis – 224 424 litų). Projekto metu planuojama nutiesti 2,6 km naujų nuotekų ir 6,71 km naujų vandentiekio tinklų ir prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti 440, prie vandentiekio tinklų – 150 gyventojų.

Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-101 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Radviliškio rajone (Karčemose, Linkaičiuose, Radviliškyje, Kutiškiuose, Šniūraičiuose, Šiaulėnuose, Šaukote, Alksniupiuose, Sidabrave, Raudondvaryje, Pakiršinyje, Gražioniuose, Aukštelkiuose)“ įgyvendinimui skirta 27 636 000 litų (ES lėšų dalis – 23 485 756 litų, LR biudžeto lėšų dalis – 2 763 030 litų). Projekto metu planuojama nutiesti 40,37 km naujų nuotekų ir 22,95 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti 0,53 km nuotekų tinklų ir 4 nuotekų valymo įrenginius. Atlikus visus suplanuotus rangos darbus, galimybė prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų bus suteikta 1698, prie vandentiekio tinklų – 770 gyventojams.

Taip pat nuo 2009 m. pabaigos Radviliškio savivaldybėje įgyvendinimas projektas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-015 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Radviliškio rajone“. Pasinaudojant skirtomis lėšomis – 3 114 127 litų (ES lėšų dalis – 2 510 442 litų, LR biudžeto dalis – 293 760 litų) – siekiama nutiesti 6,88 km naujų nuotekų ir 6,28 km naujų vandentiekio tinklų. Tokiu būdu prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungiant 968, prie vandentiekio – 956 gyventojus. Šiuo metu prie centralizuotų nuotekų tinklų jau sėkmingai prijungti 249 gyventojai.

Tikimasi, jog priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ prisidės prie pagrindinio ir svarbiausio uždavinio – renovuoti ir plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas – įgyvendinimo.

Dėl Europos Sąjungos lėšų mokėjimo

1367585709

Europos Komisija (toliau - EK) paprašė pateikti papildomą detalesnę informaciją, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės už 2010 m. pateiktą Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos audito ataskaitą.

Savo išvadose Valstybės kontrolė pastebėjo, kad 26 mln. litų iš visos 2010 metais deklaruotos Europos Komisijai sumos – beveik 3 mlrd. litų, galėjo būti susiję su netinkamai projektų vykdytojų atliktomis procedūromis. Dauguma Valstybės kontrolės įvardintų neatitikimų siejama su projektų vykdytojų atliekamais viešaisiais pirkimais. Pabrėžiame, piktnaudžiavimo atvejų Valstybės kontrolė nenustatė.

Šiuo metu Finansų ministerija EK jau yra pateikusi dalį prašomos informacijos. Anot finansų viceministro R.Kriščiūno: „Iki kovo vidurio papildoma informacija bus išsiųsta EK. Tikimės, kad EK neužtruks vertindama mūsų pateiktą veiksmų planą, mūsų atliktus darbus taisant klaidas bei užkertant kelią klaidoms ateityje. Tikimasi, per kovo mėnesį ši istorija baigsis“.

Reiktų pabrėžti, jog aplinkos sektoriaus organizacijos operatyviai reagavo į valstybės auditorių pastebėjimus ir laiku įgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijas. Visa informacija apie aplinkos sektoriaus rekomendacijų įgyvendinimą yra perduota Valstybės kontrolės patvirtinimui.

Projektų vykdytojai nesklandumų patirti neturėtų. Finansavimas jiems bus užtikrintas, nes 2007-2013 metų ES finansinio laikotarpio pradžioje Lietuva yra gavusi avansinį mokėjimą.

Finansų viceministro R. Kriščiūno komentaras dėl EK mokėjimo termino pratęsimo „Lietuvos radijo” laidoje „Lietuvos diena“.

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933§ion=1&filter=&record=70233_1330522729

Remiantis LR Finansų ministerijos inf.

Į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą pristatytas mokslinių tyrimų laivas

1367585673

Įgyvendinant Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamą projektą „Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo stiprinimas”, šių metų sausio 6 d. į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą buvo pristatytas mokslinių tyrimų laivas su moderniai įrengta laboratorija. Šis laivas skirtas stiprinti Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių marių monitoringo sistemą. Šiuo metu vykdomos tolesnės projekto veiklos siekiant įsigyti papildomą įrangą monitoringui vykdyti.

Lietuvoje iki projekto įgyvendinimo Baltijos jūros bei Kuršių marių krantų dinamikos monitoringas buvo vykdomas, naudojant netikslius, fiziškai ir morališkai nusidėvėjusius prietaisus bei įrangą. Dėl šios priežasties nebuvo įmanoma užtikrinti gaunamų duomenų kokybės, o atsakingoms institucijoms – laiku priimti tinkamus sprendimus.

Projekto „Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringo stiprinimas” esmė – modernizuoti techninę bazę Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų dinamikos monitoringui, priekrančių stebėjimams vykdyti, įsigyjant šiuolaikinius, automatiniu režimu veikiančius prietaisus ir įrangą. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Minėtas projektas vykdomas pagal 2007-2013 m. Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto VP3-1.4-AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“. Pagrindinis priemonės tikslas – sustiprinti aplinkos apsaugos sistemos institucijas, t.y., užtikrinti aplinkos kokybės stebėjimą, kontrolę, vertinimą pagal ES reikalavimus, aplinkos tyrimų laboratorijų ir tinklų atitiktį ES standartams bei operatyvų tikslios ir patikimos informacijos apie aplinkos būklę ir aplinkai daromą poveikį pateikimą.

Parengta remiantis Aplinkos apsaugos agentūros svetainės inf.

Sėkmingai baigtas 2004-2006 metų programos vandentvarkos projektų vykdymas

1367585648

Šių metų vasario mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra pagal nustatytą projektų užbaigimo tvarką LR finansų ministerijai pateikė 2004-2006 m. programos vandentvarkos projektų „Nemuno žemupio baseino investicinės programos I etapas“, „Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtra Klaipėdoje“ ir „Nemuno vidurupio baseino projektas, I paketas“ galutines ataskaitas.

Artimiausiu metu, gavus Europos Komisijos poziciją dėl projektų pakeitimo, bus parengtos ir pateiktos „Nemuno aukštupio baseino investicinės programos I etapo I fazė“, „Neries baseino investicinės programos I etapo (Zarasų, Visagino, Utenos, Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Švenčionių savivaldybėse)“, „Neries upės baseino investicinės programos I etapas (Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas)“ ir „Ventos - Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo I fazė“ galutinės ataskaitos.

Dera akcentuoti, jog 2004–2006 m. programos vandentvarkos projektai sėkmingai užbaigti iki lėšų tinkamumo termino pabaigos, t.y., 2011 m. gruodžio 31 dienos. Jų įgyvendinimo metu buvo pastatyti ir rekonstruoti 47 nuotekų valymo įrenginiai bei 23 vandens gerinimo įrenginiai. Nutiesta 607 km naujų vandentiekio tinklų ir 798 km nuotekų tinklų. Taip pat rekonstruota 146 km vandentiekio tinklų, 102 km nuotekų tinklų bei pastatytos ir rekonstruotos 399 siurblinės.

Vandentvarkos projektų pagrindinis tikslas - kuo sparčiau atnaujinti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklus. Numatoma, jog vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugomis naudosis apie 87 proc. Lietuvos gyventojų.

Planuojamas dar vienas projektas Šakių rajone

1367585526

Nuo šių metų vasario 29 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro 2012 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. D1-164 dėl priemonės VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašo Nr. 01 pakeitimo.

Pakeistu įsakymu UAB „Šakių vandenys“ iki šių metų balandžio 30 d. turi pakartotiną galimybę pateikti paraišką projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“ finansavimui gauti. Paraiškos pateikimo terminas kelis kartus buvo nukeltas dėl užtrukusių teisminių ginčų tarp Šakių rajono savivaldybės ir privataus asmens, kuriam priklauso Gelgaudiškio nuotekų valymo įrenginiai.

Projekto įgyvendinimui Gelgaudiškyje planuojama skirti iki 11,3 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo lėšų dalis – 9,6 mln. litų, bendro finansavimo lėšų dalis – 1,1 mln. litų. Projekto veiklų pradžia numatoma šių metų birželio mėnesį.

Projektas įgyvendinimas vadovaujantis atsipirkimo ir prieinamumo principais, prisidedančiais prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kainų politikos kūrimo. Ekonominiu ir ekologiniu požiūriais efektyvios technologijos mažins aplinkosaugos priemonių savikainą ir paslaugų kainą. Įgyvendinus projekto uždavinius bus sudaryta galimybė pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms.

Projektas taip pat prisidės prie LR darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo - efektyvesnio gamtos išteklių naudojimo bei pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, užtikrinant sveiko, atitinkančio ES reikalavimus, geriamojo vandens tiekimą Šakių rajono savivaldybės Gelgaudiškio aglomeracijos gyventojams. Naujų nuotekų surinkimo tinklų išplėtimas sumažins neigiamą poveikį požeminiams ir atviriems vandens telkiniams, patikimą atvirų vandens telkinių ir vandens ekosistemų apsaugą, didelį rekreacijos potencialą, vandens ekosistemų įvairovę ir biologinį produktyvumą.

Pakeisti Agentūros privalomieji reikalavimai

1367585503

Informuojame vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektų vykdytojus, kad nuo 2012 m. kovo 14 d. įsigaliojo Agentūros patvirtintų pirkimo dokumentų reikalavimų pakeitimai. Esminiai pakeitimai: darbų privalomųjų reikalavimų pakeistas I skyriaus („Konkurso sąlygos“) lentelės 1.2.1. punktas; I skyriaus („Konkurso sąlygos“) lentelės eilutė „Kiti reikalavimai“ papildyta nauja pastraipa; Priedo Nr. 1 „Pasiūlymo raštas“ 3 dalies „Konkurso dalyvio deklaracija“ 9 punktas išdėstytas nauja redakcija; Pasiūlymo priedo lentelėje išbrauktos 13.5 ir 13.5 (b) eilutės; pakeisti II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 3 skirsnio 4.23, 13.8, 18.1, 18.2 punktai bei 18 straipsnio pastaba, IV skyriaus „Darbų kiekių žiniaraščiai“ 2 skirsnio lentelės „I. Bendroji dalis“ pakeistas 1.1. punktas; pakeistas 8.7. punkto pavadinimas (tik pagal darbų "Geltonąją" knygą). Paslaugų privalomųjų reikalavimų II skyriaus „Specifiniai Agentūros reikalavimai pirkimo dokumentams“ papildytas nauju punktu.

Prašome projektų vykdytojų, rengiant pirkimo dokumentus, vadovautis aktualia privalomųjų reikalavimų redakcija, kurią rasite Agentūros tinklapyje http://www.apva.lt/lt/agenturos-patvirtinti-privalomieji-reikalavimai-viesuju-pirkimu-dokumentams.html

VP3-1.4-AM-09-K priemonės konkursinio kvietimo Nr. 02 paraiškų vertinimo eiga

1367585478

Informuojame, jog šiuo metu yra užbaigtas paraiškų, pateiktų pagal priemonės Nr. VP3-1.4-AM-09-K „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ finansavimo sąlygų aprašą Nr. 02, administracinės atitikties ir naudos - kokybės vertinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra gavo daugiau nei 3 kartus didesnį paraiškų skaičių (pagal prašomą paramos sumą) nei yra numatyta paskirstyti finansavimo sumą, vadovaujantis Aprašo 71 punktu, atliko paraiškų naudos ir kokybės vertinimą prieš projektų tinkamumo finansuoti vertinimo etapą.

Dera akcentuoti, jog 7 paraiškos (prašoma paramos suma sudaro 1,435 mln. litų) nepraėjo administracinės atitikties vertinimo etapo, 11 paraiškų (prašoma paramos suma sudaro 2,46 mln. litų) nepraėjo naudos ir kokybės vertinio etapo, t.y. nesurinko 70 balų. Visa detali informacija pateikiama lentelėje. >>>

Primename, kad minėtos konkursinės priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis galiojo iki 2012 m. sausio 16 d. Viso buvo gautos 46 paraiškos. Prašoma Europos regioninio plėtros fondo lėšų suma sudarė 10,3 mln. litų, bendra projektų vertė – 10,8 mln. litų.

Konkursinės priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ tikslas - užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais, sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką. Taip pat skatinti visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą. Remiamos veiklos: visuomenės informavimo ir švietimo aplinkos, jos būklės Lietuvoje ir išsaugojimo klausimais priemonių įgyvendinimas. Galimi pareiškėjai - nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų arba Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos). Projektams planuojama skirti 2 832 164,87 litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Atliekų tvarkymo sistemai – dešimt metų

1367585411

Šį pavasarį sukanka 10 metų, kai Alytaus regione buvo pradėta kurti atliekų tvarkymo sistema. Per nelengvą, bet intensyvų pirmąjį savo veiklos dešimtmetį ji tapo viena pažangiausių, keliamus aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių sistemų Lietuvoje.

Kovo 20 dieną – Pasaulinę Žemės dieną – bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) pradėjo atliekų tvarkymo sistemos dešimtmečiui skirtų renginių ciklą. Pristatydamas nuveiktus darbus ARATC balandžio 16-30 dienomis skelbia atvirų durų dienas Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne. Jų metu bus išsamiai pristatoma atliekų tvarkymo sistema, joje įvykę pokyčiai ir suplanuoti darbai ateičiai. Taip pat gyventojai turės galimybę įsitikinti, jog sąvartynas per 10 metų tapo šiuolaikišku atliekų tvarkymo technologijų centru, nekeliančiu pavojaus aplinkai.

Įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, Alytaus regione buvo uždaryti 22 seni apleisti sąvartynai, ES parama gauta 71 šiukšlyno uždarymui. 2007 m. įrengtas aplinkosauginius reikalavimus atitinkantis regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas. Regione jau keletą metų veikia 6 stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo ir 2 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bei baigiamos įrengti dar 9 tokios aikštelės – jos atsiras visose regiono savivaldybėse ir bus dar lengviau pasiekiamos gyventojams. Regiono gyventojai aprūpinami atliekų rūšiavimui skirtais konteineriais, suplanuota biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo įrenginių statyba.

Pirmasis regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimo dešimtmetis nestokojo iššūkių, tačiau atsakingas savivaldybių vadovų požiūris lėmė sėkmingą įmonės veiklą ir leido sukurti efektyviai veikiančią regiono atliekų tvarkymo rinką, kokios anksčiau nebuvo ir kuri gali efektyviai dirbti mažiausiomis sąnaudomis. Dera pabrėžti, jog ARATC paslaugos yra pigiausios iš visų aplinkinių atliekų tvarkymo centrų.

Atliekų tvarkymo sistema – daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, kurio tikslas – kurti švaresnę aplinką, kurioje gyvename patys ir kurią paliksime kitiems. Atliekų tvarkymo sėkmė labai priklauso nuo gyventojų požiūrio, jų atsakingo vartojimo bei elgesio su atliekomis.

Remiantis http://www.aratc.lt ir http://www.naujasisgelupis.lt/?entry=entry120327-115613 pateikta inf.

Naujasisgelupis.lt nuotr.

Agentūra sėkmingai įgyvendino ir 2012 metų I ketvirčio planą

1367585388

2012 metais Aplinkos projektų valdymo agentūra sėkmingai įgyvendina nustatytus planus. Per I-ąjį šių metų ketvirtį projektų vykdytojams Agentūra išmokėjo 75,5 mln. litų ir ketvirčio planą įvykdė 103 %. Pasirašytų ES Struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų sutarčių vertė per šį laikotarpį išaugo net iki 2,948 mlrd. litų.

Šių metų vasario ir kovo mėnesiais pagal priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ pasirašytos naujos finansavimo ir administravimo sutartys. Pagal šias sutartis administruojamų projektų apimtyje bus modernizuota ir išplėsta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra Raseinių, Lazdijų, Šakių ir Radviliškio rajonuose.

Pirmąjį šių metų ketvirtį pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Vandens telkinių būklės gerinimas“ buvo pasirašyta finansavimo ir administravimo sutarčių už 3,7 mln. litų. Didžiausi planuojami projektai bus įgyvendinti Trakų rajono savivaldybėje gerinant Onuškio ežero ekologinę būklę ir Pasvalio rajono savivaldybėje tvarkant Lėvens upę ir jos tvenkinį Pasvalio mieste. Įgyvendinus šiuos projektus bus pagerinta paviršinių vandens telkinių ekologinė ir cheminė būklė.

Pagal priemonę Nr. VP3-1.4-AM-04-R „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas” pasirašyta dar viena finansavimo ir administravimo sutartis su Šiaulių miesto savivaldybės administracija dėl buvusio „Elnio“ fabriko praeityje užterštos teritorijos sutvarkymo. Įgyvendinus šį projektą bus sutvarkytas kraštovaizdis ir nuo taršos aplinkai pavojingomis medžiagomis apsaugotas požeminis vanduo.

Toks sėkmingas planų įgyvendinimas buvo pasiektas Agentūrai glaudžiai bendradarbiaujant su projektų vykdytojais ir stengiantis kartu spręsti projektų metu iškylančias problemas.

Sumažinta tarša, patenkanti į Nemuną ir Baltijos jūrą

1367585364

Šių metų kovo mėnesį sėkmingai baigti vykdyti du vandentvarkos projektai pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra“. Įgyvendinant šios priemonės projektus yra siekiama modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Baigti vykdyti projektai Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-030 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pagėgiuose“ ir Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-028 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“, kurių vienas pagrindinių rezultatų - sumažinta tarša, patenkanti į Nemuno žemupio hidrologinį upių tinklą ir Baltijos jūrą.

Įgyvendinant projektą Pagėgiuose nutiesta 3,08 km naujų nuotekų ir 2,49 km vandentiekio tinklų. Tuo tarpu Šilutėje nutiesta 31,565 km naujų nuotekų ir 0,73 km vandentiekio tinklų. Tokiu būdu sudarytos palankios sąlygos didinti geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą. Pagėgiuose prie naujų nuotekų tinklų planuojama prijungti 453, Šilutėje – 2692 gyventojus.

Minėtų projektų įgyvendinimui finansavimas skirtas LR aplinkos ministro įsakymais ir 2009 m. pabaigoje pasirašius finansavimo ir administravimo sutartis. Įvykdyto projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Pagėgiuose“ įgyvendinimui skirta 2 973 478 litų (iš kurių 2 494 650 litų – ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos, 293 488 litų - valstybės biudžeto lėšos). Projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilutės rajone“ skirta 18 349 047 litų (iš kurių 14 995 483 litų – ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos, 1 764 174 litų - valstybės biudžeto lėšos).

Tikimasi, jog šios priemonės projektai ir toliau prisidės prie pagrindinio ir svarbiausio uždavinio – renovuoti ir plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas – įgyvendinimo.

Džiugių Šv. Velykų!

1367585343

Sveikiname visus projektų vykdytojus, partnerius ir kolegas su bundančio pavasario švente - šv. Velykomis!

Tegul kiekviena atėjusio pavasario diena įkvepia Jus prasmingiems darbams, teikiantiems džiaugsmą ir puoselėjantiems rūpestį vienas kitu.

Šviesaus šv. Velykų ryto, šildančio bendravimo ir saulėto pavasario!

Shopannies.blogspot.com nuotr.

Sustiprinti aplinkos apsaugos Valstybinės kontrolės ir ekologinių avarijų prevencijos pajėgumai

1367585244

Aplinkos apsaugos agentūra vykdė ir sėkmingai baigia projektą „Aplinkos kokybės kontrolės, avarijų prevencijos bei valstybinių miškų ir gyvūnijos išteklių kontrolės pajėgumų stiprinimas”. Pasinaudojant Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinių fondų paramos lėšomis buvo įsigyta 175 padidinto pravažumo automobiliai su specialia įranga, pažeidimų fiksavimo įranga ir kiti apsaugos kontrolei reikalingi prietaisai.

Projekto įgyvendinimas reikalingas siekiant geriau užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, visuomenės teisę į švarią aplinką, taupų bei racionalų gamtos ir gyvūnijos išteklių naudojimą. Pasenusios ir nusidėvėjusios aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnų transporto priemonės trukdydavo operatyviai išsiaiškinti pažeidimus, nustatyti kaltininkus, fiksuoti pažeidimų poveikį ir žalą aplinkai.

Sustiprinti aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pajėgumai padidins pareigūnų darbo efektyvumą ir padės išvengti sunkumų aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų atvejus nagrinėjant teismine tvarka. Bendra projekto biudžeto suma – 16,9 mln. Lt.

Sartų regioninis parkas kviečia į naują ekspoziciją

1367585216

Keliaujantys po Aukštaitiją, nuo šiol galės užsukti į naujai atidarytą Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspoziciją, kurios pagrindinė tema - Sartų ežeras ir aplink susiformavęs gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Čia galėsite gauti visapusišką informaciją apie Sartų regioninio parko vertybes.

Naujai atsidarančioje Sartų regioninio parko Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūrų įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai ir kvapai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą.

Interjero dizainerė Skirmantė Vaikevičiūtė Sartų ežero idėją ekspozicijoje perteikė ypatinga 3D klasės medžiaga ir subtiliu apšvietimu, primenančiu ežero raibuliavimą. Šioje vandenį primenančioje aplinkoje komponuojami aptakių formų ekspoziciniai stalai-laboratorijos, kuriose susipažįstama su ežero unikalumu. Interjere dominuoja ežero motyvai, naudojamos senos valtys, irklai, žuvys.

Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, parko simbolį - ausytąjį kragą. Atskiras stendas su filmuota medžiaga skirtas žirgų lenktynėms, kurių tradicija Dusetose siekia daugiau kaip 100 metų. Daug dėmesio skirta mažųjų lankytojų „atradimams” ir edukacinei veiklai. Prie stalo pritvirtinti dviračio pedalai, kuriuos minant generuojama elektros energija ir apšviečiama stale įkomponuota Sartų ežero forma. Kitas interaktyvus stalas – aktyviam keliautojui. Ant parko žemėlapio paspaudus aktyvias zonas, ekrane atsiranda informacija apie pasirinktą lankomą objektą.

Atskira ekspozicijos patalpa skirta temai apie sėlių gentis ir jų gyvenimą. Čia - sena medinė valtis su įmontuota garso takelių įranga. Lankytojas gali atsisėsti ir klausytis sėlių sutartinių, legendų. Sartų regioninio parko Lankytojų centrą rasite Vytauto g. 5, Dusetose, Zarasų rajone.

Lankytojų centrų ekspozicijos skirtos ne tik pažinti, bet ir išmokti saugoti gamtą ir paveldo objektus. Lankytojai pažintį su saugomomis vertybėmis tęs parkuose, jau žinodami - kodėl vienas ar kitas augalas, gyvūnas, kraštovaizdžio objektas, gamtos paminklas unikalus ir kaip jį lankyti, nedarant žalos.

Pastaraisiais metais saugomose teritorijose duris atvėrė daug naujų lankytojų centrų, įrenginėjamos gamtos ir kultūros paveldo ekspozicijos. Tai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM kartu su nacionalinių ir regioninių parkų direkcijomis vykdomo projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ įgyvendintos veiklos. Projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų bei LR bendrojo finansavimo lėšomis.

Naujas vidaus ekspozicijos, išsamiai pristatančias ir leidžiančias pažinti saugomų vietovių ir objektų unikalumą, šiais metais galima bus aplankyti Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų, Anykščių, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Krekenavos, Pajūrio, Rambyno, Sartų, Tytuvėnų ir Varnių regioninių parkų lankytojų centruose.

Remiantis http://www.grynas.lt/gyvenimas/sartu-regioninis-parkas-kviecia-i-nauja-ekspozicija.d?id=58056998 pateikta inf.

VSTT nuotr. / Naujoji ekspozicija

Įgyvendinami nauji aplinkosaugos projektai

1367585197

Daugiau nei prieš metus pradėto vykdyti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo remiamame aplinkosauginiame projekte „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ tęsiami techninio projekto kūrimo darbai. Iki 2013 metų vasaros už 24 mln. 162 tūkst. litų prie Telšių ruošiamasi statyti įrenginius, kuriuose bus tvarkomas Telšių, Plungės, Rietavo nuotekų valyklose sukaupiamas dumblas.

„Projektavimo darbai vyksta normaliai. Buvo iškilę klausimų dėl technologijų pasirinkimo. Tačiau dabar jau sprendimas priimtas, laukiama kontroliuojančių institucijų patvirtinimo pasirinktai dumblo džiovinimo technologijai,“ – aiškino UAB „Telšių vandenys“ statybos ir technikos direktorius Vaclovas Raibužis.

Kaip ir buvo numatyta pirminiame projekto variante, dumblas bus pūdomas, išdžiovinamas, granuliuojamas ir sandėliuojamas, o pūdymo metu išgautos dujos pasitarnaus elektros energijos gamybai.

Taip pat šiuo metu vyksta projekto techninių dokumentų tvarkymas, derinimas.

Darbus atlieka jungtinė veiklos grupė UAB „Vėtrūna“ ir „Stulz H + E GmbH“. Statybos darbų techninę priežiūrą vykdo ir projektą administruoja VšĮ „Projektų vadybos grupė“.

Visa projekto vertė – 24 mln. 429 tūkst. litų. Iš jų Europos Sąjungos Sanglaudos fondas skyrė 19 mln. 657 tūkst., valstybė – 2 mln. 459 tūkst. litų.

Šiais metais nauji nuotekų ir vandentiekio tinklai tiesiami nuo Telšių į Džiuginėnus, Telšiuose, Luokėje, Varniuose, Ožtakiuose, Gintaluose.

Remiantis "Kalvotosios Žemaitijos" pateikta inf.

Nauji nuotekų ir vandentiekio tinklai Ignalinoje

1367585144

Įgyvendinant priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, sėkmingai įvykdytas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Ignalinoje“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-040. Įvykdytos projekto veiklos – nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai – sudarė sąlygas tiekti Ignalinos rajono gyventojams švarų, atitinkantį galiojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, geriamąjį vandenį. Taip pat sumažintas neigiamas poveikis atviriems vandens telkiniams, padidinta vandens telkinių ekosistemų apsauga, pakeltas rekreacijos potencialas ir biologinis produktyvumas.

Projekto apimtyje nutiesta 1,1 km naujų vandentiekio ir 4,1 km naujų nuotekų tinklų Ignalinos miesto Bažnyčios, Miško, Laisvės, Ramybės, Vilniaus, Ažušilės, Medžiotojų, Sodų, Gėlių, Cvirkos ir Aukštaičių gatvėse. Projekto įgyvendinimui skirta 1.475.114,26 Lt parama, iš kurių 1.253.847 Lt – ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos, 147.511 Lt – valstybės biudžeto lėšos, 73.756 Lt – projekto vykdytojo/partnerio lėšos.

Galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų suteikta 103, prie nuotekų tinklų – 368 gyventojams. Šiuo metu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų jau prisijungę atitinkamai 74 ir 238 gyventojai.

Atkreipiame dėmesį, kad projekto vykdytojas UAB „Ignalinos vanduo“ ir projekto partneris Ignalinos rajono savivaldybės administracija siekia, kad kuo daugiau gyventojų būtų prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemų. Gyventojai, norintys prisijungti prie naujų tinklų, UAB „Ignalinos vanduo“ turi pateikti prašymą ir žemės nuosavybės dokumentus. Už prisijungimo prie projekto metu nutiestų tinklų projekto rengimą atsakinga UAB „Ignalinos vanduo“.

Ignalinos rajone taip pat vykdomi projektai „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ignalinos rajone (Dūkšte, Kaniūkuose, Ažukarklinėje, Vidiškėse, Rimšėnuose, Strigailiškyje, N. Daugėliškyje, Radeikiškėje, Rimšėje, Didžiasalyje, Linkmenyse, Naujasodyje, Limine)“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-070 ir „Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų aglomeracijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtra“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-088. Bendra skirtos paramos (ES struktūrinių fondų finansavimo ir valstybės biudžeto lėšos) suma – 22.615.827 Lt.

Dumblo apdorojimo įrenginius apžiūrėjo Vilniaus savivaldybės atstovai

1367585126

Vilniaus nuotekų valykloje apsilankęs miesto meras Artūras Zuokas ir kiti savivaldybės nariai teigiamai įvertino netrukus pradėsiančius veikti dumblo apdorojimo įrenginius– pasak miesto atstovų, Vilnius turės vienus iš pažangiausių nuotekų dumblo tvarkymo įrenginių Europoje.

Nuotekų valyklos darbuotojai aprodė pastatytus dumblo pūdytuvus, kuriuose apdorojant dumblą bus surenkamos biodujos. Miesto meras ir kiti savivaldybės darbuotojai apžiūrėjo ir šiuolaikišką termohidrolizės technologiją, leisiančią smarkiai sumažinti susidariusio dumblo kiekį.

UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimų direktoriaus pavaduotojo Lino Didriko teigimu, šiandien jau galima įsitikinti, kad pagal naująją technologiją apdorotas dumblas bus visiškai sausa, bekvapė ir lengvai sandėliuojama medžiaga. Miesto vadovai turėjo progą patys pamatyti sauso dumblo granules. Palaipsniui visas Vilniaus miesto dumblas bus tokiu būdu sutvarkytas, o aplinkiniai rajonai pagaliau išsivaduos nuo nemalonių kvapų,“ – sakė L.Didrikas.

Pradėjus veikti naujiems dumblo apdorojimo įrenginiams Vilniuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo sutvarkymo klausimas. Numatoma, kad po išdžiovinimo liks tik 40 kubinių metrų dumblo per parą.

Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik“ ir „Cambi“ konsorciumas įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų projektui įgyvendinti – 94,5 mln. litų – skiria ES, per 31 mln. litų sumokės bendrovė „Vilniaus vandenys“, apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.

Šis projektas prisidės prie socialinių ir ekonominių skirtumų tarp ES regionų mažinimo. ES parama – žingsnis į mūsų gerovę!

Remiantis www.vz.lt pateikta inf.

Projekto „Utenos regiono kompostavimo aikštelių įrengimas bei Anykščių ir Molėtų rajonų senų šiukšlynų uždarymas“ įgyvendinimo metu pasiekti pirmieji rezultatai

1367585105

2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sudarė projekto „Utenos regiono kompostavimo aikštelių įrengimas bei Anykščių ir Molėtų rajonų senų šiukšlynų uždarymas“, projekto kodas – VP3-3.2-AM-01-V-01-012, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. ST/2010/FA/71.

Projekto vykdymo metu Utenos regione uždaryti 10 neveikiančių šiukšlynų, kurie neatitiko elementarių aplinkosaugos, sanitarijos bei higienos reikalavimų. Uždaryti šiukšlynai šiandien labiau primena tvarkingą pylimą, nuo kurio nebesklinda jokie nemalonūs kvapai. Šiukšlynai uždaryti laikantis visų aplinkosauginių reikalavimų, taip užkertant kelią bet kokiai aplinkos taršos galimybei.

Projekto metu buvo uždaryti šie šiukšlynai: Anykščių rajono Anykščių seniūnijos Pagirių kaimo, Elmininkų I kaimo ir Vikonių kaimo; Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Vikonių kaimo; Anykščių rajono Troškūnų seniūnijos Kirmėlių kaimo ir Raguvėlės kaimo; Anykščių rajono Kavarsko seniūnijos Paberžės kaimo ir II Svimų kaimo; Anykščių rajono Debeikių seniūnijos Janonių kaimo; Molėtų rajono Joniškio seniūnijos Bijūnų kaimo. Šiukšlynų uždarymo darbai galutinai baigti 2011 metų lapkričio mėnesį. Visi uždaryti šiukšlynai atitinka aplinkosauginius reikalavimus.

Šiukšlynų teritorijose buvo surinktos atliekos, sustumdytos ir sutankintos. Suformavus kaupą, sutankintos atliekos buvo užpilamos gruntu ir suformuotas paviršiaus nuolydis lietaus vandens nubėgimui. Teritorija buvusių šiukšlynų sutvarkyta ir apželdinta, apželdinti suformuoti atliekų kaupai, pastatyti projekto vykdymo atminimo ženklai.

Vykdant projekto numatytus tikslus yra projektuojamos ir įrenginėjamos keturios žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės: Šeimyniškių kaimas Anykščių rajonas, Anykščių seniūnija; Ažušilių vs., Luokesos seniūnija, Molėtų rajonas; Agarinio g. 15, Ignalina; Statybininkų g. 18, Zarasai, šalia veikiančios didžiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo aikštelės.

Pastatytos 4 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bus eksploatuojamos taip pat kaip jau turimos kompostavimo aikštelės Utenoje ir Visagine. Eksploatacijos išlaidos, susijusios su minėtų naujų aikštelių išlaikymu bus finansuojamos iš UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšų. Į kompostavimo aikšteles iš gyventojų žaliosios atliekos bus priimamos nemokamai.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis.

Remiantis Ignalinos rajono laikraščio "Nauja vaga" pateikta inf.

Baltijos šalių Aplinkos projektų valdymo agentūrų pasitarimas

1367585024

Siekdama nuolat tobulinti savo veiklą bei pasinaudoti tarptautine gerąja praktika, Aplinkos projektų valdymo agentūra tęsia bendradarbiavimą su partnerinėmis institucijomis iš Latvijos ir Estijos. 2012 m. balandžio 18-19 dienomis Vilniuje įvyko antrasis Baltijos šalių Aplinkos projektų valdymo agentūrų pasitarimas. Trumpo, tačiau efektyvaus ir produktyvaus pasitarimo metu partnerinės institucijos pasidalino savo patirtimi, aptarė svarbiausius iššūkius bei iškėlė konkrečias veiklos tobulinimo idėjas.

Šio renginio pasekoje Aplinkos projektų valdymo agentūra imasi konkrečių veiksmų, sukuriančių pridėtinę vertę aplinkosauginių projektų vykdytojams ir kitoms ES finansuojamus projektus administruojančioms institucijoms (pvz., rengiamas pasiūlymas mažinti projektų vykdytojų teikiamų ataskaitų kiekį).

Įvertinus šio pasitarimo naudą, planuojama ir tolesnė Baltijos šalių bendradarbiavimo programa. Numatytos šios tolesnio bendradarbiavimo sritys:

·Dvigubo finansavimo prevencija;

·Patikrų vietoje vykdymas;

·Mokėjimo prašymų tikrinimas;

·Pirkimo dokumentų tikrinimas;

·N+2 / N+3 taisyklių įgyvendinimas;

·Padidėjusių projektų verčių finansavimas.

Nemuno kanale Kaune atliekami baigiamieji dumblo išvežimo darbai

1367584995

Šių metų balandžio 24 d. Kaune nuo Nemuno salos pajudėjo baržos, plukdančios iš upės kanalo daugiau nei metus jame „konservuotą“ dumblą.

Šiuo metu prie Nemuno salos darbuojasi žemsiurbės, ekskavatoriai, baržos. Iš kanale įrengtų sėsdintuvų siurbiamas dumblas, kuris baržomis plukdomas į prie klubo „Combo“ įrengtą uostą. Nukenksminus dumblą, sunkvežimiais jis bus gabenamas į sąvartyną.

„Visus darbus planuojama baigti iki birželio 30 dienos“, – teigė projektą kuruojantis Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Judeika.

Konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“ pernai išsiurbė dumblą ir supylė į kanale įrengtus sėsdintuvus. Tačiau po to darbai sustojo, nes bendrovė atsisakė laikytis projekto sąlygų ir pasiūlė dumblą gabenti ne baržomis, bet sunkvežimiais.

Baimindamasi prarasti projekto įgyvendinimui skirtas ES lėšas, Kauno miesto savivaldybė nesutiko keisti dumblo gabenimo būdo ir paskelbė naują konkursą projekto darbams atlikti. Konkursą laimėjo jungtinės veiklos sutartį pasirašiusios UAB „Kamesta“, UAB „Hidrum“ ir VĮ „Vandens vidaus kelių direkcija“, kurios šiuo metu ir atlieka baigiamuosius dumblo išvežimo darbus.

Bendra ES lėšomis finansuojamo projekto vertė siekia daugiau nei 4,5 mln. litų. 10 proc. šios sumos sudaro savivaldybės biudžeto lėšos.

Parengta remiantis lrytas.lt inf.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Viešųjų pirkimų tarnybos informacijos patikslinimas dėl pasiūlymų vertinimo

1367584954

Perkančiosios organizacijos vertindamos gautus pasiūlymus neretai susiduria su situacija, kai pasiūlyme (pasiūlymuose) siūloma kaina viršija pirkimui suplanuotas lėšas. Dalis perkančiųjų organizacijų tokius pasiūlymus atmeta dėl per didelių ir nepriimtinų pasiūlytų kainų, dalis – pasiūlymų vertinimo metu sprendžia papildomo finansavimo klausimus ir, radus papildomų lėšų, tokį pasiūlymą skelbia laimėjusiu.

Pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija gali keisti pirkimui skirtų lėšų dydį, tik esant pagrįstoms aplinkybėms ir motyvuotam raštiškam pagrindimui, kad tiekėjų pasiūlytos kainos yra perkančiajai organizacijai priimtinos (pavyzdžiui, rinkos kainos pirkimo procedūrų metu padidėjo, infliacijos įtaka kainai, pasikeitę mokesčiai, viešojo intereso apsauga, ar ypatingos reikšmės pirkimas ir panašiai). Šis pagrindimas turėtų būti pasirašytas už finansus atsakingo asmens ir perkančiosios organizacijos vadovo ar jo įgalioto asmens

Nesant objektyvioms, pagrįstoms aplinkybėms (kurias perkančioji privalo pati pasigrįsti), ji turėtų pasiūlymą, kuriame siūloma kaina viršija pirkimui skirtą lėšų dydį, atmesti.

Perkančioji organizacija vertindama pasiūlymus negali keisti pirkimui skirtų lėšų dydžio tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose jis buvo nurodytas.

Šis Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas yra taikomas pirkimams, pradėtiems po jo paskelbimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos inf.

Įrengta dumblo kompostavimo aikštelė Kelmės rajone

1367584922

Kelmės rajone jau pastatyta Kelmės ir Tytuvėnų miestų ir būsimų Užvenčio nuotekų valyklose susidarančio nuotekų dumblo apdorojimui skirta kompostavimo aikštelė. Ji įrengta Bulkų kaime, Liolių seniūnijoje. Šiuo metu vyksta bandomieji darbai, kurių metu bus tikrinamas aikštelės funkcionalumas.

Projekto vykdytojo „Kelmės vanduo“ direktoriaus Broniaus Paliulio teigimu, pastaruoju metu nuotekų dumblo tvarkymas yra vis didesnė problema gyventojams ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjams. „Turbūt niekam ne paslaptis, kad šiuolaikiniame pasaulyje nuotekų vis daugėja, o augantys nuotekų dumblo kiekiai teršia gamtą – orą, vandenį ir žemę, kelia nepatogumų gyventojams. Tačiau esame Europos Sąjungos (ES) narė, kurioje veikia vis griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, todėl turime spręsti šias problemas. Svarbu tai, kad ES Sanglaudos struktūrinis fondas skiria pinigų aplinkosaugos ir vandentvarkos projektų plėtrai, nes ekonominiu sunkmečiu, patiems rasti pakankamai išteklių tokiems projektams, nepavyktų. Vykdydami tokius projektus galime spręsti gyventojų nepatogumus, o taip pat mažinti aplinkos užterštumą“, - pabrėžė B. Paliulis.

Dumblas kaip atsinaujinantis energijos šaltinis ir organinė trąša Lietuvoje dar menkai išnaudojama. Įrengtoje aikštelėje nuotekų dumblas bus kompostuojamas naudojant struktūrinę medžiagą – šiaudus, durpes, medžių šakas, lapus. Kompostuojant dumblą ir atliekas bus gaunamas ne tik geresnės kokybės kompostas, bet ir sprendžiamos dumblo bei „žaliųjų“ atliekų tvarkymo problemos. Iš nuotekų dumblo pagamintą kompostą bus galima naudoti šiltnamiuose, daržuose, soduose ar tiesiog auginant gėles namuose.

Projektas „Kelmės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, kurio kodas VP3-3.1-AM-01-V-01-034, įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioritetą ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ priemonę. Viso projekto vertė 3,86 mln. litų. 2,9 mln. litų lėšų skirta iš 2007-2013 m. ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.

Tikimasi, kad pradėjus veikti šiai kompostavimo aikštelei, rajone bus sumažinta dumblo grėsmė aplinkai, o kompostuotas dumblas bus naudojamas žemės ūkyje ir buityje.

Parengta remiantis raj. laikraščio „Bičiulis" inf.

„Grynas.lt nuotr./ Nauji nuotekų vamzdžiai

Alytaus regione sparčiai uždarinėjami nelegalūs šiukšlynai

1367584793

Alytaus regione įsibėgėjant nelegalių šiukšlynų uždarymo darbams, nyksta miškuose, galulaukėse ar karjeruose supiltos atliekų krūvos. Iki kitų metų pavasario planuojama uždaryti 71 Alytaus regione veikusį nelegalų šiukšlyną: 3 iš jų uždaromi vietoje, atliekos iš kitų 68 išvežamos. Daugelyje regiono savivaldybių šiukšlynų uždarymas vyksta sklandžiai ir vaizdą gadinančių bei aplinką teršiančių atliekų krūvų vis mažėja ar visai nebelieka.

Visos atliekos į rekonstruojamą Prienlaukio sąvartyną jau išgabentos iš dviejų Prienų rajone buvusių nelegalių šiukšlynų; išvalytos ir šešių Lazdijų rajone veikusių šiukšlynų teritorijos – jų turinys suvežtas į rekonstruojamą Babrų sąvartyną. Šių buvusių šiukšlynų vietose beliko atlikti baigiamuosius uždarymo darbus: išlyginti žemę, užsėti žolę.

Šiukšlėmis užterštų teritorijų sparčiai mažėja ir Varėnos rajone. Čia buvo net 38 nelegalūs šiukšlynai. Į vietoje uždaromą Karužų šiukšlyną jau suvežta 35 tūkst. kubinių metrų atliekų iš 19 mažesnių šiukšlynų. Nuo daugelį metų besikaupusių atliekų išvalytos jų teritorijos netrukus bus išlygintos, padengtos mišriu gruntu ir apsėtos daugiamete žole. Tvarkymo darbai jau vyksta ir dar keturiuose Varėnos rajono šiukšlynuose – Vilkiautinio, Dargužių, Degsnių, Perlojos. Likę 14 šio rajono šiukšlynų dar laukia savo eilės.

Sparčiam ir sklandžiam Alytaus rajone esančių 25 šiukšlynų uždarymui kiek sutrukdė per projekto įgyvendinimą atsiradę techninių sprendinių pakeitimai – jie bus padaryti, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Didžiausias Alytaus rajono Alovės šiukšlynas, kuriame susikaupę daugiau kaip 23 tūkst. kubinių metrų atliekų, bus uždaromas vietoje. Vietoje nuspręsta uždaryti ir Alytaus rajone esantį Trakininkų šiukšlyną, atvežant į jį kitų mažesnių šiukšlynų atliekas. Dar aštuonių Alytaus rajono sąvartynų atliekos suvežtos į rekonstruojamą Giluičių sąvartyną.

Visų uždarų šiukšlynų teritorijos bus kruopščiai sutvarkytos. Išvežus keliolika metų juose besikaupusias atliekas nuo jų išvaduoti plotai bus rekultivuojami, o vietoje uždaromų šiukšlynų kaupai bus uždengti saugiu izoliaciniu grunto sluoksniu. Šiukšlynuose, kurie uždaromi vietoje, bus vykdomas požeminio vandens monitoringas. Jis bus atliekamas pagal su atitinkamomis institucijomis patvirtintas programas.

Sėkmingas ir spartus nelegalių šiukšlynų uždarymas yra labai svarbus švarinant aplinką ir užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę. Reiktų pabrėžti, jog šiukšlynai uždaromi laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų, patikimai ir saugiai, taip užkertant kelią tolesnei aplinkos taršai.

Senieji šiukšlynai Alytaus regione uždaromi įgyvendinant projektą „Alytaus regiono šiukšlynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“, projekto kodas Nr. VP3-3.2-AM-01-016. Projektas, kurio bendra vertė – daugiau kaip 23 mln. litų, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.

Nelegalių šiukšlynų uždarymas yra labai svarbus žingsnis kuriant šiuolaikišką, aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą.

Parengta remiantis dienraščio "Alytaus naujienos" inf.

Alytausgidas.lt nuotr.

Skirtas finansavimas vandentvarkos projektams Vilniuje ir Kaišiadoryse

1367584774

Šių metų balandžio 29 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro įsakymas dėl finansavimo skyrimo projektams „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kaišiadorių rajone (Kaišiadoryse, Gudienoje, Stasiūnuose, Vladikiškėse, Aviliuose, Žiežmariuose, Melioratoriuose, Žasliuose)” ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste”.

Projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-099 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kaišiadorių rajone (Kaišiadoryse, Gudienoje, Stasiūnuose, Vladikiškėse, Aviliuose, Žiežmariuose, Melioratoriuose, Žasliuose)” skirta 27 698 200 litų parama, iš kurių 24 782 600 litų – ES Sanglaudos fondo ir 2 915 600 litų – bendrojo finansavimo lėšos. Skirtos paramos ir projekto vykdytojo UAB „Kaišiadorių vandenys“ lėšomis projekto eigoje planuojama nutiesti 42,13 km naujų nuotekų ir 30,21 km naujų vandentiekio tinklų bei pastatyti nuotekų valymo įrenginius Žasliuose, o Kaišiadorių nuotekų valymo įrenginius rekonstruoti. Galimybę naudotis centralizuotais nuotekų tinklais įgaus 1620, vandentiekio tinklais – 1250 Kaišiadorių rajono gyventojų.

Minėtu įsakymu projektui Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-103 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste” patvirtintas 31 196 658,90 litų parama, iš kurių 27 912 800,07 litų - ES Sanglaudos fondo ir 3 283 858,93 litų - bendrojo finansavimo lėšos. Skirtos paramos ir projekto vykdytojo UAB „Vilniaus vandenys“ lėšomis projekto metu planuojama nutiesti 49,80 km naujų nuotekų ir 32,9 km naujų vandentiekio tinklų, prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti 2 592, prie vandentiekio – 2 329 Vilniaus miesto gyventojų.

Reiktų pabrėžti, jog parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.

Šiuo metu rengiamos naujos finansavimo ir administravimo sutartys. Artimiausiu metu finansavimo ir administravimo sutartys bus pateiktos projektų vykdytojams derinimui ir pasirašymui.

Įgyvendinti projektai užtikrins geresnę vandens kokybę ne tik Vilniuje ar Kaišiadoryse, bet ir visoje šalyje. Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra efektyviausias būdas spręsti aplinkosaugines problemas bei gerinti tiekiamo vandens kokybę.

krnaujienos.lt nuotr.

Seismologinis monitoringas Lietuvoje

1367584738

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) baigia įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros fondų lėšomis finansuojamą projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-009 pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3-1.4–AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“. Projektu siekiama sustiprinti geologinės aplinkos apsaugos monitoringo institucinius pajėgumus.

Lietuvoje sistemingas seismologinis monitoringas yra atliekamas nuo 1999 m., kai buvo įrengta Ignalinos atominės elektrinės (AE) Seismologinio monitoringo sistema (SMS). SMS tikslas buvo pradėti AE sustabdymo darbus, jeigu užfiksuojama artėjanti pavojingai stipri seisminė banga. Vėliau Ignalinos AE SMS buvo pritaikyta visos Lietuvos teritorijos seismologiniam monitoringui. Šiuo metu Igalinos AE SMS sudaro 4 veikiančios seisminių stebėjimų stotys (Didžiasalyje IDID, Ignalinoje IIGN, Salake ISAL ir Zarasuose IZAR) (1 pav.), turinčios „Guralp“ seisminius jutiklius, išsidėstytos ~ 30 km apie Igalinos AE Lietuvos teritorijoje gręžinių tipo požeminėse patalpose. Šių seisminių stočių užregistruoti seismologiniai duomenys iš Ignalinos AE esančios duomenų bazės yra persiunčiami į LGT, kur jie saugomi, kaupiami ir analizuojami. Kasmet LGT lokalizuojama keli tūkstančiai seisminių įvykių iš viso pasaulio – tai daugiausia teleseisminiai (tolimieji) ir regioniniai įvykiai, o vietinių įvykių (iki 700 km atstumu nuo seisminių stočių) vyksta retai, be to, jie būna gan silpni, todėl jiems nustatyti reikia jautrios seisminių stebėjimų įrangos ir kuo didesnio seisminių stočių skaičiaus. Taigi, SMS stočių įranga buvo nepakankama, kad būtų galima atsakyti, ar Lietuvos teritorijoje tikrai nevyksta žemės drebėjimų, ar čia vykstantys drebėjimai yra per silpni, kad būtų užfiksuoti dabar turimomis priemonėmis

1 pav. Raudonai pažymėtos Ignalinos AE SMS stotys. Žaliai – labai plataus diapazono stacionarių nuolatinių seisminių stebėjimų stotys PBUR ir PABE, įjungtos į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą.

Vienas svarbiausių projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ įgyvendinimo tikslų buvo įrengti dvi tarptautinio seismologinių stebėjimų tinklo GEOFON programos labai plataus diapazono stacionarias nuolatinių seisminių stebėjimų stotis ir taip išplėsti bei optimizuoti Lietuvos seismologinio monitoringo tinklą. Viena tokia seisminių stebėjimų stotis buvo instaliuota 2011 m. rudenį Paburgėje (Plungės raj.), jos testavimo darbai baigti šių metų pavasarį. Antra eisminių stebėjimų stotis buvo instaliuota Paberžėje (Kėdainių raj.) (1 pav.).

Lietuvos seismologinio monitoringo rezultatai gali būti naudojami vertinti Lietuvos ir gretimų teritorijų seismingumą, taip pat jais galės naudotis branduolinės energetikos objektų specialistai, planuotojai, projektuotojai, kitos valstybinės institucijos bei visuomenė.

PABURGĖS LABAI PLATAUS DIAPAZONO NUOLATINIŲ SEISMINIŲ STEBĖJIMŲ STOTIS

Labai palataus diapazono nuolatinių seisminių stebėjimų stotis Paburgėje (Plungės raj.) buvo instaliuota 2011 m. rudenį. Seisminių stebėjimų stočiai buvo suteiktas PBUR vardas ir ji užregistruota Tarptautinio seismologinio centro (International Seismological Centre, ISC), kuris saugo informaciją apie visas pasaulyje įrengtas seismines stotis, seisminių stočių kataloge (http://www.isc.ac.uk/registries/search/).

PBUR seisminėje stotyje šulinio tipo požeminėse patalpose yra instaliuotas labai plataus diapazono STS-2.5 seisminis jutiklis (2 pav.). PBUR seisminę stotį instaliavo LGT, UAB „Geobaltic“ ir Geoforschungszentrum Potsdam (GFZ) specialistai. PBUR seisminė stotis yra įjungta į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą (http://geofon.gfz-potsdam.de/), todėl jos registruojami duomenys internetu yra siunčiami į Potsdame (Vokietija) esančią duomenų bazę ir yra prieinami visiems šio tinklo vartotojams. Internete galima peržiūrėti „gyvas“ PBUR seisminės stoties seismogramas šiuo adresu: http://geofon.gfz-potsdam.de/geofon//gfn_liveseis.html (3 pav.)

2 pav. (a) PBUR seisminių stebėjimų stoties šulinio tipo požeminė patalpa; ir (b) PBUR seisminių stebėjimų stotyje instaliuota seismologinė įranga.

3 pav. 2012 m. balandžio 11 d. labai plataus diapazono nuolatinių seisminių stebėjimų stoties PBUR seismogramos. Seismogramose yra užfiksuotas tą dieną vykusio labai stipraus (stiprumas siekė 8,7) žemės drebėjimo Sumatroje pagrindinis ir pakartotiniai požeminiai smūgiai.

PABERŽĖS LABAI PLATAUS DIAPAZONO NUOLATINIŲ SEISMINIŲ STEBĖJIMŲ STOTIS

Antroji plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis buvo instaliuota Paberžėje (Kėdainių raj.). Seisminių stebėjimų stočiai buvo suteiktas PABE vardas, ir ji, kaip ir PBUR seisminių stebėjimų stotis, buvo užregistruota ISC seisminių stočių kataloge bei įjungta į tarptautinį GEOFON tinklą.

PABE seisminė stotis su labai plataus diapazono STS-2.5 seisminiu jutikliu įrengta „1963 metų sukilimo muziejaus“ teritorijoje šulinio tipo požeminėse patalpose.

Remiantis www.am.lt ir www.lgt.lt pateikta inf.

Gegužės 5-oji - vandentvarkos darbuotojų diena

1367584693

Gegužės 5 dieną minime Lietuvos vandentvarkos darbuotojų profesinę dieną. Vanduo - mūsų kasdienybės palydovas. Antuanas de Sent -Egziuperi apie vandenį rašė:"Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė". Vandentvarkos darbuotojų tikslas - užtikrinti mūsų geriamojo vandens kokybę, aprūpinti juo, tvarkyti nuotėkų šalinimo sistemą.

Sveikiname vandentvarkos darbuotojus ir dėkojame už švarų geriamąjį vandenį, kurį galime gerti tiesiog iš čiaupo.

Alytaus gyventojai jau mėgaujasi švariu vandeniu

1367584674

2,2 tūkst. Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės gyventojų jau turi galimybę gerti iš miestą aprūpinančių vandenviečių atitekantį švarų, aukštas higienos normas atitinkantį vandenį. Tiek pat gyventojų galės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Pagerinti geriamojo vandens ir gyvenimo kokybę padėjo UAB “Dzūkijos vandenys“ įgyvendintas vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros renovavimo bei plėtros projektas, kuriam suteikta Europos Sąjungos (ES) parama.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Alytaus mieste“ (Nr. VP3-3.1-AM-01-005) vertė – apie 48,2 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo parama sudaro 39,01 mln. litų, iš Lietuvos biudžeto skirta beveik 4,6 mln. litų, „Dzūkijos vandenų“ indėlis - 4,17 mln. litų, dar beveik 453 tūkst. litų skyrė Alytaus rajono savivaldybė.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba bei renovavimas vyko Domantonių, Panemunės, Kurorto, Geležinkelio–Likiškių gyvenamųjų namų kvartaluose, Senamiestyje, I-ajame Alytuje, centrinėje miesto dalyje, Miklusėnų gyvenvietėse.

Viso projekto metu renovuota apie 5,8 km nuotekų tinklų, o naujai pastatyta apie 39 km vandentiekio ir 34,2 km nuotekų tinklų.

„Nuotekų sistemos ir siurblinių rekonstrukcija - gyvybiškai svarbus projektas Alytui. Centralizuota nuotekų sistema naudojasi apie 82 proc. jo gyventojų, todėl ypač svarbus jos patikimumas“, - teigė „Dzūkijos vandenų“ direktoriaus pavaduotojas projektų įgyvendinimui Leonas Mackevičius. UAB „Dzūkijos vandenys“ laboratorijos vedėja Zita Aleksonienė teigia, kad atliktos miesto gyventojų šulinių vandens kokybės tikrinimo akcijos rezultatai parodė, jog miesto individualių namų gyventojų, geriamuoju vandeniu apsirūpinančių individualiai (t. y. iš šachtinių šulinių, gręžinių ir kt.), vanduo buvo nekokybiškas: trečdalyje tikrintų mėginių nitratų koncentracijos kiekis viršijo nustatytą leistiną normą, arba buvo ant šios normos ribos.

„Alytaus vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros bei modernizavimo tikslas – kokybiškesnio vandens tiekimas ir švaresnės aplinkos kūrimas gyventojams, taip pat geresnės sąlygos sveikatai, poilsiui, turizmui, biologinei įvairovei, miesto verslui. Vien pinigine prasme to įvertinti neįmanoma“,- teigia L. Mackevičius. Įgyvendintas projektas padeda sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Europos Sąjungos piliečių.

Šiuo metu Alytuje gyvena daugiau nei 68,3 tūkst. gyventojų, iš jų viešai tiekiamą geriamąjį vandenį gauna 88 proc. žmonių, o centralizuota nuotekų sistema gali naudotis 86 proc. gyventojų. Dzūkijos sostinė - gana tankiai apgyvendintas miestas, todėl vandens ūkio modernizavimas ypač svarbus sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 m. plėtros strategiją šios viešai tiekiamos paslaugos iki 2015 m. turėtų būti prieinamos 95 proc. Lietuvos gyventojų. „Dzūkijos vandenys“ Alytuje administruoja šį projektą, nes teikti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas bendrovei pavedė miesto savivaldybė.

Remiantis www.vz.lt ir UAB "Dzūkijos vandenys" pateikta inf.

Pradėta vertinti paraiška vandentvarkos projekto Gelgaudiškyje finansavimui gauti

1367584656

2012 m. balandžio 27 d. UAB „Šakių vandenys“ pateikė paraišką projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškyje“ (Šakių rajone) finansavimui gauti. Planuojamo vykdyti projekto tikslas – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gelgaudiškio aglomeracijoje. Bus siekiama nutiesti 2,3 km naujų vandentiekio ir 8,9 km naujų nuotekų tinklų bei pastatyti nuotekų valymo įrenginius Gelgaudiškyje.

Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtra bei infrastruktūros atnaujinimas užtikrins kokybiško vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gyventojams. Galimybė naudotis centralizuotais vandentiekio tinklais bus suteikta 128, nuotekų tinklais – 595 gyventojams. Kadangi teritorija, kurioje numatoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtra, yra urbanizuota ir tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu, centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas vykdyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir pagerinti paslaugų kokybę.

Įgyvendinus projektą bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Pagerės tiekiamo vandens kokybė, sumažės paviršutinių ir gruntinių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė, bus užtikrintas nepertraukiamas centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimas.

UAB „Šakių vandenys“ taip jau vykdo projektus „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šakių rajone“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-018 ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šakių rajone (Kriūkuose, Joginiškiuose, Plokščiuose, Kiduliuose, Kaimelyje, Šiaudinėje, Judriuose, Griškabūdyje, Bliuviškiuose, Patašinėje, Lekėčiuose)“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-049.

Pagal 2004-2006 m. Sanglaudos finansavimo programos projektą Nr. 2004/LT/16/C/PE/002 „Nemuno vidurupio baseino projektas, 1 paketas“ Šakių savivaldybėje įvykdytos šios rangos darbų sutartys: „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakių savivaldybėje“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šakių savivaldybėje, II dalis“, „Šakių ir Lukšių nuotekų valyklų rekonstrukcija“ ir „Išdagų ir Lukšių vandens ruošimo įrenginių rekonstrukcija“.

Šakių nuotekų valymo įrenginiai po rekonstrukcijos

Europoje minima Europos diena

1367584585

Šiandien, gegužės 9 dieną, visoje Europoje minima Europos diena – kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę.

1950 m. gegužės 9 d. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas paskelbė deklaraciją, kurioje išdėstė planą, kaip pasiekti, kad Europoje nekiltų karų ir ji galėtų sėkmingai plėtotis. Ši deklaracija suteikė postūmį Europai vienytis, davė pradžią vėliau susikūrusiai Europos Sąjungai. Jos paskelbimo diena pažymima kaip Europos diena.

Šios dienos minėjimu yra siekiama priartinti Europą prie piliečių, o Sąjungos tautas – vieną prie kitos. Verta pabrėžti, jog Europos Parlamentas 2012-uosius metus patvirtino Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais. Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais bus siekiama ne tik didinti visuomenės senėjimo keliamų uždavinių suvokimą ir mainytis gerąja patirtimi, bet ir paskatinti politikos formuotojus bei suinteresuotąsias šalis imtis konkrečių veiksmų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra sveikina visus Lietuvos piliečius su tarptautine Europos diena ir linki būti europiečiais bei visuomet puoselėti vienybės idėją!

geographicguide.net nuotr.

Palangos paplūdimiai papildyti smėliu

1367584566

Šią savaitę baigtas pilti smėlis Palangos paplūdimiuose. Palangos paplūdimius papildžius smėliu jie paaukštėjo – aukštis ties kopomis pasiekė 2,8 metro virš jūros lygio. Pustrečio kilometro ilgio paplūdimio ruožas pasiekė iki šiol dar neregėtą plotį. Po ankstesniais metais vykusių darbų pliažų plotis buvo pasiekęs 70 metrų. Dabar jie nuo kopų iki vandens yra paplatėję iki 120 metrų. Tokio pločio pliažai atsirado čia išpylus beveik 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Kurorto pliažų ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės žiočių buvo papildytas apie 290 tūkst. kubinių metrų smėlio, kuris baržomis buvo gabenamas iš Baltijos jūros dugno ties Juodkrante ir vamzdžiais pumpuojamas į krantą. Vasarą atslūgus Baltijos jūrai paplūdimiai turėtų paplatėti dar dešimčia metrų.

Palangos paplūdimių papildymas smėliu yra labai svarbus kalbant apie kopų apsaugą ateityje. Beveik 3 metrų aukščio ir šimto metrų ilgio smėlio buferis jūros bangoms turėtų būti neįveikiama kliūtis net ir siautėjant uraganams.

Reiktų pažymėti, jog apie 6,6 mln. litų kainavusiems smėlio pylimo darbams buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos. Palangos paplūdimiai smėliu papildomi nebe pirmą kartą, ketinama šiuos darbus tęsti ir ateityje.

Projektą „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“ vykdo LR aplinkos ministerija. Projekto pagrindinis tikslas - pristabdyti intensyvius Baltijos jūros kranto erozijos procesus, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius ir apsaugoti paplūdimio kopagūbrį. Jis yra vykdomas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Pajūrio tvarkymas“ veiklą „Paplūdimio ar priekrantės sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu“. Projektas glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika, strateginiais dokumentais bei direktyvomis.

Remiantis lrytas.lt inf.

pajurionaujienos.com nuotr.

Europos Komisija atnaujino ES paramos mokėjimus Lietuvai

1367584543

Europos Komisija pranešė atnaujinanti Lietuvai ES lėšų mokėjimus iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų.

Mokėjimai, kurių bendra vertė 163 mln. eurų, buvo laikinai sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų. Finansų ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie veiksmus, taisant audito metu nustatytus neatitikimus. Buvo pakartotinai patikrinti visi projektai, kuriuose nustatyti galimi neatitikimai ir nedelsiant papildoma informacija pateikta Finansų ministerijai ir Europos Komisijai. Po atliktų patikrinimų klaidų lygis sumažėjo beveik 3 kartus - nuo 1,93 proc. iki 0,683 proc. visų 2010 m. deklaruotų išlaidų, kurios 2010 m siekė beveik 3 mlrd. litų.

„Laikinas Europos Sąjungos lėšų išmokėjimų Lietuvai sustabdymas nesutrikdė projektų įgyvendinimo – jie buvo finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Tačiau tai buvo rimtas signalas, kad visos ES paramą administruojančios institucijos turi glaudžiau bendradarbiauti, o kilus įtarimams dėl galimų projektų neatitikimų, operatyviai ir iki galo juos išsiaiškinti. Į klausimus, dėl kurių buvo atidėtas ES lėšų mokėjimas, buvo galima atsakyti ir tuo metu, kai Valstybės kontrolė dar tik rengė ataskaitą – taip būtume išvengę įvykusio nesusipratimo“, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Dauguma Valstybės kontrolės įvardintų galimų neatitikimų buvo siejama su projektų vykdytojų atliekamais viešaisiais pirkimais. Kaip pavyzdžius galima būtų paminėti netinkamai parinktus pirkimo būdus, per aukštus kvalifikaciniai reikalavimus, pirkimo metu nustatytus netinkamus pasiūlymų pateikimo terminus, nenurodytus interneto svetainės, kur galima susipažinti su visais pirkimo dokumentais, adresus ar per daug detalius reikalavimus pirkimo objektui.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį - net ir tais atvejais, kai išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ES lėšomis, tai dar nereiškia, kad jos susijusios su neteisėta veikla ar procedūrų pažeidimais. Dažnu atveju tai yra papildomi projekto darbai arba išlaidos, kurios negali būti finansuojami ES lėšomis, bet yra būtinos ir leistinos projekto tikslams pasiekti. Pvz., įgyvendinant transporto srities projektus pakelės drenažas yra būtinas projekto įgyvendinimui, tačiau jis nebuvo numatytos kaip tinkama finansuoti iš ES fondų lėšų. Minėtas išlaidas projektų vykdytojai turėjo finansuoti nuosavomis lėšomis.

finmin.lt inf.

Naujame lankytojų centre – mamutų kaulai

1367584506

Pajūrio regioniniame parke atidarytas lankytojų centras tiktai iš tolo panašus į čerpėmis dengtą senovinį pastatą. Iš tikrųjų tai – visiškai naujas, ekologiniam švietimui ir turizmo plėtrai skirtas statinys.

Karklės (Klaipėdos r.) žvejų kaime, netoli vaikų stovyklos „Žilvitis”, per metus iškilęs parko lankytojų centras buvo specialiai statomas taip, kad primintų Mažosios Lietuvos kultūros paveldą – šiam kraštui būdingų raudonplyčių mokyklų, pašto įstaigų, geležinkelio stočių, kitokių visuomeninės paskirties statinių stilistiką.

Iš šalies šimtametį namą primenančiame pastate prieš keliones po pajūrį galima susipažinti su išskirtinėmis vertybėmis – Olando Kepurės skardžiu, dar nuo ledynmečio arčiausiai jūros telkšančiu Plazės ežeru, Karklės riedulynu, baltosiomis ir pilkosiomis kopomis, paukščių žiemavietėmis, tradiciniais žvejų amatais.

Interjero ekspoziciją „Stichijų sandūroje” puošia pajūryje neseniai rasti mamutų kaulai. Naujame 300 kvadratinių metrų ploto statinyje užtenka erdvės edukacinėms paskaitoms, vaikų žaidimams, filmų peržiūroms, konferencijoms. Naujasis lankytojų centras nuo birželio veiks ir savaitgaliais.

Specialūs terminalai svečiams teikia informaciją apie lankytinas vietas, siūlomas ekskursijas, kaimo turizmo sodybų paslaugas. Pristatomas ir Minijos ichtiologinis draustinis.

Pajūrio regioninis parkas – paskutinis dar mažai pažeistas žemyno ruožas, kuriame peri gervės, jūriniai ereliai, klesti retoji pajūrio augalija, prieglobstį randa tik smėlynams būdingos vabzdžių rūšys.

Vasarą turistai grožisi gamta važiuodami per parko teritoriją nuo Karklės iki Nemirsetos nutiestu dviračių taku.

Reiktų pabrėžti, jog pajūrio regioninio parko lankytojų centras kainavo daugiau kaip milijoną litų. Lėšų statybai skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šiuolaikiški lankytojų centrai įrengti Dzūkijos nacionaliniame parke, Anykščių, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų, Varnių regioniniuose parkuose. Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Veisiejų regioniniuose parkuose statomi lankytojų centrai atvers duris kitąmet.

Projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“ vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose, taip pat pasirengti analogiškų priemonių įgyvendinimui ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis ateityje.

Remiantis lrytas.lt inf.

lrytas.lt nuotr.

Bendrovė „Dzūkijos vandenys“ baigė kone 50 mln. litų vertės europinį projektą

1367584451

Bendrovė „Dzūkijos vandenys“ baigė kone 50 mln. litų vertės europinį projektą. Daugiau kaip du tūkstančiai Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės gyventojų jau turi galimybę gerti iš miestą aprūpinančių vandenviečių atitekantį švarų, aukštas higienos normas atitinkantį vandenį. Projekto pabaiga paminėta simboliškai perkirpus juostelę šalia antrosios „Dzūkijos vandenų“ siurblinės, įmonės vadovui Rolandui Žakui įteiktas simbolinis raktas.

Daugiau kaip du tūkstančiai Alytaus miesto ir Miklusėnų gyvenvietės gyventojų jau turi galimybę gerti iš miestą aprūpinančių vandenviečių atitekantį švarų vandenį, dar tiek pat gyventojų galės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

Anot „Dzūkijos vandenų“ direktoriaus R.Žako, projekto įgyvendinimas bus naudingas ne tik Alytaus miesto ir rajono gyventojams, tačiau ir verslo įmonėms.

Didelės apimties projekto įgyvendinimas bendrovei „Dzūkijos vandenys“ tapo dideliu iššūkiu. „Neturėjome itin didelės patirties, todėl buvo sunku viską įgyvendinti operatyviai, išvengiant klaidų ir profesionaliai. Tačiau šiandien galime tik džiaugtis rezultatais“, - sakė R.Žakas.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ vertė – daugiau kaip 48 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondo parama sudaro 39,01 mln. litų, iš Lietuvos biudžeto skirta beveik 4,6 mln., „Dzūkijos vandenų“ indėlis – 4,17 mln. litų, dar beveik 453 tūkst. litų skyrė Alytaus rajono savivaldybė.

Remiantis laikraščio "Dainavos žodis" pateikta inf.

Agentūra dalijosi patirtimi su Serbijos Respublikos atstovais

1367584393

Šių metų gegužės 16 d. Agentūroje lankėsi Serbijos Respublikos delegacija, kurią daugiausia sudarė Serbijos aplinkos, kalnakasybos ir erdvinio planavimo ministerijos Projektų valdymo departamento darbuotojai bei keletas atstovų iš atliekų ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės skyriaus. Pagrindinis vizito tikslas - susipažinti su ES paramos planavimu ir administravimu Lietuvos Respublikoje, atkreipiant dėmesį į tai, kaip identifikuojami projektai, nustatomi finansavimo prioritetai, kaip organizuojami ES projektų lėšų administravimo procesai Agentūroje, LR aplinkos ministerijoje bei pas galutinius paramos gavėjus.

Agentūros darbuotojai, remdamiesi per dešimtmetį įgyta projektų administravimo patirtimi, pristatė pagrindinius ISPA/Sanglaudos projektų įgyvendinimo principus, supažindino su projektų įgyvendinimo metu atskirais etapais iškilusiomis problemomis bei jų sprendimo būdais, atsakė į užduotus klausimus. Taip pat kartu su svečiais lankėsi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre, kuriame buvo pristatyta funkcionuojanti Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistema, ES reikalavimus atitinkantis regioninis sąvartynas. Svečiams buvo pristatyta ir Vilniaus nuotekų valykloje taikoma dumblo apdorojimo technologija. Kariotiškių sąvartyne Serbijos Respublikos atstovų dėmesio susilaukė elektros generavimo iš sąvartyne susidarančių dujų sistema.

Reiktų pabrėžti, jog Serbija neseniai tapo kandidate ES narystei. Šioje šalyje už atliekų sektorių atsakinga Serbijos aplinkos, kalnakasybos ir erdvinio planavimo ministerija. Šiuo metu Serbijoje ruošiamasi įdiegti naują atliekų tvarkymo sistemą, t.y., planuojama statyti naujus ES reikalavimus atitinkančius sąvartynus, kurti atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą. Nors ES finansinė parama šiai šaliai jau yra teikiama, tačiau kol kas nėra sukurtos vieningos institucinės sistemos, kuri būtų skirta ES fondų administravimui.

Paminėtas Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos dešimtmetis

1367584370

Šių metų gegužės 17 d. septynių Pietų Lietuvos savivaldybių įkurtos bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) iniciatyva buvo paminėtas regiono atliekų tvarkymo sistemos dešimtmetis. Jis skaičiuojamas nuo šios bendrovės įkūrimo ir pradėtų vykdyti atliekų tvarkymo projektų ją įkūrusių savivaldybių teritorijose.

Alytaus RATC yra pirmas regiono atliekų tvarkymo centras Lietuvoje. Vėliau šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos šalies savivaldybės. Verta paminėti, jog Alytaus RATC per dešimtmetį įvykdė 8 ilgalaikius projektus, kurių vertė – beveik 120 mln. litų. Didžioji šių lėšų dalis – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Regione buvo sukurta atliekų tvarkymo sistema, įrengtas ir pradėtas eksploatuoti naujas regioninis sąvartynas Takniškių kaime, netoli Alytaus, vietoj 22 sąvartynų septyniose savivaldybėse, pradėjo veikti 6 stambiųjų ir kitų atliekų surinkimo aikštelės, 2 kompostavimo aikštelės. Iki šių metų pabaigos bus baigta įrengti dar 14 tokių aikštelių regione. Iki regioninio atliekų tvarkymo pradžios jo centrą įkūrusių savivaldybių teritorijoje buvo apie 100 šiukšlynų. Savivaldybės savo iniciatyva jų uždarė tik mažą dalį. 71 uždarymas patikėtas Alytaus RATC. Pastarasis šiukšlynus naikinti pradėjo 2009-aisiais, ir šis procesas vyksta iki šiol.

Dešimtmečio minėjime kalbėdamas Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktorius Kastytis Tuminas tvirtino, kad 2000-aisiais šalies savivaldybėse buvo net apie 790 šiukšlynų ir apie 60 sąvartynų. O prieš metus jau buvo tik 11 regioninių sąvartynų. APVA direktorius taip pat pabrėžė, jog Alytaus RATC Agentūros yra nominuotas geriausiu partneriu atliekų sektoriuje, o centro direktorius A. Reipas pernai Aplinkos ministerijos pripažintas šalyje asmeniu, turinčiu įtakos dėl atliekų tvarkymo.

Dešimtmečio minėjime buvo kelis kartus pakartota, jog didžiausiu išbandymu Alytaus RATC tapo rinkliavos už šiukšles nuo valdomo ploto įvedimas. Tai buvo svarstoma penkerius metus. Minėta rinkliava septyniose savivaldybėse jų tarybų sprendimu atsirado 2008-2009 metais. Visgi buvo pabrėžta, kad iki šiol reikia ieškoti suprantamesnio, paprastesnio aiškinimo žmonėms dėl šios rinkliavos įvedimo.

Alytaus RATC specialistų tikinimu, regione nuo 2009-ųjų atliekų tvarkymo paslaugos teikiamos daugiau kaip 95 proc. gyventojų. Be to, reiktų akcentuoti, jog Alytaus regiono gyventojams nustatytos mažiausios rinkliavos už atliekas šalyje.

Remiantis alytausnaujienos.lt pateikta inf.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro kolektyvas (nuotr. paimta iš alytausnaujienos.lt)

Gyventojams – nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai

1367584320

Pusketvirto tūkstančio Panevėžio rajono ir miesto gyventojų, neturėjusių centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir kanalizacijos, jau gali išspręsti šias buitines problemas. Modernūs vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai ėmė veikti užbaigus beveik 35 mln. litų vertės projektą.

Praėjusių metų pabaigoje bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ baigus įgyvendinti projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžyje ir Ramygaloje“, galimybę prisijungti prie modernių komunikacijų gavo 3 422 gyventojai.

Kelerius metus trukęs projektas buvo suskirstytas į keturis įgyvendinimo etapus. Jų metu nuotekų ir vandens tinklų plėtra vykdyta skirtingose Panevėžio rajono ir miesto teritorijose.

Šiuo metu didžiausią aktyvumą ir norą prisijungti prie įrengtų vandens ir nuotekų šalinimo sistemų rodo įgyvendinto projekto trečiojo etapo teritorijų gyventojai. Didžiausias aktyvumas jaučiamas Ramygalos miestelyje, Naujamiesčio miestelyje, J. Tilvyčio g. kv. dalyje, Šilagalio kaime. Žmonių įsitraukimą iš dalies lemia jų socialinė ir finansinė padėtis.

Vasarą tikimasi didesnio gyventojų aktyvumo. Numatoma, kad iki 2013 m. prie naujų komunikacijos tinklų prisijungs visi pusketvirto tūkstančio gyventojų, kuriems jau sudarytos sąlygos naudotis centralizuotu vandentiekiu ir nuotekų sistema.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžyje ir Ramygaloje“ vertė sudaro beveik 35 mln. litų. UAB „Aukštaitijos vandenys“ investavo 1,78 mln. litų savo lėšų. ES fondo indėlis – daugiau kaip 29,69 mln. litų, Lietuvos Respublikos biudžeto – apie 3,5 mln. litų.

Šio projekto įgyvendinimas Panevėžio rajono ir miesto gyventojams itin aktualus – prieš nutiesiant naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus maždaug ketvirtadalis apskrities gyventojų neturėjo visiškų buitinių patogumų. Anot specialistų, įrengus nuotekų siurblines, smarkiai pagerės ekologinė vietovės būklė, sumažės aplinkos tarša, o žmonės gers sveiką ir saugų vandenį.

Remiantis laikraščio „Panevėžio rytas“ inf.

agavita.lt nuotr.

Šiauliuose plečiamas vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklas

1367584271

Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Šiauliuose“, jau prasidėjo pirmieji darbai naujai besikuriančiame Naujųjų Pabalių mikrorajone. Kai bus parengti projektai bei gauti reikalingi leidimai, darbai bus vykdomi ir kitose miesto vietose. Nauji tinklai bus klojami keturiuose miesto individualių gyvenamųjų namų kvartaluose (Vyšnių – Nendrių, Noreikių – J. Žemaičio, Serbentų – Žemynos, Užmiesčio gatvių kvartalai) bei 96 gatvių atkarpose.

Iš viso turėtų būti nutiesta 77 kilometrai vamzdžių. Darbų vertė – apie 29,5 milijono litų. Didžioji projekto finansavimo dalis yra skiriama iš ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, likusią lėšų dalį prideda Šiaulių miesto savivaldybė ir bendrovė „Šiaulių vandenys“.

Pirmieji tinklo klojimo darbai yra vykdomi dar tik besikuriančiame gyvenamųjų namų kvartale. Anot UAB „Šiaulių vandenys“ generalinio direktoriaus J. Matkevičiaus, pradžia visuomet yra sunki ir todėl geriau darbus pradėti ten, kur mažiausiai nepatogumų bus sukeliama gyventojams. Taip pat vadovas akcentavo, jog darbininkai iš karto gatvėse kloja vamzdžius ir užlygina įvažiavimus, todėl gyventojai patiria minimalius nepatogumus. Atliekant darbus gatvėse, kurios yra išasfaltuotos, pasak J. Matkevičiaus, kelio dangą bus stengiamasi ardyti minimaliai, kuo daugiau vamzdynų klojimo darbus atliekant uždaru būdu.

Prognozuojama, kad nutiesus vamzdynus prie centralizuotos sistemos galės prisijungti apie 1370 gyvenamųjų sklypų. Dera akcentuoti, jog įgyvendinamas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas sudarys gyventojams patogesnes gyvenimo sąlygas bei pagerins miesto aplinkosauginę situaciją – centralizuotu būdu surinktos nuotekos nebeterš aplinkos.

Remiantis laikraščio „Šiaulių naujienos" inf.

ukiozinios.lt nuotr.

Papildytas priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašas Nr. 02

1367584246

Šių metų gegužės 21 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-445 papildytas priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašas Nr. 02. Į šį Sąrašą įtraukti trys nauji projektai planuojami vykdyti Kelmės mieste, Raseinių rajone (Norgėluose, Andrušaičiuose, Šarkiuose, Kazbaraičiuose, Raseiniuose) ir Šilutės rajone (Šilutėje, Katyčiuose, Usėniuose, Žemaitkiemyje).

Įgyvendinant projektus planuojama nutiesti naujus nuotekų ir vandentiekio tinklus. Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kelmės mieste“ metu bus nutiesta 4,8 km nuotekų ir 4,4 km vandentiekio tinklų. Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Norgėluose, Andrušaičiuose, Šarkiuose, Kazbaraičiuose, Raseiniuose)“ – atitinkamai 9,8 km 2,1 km, o projekto „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šilutės rajone (Šilutėje, Katyčiuose, Usėniuose, Žemaitkiemyje)“ – 15,3 km nuotekų tinklų.

Numatomas bendras minėtų projektų biudžetas sudaro 13 848 000 litų, iš kurių 11 771 000 litų – ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos, o 692 000 litų – valstybės biudžeto lėšos.

Sąraše nurodyta galutinė paraiškų pateikimo data yra šių metų rugsėjo 30 diena. Agentūra ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki nurodytos galutinės paraiškų pateikimo datos pareiškėjams - UAB „Kelmės vanduo“, UAB „Raseinių vandenys“ ir UAB ‚Šilutės vandenys“ - išsiųs pasiūlymą teikti paraiškas.

Švenčionėliuose pradėjo veikti moderni dumblo apdorojimo sistema

1367584195

UAB „Vilniaus vandenys“ kartu su Švenčionių rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Švenčionėlių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, todėl nuo šiol Švenčionėlių bei Švenčionių ir Ignalinos rajonų nuotekų valymo įrenginiuose susidarantis dumblas bus tvarkomas taikant naujas technologijas.

Vienas saugiausių ir efektyviausių būdų tvarkyti nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį dumblą – apdoroti jį ir paversti kompostu. Šių metų sausio mėn., pasirašius statybos užbaigimo aktą, Švenčionėliuose, Pliauškių I kaime baigti Europos Sąjungos lėšomis vykdyti naujos dumblo kompostavimo aikštelės statybos darbai, įsigyta reikiama įranga. Į šią vietą jau atvežamas dumblas ne tik iš Švenčionių bei Ignalinos rajonų nuotekų valymo įrenginių.

Aikštelėje iš gyventojų priimamos ir žaliosios atliekos (žolė, šiaudai, smulkinta mediena). Jos naudojamos kaip struktūrinė medžiaga, reikalinga kompostavimo procesui vykdyti – formuojami kaupai, kuriuos periodiškai vartant, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę, kaupuose besiveisiančių mikroorganizmų dėka per 3-4 mėnesius susidaro į juodžemį panašus mišinys – kompostas. Šis produktas naudojamas tręšimui, aplinkos darbams ir dirvožemio struktūrai pagerinti.

Iki šiol minėtuose rajonuose buvo taikomas visiškai kitoks dumblo tvarkymo būdas: dumblas būdavo sutankinamas ir kaupiamas aikštelėse, todėl atsirasdavo nemalonus kvapas. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado galimybės pasinaudoti Struktūrinių fondų parama ir tvarkyti dumblą daug pažangiau.

Įmonės UAB „Biastra plius“ direktorius Stanislavas Tracevičius papasakojo apie būsimą atliekų priėmimo tvarką. Pasak jo, atvežtas atliekas pasvers svarstyklės ir kompiuterio pagalba bus nustatomas atliekų kiekis, o dumblo tvarkymo aikštelės darbo valandų grafikas bus prisitaikytas prie gyventojų poreikių. Siekiant efektyviai panaudoti Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto skiriamas lėšas bus pildoma atliekų atvežimo deklaracija, sudaroma statistika iš kur atliekos atvežamos. Direktoriaus teigimu šiuo metu vyksta darbuotojų apmokymai dirbti su naujai įsigyta technika. Iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių atliekos jau vežamo nuo balandžio mėnesio.

Ilgametę patirtį turinti UAB „Biastra plius“ buvo įsteigta tam, kad kompostuotų Vilniaus miesto nuotekų dumblą. Septynerius metus dirbanti įmonė per metus perdirba apie 40 tūkst. tonų dumblo bei apie 60 tūkst. kubinių metrų žaliųjų atliekų. Kompostui naudojamos patikrintos ir atidirbtos technologijos ir metodai. Laikantis visų aplinkosaugos reikalavimų gaunamas kokybiškas, netoksiškas, geros struktūros kompostas.

UAB „Biastra plius“ direktoriaus Stanislavo Tracevičiaus teigimu iš gyventojų žaliosios atliekos bus priimamos nemokamai, tuo tarpu dumblas priimamas mokant 108 litus už toną. Artimiausiu metu planuojama akcija, per kurią gyventojai atvežę žaliųjų atliekų galės gauti ir komposto. Atliekų tvarkymo operatorius UAB „Biastra plius“ direktoriaus teigimu „priimant žaliąsias atliekas sudaromos geresnės sąlygos gyventojams: tokiu būdu saugoma, neteršiama aplinka. Tačiau išties apsaugoti gamtą ir gerų rezultatų pasiekti galime tik tvarkydami visas atliekas. Šiukšlių rūšiavimas, dumblo kompostavimas tai priemonės prisidedančios prie aplinkos išsaugojimo.“

Projektas „Švenčionėlių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ finansuojamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2010 m. rugsėjo 15 d., veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2013 m. sausio 25 d. Įgyvendinant projektą pavyko sutaupyti apie 100 tūkst. litų, todėl teko perskaičiuoti projekto biudžetą, kuriame nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – 3,2 mln. litų. Projekto įgyvendinimui iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo gauta 2,6 mln. litų parama. Dar virš 310 tūkst. litų skirta iš Lietuvos Respublikos biudžeto, partneris – Švenčionių rajono savivaldybės administracija – įsipareigojo skirti ne mažiau nei 328 tūkst. litų.

Projektas prisidės prie vieno iš svarbiausių struktūrinės paramos uždavinių – nuoseklaus socialinių ir ekonominių skirtumų tarp ES šalių narių ar atskirų regionų mažinimo.

Remiantis laikraščio „Švenčionių kraštas" pateikta inf.

vv.lt nuotr.

Dėl konkursinės priemonės kvietimo Nr. 02 paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimo

1367584172

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. spalio 15 d. įsakymu „Dėl VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 patvirtinimo“, šių metų gegužės 21 d. buvo priimtas Aplinkos projektų valdymo agentūros sprendimas dėl 13-os paraiškų tinkamumo finansuoti.

Aptariant bendrą suvestinę informaciją apie VP3-1.4-AM-09-K priemonės 2-ojo kvietimo paraiškų vertinimą reiktų išskirti tai, jog iš viso buvo gautos 46 paraiškos (prašomo finansavimo suma sudarė 10,29 mln. litų), kurioms buvo atliktas administracinės atitikties vertinimas. Po administracinės atitikties vertinimo 7-os paraiškos (prašomo finansavimo suma sudarė 1,43 mln. litų) buvo atmestos. Tuo tarpu 39-oms paraiškoms (prašomo finansavimo suma sudarė 8,86 mln. litų) buvo atliktas naudos ir kokybės vertinimas. Po šio vertinimo etapo 11 paraiškų (prašomo finansavimo suma sudarė 2,64 mln. litų) buvo atmesta.

Siekiant racionaliai paskirstyti Agentūros žmoniškuosius išteklius ir atsižvelgiant į minėtame Apraše nustatytą skiriamo finansavimo sumą (2,83 mln. litų), buvo atliktas pirmųjų 16-kos paraiškų (prašomo finansavimo suma sudarė 3,69 mln. litų), kurios projektų naudos ir kokybės vertinimo etape surinko daugiausiai balų, tinkamumo finansuoti vertinimas. Tinkamumo finansuoti vertinimo metu buvo atmestos 2 paraiškos.

Po tinkamumo finansuoti vertinimo, pasitikslinus paraiškose esančią informaciją 8-oms paraiškoms buvo atliktas pakartotinas naudos ir kokybės vertinimas. Viena iš jų (paraiška Nr. VP3-1.4-AM-09-K-02-012) po pakartotinio naudos ir kokybės vertinimo nebeatitiko pirmojo naudos ir kokybės vertinimo kriterijaus bei buvo atmesta. Priimta išvada dėl 13-os paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimo (prašomo finansavimo suma sudaro 2,85 mln. litų, t.y. 37 tūkst. litų daugiau nei numatyta finansavimo sąlygų apraše). Detali informacija pateikiama lentelėje >>>.

Primename, kad konkursinės VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis galiojo iki 2012 m. sausio 16 d. Viso buvo gautos 46 paraiškos.Viso prašoma Europos regioninio plėtros fondo lėšų suma sudarė 10,3 mln. litų, o bendra projektų vertė – 10,8 mln. litų.

Priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ pagrindinis tikslas - užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės bei kitais su aplinka susijusiais klausimais. Be to, sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką bei skatinti visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą. Remiamos veiklos susijusios su visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką, jos būklę Lietuvoje ir išsaugojimą priemonių įgyvendinimas. Galimi pareiškėjai - nevyriausybinės organizacijos (asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų arba Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos). Projektams planuojama skirti ne mažiau kaip 2 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Agentūra dalijosi patirtimi su Kroatijos Respublikos atstovais

1367584146

Šių metų gegužės 29 d. Agentūroje lankėsi Kroatijos Respublikos delegacija, kurią sudarė šios šalies Centrinės kontraktų sudarymo ir finansavimo agentūros bei Valstybinio audito institucijos atstovai. Pagrindinis jų vizito tikslas mūsų šalyje - susipažinti su Lietuvos Respublikos institucijų patirtimi, administruojant ISPA/Sanglaudos fondo lėšomis bendrai finansuojamus projektus ir uždarant ISPA/Sanglaudos fondo 2000-2006 m. Sanglaudos fondo programą. Vizito metu numatyti Kroatijos Respublikos atstovų susitikimai su vadovaujančiosios, mokėjimo, auditą koordinuojančios, tarpinių ir įgyvendinančiųjų institucijų atstovais.

Taip pat numatoma, jog vizito metu Kroatijos Respublikos atstovai lankysis 2000-2006 m. Sanglaudos fondo projektų „Neringos miesto geriamo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ bei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ įgyvendinimo vietose.

Atnaujinta ES finansuojamų projektų viešinimo atmintinė

1367584119

Šių metų gegužės mėnesį projektų vykdytojams parengta atnaujinta ES fondų lėšomis remiamų projektų viešinimo atmintinė. Viešinimo gairėse apibrėžiamos bendrosios rekomendacijos, kurių turi laikytis ES lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai, skelbdami informaciją apie gautą paramą ir iš jos finansuojamus projektus.

Atmintinėje atkreiptinas dėmesys į tai, jog informavimo ir viešinimo priemonės turi būti pasirenkamos atsižvelgiant į tikslinę projekto auditoriją, projekto pobūdį ir apimtį bei jos privalo nuolat informuoti apie ES paramą.

Gairėse supažindinama ir su tomis viešinimo priemonėmis, kurios turėtų būti naudojamos komunikuojant apie ES paramą. Taip pat pateikiami paprasti žingsniai, kurie padės patraukliai ir įdomiai projektą vykdančiai įmonei pristatyti darbo rezultatus, teikiamą naudą ir pan. Tokiu būdu bus prisidedama prie teigiamo įmonės įvaizdžio kūrimo visuomenėje.

Viešinimo atmintinę galite rasti ES paramos svetainėje:

http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/Leidiniai2007-2013/04-26_Viesinimo_atmintine_projektu_vykdytojams_2012_04_26_FINALpdf.pdf

Gražuolės miško katės grįžta į Lietuvos miškus

1367584066

Radviliškio miškų urėdijoje, vykdant Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę, buvo paleistos dvi lūšių poros. Į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai atkeliavo iš Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiaus“.

Ši Europos Sąjungos lėšomis remiama programa skirta nykstančių lūšių populiacijai gausinti. Pasak aplinkosaugininkų, šių gyvūnų, kuriuos dažnas vertina ne tik už sumanumą, tačiau ir išskirtinį grožį, Lietuvos miškuose gali būti likę apie šimtą, gal net ir mažiau.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas S. Paltanavičius pasakoja, jog Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiaus“ aptvaruose atsivestos lūšys iki paleidžiant jas į laisvę tris mėnesius gyveno specialiame adaptaciniame aptvare. Čia gyvūnai mokėsi medžioti, ėmė vengti žmonių ir pasirengė gyvenimui laisvėje. Prieš paleidžiant plėšrūnams buvo prisegti davikliai, kurie leis stebėti, kaip lūšys migruoja. Jos apsigyvens moksliniams tyrimams skirtame miške, kuriame draudžiama medžioti.

Praėjusiais metais dvi „Žvėrinčiaus“ išaugintos lūšys jau buvo paleistos į Žemaitijos nacionalinio parko miškus. Įgyvendinant nykstančių rūšių populiacijos gausinimo projektą tikimasi iki 2013-ųjų į laisvę paleisti daugiau kaip dešimt lūšių.

Beje, tiksli paleidimo vieta, pasak S. Paltanavičiaus, specialiai nėra nurodoma. Visų pirma baiminantis brakonierių ar šiaip piktavalių, kuriems lūšis – viso labo geidžiamas medžioklės trofėjus arba pasididžiavimo prieš kitus objektas.

Vykdant tą pačią programą nelaisvėje auginamos ne tik lūšys, bet ir kiti į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai – didieji apuokai. Praėjusiais metais aštuoni išauginti jaunikliai irgi buvo paleisti į laisvę. Tąkart procedūroje dalyvavę liudininkai pasakojo, jog vieni paukščiai kilo tiesiai į skrydį, tūpė ant medžių šakų, kiti kurį laiką vaikštinėjo miško takais, dairėsi ir „pozavo“ fotografams.

S. Paltanavičius primena, kad apuokų jaunikliai irgi laikomi ir maitinami pagal programos reikalavimus. Tada, kai jau gali gyventi savarankiškai, be tėvų pagalbos, moka medžioti, slapstytis bei išvengti susitikimų su žmonėmis, paukščiai paleidžiami į laisvę.

Dalis gyvūnų paženklinti specialiais siųstuvais, todėl projekto vykdytojai gali sekti jų judėjimą. Pavyzdžiui, per pirmąsias dienas, tik paleidus apuokus, gauti duomenys rodė, jog paukščiai skraido 200-1000 metrų atstumu ir susipažįsta su teritorija, tapsiančia jų namais.

S. Paltanavičius taip pat pabrėžia, jog retų bei nykstančių gyvūnų auginimas nelaisvėje ir paleidimas į laisvę laikomas moderniosios gamtosaugos prioritetu. Tokiu pat būdu Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat ir kai kuriose Europos šalyse pavyko atkurti rūšis, kurioms grėsė išnykimas.

Laikraščio „Lietuvos žinios“ inf.

ekologija.blogas.lt nuotr.

Alytuje tiesiami vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai

1367584036

UAB „Dzūkijos vandenys“ sėkmingai įgyvendina projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Alytuje“, finansuojamą iš Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo, kurio metu plečiama vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų infrastruktūra Alytaus mieste, o tiksliau – naujuose Domantonių ir Geležinkelio – Likiškių g. kvartaluose.

Geriamojo vandens kokybė ir patikimas jo tiekimas gyventojams, tinkamas buitinių nuotekų surinkimas ir valymas yra svarbūs veiksniai, keliantys miesto gerovės lygį bei gyventojų higienos sąlygas ir sprendžiantys aplinkosaugines miesto problemas.

Iki projekto įgyvendinimo Alytuje viešosios geriamojo vandens paslaugos buvo prieinamos 92 proc., nuotekų tvarkymo – 90 proc. gyventojų. Taigi, dalis miesto gyventojų nuotekas rinko nuotekų rezervuaruose arba išgriebimo duobėse, o vandenį ėmė iš vandens šulinių. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 m. plėtros strategiją, centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas iki 2015 m. turi siekti 95 proc. visų šalies gyventojų.

Naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbus Alytaus mieste atlieka rangovas UAB „Inžineriniai tinklai“. Projekto įgyvendinimo metu 15-oje miesto gatvių: Ragainės, Krėvos, Merkinės, Pilėnų, Druskininkų, Žygimanto Augusto, Barboros Radvilaitės, Medininkų, Kadugių, Žemynos, Dailidžių, Gabijos, Stoties, Statybininkų ir Medkirčių, yra numatyta nutiesti 6,12 km vandentiekio ir 6,92 km naujų nuotekų tinklų. Įgyvendinus projektą prie nuotekų tinklų galės prisijungti 331, prie vandentiekio tinklų taip pat 331 minėtų gatvių gyventojas.

Pasak UAB „Inžineriniai tinklai“ projektų vadovo Aivaro Botinos, šiuo metu tiek uždaruoju, tiek atviruoju būdu tiesiami tinklai Kadugių, Stoties, Ragainės ir Krėvos gatvėse. Greitai bus pradėti darbai ir dar dviejose gatvėse: Merkinės ir Medkirčių. Jau nutiesta apie 20 proc. visų numatytų pakloti tinklų: apie 1,2 km vandentiekio ir apie 1,4 km nuotekų tinklų, tačiau oro sąlygos palankios ir darbai vykdomi sparčiai. Rangovas informavo, kad jokių nusiskundimų negauta: „Gyventojai labai supratingi, kantriai laukia statybų pabaigos, suvokdami, kad dėl statybos darbų kylantys nepatogumai yra laikini, o pasibaigus tinklų tiesimo darbams viskas bus grąžinama taip, kaip buvo“.

Prie centralizuotų sistemų neprisijungusi gyventojų dalis vartoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų. Norint, kad žmogus jaustųsi gerai, per parą būtina gauti apie 2 litrus kokybiško geriamojo vandens. Žmogus jam būtiną mineralinių medžiagų kiekį gauna ne tik su maistu, bet ir gerdamas vandenį, todėl vandens kokybė yra svarbi mūsų sveikatai. Su geriamuoju vandeniu į žmogaus organizmą patenka nuo 1 iki 10 proc. reikalingo per parą mikroelementų kiekio. Nepakankamas mikroelementų kiekis vandenyje gali turėti įtakos įvairių negalavimų ir ligų atsiradimui.

Tinkamas buitinių nuotekų surinkimas ne tik yra svarbus Alytaus miesto gyventojų higienos sąlygų gerinimui, bet ir sprendžia aplinkosaugines miesto problemas. Gyventojų įsirengiamos nuotekų surinkimo talpyklos dėl dėvėjimosi gali tapti nesandarios. Tokiu būdu gamtai daroma didelė žala. Taigi, projektas prisidės prie aplinkos kokybės gerinimo, bus užtikrinta neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojų sveikatai prevencija.

Reiktų akcentuoti, jog projekto biudžete nustatyta didžiausia projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 4,7 mln. litų. Iš jų ES Sanglaudos fondo parama sudaro – 3,9 mln. litų, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – 466,8 tūkst. litų. Likusią sumos dalį skiria UAB „Dzūkijos vandenys“.

Įgyvendinus projektą bus išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai ir užtikrintas sveiko, atitinkančio ES reikalavimus geriamojo vandens tiekimas bei saugus nuotekų tvarkymas.

Projektas prisidės prie vieno svarbiausių struktūrinės paramos uždavinių – nuoseklaus socialinių ir ekonominių skirtumų tarp ES šalių narių ar atskirų regionų mažinimo.

Laikraščio „Alytaus naujienos“ inf.

spec.lt nuotr.

Aplinkosaugos srityje iki 2015 m. bus panaudota visa ES parama

1367584011

Pasaulyje 40-ą kartą minint Pasaulinę aplinkosaugos dieną, Lietuvoje daugiausiai dėmesio šioje srityje skiriama vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektams. Šios sritys numatytos kaip vienos iš prioritetinių, 2007–2013 m. laikotarpiu numatyta apie 3,13 mlrd. litų ES paramos. Net dėl 90 proc. šių lėšų jau yra pasirašytos finansavimo sutartys su aplinkos apsaugos projektų vykdytojais.

„Iki 2013 m. bus panaudotos apie 80 proc. lėšų, skirtų aplinkos apsaugos projektams vykdyti, tačiau dalies didžiųjų projektų vykdymas užtruks iki pat 2015 m. Įgyvendinus juos, ne tik galėsime šiuolaikiškai tvarkyti atliekas, ypač – bioskaidžias, bet ir didesnei šalies gyventojų daliai bus užtikrintas visas normas atitinkančio vandens tiekimas", – sako LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Vansavičius.

Be to, apie pusė milijardo iš 3,13 mlrd. litų ES suteiktos paramos skirta biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui. Įgyvendinant šiuos projektus, ribojamas tam tikrų invazinių augalų bei gyvūnų rūšių paplitimas, pavyzdžiui, naikinamas Sasnovskio barštis, taip pat įrengiami pažintiniai takai, tvarkomi kraštovaizdžio ir gamtinio paveldo objektai. Pagal pastarąją programą, iš 647,5 mln. Lt, numatytų skirti iš ES paramos ir Lietuvos biudžeto, projektų įgyvendinimui jau panaudota net 77 proc. paramos lėšų.

Vieni geriausių rodiklių įgyvendinant projektus pasiekti vandentvarkos srityje. 2007–2013 m. laikotarpiu šiai sričiai buvo numatyta skirti apie 2,1 mlrd. Lt iš ES paramos bei valstybės biudžeto. Dėl šiuo metu jau įvykdytų ar vykdomų projektų pasirašytos finansavimo sutartys, numatančios 95 proc. skirtų paramos lėšų įsisavinimą. Atliekų tvarkymo projektams įgyvendinti skirta apie 756 mln. Lt, iš jų iki šiol yra išmokėta kiek daugiau nei 180 mln. litų ES paramos lėšų, tačiau dar dėl 80 proc. paramos panaudojimo – pasirašytos projektų įgyvendinimo sutartys.

Didžioji dalis minėtų ES paramos lėšų skirta higienos normas atitinkančio vandens tiekimo užtikrinimui gyventojams bei nuotekų vandenų tvarkymui, centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų tiesimo iki gyvenamųjų zonų įgyvendinimui. Taip pat – esamų sąvartynų tvarkymui bei naujų įdiegimui, bioskaidžių atliekų perdirbimo objektų statybai.

trivandrumbuzz.com nuotr.

Atliekų kompostavimas – naudingas ir žemei, ir žmogui

1367583966

Pernai metų pavasarį startavęs projektas „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ įgauna vis didesnį pagreitį – didžioji dalis būsimų aikštelių jau pradėtos įrengti, jose nuolat verda darbai.

Įgyvendinus projektą regione bus įrengtos 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės ir 4 kompostavimo aikštelės, o tai leis sumažinti į regioninį sąvartyną atvežamų atliekų pavojingumą, taip pat ir kiekius, nes tikimasi, kad gyventojai pasinaudos suteikta galimybe atliekas rūšiuoti, kada įmanoma, panaudoti jas pakartotinai, pavyzdžiui, kompostuoti.

Kaip nurodo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠTRAC) atstovai, žaliąsias atliekas – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžias atliekas (šakas, lapus, žolę, daržo atliekas) – griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį ir jas šalinti sąvartynuose, tad bene paprasčiausias ir naudingiausias būdas jas tvarkyti – kompostuoti.

„Jei nusprendėte kompostuoti, nepamirškite, kad kompostuoti galite ne tik įvairias atliekas iš sodo, daržo, bet ir iš virtuvės – vaisių ir daržovių liekanas, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius bei jų filtrus, naminių graužikų natūralius pakratus. Taip ne tik pagreitinsite kompostavimo procesą, bet ir pagerinsite komposto savybes“, - pabrėžė ŠRATC ekologė V. Visockienė. Tačiau ji pažymi, kad komposto nerekomenduojama gaminti iš mėsos, žuvies atliekų, riebalų, kaulų, šunų bei kačių fekalijų, skerdienos atliekų, virtų daržovių. „Be abejo, kompostui netinka ir sauskelnės, laikraščiai, žurnalai, plastikinės arba sintetinės atliekos, taip pat ir sergantys augalai, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas“, - pažymėjo ŠRATC atstovė.

Reiktų pabrėžti, jog kompostą gaminti naudinga, nes taip gaunama natūrali, be jokių apribojimų naudojama trąša visiems augalams: kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Iš tiesų, kompostavimo nauda yra labai įvairiapusė ir globali, nes kompostuojant žaliąsias atliekas neteršiama aplinka, pūnant žaliosioms atliekoms sąvartynuose išsiskiria šiltnamio dujos ir sąvartynų filtratas, taip pat taupomi gamtiniai ištekliai, sumažinami atliekų surinkimo ir sutvarkymo kaštai.

Dera akcentuoti, jog pasigaminti gero ir vertingo augalams komposto nėra sudėtinga. Reiktų žinoti kelis esminius kompostavimo principus. Keletą jų išskirsime ir šiame straipsnyje:

· Kompostuoti nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.

· Kompostavimo dėžėje reikia pakankamo kiekio tarpelių ar skylučių, pati dėžė turi būti ne didesnė nei 1 metro ilgio, pločio ir aukščio, kad į kompostą patektų užtektinai deguonies. Jeigu komposto krūva skleidžia supuvusių kiaušinių kvapą, vadinasi, trūksta oro, tokiu atveju kompostą reikia perkasti bent kartą per mėnesį.

· Drėgmė komposte nuolat turi būti 50-60 proc. Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę – ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau. Jei kompostas yra per sausas, jį reikia palaistyti.

· Kompostuoti tinkamiausia temperatūra – nuo 50 iki 60 laipsnių.

· Patartina, kad kompostavimo dėžė turėtų dangtį, taip bus užtikrintas tinkamas drėgmės režimas.

· Subrendęs kompostas yra vienalytis, tamsus, be atpažįstamų organinių atliekų, o kvepia mišku.

Tiems, kurie nori, bet neturi galimybės kompostuoti, ŠRATC ekologė primena, kad galima žaliąsias atliekas atvežti į projekto metu naujai įrengtas didelio gabarito ar kompostavimo aikšteles. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse atliekos yra kompostuojamos pramoniniu būdu. Šis būdas pranašesnis už kompostavimą namuose tuo, kad pramoniniu būdu kompostuojamame komposte temperatūra pakyla iki 70 laipsnių, todėl jame žūsta visi ligų sukėlėjai, o piktžolių sėklos supūva.

Reiktų pabrėžti, jog projekto „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ tikslas yra suteikti visuotines, prieinamas ir kokybiškas viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams bei sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo sąvartynuose pajėgumus. Projektas įgyvendinamas Europos Sąjungos, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ir Šiaulių regiono savivaldybių lėšomis.

Remiantis laikraščio „Šiaulių kraštas“ inf.

klaipeda.diena.lt nuotr.

Šakių raj. gyventojams – nauji vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai

1367583941

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado unikali galimybė inicijuoti projektus ir gauti paramą vandentvarkos sektoriaus plėtrai ir modernizavimui, taip išsprendžiant aplinkosaugos problemas bei iš esmės pagerinant gyventojų buitį.

Daugiau nei 27 mln. litų lėšų per šiuos ir kitus metus bus investuoti į Šakių rajono vandentvarkos sektoriaus plėtrą, įgyvendinant UAB „Šakių vandenys“ ir Šakių rajono savivaldybės administracijos inicijuotą projektą – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šakių rajone (Kriūkuose, Joginiškiuose, Plokščiuose, Kiduliuose, Kaimelyje, Šiaudinėje, Judriuose, Griškabūdyje, Bliuviškiuose, Patašinėje, Lekėčiuose)“.

Projektas apima dvi rangos sutartis – pagal vieną iš jų tiesiami nauji vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklai, pagal antrąją šiuo metu projektuojami ir bus statomi nauji nuotekų valymo įrenginiai Griškabūdyje, Plokščiuose, Kriūkuose, Kiduliuose bei rekonstruojami valymo įrenginiai Lekėčiuose, taip pat įsigyjami du asenizaciniai dumblo pervežimo automobiliai.

Pirmoji rangos sutartis „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Kriūkuose, Plokščiuose, Kiduliuose, Griškabūdyje, Lekėčiuose“ su UAB „Sumeda“ buvo pasirašyta šių metų vasario mėnesį. Jos vertė – daugiau nei vienuolika milijonų litų. Metus ir keturis mėnesius laiko truksiantys darbai gyventojams atneš neabejotiną naudą – bus nutiesta apie 8 km vandentiekio ir apie 25 km nuotekų surinkimo tinklų. Prie centralizuoto vandentiekio sistemos galės prisijungti 384 gyventojai, o prie nuotekų sistemos net 1952 gyventojai.

Šiuo metu jau pradėti tinklų tiesimo darbai Lekėčių gyvenvietėje. Nors šie darbai prasidėjo visai neseniai, dėl palankių orų jie vyksta sparčiai. Lekėčiuose vandentiekio ir nuotekų tinklai bus tiesiami keturiose gatvėse. Kitose gyvenvietėse statybos dar neprasidėjo. Šiuo metu rengiami techniniai projektai, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu jie bus baigti ir prasidės pirmieji darbai ir kitose gyvenvietėse. Kiduliuose vandentiekio ir nuotekų tinklai bus tiesiami aštuoniose gatvėse, Plokščiuose – penkiose gatvėse. Tuo tarpu Griškabūdyje net dešimties gatvių gyventojai galės džiaugtis naujomis centralizuotomis komunikacijomis. Bliuviškiuose tinklai bus tiesiami penkiose gatvėse, o Kriūkuose nuotekų tinklai bus pakloti šešiose gatvėse.

Minėtose gyvenvietėse vykdomas projektas yra svarbus žingsnis link Lietuvos įsipareigojimo iki 2015 metų sausio 1-osios iki 95 proc. gyventojų suteikti galimybę gauti centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį, tvarkyti jų išleidžiamas nuotekas. Pagal Europos Baltąją knygą, kiekvienas gyventojas, nesvarbu, kur jis gyventų, turi teisę gauti geriamąjį vandenį, o jo išleidžiamos nuotekos turi būti tvarkomos. Šios paslaugos turi būti įperkamos, vanduo turi atitikti visus kokybės reikalavimus. Tenkinant bendrąjį visuomenės interesą, paslaugos turi būti tiekiamos nuolat ir nepertraukiamai.

Svarbu nepamiršti, kad įgyvendinus minėtąjį projektą bus prisidedama prie gamtos ir gruntinio bei paviršinio vandens užterštumo problemų sprendimo, centralizuotai bus tiekiamas geros kokybės vanduo, tad, tikimasi, net tie, kurie šiuo metu naudojasi lauko tualetais ir šuliniais, noriai jungsis prie naujųjų tinklų.

Remiantis laikraščio „Valsčius“ inf.

ekonomika.lt nuotr.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jurbarke“ įgyvendinimas

1367583917

Šiuo metu baigiamas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jurbarke“. Šis projektas buvo vykdomas pagal 2009 metų gruodį Aplinkos projektų valdymo agentūros ir UAB „Jurbarko vandenys“ pasirašytą finansavimo – administravimo sutartį. Projektas įgyvendintas kartu su partneriu – Jurbarko rajono savivaldybės administracija, pagal ES 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Šia priemone siekiama modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

Projekto įgyvendinimo metu buvo išplėstas vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas Jurbarko m., Kalnėnų kvartale. Darbus atliko rangovas AB „Požeminiai darbai“. 2011 m. birželio 15 d. baigėsi defektų šalinimo laikotarpis. Buvo paklota 5,06 km vandentiekio ir 4,18 km nuotekų tinklų bei suteikta galimybė papildomai pasijungti prie tinklų 294 gyventojams.

Jurbarko mieste vandentvarkos infrastruktūros plėtrą atliko taip pat AB „Požeminiai darbai“. 2012 m. birželio 30 d. baigsis objekto defektų šalinimo laikotarpis. Buvo nutiesta 6,88 km vandentiekio ir 6,6 km nuotekų tinklų, suteikiant galimybę papildomai pasijungti prie centralizuotų tinklų 259 gyventojams.

Remiantis laikraščio „Mūsų laikas" inf.

lrytas.lt nuotr.

Pasirašytos dvi finansavimo ir administravimo sutartys

1367583860

Šių metų birželio mėnesį pasirašytos dvi naujos finansavimo ir administravimo sutartys. LR Aplinkos ministerija priėmė sprendimą suteikti paramą projektų, vykdomų pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, įgyvendinimui Kaišiadorių rajone ir Vilniaus mieste.

Numatytas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kaišiadorių rajone“ biudžetas yra 29,1 mln. litų, iš kurių 24,7 mln. litų - ES struktūrinių fondų finansavimo ir 2,9 mln. litų - valstybės biudžeto lėšos. Įgyvendinant projektą Kaišiadorių aglomeracijoje planuojama nutiesti 12,23 km naujų vandentiekio ir 19,94 km naujų nuotekų tinklų, rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius. Tuo tarpu Žiežmariuose planuojama nutiesti 9,63 km naujų vandentiekio ir 11,04 km naujų nuotekų tinklų, o Žasliuose – 8,54 km naujų vandentiekio ir 11,14 km naujų nuotekų tinklų bei pastatyti nuotekų valymo įrenginius. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir per du metus po projekto pabaigos galimybė naudotis centralizuotais vandentiekio tinklais turėtų būti suteikta 1250, nuotekų tinklais – 1620 gyventojams. Planuojama projekto pabaiga – 2014 m. birželio 1 d.

Projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus mieste“ skirtas 32,8 mln. litų finansavimas, iš kurių 27,9 litų - ES struktūrinių fondų finansavimo ir 3,2 mln. Lt - valstybės biudžeto lėšos. Projekto metu planuojama nutiesti 32,9 km naujų vandentiekio ir 49,8 km naujų nuotekų tinklų Vilniaus mieste. Prie centralizuotų vandentiekio tinklų planuojama prijungti 2329, prie nuotekų tinklų – 2592 gyventojus. Planuojama projekto pabaiga – 2014 m. sausio 30 d.

Minėtieji projektai prisideda prie Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008 - 2015 metų plėtros strategijos įgyvendinimo, kuria siekiama užtikrinti gyventojams vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, atitinkančias sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Taip pat sudaryti sąlygas kuo didesniam vartotojų skaičiui optimaliomis sąlygomis ir kainomis gauti viešai tiekiamą geriamąjį vandenį bei teikiamą nuotekų tvarkymo paslaugą.

Gyventojus pasieks kompostavimo konteineriai

1367583840

Šiomis dienomis Šilutės rajoną turėtų pasiekti 2 tūkst. biodegraduojančioms atliekoms skirtų kompostavimo konteinerių. Didžioji dalis jų – net 500, pagal pirminį planą bus išdalinti Šilutės seniūnijoje, likusios seniūnijos gaus po 150 konteinerių. Tad gyventojai turėtų žaliąsias ūkio ir virtuvės atliekas krauti į tuos konteinerius. Kompostavimo konteinerius dalina Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC).

Vykdydamas įsipareigojimus Europos Sąjungai iki 2013 m. į sąvartynus iš viso atliekų kiekio atvežti ne daugiau kaip 50 procentų biologiškai skaidžių atliekų, KRATC Klaipėdos regiono savivaldybėms išdalins net 10 tūkst. kompostavimo konteinerių. Konteinerio talpa – 620 litrų.

Pirmieji eksperimentiniai 270 konteinerių prieš trejus metus buvo skirti Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybėms. Šiemet, pasinaudojęs ES lėšomis, KRATC nusipirko dar 10 tūkst. konteinerių.

Šilutei, kaip ir daugeliui kitų Klaipėdos regiono savivaldybių, jų teko kiek palaukti: pirmieji 1600 konteinerių gavo Klaipėdos miesto gyventojai, dar 100 – nidiškiai.

Šilutės rajonui skirtų konteinerių visiems norintiems vargu ar pakaks. Pirmumo teisę gauti konteinerį turi Šilutės rajone gyvenantys ir už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokantys gyventojai. Be to, prašytojas už šias paslaugas negali būti skolingas.

Konteineriai bus suteikiami individualaus namo, kotedžo, sodo valdos savininkui ar nuomininkui. Reiktų vis tik pabrėžti, jog kompostinius konteinerius galės gauti tikrai ne visi sodininkai. Pavyzdžiui, jei žmogus sode augina daržoves, vaisius, nupjautą žolę kompostuoti gali ir kur nors daržo kampe.

Pasak KRATC projektų vadovo O. Anapolskio, gyventojai žaliosioms ir virtuvės atliekoms kompostuoti skirtus konteinerius gaus nemokamai ir neribotam laikui. Tačiau konteinerį sugadinus tektų padengti jo vertę.

Aplinkosaugos specialistai teigia, kad žaliosios ir virtuvės atliekos Lietuvoje sudaro beveik pusę visų komunalinių atliekų. Jas tinkamai išrūšiavus mažiau lėšų reiktų atliekų tvarkymui, o šalies sąvartynai tarnautų ilgiau.

Remiantis „Šilutės naujienos" laikraščio inf.

kedainiai.lt nuotr.

Projekto „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Molėtų rajone (Naujasodyje, Giedraičiuose)“ įgyvendinimas

1367583823

Šiuo metu Molėtų rajone įgyvendinamas 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos projektas „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Molėtų rajone (Naujasodyje, Giedraičiuose)“. Siekiant sumažinti paviršinių ir požeminių vandenų taršą, projekto metu bus rekonstruojamos Giedraičių ir Naujasodžio miestelių nuotekų valymo įrenginiai. Numatoma, kad projektas bus baigtas įgyvendinti iki 2013 m. pabaigos.

Giedraičių nuotekų valykloje numatoma nuotekas valyti, įrengiant smėlio-augalų filtrus. Šiuo metu yra vykdomi statybos darbai, įrengti keturi smėlio-augalų filtrai, pasodintos nendrės, įrengti šuliniai ir technologiniai vamzdynai, pastatytas pirminio valymo įrenginys – septikas. Planuojama šiais metais nuotekas paleisti per naujus valymo įrenginius, demontuoti senuosius, sutvarkyti teritoriją, vykdyti paleidimo – derinimo darbus.

Naujasodžio nuotekų valykloje nuotekos bus valomos mechaniniu ir biologiniu būdu. Šiuo metu pradėti statybos darbai: iškastas gruntas technologiniams rezervuarams, įrengtas gelžbetoninis technologinių rezervuarų dugnas. Planuojama per šiuos metus išbetonuoti rezervuarus, pastatyti technologinį pastatą, sumontuoti technologinę įrangą ir paleisti nuotekų valymo procesą.

Įgyvendinus projektą, t.y. rekonstravus Giedraičių ir Naujasodžio miestelių nuotekų valyklas, bus užtikrintas nuotekų išvalymas iki reikalaujamų aplinkosauginių parametrų, todėl sumažės dirvožemio, gruntinio bei paviršinio vandens tarša, pagerės aplinkos būklė.

Remiantis „Vilnis“ laikraščio inf.

kauno.diena.lt nuotr.

Vėžaičiuose – modernūs vandens valymo įrengimai

1367583797

Šių metų birželio 20 d. Vėžaičiuose oficialiai pradėjo veikti nauji vandens valymo įrengimai, aptarnausiantys šio miestelio gyventojus, prisijungusius prie centralizuoto nuotekų tvarkymo tinklo. Tai dalis dabar jau užbaigto Vėžaičių-Kretingalės vandentvarkos projekto, kurio bendra vertė – 14 milijonų litų.

Projekto vykdymas buvo padalytas į tris etapus, Vėžaičių nuotekų valymo centro įrengimas – paskutinioji darbų dalis. Projekto rangovai – UAB „EKO-L“, kurių kartu su partneriais UAB „Kvedarsta“ pastatytuose įrenginiuose naudojamos modernios čekų vandens valymo technologijos.

Pasak „EKO-L“ generalinio direktoriaus I. Liutiko, suprojektuotos ir pastatytos dvi analogiškos technologijos nuotekų valymo linijos, kurios gali veikti tiek kartu, tiek atskirai. Projekte pritaikyta pažangi UFBF technologija. Tai pirma tokio tipo valykla Klaipėdos rajone, antrą dar šiemet planuojama pastatyti ir Endriejave.

Visa valyklos veikla stebima vietoje, tačiau duomenys siunčiami į UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir Brno miestą Čekijoje, iš kurio valdomos pagrindinės įrengimų funkcijos.

Kaip I. Liutikas akcentavo, Brno technologai gali stebėti ir reikalui esant koreguoti valyklos technologinius procesus. Ateityje numatoma duomenis taip pat siųsti ir į AB „Klaipėdos vanduo“ dispečerinę.

Pasak „EKO-L“ generalinio direktoriaus, stabilizuotas dumblas neskleidžia nemalonaus kvapo, dėl to lengviau ir gyventojams – ankstesniuose valymo įrenginiuose susikaupusio rūgstančio dumblo smarvė riesdavo žmonių nosis. Išvalytas geriau nei reikalauja gamtosaugininkų reikalavimai, vanduo bus išleidžiamas į Skinijos upelį.

Reiktų pabrėžti, jog Vėžaičių vandens valymo įrengimų projekto vertė – 4,6 mln. litų, darbai finansuoti ne tik Europos Sąjungos lėšomis – prisidėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

Remiantis laikraščio „Vakarų ekspresas" inf.

jurko.net nuotr.

Širvintų kaime – vandentvarkos darbų pabaigtuvės

1367583725

Širvintų kaime tvyro pabaigtuvių nuotaikos. Gyventojai laukia naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbų finišo, kuris turėtų įvykti jau liepos viduryje, kai bus sutvarkytas gerbūvis. Pasak statybininkų, dalis gyventojų jau ėmė tvarkytis prisijungimo dokumentus, kad kai tik vandentvarkos sistema pradės veikti, jie galėtų naudotis švariu vandeniu bei modernia kanalizacija.

Darbai Širvintų kaime yra plataus masto projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime“ dalis. Bendra projekto vertė siekia per 14,7 mln. litų, kurių didžioji dalis skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šių metų pabaigoje užbaigus visus suplanuotus darbus, centralizuotomis komunikacijomis galės naudotis apie tūkstantis rajono gyventojų.

„Vertinant projekto darbus, sparčiausiai judame Širvintų kaime, kur beliko užbaigti gerbūvio darbus: sutvarkyti gatves, šaligatvius, juos išasfaltuoti, išgražinti visą aplinką. Žodžiu, paliksime vaizdą tokį, koks buvo prieš tai. Skirtumas tik tas, kad po žeme bus vandentiekis ir kanalizacija – buitiniai patogumai gyventojams. Planuojame, kad statybininkai iš kaimo pasitrauks jau liepos viduryje“, - sakė darbus vykdančios UAB „Utenos melioracija“ darbų vadovas Tomas Kelevišius.

Jo teigimu, viso Širvintų kaime buvo nutiesta apie 6,4 km naujų vandentiekio tinklų ir 7,6 km nuotekų tinklų, taip pat pastatytos visos suplanuotos siurblinės. Šiuo metu kaime dar pluša 35 specialistų komanda, pasitelkusi ekskavatorius, krautuvus, pradūrimo techniką.

„Mano žiniomis, nors darbų dar nepabaigėme, prie tinklų pradėjo jungtis vietos gyventojai. Tikimės, jog pabaigus projektą, jų skaičius ims sparčiai augti“, - sakė T. Kelevišius.

Širvintų miestelyje, projekto rangovų tvirtinimu, vandentvarkos projektas taip pat krypsta link pabaigos. „Liko pakloti vos vieną kilometrą trasų ir įrengti paskutinę iš šešių siurblinių. Tuomet ir miestelyje galėsimės imtis gerbūvio darbų“, - pranešė UAB „Utenos melioracija“ darbų vadovas.

Širvintose iš viso bus paklota apie 4,6 km vandentiekio ir 5 km naujų nuotekų tinklų. Paraleliai darbai vyksta ir Kervavėje, tiesa, čia jų spartą mažina objektyvios aplinkybės. „Kernavė – specifinis istorinis miestelis, tad trąsų tiesimas kol kas yra užstrigęs dėl archeologinių tyrinėjimų. Dar nežinome, kiek laiko jie tęsis. Tačiau darbai vyksta būsimojoje Kernavės nuotekų valykloje“, - pasakojo T. Kelevišius.

Užbaigus suplanuotus vandentvarkos projekto darbus, moderniais buitiniais patogumais galės naudotis daugiau kaip 900 žmonių. UAB „Širvintų vandenys“ duomenimis, šiuo metu rajone centralizuotu vandentiekiu naudojasi vos apie 60 proc. gyventojų, o centralizuota nuotekų sistema ženkliai mažiau.

Remiantis grynas.lt inf.

grynas.lt nuotr.

Įgyvendinamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Panevėžio rajone (Upytėje)“

1367583696

VšĮ Velžio komunalinis ūkis ir toliau sėkmingai įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Panevėžio rajone (Upytėje)“. Šio projekto įgyvendinimo tikslas – viešai tiekiamo tinkamos kokybės geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugų išplėtimas Upytės gyvenvietėje, bei nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija.

Nuo projekto įgyvendinimo pradžios Panevėžio rajono Upytės gyvenvietėse sėkmingai vykdomi vandentvarkos ir nuotekų infrastruktūros plėtros darbai. Projekto įgyvendinimo metu buvo numatyta rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius, pastatyti naujus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus. Iš viso buvo planuota nutiesti 3,38 km naujų vandentiekio tinklų ir 3,58 km naujų nuotekų tinklų.

Šiuo metu jau baigiami tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai numatytose Darbininkų, Miško, Linininkų gatvėse, iki rugpjūčio mėnesio taip pat planuojami baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbus Šermukšnių ir Liaudies gatvėse. Šiuo metu jau yra pastatytos nuotekų siurblinės, baigiami tiesti slėginiai nuotekų tinklai. Artimiausiu metu numatoma naujai projektuojamų vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Upytės kaime, nuotekų valymo įrenginių techninio pastato statyba, technologinės įrangos montavimas, tvoros įrengimas, aikštelių įrengimas, kelių atstatymas, aplinkos tvarkymo darbai, statybinių šiukšlių pašalinimas, NVĮ automatikos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai. Atliekant technologinės įrangos montavimą ir paleidimo derinimo darbus, bus atliekamas ir būsimų eksploatacijos darbuotojų mokymas.

Už projekto įgyvendinimą ir jo metu sukurtą turtą yra atsakinga Panevėžio rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė VšĮ Velžio komunalinis ūkis, kuri su jungtinės veiklos partneriais UAB „Panevėžio melioracija“ ir UAB „Nodama“ 2011 m. vasario mėn. 25 d. pasirašė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Panevėžio rajone (Upytėje)“ rangos sutartį, kurios vertė 2,47 mln. litų. Darbus rangovas numato pabaigti iki 2012 m. rugsėjo 28 dienos. Visą projektą numatyta baigti įgyvendinti 2013 m. liepos mėnesį.

Išplėtota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos bei sveikatos reikalavimus leis užtikrinti Panevėžio rajono Upytės gyventojams kokybišką geriamo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Taip pat sumažės neigiamas poveikis požeminiams ir atviriems vandens telkiniams, projekto uždavinius įgyvendinus bus prisidėta prie visuotinės gerovės užtikrinimo. Iš viso numatyta, jog prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungs 274 gyventojai, o prie vandens tinklų – 188.

Dera pabrėžti, jog parama projektui skiriama pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Didžioji dalis projekto lėšų – 2,29 mln. litų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų, kita dalis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Panevėžio rajono savivaldybės arba projekto vykdytojo lėšų.

Remiantis „Sekundė" laikraščio inf.

vv.lt nuotr.

Palangos paplūdimiai – neregėto pločio

1367583661

Tuos, kurie šią vasarą apsilankys Palangoje, maloniai nustebins ne tik gerokai paplatėjęs paplūdimys, bet ir puikios kokybės smėlis. Jau dabar kalbama, kad tokių gerų paplūdimių Palangoje dar nebuvo.

Vienas pagrindinių Europos Sąjungos lėšomis remiamos Pajūrio juostos tvarkymo programos III etapo tikslų – stabilizuoti bene daugiausia rūpesčių keliantį pakrantės ruožą Palangoje – nuo Birutės kalno ligi Ražės upelio.

Ši problema sprendžiama krantą papildomai „maitinant“ iš Juodkrantės – Preilos šiaurinio poligono vežamu smėliu. 2011 m. daugiau kaip 2 kilometrų ilgio kranto ruože buvo suformuotas 70 m paplūdimys, o apsauginio paplūdimio kopagūbrio papėdėje pasiektas 280 cm paplūdimio aukštis. Šiemet pavasarį Birutės kalno ir Ražės upelio kranto ruože iš Juodkrantės – Preilos šiaurinio poligono atvežta ir paskleista 292 tūkst. kubinių metrų smėlio, šiauriniame nuo Palangos tilto kranto ruože – 64 tūkst. kubinių metrų, pietiniame nuo Palangos tilto kranto ruože – 228 tūkst. kubinių metrų.

Šios programos įgyvendinimo metu iš viso atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tai leido išlyginti 2380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę. Kaip ateityje bus saugomi pajūrio juostos krantai, turėtų būti numatyta naujam etapui skirtoje Pajūrio juostos tvarkymo programoje, kurią LR aplinkos ministerija planuoja parengti 2014 metais.

Klaipėdos universiteto profesorius R. Žaromskis akcentavo, jog pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu geresnių paplūdimių Baltijos regione nėra. Palyginti su 2004 metais, kai kurorto paplūdimiai dėl uraganų ir kitų gamtos veiksmų įtakos buvo itin prastos būklės, sausumos plotas dviejų kilometrų Palangos paplūdimio ruože padidėjo maždaug 20 hektarų. Palyginti su 2008 metais – apie 12 hektarų. Tiek padidintame paplūdimyje papildomai gali įsikurti apie 12 tūkst. poilsiautojų. Mokslininkai taip pat apskaičiavo, kad kiekvienas litas, išleistas Palangos paplūdimiams tvarkyti, miestui duoda papildomą maždaug 10 litų naudą.

Projektą „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“ vykdo LR aplinkos ministerija. Projekto pagrindinis bendras tikslas - pristabdyti intensyvius Baltijos jūros kranto erozijos procesus, išsaugoti ir sustiprinti Lietuvos pajūrio paplūdimius ir apsaugoti paplūdimio kopagūbrį. Jis yra vykdomas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Pajūrio tvarkymas“ veiklą „Paplūdimio ar priekrantės sąnašų papildymas atvežtiniu smėliu“. Projektas glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos politika, strateginiais dokumentais bei direktyvomis.

Remiantis ekonomika.lt inf.

lrytas.lt nuotr.

Įgyvendintas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas Lazdijų rajone

1367583626

Šių metų birželio 22 d. baigtas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Lazdijų rajone“ įgyvendinimas.

Įgyvendinant projektą sėkmingai įvykdytos keturios rangos sutartys: „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lazdijuose ir Veisiejuose“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lazdijuose“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Veisiejuose“ ir „Veisiejų nuotekų valyklos rekonstrukcija“. Šių rangos sutarčių metu Lazdijuose ir Veisiejuose iš viso nutiesta 9,79 km naujų nuotekų ir 8,26 km naujų vandentiekio tinklų bei rekonstruoti Veisiejų nuotekų valymo įrenginiai. Planuojama, kad prie vandentiekio tinklų bus suteikta galimybė prisijungti apie 857, prie nuotekų tinklų – apie 1070 gyventojams. Šiuo metu prie naujų nuotekų tinklų jau prijungti 399, prie naujų vandentiekio tinklų – 297 gyventojai.

Projektas bendrai finansuotas ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir pareiškėjo lėšomis. Projekto įgyvendinimui skirta 11,4 mln. litų, iš kurių virš 9 mln. litų - ES struktūrinių fondų, virš 1 mln. litų – valstybės biudžeto lėšos.

Įgyvendinant šį projektą buvo rekonstruoti nuotekų valymo įrengimai ir įrengti nauji nuotekų tinklai. Tokiu būdu prisidėta prie vandens telkinių taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklės gerinimo. Taip pat įrengus naujus vandentiekio tinklus buvo modernizuota ir išplėsta geriamojo vandens viešojo tiekimo tinklo infrastruktūra bei sudarytos palankios sąlygos vartotojams tiekti sveiką ir švarų vandenį. Be to, padidėjo centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas.

fajrisaputra.com nuotr.

Vandentvarkos projektas jau įpusėjo - matyti akivaizdūs rezultatai

1367583600

Sėkmingai įgyvendinamas Europos Sąjungos investicijų projektas Vilniaus regiono gyventojams suteiks galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Žmonės galės vartoti švarų ir sveiką vandenį bei užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį nuotekų tvarkymą.

Kitąmet, užbaigus įgyvendinti iš dalies ES finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“, tokia galimybe galės pasinaudoti net virš 11 tūkst. gyventojų iš vienuolikos gyvenviečių. Pavilnio, Grigiškių, Kairėnų, Buivydiškių, Santariškių, Visorių, Salininkų, Bendorių, Ažubalių, Klevinės ir Rasteniškių gyvenvietėse darbai vykdomi pagal septynias rangos sutartis. Šiuo metu Grigiškių bei Kairėnų – Galgių gyventojai jau kviečiami jungtis prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šiose gyvenvietėse tinklų tiesimo darbai jau baigti.

UAB „Žemda“ Grigiškėse darbus baigė jau šių metų vasario mėnesį. Įgyvendinant darbų sutartį, nutiesta 4,3 km naujų vandentiekio ir 5,5 km naujų nuotekų tinklų, pastatytos 4 naujos nuotekų siurblinės. Kairėnuose – Galgiuose darbavęsi rangovai iki šių metų birželio mėn. nutiesė virš 5 km naujų vandentiekio tinklų, 7,7 km naujų nuotekų tinklų, pastatė 4 naujas nuotekų siurblines.

Sparčiai prie pabaigos artėja statybos darbai Pavilnyje, Avižienių seniūnijoje bei Santariškių, Visorių gyvenamuosiuose kvartaluose. Vykdant pasirašytą rangos darbų sutartį dėl vandentiekio tinklų ir nuotekų tinklų statybos Pavilnio gyvenvietėje, šiuo metu jau nutiesta 98 proc. visų numatytų nutiesti tinklų: 1,5 km vandentiekio ir 10 km nuotekų tinklų, sumontuotos visos 4 naujos nuotekų siurblinės. Liko nutiesti tik apie 300 m tinklų ir užbaigti aplinkos tvarkymo darbus.

Tuo tarpu pagal dar vieną prieš porą metų pasirašytą rangos darbų sutartį Santariškėse ir Visorių g., jau atlikta 95 proc. visų darbų ir šiuo metu Noralgiškių gatvėje baigiamos įrenginėti paskutinės nuotekų ir vandentiekio tinklų atšakos iki sklypų ribos. Objekte jau vyksta aplinkos tvarkymo darbai, aplink įrengtas nuotekų siurblines įrenginėjamos aikštelės. Rangovas atstatyti kelkraščių ir kelių dangą, bei užsėti veją planuoja iki šių metų rugpjūčio 1 d. Iš viso įgyvendinus pastarąją sutartį bus nutiesta 4,34 km naujų vandentiekio ir 4,33 km naujų nuotekų tinklų, renovuota apie 3,72 km vandentiekio tinklų ir 4 km nuotekų tinklų, pastatytos 2 naujos nuotekų siurblinės.

Prie pabaigos artėja ir Avižienių seniūnijoje atliekami darbai. Jau nutiesta 94,5 proc. visų tinklų - 5,3 km vandentiekio ir 6,2 km nuotekų tinklų. Rangovui liko pabaigti tiesti tinklus ir sumontuoti 3 naujas nuotekų siurblines, tada bus pradėti atstatomieji darbai.

Pagal šeštąją 2011 m. lapkritį pasirašytą sutartį - „Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“ darbai vykdomi 4 etapais (gatvės, kuriose bus vykdomi darbai pateiktos lentelėje) ir planuojama nutiesti 7,2 km naujų vandentiekio, 11,1 km naujų nuotekų tinklų, renovuoti apie 0,1 km vandentiekio tinklų, pastatyti 2 naujas nuotekų siurblines bei renovuoti 2 nuotekų siurblines.

Statybos darbai pavasarį ir vasarą vyksta sparčiai, todėl šiuo metu Salininkuose vykdomas jau antrasis darbų etapas - klojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengiami vandentiekio ir nuotekų šuliniai, gaisriniai hidrantai, klojamos atšakos iki gyventojų sklypų Karaliaus šulinio, Asavos, Versekos ir Šalčios gatvėse. Šiuo metu jau paklota apie 20 proc. numatytų nutiesti tinklų: apie 714 m vandentiekio ir apie 3 km nuotekų tinklų.

Iki kitų metų sausio Buivydiškėse planuojama nutiesti 4,3 km naujų vandentiekio ir 4,6 km naujų nuotekų tinklų, pastatyti 3 naujas nuotekų siurblines. Darbai bus atliekami net vienuolikoje gatvių: Smalinės, Ąžuolų, Parko, Buivydiškių, Sidaronių, Klinikų, Beržų, Rapalionio bei Pilaitės Sodų 4-oje, 6–oje ir 8–oje gatvėse. Prie centralizuotų komunikacijų galės prisijungti 1500 Buivydiškių gyventojų. Šiuo metu jau baigti paruošiamieji statybos darbai ir pradėtas tinklų tiesimas Parko ir Pilaitės sodų 6–oje gatvėse. Iki projekto įgyvendinimo Buivydiškių gyvenvietėje vanduo buvo tiekiamas iš vietinio gręžinio ir, dėl vamzdynų susidėvėjimo, buvo labai prastos kokybės.

Reiktų pabrėžti, jog vanduo yra labai svarbus, nuo jo priklauso žmogaus savijauta ir gyvenamosios aplinkos kokybė. Todėl ES lėšomis finansuojamo vandentvarkos projekto įgyvendinimas siejamas su aplinkos apsauga ir žmonių sveikata. Įgyvendinus projektą pagerės tiekiamo vandens kokybė, bus sumažintas gruntinio ir paviršinio vandens užterštumas.

Remiantis „Vilniaus diena" laikraščio inf.

Laikraščio „Vilniaus diena" nuotr.

Suvalkijos miškai praturtėjo lūšių

1367583578

Praėjusį ketvirtadienį į Kazlų Rūdos mišką buvo paleista lūšių porelė. Šios į Raudonąją knygą įrašytos laukinės katės į kaimyninę savivaldybę atkeliavo iš Kurtuvėnuose esančio lūšių veisėjo Petro Adeikio voljero. Gamtininkų manymu, Lietuvoje tėra likę mažiau nei šimtas lūšių, LR aplinkos ministerija inicijavo projektą, kurio metu už Europos Sąjungos lėšas planuojama sustiprinti ir pagausinti lūšių bei taip pat nykstančių didžiųjų apuokų papuliacijas šalyje.

P. Adeikis pabrėžė, jog paleisti į laisvę lūšiukus ruošė nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Atskyręs nuo tėvų jauniklių porelę augino atskirame voljere, kur sąlygos panašios į gamtos. Čia lūšiukai mokėsi medžioti.

Lemtingąją jų paleidimo į laisvę dieną jos užmigdytos, sugautos ir saugiai išvežtos į mišką, kur nuo šiol gyvens laisvai. P. Adeikis sako jaučiasi padaręs didžiulį ir gerą darbą gamtai - grąžino Lietuvos miškams jų puošmeną.

Pasak lūšių veisėjo šios, apie 15 kilogramų sveriančios miškų katės nekelia jokios grėsmės nei žmonėms, nei ūkiams. Baikščios lūšys nepuldinėja žmonių, neina į sodybas. Įprastas jų maistas - smulkūs žolėdžiai.

Kad Lietuvos miškuose lūšys veistųsi pagal gamtos dėsnius, gyvūnų laisvėje reikia apie pusantro šimto. Tuo tarpu Lietuvoje dėl žmogaus veiklos, dažniausiai dėl brakonieriavimo, šių gyvūnų šiuo metu išlikę apie keturiasdešimt ir tai tik entuziastų dėka. Latvijoje lūšių yra gerokai daugiau. Tikimasi, kad Lietuvos lūšių populiaciją užklystančios ,,kaimynės‘‘ taip pat pagausins.

Pastaraisiais metais mūsų šalyje į laisvę paleistos tik aštuonios, specialiai šiam tikslui gamtiniuose voljeruose augintos, lūšys. Šioms lūšims uždėti specialūs antkakliai, kurie per atstumą teiks duomenis apie lūšių migraciją ir net jų sveikatą.

Šiuo metu LR aplinkos ministerija bendradarbiauja su keturiais lūšių ir penkiais didžiųjų apuokų veislynais. Keturiolikai lūšių ir kelioms dešimtims didžiųjų apuokų išsaugoti skirta beveik 4 mln. litų. ES remiamas projektas „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“ ypač prisideda prie Lietuvos miškų įvairovės išsaugojimo ir puoselėjimo. Gamtos pusiausvyros atstatymą skatina ir ES gamtininkai.

Video siužetą apie tai rasite čia:

http://www.grynas.lt/aplinka/lietuvos-miskai-praturtejo-lusiu.d?id=58978337

Remiantis laikraščio „Valsčius“ ir www.grynas.lt inf.

grynas.lt nuotr.

Kauno botanikos sode – Sosnovskio barščių naikinimo pamoka

1367583489

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo darbuotojai šį antradienį pristatė efektyviausius būdus kovoti su vienu pavojingiausių Lietuvoje invazinių augalų – Sosnovskio barščiu. Šalia augalų nuodijimo chemikalais ir šaknų naikinimo, pasiūlytas būdas dengti augalus plėvele.

Visuomenės informavimo akcijos metu botanikos sodo darbuotojai pristatė skirtingus būdus, kuriuos patys išbandė kovodami su augalu sodo teritorijoje. Barščiais apaugusios teritorijos dengimas juoda polietilenine plėvele ankstyvą pavasarį, anot botanikos sodo direktorės V. Mildažienės, sėkmingai padeda išnaikinti net ir tankius augalų sąžalynus.

Su augalu taip pat kovojama giluminiu arimu vėliau išrenkant šaknis arba iškasant bei pakertant jo šaknis. Taip pat Sosnovskio barščiai naikinami purškiant juos herbicidais. Tačiau naikinant augalus šiais būdais, procedūras kartoti reikia po kelis kartus ir tai gali trukti ne vienerius metus. Be to, herbicidų naudoti negalima prie vandens telkinių, o arimas yra neįmanomas šlaituose.

„Nušienautų arba dygstančių augalų dengimas plėvele yra naujas, neseniai suomiai jį išgarsino. Žinoma, pridengus augalas neturi galimybių augti ir iššunta, bet turi prabėgti du trys metai. Tačiau tai dar neapsaugo mūsų nuo Sosnovskio barščio proveržio, nes žemėje yra labai daug sėklų, kurios gali būti daigios 3, 5 ar net 7 metus“, – sakė LR aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas S. Paltanavičius.

Dėl šios priežasties, jo teigimu, galimas tik kompleksinis augalų reguliavimo būdas, taikant visus minėtus jų naikinimo būdus.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas vykdytojui, naikinsiančiam Sosnovskio barščius trisdešimtyje tankiausių sąžalynų ir saugomų teritorijų – tam Lietuvai skirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Kitose teritorijose augalai naikinami kiekvienos savivaldybės nuožiūra. V.Mildažienės teigimu, naikindama Sosnovskio barščius Lietuva smarkiai atsilieka nuo kaimynų latvių, lenkų ir baltarusių. Specialistų nuomone, labai svarbu, kad iniciatyvos imtųsi ir patys gyventojai.

Plačialapiai Sosnovskio barščiai pasižymi ne tik ypatingu gajumu ir išplitimu, bet ir ypatingu pavojingumu sveikatai. „Jo sultys sukelia nudegimus, netgi einant pro tą vietą, kur jų yra daug, žmones gali išberti pūslėm arba prasidėti alergija, o jie net nežinos, nuo ko. O jeigu netyčia prisilieti, tai jau rimtas nudegimas – 4 laipsnio, pūslė didžiausia ir negyja pusę metų“, – akcentavo V.Mildažienė.

Sosnovskio barščio sultys veikia kaip ypač stipri rūgštis, o įkvėptos jo žiedadulkės gali sukelti apsinuodijimo jausmą. Kenksmingos augalo medžiagos gali būti net mirtinos. Lietuvoje Sosnovskio barštis gali išaugti iki 5 metrų aukščio.

Remiantis www.kauno.diena.lt inf.

aleksotas.kaunas.lt nuotr.

Priimtas sprendimas dėl 11 projektų finansavimo ES lėšomis

1367583470

Šių metų birželio mėn. 27 d. įvyko Lietuvos 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ projektų atrankos komiteto posėdis, kurio metu buvo nuspręsta finansuoti 11 projektų.

Taip pat buvo nuspręsta aplinkos ministrui rekomenduoti projektą „Eko.Mokykla.LT – Aplinkos išteklių tausojimo ir atsakingo elgesio iniciatyva Lietuvos švietimo sistemoje“. Jį nuspręsta įtraukti į rezervinį projektų, kuriems numatoma skirti sutaupytas arba kvietime numatytas ir nepanaudotas lėšas, sąrašą.

2012 m. gegužės 21 d. buvo priimtas Aplinkos projektų valdymo agentūros sprendimas dėl 13-os paraiškų tinkamumo finansuoti. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis LR aplinkos ministro 2011 m. spalio 15 d. įsakymu „Dėl VP3-1.4-AM-09-K priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2 patvirtinimo“.

Dera priminti, jog konkursinio priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis galiojo iki šių metų sausio 16 d. Viso buvo gautos 46 paraiškos. Viso prašoma Europos regioninio plėtros fondo lėšų suma sudarė 10,3 mln. litų, bendra projektų vertė – 10,8 mln. litų.

Minėtosios priemonės pagrindinis tikslas - užtikrinti veiksmingą visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos būklės ir kitais su aplinka susijusiais klausimais. Taip pat sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos bei darnaus vystymosi politiką. Tokiu būdu skatinant visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą. Remiamos veiklos - visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką, jos būklę Lietuvoje ir išsaugojimą priemonių įgyvendinimas. Galimi pareiškėjai - nevyriausybinės organizacijos, t.y., asociacijos, labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti vadovaujantis Asociacijų, Viešųjų įstaigų arba Labdaros ir paramos fondų įstatymais, kurių valdyme nedalyvauja valstybės ar savivaldybės institucijos. Projektams planuojama skirti ne mažiau kaip 2,8 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Detalesnę informaciją apie paraiškas, kurioms buvo nuspręsta skirti finansavimą iš Europos regionio plėtros fondo lėšų, rasite čia >>>

mozartakademie.org nuotr.

Įsigaliojo pirkimo dokumentų reikalavimų pakeitimas

1367583443

Informuojame vandentvarkos ir atliekų tvarkymo projektų vykdytojus, kad nuo šių metų birželio 26 d. įsigaliojo Agentūros patvirtintų darbų (pagal FIDIC „Geltonąją“ ir „Raudonąją“ knygas) pirkimo dokumentų reikalavimų pakeitimas. Šiuo pakeitimu buvo papildytas minėtų pirkimo dokumentų I skyriaus („Konkurso sąlygos“) lentelės 1.2.1. punktas.

Praplatėję Palangos paplūdimiai – daugiau poilsiautojų, saugesnės kopos

1367583401

Tie, kurie šiemet jau buvo nuvykę bent kelioms dienoms pailsėti į pajūrį ir lankėsi Palangoje, nepaneigs, kad centrinis miesto paplūdimys atrodo kaip niekada įspūdingai: praplatėjęs bei paaukštėjęs. Tokiu pliažas tapo pastarąjį „pamaitinus” maždaug 424 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Įgyvendinant ES remiamą projektą „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“, taip pat atlikti apsauginio kopagūbrio Melnragėje ir Nidoje apželdinimo darbai - buvo sutvarkytas 10 hektarų kopagūbrio plotas. Melnragėje 8 hektarai apsodinti raukšlėtalapio erškėčio sodinukais ir karklų kuoliukais, o Nidoje - 2 hektarai šakniastiebiais žoliniais augalais: pajūrinėmis smiltlendrėmis ir smiltyninėmis rugiaveidėmis.

„Remiantis moksliniais istoriniais šaltiniais, tokių paplūdimių, kokie yra dabar, Palangoje nebuvo jau daugiau kaip 100 metų. Palangos centrinis paplūdimys vien per šiuos metus padidėjo 12 hektarų, pliažų ruožas nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio žiočių vietomis praplatėjo iki 120 metrų“, - tvirtino LR aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus L. Budrio.

Reiktų pabrėžti, jog yra atliekamas ir aplinkos monitoringas. „Aplinkos monitoringą atliekantys Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto darbuotojai stebi gamtos kokybės pokyčius smėlio kasimo vietose ir tvarkomame kranto ruože. Be to, instituto specialistai kontroliavo, kaip buvo kasamas bei paskleidžiamas smėlis", - pabrėžė Klaipėdos apskrities viršininkas V. Rinkevičius.

Aplinkos monitoringas bus tęsiamas iki birželio pabaigos. Tuomet bus paskelbti jo rezultatai ir paaiškės, kokį poveikį gamtai padarė smėlio iš jūros kasimo darbai ir paplūdimių papildymas.

Projekto įgyvendinimo darbai, pradėti 2006 metais, bus baigti iki šių metų rugpjūčio 1 dienos.

www.kauno.diena.lt ir laikraščio „15min“ inf.

savaitgalis.lt nuotr.

Praplatėję Palangos paplūdimiai – daugiau poilsiautojų, saugesnės kopos

1367583401

Aplinkos monitoringas bus tęsiamas iki birželio pabaigos. Tuomet bus paskelbti jo rezultatai ir paaiškės, kokį poveikį gamtai padarė smėlio iš jūros kasimo darbai ir paplūdimių papildymas.

Projekto įgyvendinimo darbai, pradėti 2006 metais, bus baigti iki šių metų rugpjūčio 1 dienos.

www.kauno.diena.lt ir laikraščio „15min“ inf.

savaitgalis.lt nuotr.

Į regioną jau atkeliauja kompostavimo dėžės ir konteineriai

1367583359

Šiaulių rajono privačių namų gyventojams jau pradedami dalyti žaliųjų atliekų konteineriai. Kitų Šiaulių regiono rajonų nuosavų namų gyventojai privačiose valdose kompostavimo dėžes arba konteinerius žaliosioms atliekoms gaus artimiausiais mėnesiais. Konteinerius arba kompostavimo dėžes gyventojams nemokamai dalija Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC).

Dalis Šiaulių rajono gyventojų savo privačių namų kiemuose jau turi konteinerius žaliosioms atliekoms kaupti. Akmeniškiai naudosis tik kompostavimo dėžėmis, o kiti regiono gyventojai galės pasirinkti naudotis konteineriais ar kompostavimo dėžėmis.

Įgyvendinant projektą „Šiaulių regiono komunalinių atliekų sistemos plėtra“ visam Šiaulių regionui bus nupirkti 38 tūkst. žaliųjų atliekų konteinerių ir kompostavimo dėžių.

Kompostavimo dėžės, kuriose privačių valdų gyventojai galės kompostuoti atliekas, yra 600 litrų talpos. Konteineriai bioskaidžioms atliekoms yra 140 arba 240 litrų talpos. Kompostavimo dėžės ar konteineriai nebus dalijami gyvenvietėms, kur yra mažiau nei šimtas privačių namų.

Pasirinkus kompostavimo dėžes gyventojams nauda bus keleriopa – jiems ateityje gali būti taikoma mažesnė rinkliava bei suteikiama galimybė pasigaminti natūralių trąšų. Verta akcentuoti, jog jei gyventojai nenorės kompostuoti atliekų ir naudosis specialiais konteineriais, už išvežamas atliekas mokės nustatyto dydžio mokestį.

Surinktos atliekos iš žaliųjų atliekų konteinerių keliaus į kiekviename regiono rajone įrengtas kompostavimo aikšteles, o Kelmės rajone žaliosios atliekos bus kompostuojamos kartu su nuotėkų dumblu. Nesvarbu, ką pasirinks gyventojas – konteinerį, kompostavimo dėžę ar visiškai atsisakys žaliųjų atliekų surinkimo priemonės – mišrios komunalinės atliekos toje vietovėje bus išvežamos rečiau.

ŠRATC įgyvendinamas projektas „Šiaulių regiono komunalinių atliekų sistemos plėtra“ regionui labai reikšmingas. Projektu tikimasi pasiekti, kad 2013 metais į sąvartyną atkeliautų dvigubai mažiau bioskaidžių atliekų nei yra dabar. Atliekos, kurias galima perdirbti ar kompostuoti, sąvartyno pasiekti neturi.

Be abejonės, konteineriai ir kompostavimo dėžės atliekų, atvežamų į sąvartyną, kiekio visiškai nesumažins. Antrojo etapo metu, kad sumažėtų atliekų šalinimas sąvartyne, Aukštrakiuose esančiame nepavojingų atliekų sąvartyne bus pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai – mišrių atliekų rūšiavimo gamykla.

Prioritetas skiriamas pirminiam rūšiavimui, gyventojai bus skatinami atliekas rūšiuoti ir į konteinerius išmesti tik tai, kas netinkama perdirbti.

Reiktų pabrėžti, jog dėl konteinerių ir kompostavimo dėžių dalijimo visą reikiamą informaciją galima rasti internetiniame tinklalapyje www.sratc.lt.

Remiantis laikraščio „Šiaulių kraštas" inf.

delfi.lt nuotr.

ekologija.blogas.lt nuotr.

Nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai Sasnavoje

1367583338

Šių metų birželio 27 d. statybos užbaigimo komisija patvirtino, kad rangos sutarties „Sasnavos gyvenvietėje vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje (Sasnavoje, Igliaukoje, Liudvinave)“ darbai baigti.

Planuota darbų pabaiga šių metų rugpjūčio 18 d., tačiau UAB „Sumeda“ vykdyti statybos darbai sėkmingai baigti anksčiau. Vykdant darbus pagal minėtą sutartį nutiesta 1,73 km naujų nuotekų ir 0,77 km naujų vandentiekio tinklų. Sudaryta galimybė prie nuotekų tinklų prijungti 115, prie vandentiekio – 50 gyventojų.

Įgyvendinant projektą taip pat vykdomos „Vandentiekio ir nuotekų tinklai ir nuotekų siurblinės Liudvinave“ ir „Sasnavos, Igliaukos, ir Liudvinavo nuotekų valymo įrenginių statyba“ rangos sutartys. Projekto, kuris bendrai finansuojamas 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos, LR biudžeto ir projekto vykdytojo (UAB „Sūduvos vandenys“) bei partnerio (Marijampolės savivaldybės administracijos) lėšomis, bendras biudžetas yra 6,4 mln. litų.

Projekto įgyvendinimo metu, tiesiami nauji nuotekų tinklai ir sudaromos galimybės gyventojams naudotis centralizuotomis sistemomis. Tokiu būdu siekiama mažinti buitinių ir pramoninių nuotekų keliamą taršą, patenkančią į Nemuno vidurupio baseino hidrologinį upių tinklą, dirvožemį, gruntinius ir požeminius vandenis.

iq.lt nuotr.

Kėdainiuose – spartesni dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbai

1367583318

Kėdainių rajone vykstančios modernių dumblo apdorojimo įrenginių statybos įgauna pagreitį. Nors, pasak projekto vykdytojų, vis dar atsiliekama nuo grafiko, jau atlikta nemažai svarbių darbų – baigtos dumblo persiurbimo, tankinimo ir sausinimo mazgo bei vietinių nuotekų siurblinės statybos, sparčiai kyla dumblo apdorojimo pastatas.

Anot UAB „Kėdainių vandenys“ vadovo K. Vaitkevičiaus, darbai statybvietėse Kėdainiuose ir Josvainiuose po truputį įsibėgėja, nors tempai dar nėra tokie, kokių norėtųsi. Rangovai įsipareigojo pateikti naują darbų grafiką, kurio bus laikomasi. Žinant šio projekto ekonominę ir ekologinę svarbą rajonui, yra tikima, kad visuomenė naujų dumblo apdorojimo įrenginių sulauks laiku.

Šiuo metu bene didžiausią rūpestį kelia dumblo džiovinimo įrangos tiekimo klausimas. Anot UAB „Kėdainių vandenys“ vadovo, jei reikalingų pastatų ir tinklų statybos darbai pajudėjo gana sparčiai, tai su pagrindinės įrangos tiekimu iškilo keblumų, jos tiekimas vėluoja. Kadangi džiovinimo įranga yra ypač svarbi šiam projektui, rangovus įpareigojome imtis visų priemonių, jog tiekėjai įvykdytų savo prievoles.

Projekto „Kėdainių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ darbus atlieka jungtinė kelių įmonių darbuotojų grupė. Projekto vykdymo sutartis buvo pasirašyta 2010 m. gruodį. Iki 2012 m. pabaigos bus atlikta darbų už 22,8 mln. litų. Didžioji dalis lėšų skirta iš 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos.

Projekto metu bus pastatyti Kėdainių dumblo apdorojimo įrenginiai, kurių pajėgumas sieks 4 250 kg dumblo sausos medžiagos per parą. Kėdainių nuotekų valykloje statomi bendri dumblo mechaninio tankinimo ir sausinimo, pūdymo ir džiovinimo įrenginiai, o Kėdainių ir Josvainių nuotekų valyklose – gravitaciniai šių nuotekų valyklų dumblo tankintuvai.

Rangovų atstovų tvirtinimu, didelė dalis projektui reikalingos infrastruktūros jau yra užbaigta arba artėja prie pabaigos. Pastatytas dumblo persiurbimo, tankinimo ir sausinimo mazgas, dumblo apdorojimo pastatas, vietinių nuotekų siurblinė, sudarytos sąlygos dujų energetinio ūkio funkcionavimui, atlikta apie 80 proc. dumblo priėmimo mazgo ir apie trečdalis dumblo pūdytuvų mazgo statybos darbų, tvarkomi inžineriniai tinklai, keliama stoginė dumblui, įrenginėjami gravitaciniai tankintuvai. Taip pat gauta dalis įrangos – separuotų nuotekų ir perteklinio dumblo siurbliai bei kogeneracinė jėgainė.

Modernios dumblo tvarkymo technologijos Kėdainių rajone leis sumažinti dumblo grėsmę orui ir dirvožemiui, užtikrins efektyvesnį žaliųjų atliekų perdirbimą.

Remiantis laikraščio „Rinkos aikštė“ ir www.grynas.lt inf.

grynas.lt nuotr.

Ukmergėje nutiesta 13,5 km vandentiekio ir nuotekų tinklų

1367583247

Šiuo metu daugelyje Lietuvos regionų, pasinaudojant Europos Sąjungos teikiama finansine parama, įgyvendinami vandentvarkos projektai, kurių metu tiesiami nauji centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Jais gyventojams užtikrinamas kokybiško ir švaraus geriamojo vandens tiekimas bei saugus nuotekų tvarkymas.

Vienas tokių projektų neseniai užbaigtas ir Ukmergėje. Čia prie centralizuotų vandentiekio tinklų suteikta galimybė prisijungti 256 gyventojams, o prie nuotekų tinklų net 368.

Pasak UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ aplinkosaugos projektų skyriaus vadovės I. Dičiutės, nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai prisidės prie žmonių gyvenimo sąlygų pagerinimo ir aplinkosaugos problemų sprendimo. „Pasitaiko, kad gyventojų įsirengiamos nuotekų surinkimo talpos dėl dėvėjimosi tampa nesandarios, tuomet nuotekos patenka į aplinką ir užteršia gruntinius ir paviršinius vandenis. Tą patį gruntinį kastinių šulinių vandenį ir naudoja centralizuoto vandentiekio neturintys gyventojai. Daroma žala ir gamtai, ir žmonių sveikatai“ – akcentavo I. Dičiutė.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ukmergėje“ tiesioginę naudą pajus Ukmergės ir Pašilės gyventojai. Minėtą projektą įgyvendina UAB „Ukmergės vandenys“ kartu su partneriu Ukmergės rajono savivaldybe.

Ukmergėje ir Pašilėje nutiesti 5,7 km naujų vandentiekio ir 7,8 km nuotekų tinklų, įrengtos 3 nuotekų perpumpavimo siurblinės. Gyventojai raginami jungtis prie miesto centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos. Projekto nauda akivaizdi. Visų pirma, švarus ir saugus sveikatai vanduo bus tiekiamas tiesiai į namus. Be to, nereikės patiems rūpintis nuotekų išvežimu. Taip pat nebeliks nemalonaus kvapo iš nuotekų kaupimo rezervuaro. Gyventojams kasdienė buitis taps žymiai patogesnė.

Remiantis UAB „Nacionalinių projektų rengimas“ inf.

am.lt nuotr.

Vilniuje pristatyti vieni moderniausių dumblo apdorojimo įrenginių Europoje

1367583205

Vilniaus miesto nuotekų valykloje pilnu pajėgumu pradeda veikti modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Naujoji dumblo apdorojimo sistema ne tik penkis kartus sumažins susikaupiančio dumblo kiekį, bet ir nuo kvapų išvaduos aplinkinių mikrorajonų gyventojus.

„Vilnius turės vienus iš pažangiausių valymo įrenginių Europoje. Galima drąsiai sakyti, kad su nemaloniais kvapais, kurie kėlė nepasitenkinimą Lazdynų ir aplinkinių rajonų gyventojams, baigta. Naudojant pažangiausią technologiją, dumblas, kuris anksčiau buvo vežamas į laukus, bus apdirbamas taip, kad iš jo liks sausa bekvapė medžiaga, tinkanti kompostui ir biokurui“, - sakė Vilniaus meras A. Zuokas.

Iki šiol Vilniuje dumblas buvo sausinamas tik mechaniniu būdu, o po to kompostuojamas šalia valyklos, po atviru dangumi esančioje aikštelėje. Nuo šiol visas dumblas bus apdorojamas moderniuose termohidrolizės įrenginiuose bei uždaruose dumblo pūdytuvuose. Galutinis dumblo apdorojimo rezultatas - bekvapės dumblo granulės, kurios yra priskiriamos biokurui, todėl galės būti deginamos, arba naudojamos žemės ūkyje, kaip vertinga mineralinė trąša.

„Pats gyvenu Pilaitės rajone ir ne tik teoriškai, bet ir praktiškai žinau, ką reiškia nemalonus dumblo skleidžiamas kvapas. Todėl džiaugiuosi kartu su aplinkinių rajonų gyventojais, kad jo nebeliko. Atrodo, kad problema išsisprendė, ir mes visi to net nepastebėjome, tačiau iš tiesų buvo atliktas didžiulis, daug investicijų reikalaujantis darbas, ko rezultatas – modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai“, - sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

„Nuotekų valykloje pastatyti termohidrolizės įrenginiai – ne tik pirmi Baltijos šalyse, bet ir vieni pirmųjų Rytų Europoje. Iš viso pasaulyje tokia technologija naudojama tik keliasdešimtyje nuotekų valyklų. Džiugu, kad lygiuojamės į tokias šalis kaip JAV, Australija, Norvegija ar Didžioji Britanija“ – akcentavo UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis.

Visas dumblo apdorojimo procesas vyksta keliais etapais. Pirmiausia dumblas sutankinamas, vėliau specialiame rezervuare kaitinamas iki 100 laipsnių. Tada jis patenka į penkis reaktorius, kuriuose maždaug pusvalandį kaitinamas iki 160 laipsnių, kol jame nebelieka kenksmingų medžiagų. Vėliau dumblas atsiduria pūdytuvuose, po to nusausinamas centrifugose ir išdžiovinamas pastatytoje dumblo džiovykloje. Nuo šiol po dumblo džiovinimo įrenginių lieka tik 43 m³/parą išdžiovinto dumblo, vietoje 160-200 m³/parą šiuo metu susidarančio dumblo.

Dumblo pūdymo proceso metu susidariusios biodujos naudojamos kombinuotoje šilumos ir elektros gamybos jėgainėje. Dalis šiluminės energijos panaudojama dumblo apdorojimo technologiniam procesui, todėl taip sukurtas uždaras dumblo apdorojimo ratas.

Taip pat numatoma, kad per metus bus pagaminama 16 mln. kWh elektros energijos ir 19 mln. kWh šiluminės energijos, kas leis bendrovei kasmet maždaug 2 milijonais litų suamžinti kaštus.

Vilniaus nuotekų valykloje per metus yra išvaloma apie 41 mln. kubinių metrų nuotekų. Valykloje kasdien susidaro apie 200 tonų nuotekų dumblo, kuris anksčiau buvo vežamas į Kariotiškių sąvartyną ar į laukus. Ateityje šis kiekis sumažės net 4 kartus. Be to, į Nerį išleidžiamas 97 proc. išvalytas vanduo.

Dumblo apdorojimo įrenginiai pradėti statyti 2008 m. pabaigoje. Dar iki 2013 m. liepos įrenginių eksploataciją vykdys darbų rangovas Vokietijos bendrovė „WTE Wassertechnik“. Iš viso projektui buvo skirta apie 176 mln. litų. (didžioji dalis – ES lėšos), tačiau gerai administruojant projektą, pavyko sutaupyti apie 20 mln. litų.

Remiantis UAB „Vilniaus vandenys“ inf.

vilnius.lt nuotr.

Rudenį planuojama baigti dumblo apdorojimo įrenginių statybas

1367583180

Šių metų liepos 3 d. įvyko UAB „Aukštaitijos vandenys“ vykdomo projekto „Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos“ vadovybės mėnesinis pasitarimas. Susitikime buvo aptarti statybos darbų planai bei grafikai.

„Šiuo metu statybų rangovas atsilieka nuo darbų grafiko, tačiau tiek mane ir bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ atstovus patikino, kad projektas bus įgyvendintas laiku pagal pasirašytą ir suderintą darbų atlikimo grafiką“, - akcentavo Panevėžio miesto mero pavaduotojas P. Narkevičius.

„Panevėžio dumblo apdorojimo įrenginių statybos“ projektas finansuojamas iš ES Sanglaudos fondo, LR Vyriausybės ir UAB „Aukštaitijos vandenys”. Pasak bendrovės atstovų, statyti dumblo apdorojimo įrenginius būtina todėl, kad kol kas nuotekų tvarkymo procese susidarančios atliekos kaupiamos dumblo talpyklose. Aplinkosauginiu požiūriu tai nėra nei pažangu, nei perspektyvu. Įdiegus dumblo džiovinimo technologiją, nuotekų dumblo tūris sumažės apie 4 kartus (šiuo metu valykloje susidaro apie 60 tonų nuotekų dumblo per parą). Išdžiovintą dumblą bus galima panaudoti atsinaujinančios energijos gavybai.

Panevėžio miesto mero pavaduotojas P. Narkevičius domėjosi ir iš Panevėžio miesto nuotekų valyklos sklindančiais nemaloniais kvapais. Bendrovės atstovai patikino, kad du kartus per metus nusausintą nuotekų dumblą apdoroja biologiniu preparatu, kuris sumažina nemalonų kvapą. Antrą kartą planuojama apdoroti liepos-rugpjūčio mėnesiais.

Džiovykla pasitarnaus tam, kad po dumblo sutvarkymo būtų grąžinamas saugus aplinkai atliekų sutvarkymo produktas, sumažinta šiltnamio efektą ir nemalonius kvapus sukeliančių dujų emisija į atmosferą. Dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbus iš viso už 24,1 mln. litų atlieka UAB „Ekra”, UAB „Projektų centras” ir WARTROUP AG. Planuojama projektą užbaigti šių metų lapkričio mėnesį.

Remiantis aina.lt inf.

aina.lt nuotr.

Atliekų rūšiavimo gamyklai prie Gariūnų uždegta žalia šviesa

1367583136

Šių metų liepos 4 d. Vilniaus miesto taryboje nuspręsta, jog po kelerių metų Vilniuje, prie Gariūnų, netoli „Vilniaus energijos“ šiluminės elektrinės, bus statoma atliekų rūšiavimo gamykla.

Lazdynų gyventojai nerimauja, ar iškilus šiukšlių rūšiavimo gamyklai, jie nepradės greitai justi nemalonaus kvapo, o ateityje neatsiras ir deginimo gamykla, kuri galėtų skleisti pavojingus sveikatai dūmus. Aplinkosaugos ekspertai tikina, kad iš tiesų šilumą pradėjus gaminti atliekų deginimo jėgainėje, sostinėje sumažėtų tarša, būtų galima tikėtis šilumos kainų mažėjimo.

Komentuodamas miesto tarybos sprendimą uždegti žalią šviesą atliekų rūšiavimo gamyklai netoli Gariūnų, sostinės meras A. Zuokas tikino, kad šios gamyklos statyba patvirtinta dar 2010 m. strategijoje. „Jai yra skirta Aplinkos ministerijos europinė parama ir šiuo metu yra rengiamas konkursas, pagal kurį turėtų būti statoma buitinių atliekų rūšiavimo gamykla“, - aiškino miesto vadovas.

Pasak mero, pagrindinis bendruomenės reikalavimas buvo, kad šiukšlės nebūtų vežamos ir nerūšiuojamos. „Ir šiandien taryba labai aiškiai dėl to apsisprendė. Artimiausiu metu kartu su Aplinkos ministerija bus skelbiamas projektavimas šios gamyklos statybai“, - teigė A. Zuokas.

Pasiteiravus, ką miesto vadovas mano apie gyventojų baimes, kad šiukšlės bus rūšiuojamos, o paskui deginamos, A. Zuokas atsakė: „Tai numatyta ir Vyriausybės programoje, ir Savivaldybės strategijoje, kad galima deginti tik rūšiuotas atliekas. Nei vieno nėra, kuris būtų pasakęs, kad deginti atliekų negalima. Mums klausimas buvo tik – kad būtų patenkinti aplinkosauginiai reikalavimai ir kad būtų kuo mažesnis atliekų kiekis deginamas“.

Gindamasis nuo gyventojų nerimo dėl galimos rūšiavimo ir deginimo gamyklų taršos ir smarvės, meras siūlė pasižiūrėti į Klaipėdos pavyzdį: „Šiuo atveju Klaipėdoje statoma gamykla, kur apskritai nebus rūšiavimo ir deginimo kiekiai skirtingi. Todėl mes vykdome tai, kas numatyta Vyriausybės programoje ir kas yra neabejotinai svarbu“.

Remiantis delfi.lt inf.

15min.lt nuotr.

Pirmąjį pusmetį išmokėta daugiau ES paramos lėšų, nei planuota

1367583104

Aplinkos projektų valdymo agentūra per šių metų pirmąjį pusmetį aplinkosaugos projektų vykdytojams išmokėjo 221,4 mln. litų ES paramos lėšų – 11,8 mln. litų daugiau, nei planuota.

Daugiausia lėšų išmokėta vandens sektoriaus projektams įgyvendinti – 123,3 mln. litų. Tai net 11,2 proc. daugiau, nei buvo numatyta. Šiuo metu daugelyje Lietuvos regionų, pasinaudojant ES teikiama finansine parama, tiesiami nauji centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai. Jie leis užtikrinti kokybiško ir švaraus geriamojo vandens tiekimą ir saugų nuotekų tvarkymą.

Birželio 1 d. pasirašytos dvi naujos finansavimo ir administravimo sutartys vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai renovuoti ir plėtoti Vilniaus mieste‬ ir Kaišiadorių rajone (Kaišiadoryse, Gudienoje, Stasiūnuose, Vladikiškėse, Aviliuose, Žiežmariuose, Melioratoriuose ir Žasliuose).‬

ES struktūrinių fondų finansuojamiems projektams įgyvendinti jau panaudota net 37,9 mln. litų – 110,2 proc. paramos lėšų. Pavyzdžiui, vykdant ES remiamą Pajūrio juostos tvarkymo programą, į Palangos paplūdimį atvežta ir išpilta beveik 424 tūkst. kubinių metrų smėlio. Tai leido išlyginti 2380 m kranto ruožą ir labai pagerinti ne tik rekreacinę aplinką, bet ir kranto būklę. Pasak aplinkosaugos ekspertų, pagal smėlio kokybę ir aukštį šiuo metu geresnių paplūdimių Baltijos regione nėra. Taip pat daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui išsaugoti. Įgyvendinant tokius projektus, ribojamas tam tikrų invazinių augalų ir gyvūnų rūšių paplitimas, įrengiami pažintiniai takai, tvarkomi kraštovaizdžio ir gamtinio paveldo objektai.

APVA ir AM inf.

grynas.lt nuotr.

Europos audito rūmams pateikti argumentai dėl dumblo valymo įrenginių statybos

1367583084

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovai Liuksemburge Europos audito rūmų auditoriams pristatė dumblo apdorojimo įrenginių statybos Vilniaus nuotekų sistemose projektą. Rugsėjį audito rūmai turėtų paskelbti sprendimą, ar projektas buvo vykdomas tinkamai ir ar galima skirti visą numatytą, prašomą paramos dalį.

Susitikimo metu APVA atstovai auditoriams pateikė ne tik projekto vykdymą pagrindžiančius argumentus, tačiau ir vykdytojų bei atsakingų Lietuvos institucijų ir ekspertų paaiškinimus. Auditorių sprendimas bus priimtas rugsėjį, tikimasi, kad jis bus palankus.

Daugiausiai klausimų dėl šio projekto buvo kilę dėl užsitęsusio administracinių sutarčių pasirašymo proceso, avanso vykdytojams išmokėjimo procedūrų bei išaugusių projekto finansavimo kaštų, kurie padidėjo dėl sutarties pasirašymo metu itin pakilusių statybos darbų kainų.

Kadangi APVA atstovai, dar prieš kreipiantis Europos audito rūmų auditoriams, patys teikė užklausas atsakingoms institucijoms Lietuvoje, kontroliavo šio projekto vykdymo eigą bei viešųjų pirkimų organizavimą, Liuksemburge buvo pateikta išsami informacija apie projekto vykdymą bei oficialios institucijų išvados. Jose teigiama, jog vykdant projektą, pažeidimų nerasta.

Nepaisant pradžioje pasitaikiusių trikdžių, projektas įgyvendintas laiku ir jau šių metų vasarą bus visiškai baigtas. Šiuo metu įrenginiai bandomi, todėl sostinės gyventojai, ypač gyvenantys Lazdynų mikrorajone, gali justi tiesioginę projekto naudą – nemalonus iš nuotekų susidariusio dumblo kvapas gerokai susilpnėjęs arba visai nebejaučiamas.

Dumblo apdorojimo įrenginių statybą Vilniuje vykdo Vokietijos bendrovė „WYE Wasertechnik GmbH“, projekto įgyvendintojai – Vilniaus savivaldybė bei įmonė „Vilniaus vandenys“. Bendra projekto vertė siekia apie 156 mln. Lt (be PVM), iš kurių apie 70 proc. planuojama gauti iš ES Sanglaudos fondo. Likusias išlaidas dalinasi „Vilniaus vandenys“ bei Vilniaus savivaldybė.

alkas.lt nuotr.

Vilniaus regione - 17 naujų aikštelių didelių gabaritų atliekoms surinkti

1367582945

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (UAB „VAATC“) įpusėjo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių Vilniaus mieste bei regione statybas.

Pasinaudojus Europos Sąjungos skirtu finansavimu, mieste bus įrengtos 5, o regione dar 12 aikštelių, į kurias gyventojai galės nemokamai pristatyti stambiąsias buities atliekas. Planuojama, kad visos aikštelės bus įrengtos iki šių metų pabaigos, o Vilniuje keturios pradės veikti jau vasaros pabaigoje - rudens pradžioje.

„Šiuo metu Lietuvoje veikia 40 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių ir 144 atliekų priėmimo vietos. Vilniaus rajone stambiosios atliekos priimamos tik Gariūnų g. ir Lentvario aikštelėse, tačiau jų pajėgumų neužtenka. Mes įgyvendiname projektą ,,Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“, kurio metu vien Vilniaus regione įrengsime 17 naujų aikštelių“, – pabrėžė N. Žilius, UAB „VAATC“ direktorius.

Vilniuje naujos aikštelės bus įrengtos: A. Panerių, Liepkalnio, Naujosios Vilnios, Pašilaičių ir Pilaitės rajonuose. Planuojama, kad per metus kiekvienoje aikštelėje bus surenkama apie 250 t atliekų.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bus priimamos atliekos, kurios negali būti pilamos į gatvėse statomus buities konteinerius, tai yra:
• stambiosios atliekos (baldai, tekstilės gaminiai, buitinė technika, lengvųjų automobilių padangos ir pan.),
• perdirbimui į antrines žaliavas tinkamos atliekos (stiklas, plastmasės, metalai, makulatūra),
• statybinės ir griovimo atliekos (butų remonto ir sodybų tvarkymo atliekos),
• buityje susidarančios pavojingos atliekos (netinkami naudojimui buitinės chemijos gaminiai, dažų, lakų ir apdailos medžiagų atliekos, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, elektroninė technika ir pan.).
Aikštelėse atliekos bus saugomos specialiai pritaikytuose konteineriuose, vėliau jos bus pervežamos į galutinę jų sutvarkymo vietą: perdirbimui ar kitokiam panaudojimui.

„Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – svarbi visos atliekų tvarkymo sistemos dalis, reikalinga tinkamam atliekų rūšiavimui. Tinkamai tvarkant atliekas tausojama gamta ir taupomi energijos ištekliai. Pavyzdžiui, perdirbus toną laikraščių išsaugoma 17 medžių ir pagaminama energijos, kurios užtektų maždaug 6 mėnesius apšildyti vieną namą, perdirbus aliuminio skardines sutaupoma 95 proc. energijos, reikalingos skardinių gamybai“, – rūšiavimo naudą aiškino R. Pajarskienė, UAB „VAATC“ projekto vadovė.

Projekto vadovė R. Pajarskienė pabrėžė, kad visos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės įrengiamos laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Ypač didelis dėmesys skiriamas, taip vadinamoms, buityje susidarančioms pavojingoms atliekoms – akumuliatoriams, dažų, lakų liekanoms. Jų priėmimas ir sandėliavimas organizuojamas taip, kad šios medžiagos neturėtų sąlyčio nei su oru, nei su gruntu, nei su vandeniu, todėl aikštelės bus visiškai saugios ir nekels jokio pavojaus aplinkiniams gyventojams.

UAB ,,VAATC“ įgyvendindama projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas” siekia sukurti ir plėsti šiuolaikišką Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione. Projekto metu iš viso bus įrengta 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, 6 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės ir uždaryta 13 senų, aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių, sąvartynų.

Remiantis atn.lt inf.

Visuomenė skatinama domėtis aplinkosauginėmis problemomis

1367581748

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 % viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 %, trečioje – energetika, 10-15 %. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas.

Degant kurui, motorinės transporto priemonės, automobiliai ir sunkvežimiai išmeta į išorę daugelį kenksmingų teršalų, tokių kaip sveikatai žalingos smulkiosios kietosios dalelės, azoto oksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Kai kurios variklių išmetamos medžiagos lemia antrinių teršalų susidarymą – tai vyksta dėl cheminių reakcijų ore. Vienas iš pavyzdžių – pažemio ozonas.

Nuo užteršto oro visų pirma kenčia didelių miestų ir pramonės zonų gyventojai. Padidintą aplinkos oro užterštumą didmiesčiuose sąlygoja: meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai. Oro užterštumas padidėja, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, be to, kai ilgą laiką nėra lietaus. Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti taip vadinamieji dūminiai miesto rūkai, dar nevadini smogu. Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi.

Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad oro taršos poveikis gali lemti per ankstyvą gimimą, kūdikių mirtingumą, nepakankamą plaučių augimą, kvėpavimo takų ligų simptomus, astmos paūmėjimus ir galbūt net astmos išsivystymą. Kai kurie tyrimai ir mokslininkai teigia, kad oro tarša netgi turi poveikį smegenų raidai.

Kaip mes galėtumėme prisidėti prie oro taršos mažinimo? Yra keletas būdų, tai:

kiek įmanoma mažiau važiuokite automobiliu, ypač – mažais atstumais;
pasirinkite ekologišką vairavimo būdą;
galite nusipirkti mažiau teršiantį aplinką automobilį;
pasodinkite medžių: medžiai valo orą;
mažinkite energijos vartojimą namuose bei darbe;
savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.

Reiktų pabrėžti, jog ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“. Jis vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.

Minėtas projektas skirtas visai Lietuvos visuomenei, tačiau labiausiai orientuotas į jaunimą. Jo įgyvendinimas užtikrintų oro taršos bei klimato kaitos problemų sprendimo priartinimą prie kiekvieno visuomenės nario gyvenimo bei sudarytų sąlygas Lietuvai siekti darnaus vystymosi tikslų. Projektu siekiama skatinti visuomenę domėtis aplinkosauginėmis problemomis, jų sprendimo būdais, skatinti visuomenės savišvietą aplinkosaugos temomis. Jo metu atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, sukurtas e-simuliatorius bei informacinis portalas www.ekoaplinka.eu. Šiame, analogo neturinčiame portale, kaupiama, sisteminama ir pateikiama medžiaga apie aplinkosaugą, oro taršą, klimato kaitą. Taip pat jame publikuojami aplinkosaugos problemų sprendimo pavyzdžiai, atsakoma visuomenei rūpimais klausimais bei pateikiama išsami informacija apie šį minėtą projektą.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

flowcrete.com nuotr.

Sėkmingai baigtas įgyvendinti projektas „Babruko ežero praeities taršos padarinių šalinimas“

1367581724

Trakų rajono savivaldybė baigė įgyvendinti Trakų rajonui itin reikšmingą ir svarbų projektą „Babruko ežero praeities taršos padarinių šalinimas“.

Uždumblėjęs ir praktiškai nenaudojamas Babruko ežeras buvo virtęs ne tik gyventojų, bet ir Trakų rajono savivaldybės specialistų, aplinkosaugininkų galvos skausmu. Kelis dešimtmečius Babruko ežeras buvo nuolat teršiamas, į jį patekdavo Trakų miesto nuotekos, o ežero vanduo buvo naudojamas ir žvyro karjero reikmėms. Į ežerą pateko fosforo ir azoto, buvo aptikta per didelė sidabro, cinko ir naftos koncentracija. Babruko ežero krantai buvo sunkiai prieinami dėl gausaus menkavertės augmenijos užžėlimo.

Trakų rajono savivaldybės administracija, siekdama išspręsti minėtas problemas, 2009 m. rugsėjo 30 d. pasirašė finansavimo ir administravimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra. Babruko ežero valymo darbus pagal UAB „Rekreacinė statyba“ parengtą techninį projektą atliko UAB „Vilnista“. Bendrovė iš suplanuotos 6,95 ha ežero teritorijos žemsiurbe išsiurbė 53 tūkst. kubinių metrų dumblo. Išsiurbtas dumblas kurį laiką buvo laikomas ir džiovintas dviejuose laikinuose sėsdintuvuose. Reiktų paminėti, jog Babruko ežero valymo darbų techninę priežiūrą atliko UAB „SKB Statyba“, o projektą administravo UAB „Geotaškas“.

Išdžiūvęs dumblas išvežtas ir panaudotas Trakų miškų urėdijos medelyno žemėms gerinti, Būdos karjero augalinio sluoksnio pagerinimui, Papiškių sąvartyno atliekų kaupo augalinio sluoksnio įrengimui. Projekto lėšomis, pasitelkus ekskavatorius ir kitą techniką, buvo sutvarkyti 2,78 km ežero pakrantės, t.y., pašalinta menkavertė augalija, apgenėti medžiai. Išardžius laikinus sėsdintuvus teritorija buvo sutvarkyta ir apsėta žole. Laikiniems sėsdintuvams įrengti sutikimus davė ne vienas geranoriškai nusiteikęs privačios žemės sklypą turintis savininkas.

Įgyvendinant projektą susidurta su problema, jog dėl sunkiasvorių savivarčių, gabenusių dumblą, apkrovos buvo sugadintas asfalto ruožas ties keliu Trakai – Aukštadvaris. UAB „Vilnista“ įsipareigojo minėtą kelio atkarpą atstatyti.

Sėkmingai įgyvendinus projektą, Babruko ežero dalis buvo išvalyta nuo susikaupusio dumblo, turinčio aplinkai kenksmingų teršalų ir daug biogeninių medžiagų, menkavertės perteklinės vandens ir pakrančių augmenijos, sutvarkytos ir išvalytos nuo susikaupusių šiukšlių ežero pakrantės.

Tikimasi, jog išvalytas ežeras, sumažinta aplinkai kenksmingų teršalų ir biogeninių medžiagų koncentracija vandenyje žymiai prisidės prie ežero ekosistemos būklės gerinimo ir ežero vandens kokybė atitiks nustatytas normas.

Remiantis trakai.lt inf.

Dumblo apdorojimo įrenginių statyba prasidėjo

1367581705

Akmenės rajone prasidėjo dumblo apdorojimo įrenginių statyba. Pašakarnių kaime esančiame sąvartyne įpusėjo darbai. Čia visai šiai vasarai įsikūrė konkursą laimėjusios UAB „Plungės lagūna“ darbininkai ir mechanizmai. Dumblo apdorojimo įrenginių statybą planuojama užbaigti šių metų rugsėjo mėnesį.

Pasak darbų vadovo A. Varnelio, dumblo utilizavimo įrenginiai užims 1,7 hektaro, o pati dumblo kompostavimo aikštelė – 1,1 hektaro. Įrenginių projektinis pajėgumas – 4157 tonos apsausinto dumblo ir žaliųjų atliekų.

Pašakarniuose bus utilizuojamas ne tik dumblas iš valymo įrenginių, bet ir vadinamosios žaliosios atliekos, t.y., žolė, medžių lapai. Dumblas į utilizavimo įrenginius bus gabenamas ne tik iš Naujosios Akmenės, bet ir iš Akmenės bei Ventos miestų ir iš kaimyniniame Joniškio rajone esančios Žagarės valymo įrenginių. Teritorijoje iškils nedidelis administracinis pastatas su 3 darbo vietomis, garažas, svarstyklės, paviršinio vandens kaupimo rezervuaras bei siurblinė. Bus pastatyta kompostavimo aikštelės nuotekų valykla, pajėgianti per dieną išvlyti 7,5 kubinio metro skysto dumblo. Administracinį pastatą stato subrangovai – UAB „Akmeresta“.

Reiktų pabrėžti, jog gerą vardą Akmenės rajone pelniusi UAB „Plungės lagūna“ nuo pat pradžių dirba sklandžiai ir nuosekliai, pasak darbų vadovo A. Varnelio, apie 80 procentų reikalingų medžiagų bei įrengimų jau atsigabenta į statybos aikštelę, kai kurie įrengimai netrukus bus pradedami montuoti, likusi įranga dar gaminama ir bus patiekta laiku. Visoms kompostavimo aikštelėms ir privažiavimo keliams jau įrengtas šalčiui atsparus smėlio pasluoksnis, netrukus bus skleidžiama ir tankinama skalda, o liepos viduryje ketinama kloti asfalto dangą. Visa dumblo utilizavimo įrenginių teritorija suplanuota su nuolydžiu, tad paviršiaus vanduo savaime sutekės į specialius rezervuarus. Svarbu ir tai, kad naujieji įrengimai neužims papildomos teritorijos, bus įkurdinti nebeeksploatuojamame sąvartyne, atokiai nuo Naujosios Akmenės miesto.

Projektas „Akmenės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ atitinka Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ reikalavimus ir nuostatas. Dera akcentuoti, jog visoje Lietuvoje, dažniausiai pasinaudojant Europos Sąjungos finansine parama, pastatyta ir šiuo metu statoma daug nuotekų valymo įrenginių, pastebimai švaresnės tampa upės ir kiti vandens telkiniai.

Remiantis „Vienybė" laikraščio inf.

bernardinai.lt nuotr.

Tauragės regione jau įrengtos 4 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės

1367581652

Tauragės regione netrukus pradės veikti dar trys žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. Įgyvendinus projektą „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“ šalia vienos jau nuo 2008 m. regioninio Leikiškių sąvartyno teritorijoje veikusios aikštelės atsirado dar trys – Šilalės rajono Paneročio kaime, Jurbarko rajono Kalnėnų kaime bei Pagėgiuose, M. Jankaus gatvėje. Žaliosios atliekos, t.y., žolė, šiaudai, lapai, smulkūs krūmai, medienos atliekos ir pan., tiek iš įmonių, tiek iš vietos gyventojų į šias aikšteles bus priimamos jau nuo šių metų rudens.

Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas. Aikštelėse pradėjus kompostuoti žaliąsias atliekas susidarys naudinga į juodžemį panaši medžiaga – kompostas. Susidaręs kompostas bus panaudojamas regiono reikmėms. Ši natūrali trąša, praturtinta azoto, fosforo, kalio ir mikroelementais, palengvins molingų dirvų struktūrą ir pagerins oro laidumą, o smėlingose sulaikys drėgmę, atstatys nualintas dirvas.

Pasak projekto vykdytojo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, kompostavimo darbai aikštelėje bus pradėti antroje šių metų pusėje, kai tik bus gautas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.

Tauragės regione racionalus žaliųjų atliekų tvarkymo būdas pasirinktas siekiant sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir aplinkos taršą. Minėtas projektas yra sudėtinė Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo dalis.

Pasak projekto vykdytojo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ Plėtros skyriaus vadovės E. Vaitkienės, šiuo metu ruošiami dokumentai statybų užbaigimo akto gavimui, todėl žmonės raginami pradėti vežti žaliąsias atliekas jau nuo šių metų rudens. Žaliosios atliekos bus priimamos nemokamai.

Pasak rangovo UAB „LitCon“, aikštelės buvo įrengtos moderniai ir yra pritaikytos apdoroti didelius atliekų kiekius. Jose per metus gali būti priimama apie 2396 tonų žaliųjų atliekų. Aikštelės prisidės prie atliekų tvarkymo ūkio ir bendro Tauragės regiono vystymosi. Reiktų pabrėžti, jog kompostavimo aikštelėse sklandžiam darbui užtikrinti pastatyta nemažai statinių ir įrenginių: du personalo pastatai, trys nuotekų siurblinės, trys paviršinių nuotekų talpos, viena modulinė transformatorinė pastotė, trys paviršinių nuotekų talpos ir kt.

Projektas „Tauragės regiono kompostavimo aikštelių įrengimas“ finansuojamas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymas“ priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2009 m. rugsėjo mėn., veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2012 m. rugsėjo mėn. 28 d. Dera akcentuoti, jog racionalus atliekų tvarkymas padės spręsti aplinkosaugines regiono problemas.

Remiantis „Tauragės kurjeris" laikraščio inf.

savaitrastis.siauliaiplius.lt nuotr.

Prasidėjo vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtra Pagėgių savivaldybėje

1367581625

UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ kartu su Pagėgių savivaldybės administracija įgyvendina projektą, finansuojamą iš ES Sanglaudos fondo, kurio metu plečiama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra Pagėgių savivaldybėje, o tiksliau – Vilkyškiuose ir Šilgaliuose.

Šiuo metu minėtose dviejose gyvenvietėse vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistema nėra pakankamai išplėtota, todėl daugelis gyventojų neturi galimybės prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo. Projektu „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Pagėgių savivaldybėje (Vilkyškiuose, Šilgaliuose)“ siekiama užtikrinti kokybiško geriamojo vandens tiekimą ir tinkamą nuotekų tvarkymą dviejose Pagėgių savivaldybės gyvenvietėse bei padidinti šių paslaugų prieinamumą gyventojams.

„Centralizuotas buitinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas bei centralizuotai tiekiamas vanduo, be jokios abejonės, ne tik pagerins gyventojų gyvenimo sąlygas, bet ir apsaugos nuo galimų pavojų. Juk kartais gyventojų įsirengiamos nuotekų surinkimo talpos tampa nesandariomis, tuomet nuotekos patenka į aplinką ir užteršia gruntinius vandenis. Šį vandenį vartoja patys gyventojai, todėl kyla pavojus jų sveikatai“, - pabrėžė projekto administravimo paslaugas teikiančios UAB „Sweco Lietuva“ vyr. specialistė Ž. Seiliuvienė.

„Vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimas – ilgalaikė investicija į švaresnę buitį, viso rajono ekologinės situacijos pagerinimą bei paties sklypo vertės pakėlimą. Todėl belieka tik paskatinti gyventojus pasinaudoti galimybe pagerinti savo gyvenimo sąlygas – vartoti švarų, kokybišką vandenį, pigiau ir patogiau tvarkyti nuotekas“, - akcentavo UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ vadovas.

Minėtose gyvenvietėse rangos darbai vykdomi pagal dvi rangos sutartis „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Šilgaliuose, nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Vilkyškiuose“ ir „Nuotekų šalinimo tinklai, Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Vilkyškiai“.

Per darbų atlikimo laikotarpį rangovas UAB „LitCon“ nuties 1,1 km naujų vandentiekio ir net 13,2 km nuotekų tinklų, Šilgaliuose bei Vilkyškiuose pastatys naujus nuotekų valymo įrenginius. Bus suteikta galimybė prie vandentiekio tinklų prisijungti 30 gyventojų, prie nuotekų tinklų net 809 gyventojams.

Pasak UAB „LitCon“ atstovo, tinklų klojimo darbai Vilkyškiuose vykdomi sparčiai: „atlikti archeologiniai tyrinėjimai ir nuotekų tinklai atviru būdu klojami Pievų, Rambyno, Šereikos ir Geležinkelio gatvėse, uždaru būdu – Mažojo kaimelio, Žvejų, Geležinkelio, Skalvių, Kalnų, Lukošaičio, Liepų ir Šereikos gatvėse. Jau paklotas 1 km nuotekų tinklų atviru būdu ir 2,7 km nuotekų tinklų uždaru būdu, pastatytas 51 nuotekų šulinys, įrengtos 24 atšakos gyventojams (114 m išvadų). Rangovas laikosi numatyto darbų grafiko ir darbai vyksta netgi greičiau nei buvo numatyta.“

Tuo tarpu Šilgaliuose jau gautas statybos leidimas ir rangovui perduota statybvietė. Tinklų tiesimo darbus planuojama pradėti liepos mėn. pabaigoje. Nuotekų valyklų statybai taip pat jau ruošiamasi – parengti techniniai projektai, atliktos projektų ekspertizės, pateikti dokumentai statybos leidimams gauti.

Projektas „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Pagėgių savivaldybėje (Vilkyškiuose, Šilgaliuose)“ vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ir iš dalies yra finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis. Jis pradėtas įgyvendinti 2010 m. balandžio 1 d. ir planuojamas užbaigti 2013 m. liepos 17 d. Šis ES lėšomis remiamas projektas prisideda prie Vyriausybės nutarimu patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 m. plėtros strategijos įgyvendinimo.

Remiantis „Šilokarčema" laikraščio inf.

valstietis.lt nuotr.

Padangas ir kitas atliekas – į specialią aikštelę

1367581600

Per šiųmetinę švarinimosi akciją „Darom“ Rietavo savivaldybėje buvo surinkta keliomis tonomis mažiau šiukšlių nei pernai. Švaresni buvo ne tik parkai, bet ir pakelės, pamiškės. Rietavo atliekų priėmimo aikštelėje besidarbuojantis P. Liutkus mano, kad tam, jog žmonės mažiau šiukšlina, įtakos turėjo ir nuo praėjusių metų rugpjūčio Kalakutiškės kaime pradėjusi veikti minėta aikštelė. „Septyniasdešimt procentų butelių, kurie dabar pas mus atvežami, anksčiau miškuose, pamiškėse atsirasdavo“, - pabrėžė atliekų priėmėjas.

Ši nemokama paslauga, palengvinanti žmonėms gyvenimą, jau gana paklausi. Kartais tas pats žmogus per dieną, net po kelis kartus atvažiuoja. Tai yra labai patogu, pavyzdžiui, išsigenėjai sodą ir neturi kur dėti šakų – atveži į aikštelę, sumanei pasikeisti baldus, o senųjų baldų juk prie konteinerio nepaliksi, taip pat gali nuvežti į šią specialią aikštelę. Į ją galima vežti ir po statybų likusias atliekas, elektrotechniką ir buitinę techniką (kompiuterius, televizorius, skalbiamąsias mašinas), biologiškai skaidžias atliekas, nebereikalingus popierius, kartoną, plastmasės ir polietileno gaminius, įvairius drabužius, baldus, spalvoto bei bespalvio stiklo butelius ir duženas, mišrias komunalines ir net pavojingas atliekas, tokias kaip liuminescencinės bei gyvsidabrio lempos, tepalai, dažai ir kitos. Jos išskirstomos po vienuolika specialių didelių konteinerių pagal rūšį. Prieš atveždami, gyventojai turi atliekas išrūšiuoti.

Pasak P. Liutkaus, daugiausiai atvežama žalienos, stiklo, statybinių medžiagų likučių bei padangų. Nuo pastarųjų, anot daugelio aikštelės klientų, pavyko ir savo miškus apsivalyti. Žmonės džiaugiasi, kad nebereikia galvos sukti, kur nebereikalingus daiktus ar atliekas padėti. „Paprastomis dienomis po aštuonis klientus atvažiuoja, o savaitgalį – dvigubai daugiau. Būna, kad ilgiau ir padirbėti tokiu atveju reikia“, - pabrėžė P. Liutkus. Atliekos čia ilgai neužsibūna – prisikaupia kuris nors konteineris, priėmėjas paskambina į „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ (TRATC), ir įmonė šį netrukus ištuština.

Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, valstybės bei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ lėšomis pagal projektą įrengta aikštelė veikia kasdien (išskyrus sekmadienį ir pirmadienį). Tiesa reiktų pabrėžti, jog aikštelė skirta tik gyventojų poreikiams, įmonių atliekų ji nepriima.

Remiantis „Žemaitis" laikraščio inf.

ve.lt ir klaipeda.diena.lt nuotr.

Įvyko XVIII Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdis

1367581539

Š. m. liepos 10 d. Šilutės rajone įvyko XVIII Sanglaudos fondo priežiūros komiteto posėdis, kuriame buvo aptarti 2000-2006 m. Sanglaudos fondo aplinkosaugos bei transporto investicinių projektų įgyvendinimo rezultatai, įgyvendintų projektų uždarymo klausimai, planuojamo užbaigtų projektų Valstybinio audito terminai.

Posėdžio metu Aplinkos projektų valdymo agentūros darbuotojai pristatė informaciją apie Sanglaudos fondo projektų aplinkosaugos srityje įgyvendinimo rezultatus, kilusias problemas ir veiksmus, kurių imtasi joms išspręsti, pasidalinta geros praktikos pavyzdžiais, pateikta informacija apie 2004-2006 m. Sanglaudos fondo finansuojamų projektų, perkeltų į 2007-2013 m. programavimo laikotarpį, įgyvendinimo būklę.

Taip pat buvo pateikta naujausia informacija, susijusi su Europos Komisijos sprendimuose nustatytų tikslų - gyventojų prijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų - pasiekimu bei ES Tarybos direktyvų miesto nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo klausimais vykdymu.

Be to, Agentūra pateikė informaciją apie ES finansuojamų projektų pasiektų tikslų monitoringo sistemos kūrimo eigą.

Įvertinant praeities patirtį buvo pateikti pasiūlymai tobulinti 2007-2013 m. programos investiciniuose projektuose numatytų stebėsenos rodiklių apibrėžimą - pakeičiant pajungtų gyventojų skaičiaus rodiklį į pajungtų namų ūkių skaičiavimą, mažinti projektų administravimo naštą atsisakant dalies pasikartojančių ataskaitų rengimo. Vertinant patirtį dėl įtariamų pažeidimų tyrimo, sutarta sistemiškai vertinti vis didėjančią teismų praktiką ir priimant sprendimus dėl galimų pažeidimų vadovautis ekspertų išvadomis.

xn--morknait-ceb94f.lt nuotr.

Prieš Europos audito rūmų auditorius apginti ES Sanglaudos fondo finansuoti projektai

1367581518

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) apgynė visas dvylika pastabų dėl įgyvendintų projektų, finansuojamų Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo lėšomis, todėl finansinės korekcijos Lietuvai nebus taikomos. Šios pastabos buvo pateiktos 2008 m. pabaigoje, kai Europos audito rūmų auditoriai vertino 2004 - 2006 m. ES Sanglaudos fondo finansuojamų projektų įgyvendinimą Lietuvoje.

APVA atstovams pateikus Europos auditoriams Lietuvos institucijų bei projektų vykdytojų išaiškinimus bei papildomus dokumentus, dar iki šių metų sausio pavyko įrodyti, kad audituoti projektai, dėl kurių buvo pateiktos vienuolika pastabų, buvo vykdomi laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

Dar vienas projektas, dėl kurio nesutapo Lietuvos institucijų ir APVA bei Europos audito rūmų auditorių nuomonės, buvo Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektas. Pasak Europos audito rūmų atstovų, vykdant šio projekto rangos darbų pirkimą, nebuvo laikomasi LR Viešųjų pirkimų įstatymo. Tačiau pateikus atsakingų šalies institucijų vertinimus bei papildomus dokumentus – pripažinta, jog pirkimas buvo vykdomas tinkamai.

Projektai, dėl kurių ar dėl kurių dalies pateiktos pastabos, buvo finansuojami iš 2004-2006 m. ES Sanglaudos fondo. Didžioji dalis pastabų, gautų iš Europos audito rūmų auditorių, buvo susijusios su viešųjų pirkimų organizavimu bei tinkamu dokumentų įforminimu.

rfid-weblog.com nuotr.

Atliekamas vertinimas dėl 12 projektų finansavimo ES lėšomis

1367581495

Šių metų liepos 17 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra LR aplinkos ministerijai pateikė teigiamą išvadą dėl VšĮ „Žalioji Lietuva“ projekto „Racionalaus gamtinių išteklių naudojimo ir aplinkosauginio sąmoningumo ugdymas mokyklų bendruomenėse“ finansavimo Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Reiktų paminėti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ buvo skirtas finansavimas 11 projektų.

LR aplinkos ministerija priėmė sprendimą, jog bus skirtas papildomas finansavimas visoms likusios paraiškoms, kurios negavo finansavimo, tačiau naudos kokybės vertinimo metu surinko daugiau nei 70 balų bei atitinka visus priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ antrojo kvietimo finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus. Šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra atlieka likusių 12 projektų tinkamumo finansuoti vertinimą, kurį planuoja užbaigti iki šių metų rugsėjo 30 dienos.

Derėtų akcentuoti, jog konkursinio priemonės „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“ kvietimo Nr. 02 paraiškų pateikimo laikotarpis galiojo iki šių metų sausio 16 d. ir buvo gautos 46 paraiškos. Viso prašoma Europos regioninio plėtros fondo lėšų suma sudarė 10,3 mln. litų, bendra projektų vertė – 10,8 mln. litų.

www3.imperial.ac.uk nuotr.

Klaipėdos regione statomos didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelės

1367581417

Vakarų Lietuvoje toliau kuriama naujos atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra. Ateinančiais metais Klaipėdos regiono gyventojai nebenaudojamus buitinius prietaisus, senus baldus ir nereikalingus namų apyvokos daiktus galės nemokamai palikti tam tikslui skirtose aikštelėse.

Stambiagabaričių atliekų aikštelių įrengimo darbai vyks Klaipėdos mieste, Kretingos, Palangos, Gargždų, Šilutės, Skuodo rajonuose bei Neringoje. Iš viso regione planuojama įrengti 10 tokių stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Klaipėdos mieste bus įrengtos: Tilžės g. 66A, prie Plieno g., prie Šiaurės prospekto. Klaipėdos rajone, Gargžduose, aikštelė atsiras Geležinkelio pylimo gatvėje.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bus įrengtos: Nidos-Smiltynės pl. 12, Neringoje; Joskaudų kaime, Kretingos rajone; Rumšų kaime, Šilutės rajone; Ankštakių kaime, Kretingos rajone; Puodkalių kaime, Skuodo rajone; Vėžaičių kaime, Klaipėdos rajone.

Į kompostavimo aikšteles bus galima atgabenti ir nemokamai atiduoti žaliąsias atliekas - nupjautą žolę, lapus, medžių šakas.

Projektą vykdančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojo R. Gedrimo teigimu, jei viskas vyks sklandžiai, per šiuos metus rangovai turėtų spėti įrengti aikšteles visose savivaldybėse išskyrus Neringą, nes norint pajūrio zonoje esančioje savivaldybėje pradėti statybos darbus reikia atlikti daugiau derinimo procedūrų.

Planuojama, kad didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelėmis gyventojai galės naudotis nuo 2014 metų vasaros pradžios.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje.

Remiantis silutesnaujienos.lt inf.

Į kompostavimo aikšteles bus galima atgabenti ir nemokamai atiduoti žaliąsias atliekas - nupjautą žolę, lapus, medžių šakas. / silutesnaujienos.lt nuotr.

Kelmės rajono dumblo kompostavimo aikštelė jau laukia dumblo

1367581359

Kelmės rajone, Bulkų kaime, Liolių seniūnijoje pastatytoje dumblo kompostavimo aikštelėje maždaug po dviejų savaičių bus pradėtas apdoroti nuotekų dumblas iš Kelmės, Tytuvėnų ir Užvenčių valyklų.

Anot projekto vykdytojo UAB „Kelmės vanduo“ direktoriaus B. Paliulio, jau netrukus į aikštelę bus pradėtas vežti dumblas.

„Tikimės, jog aikštelė įrengta kokybiškai ir jau netrukus pilnai atliks savo funkcijas, gelbėdama rajoną nuo nepageidaujamo nuotekų dumblo, kuris jau daugelį metų kelia rūpesčių“, - sakė B. Paliulis.

Pradėjus eksploatuoti naująją dumblo kompostavimo aikštelę, pirmiausia į ją bus gabenami šiaudai ir medienos atliekos. Nuotekų dumblas bus maišomas su struktūrinėmis medžiagomis atviruose kaupuose. Paklaustas, kur vėliau bus panaudojama apdoroto dumblo masė, „Kelmės vanduo“ vadovas vienareikšmiško atsakymo neturėjo. „Panaudojimo galimybių yra begalę ir jos labai perspektyvios. Tačiau daug kas priklausys nuo Aplinkos ministerijos, kuri spręs, kaip traktuoti tokią medžiagą, ar kaip prekę, ar kaip atlieką. Taip pat savo žodį turės tarti Kauno dirvožemio instituto mokslininkai, kurie nustatys, ar aikštelėje gautas dumblas yra tinkamas žemės ūkiui, jame nėra sunkiųjų metalų. Tai mažai tikėtina, nes jau ankstesni tyrimai parodė, jog Kelmės rajone nuotekų dumblas nepasižymi dideliu cinko kiekiu“, - sakė B. Paliulis.

Pašnekovas akcentavo, jog kitų Lietuvos rajonų, kur jau veikia tokios aikštelės pavyzdžiai, nuteikia optimistiškai. Anot UAB „Kelmės vanduo“ direktoriaus, Telšių rajone, kur nuotekų dumblo koncentracija išties didelė, tokia aikštelė sugeba perdirbti didelius jo kiekius, o gauta masė yra labai paklausi tarp sodininkų, daržininkų. Gyventojai išgraibsto perdirbtą dumblą, sumaišytą su durpėmis, kadangi tai yra puiki ir natūrali organinė trąša. Vis dėlto šalyje tokio dumblo pagaminama palyginti nedaug, tad jo galimybės yra neišsemtos.

Remiantis GRYNAS.lt inf.

valstietis.lt nuotr.

Baigtas Dūkšto ežero valymo projektas

1367581341

Šių metų liepos mėn. sėkmingai įgyvendintas „Dūkšto ežero valymas ir pakrančių gamtosauginis sutvarkymas“ projektas, kurio pagrindinis tikslas buvo pagerinti ežero ekologinę būklę ir kraštovaizdį suformuojant apsauginę zoną.

Reiktų pasidžiaugti, jog dabar šalia bažnyčios ir kultūros namų tyvuliuojantis ežerėlis su tilteliu tapo tikra miesto puošmena. Jį valant buvo iškasta apie 20 tūkst. m3 dumblo, sutvarkytos pakrantės, suformuota apsauginė zona. Vienoje pakrantėje seniūnija planuoja įrengti paplūdimį. Tvarkomos ir ežero aplinkinės teritorijos, šalia bažnyčios bus įrengta aikštelė, renovuojama Bažnyčios gatvė. Tai jau trečias rajone išvalytas ežeras.

Minėtas projektas finansuotas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“. Įgyvendinančioji institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, o projekto vykdytojas – Ignalinos rajono savivaldybės administracija.

Sėkmingai įgyvendinus projektą pasiekti rezultatai yra baigtiniai. Jų palaikymui nereikės skirti institucinių ar finansinių išteklių – gera ežero bei sutvarkytų pakrančių būklė neblogės, nes neleistina tarša negalės atsinaujinti dėl nepriklausomybės laikotarpiu sugriežtintų aplinkosauginių reikalavimų ir efektyvesnės jų laikymosi kontrolės bei didelių investicijų į aplinkos apsaugą. Išlaikyti gerą būklę suinteresuoti tiek pareiškėjas, tiek kiti naudos gavėjai, todėl nėra pavojaus, kad projekto rezultatai bus trumpalaikiai.

Remiantis ignalina.lt inf. ir nuotr.

Nuotraukose matyti išvalytas ir sutvarkytas Dūkšto ežeras:

Klaipėda pirmoji pradeda deginti atliekas

1367581316

UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" (KRATC) pasirašė sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“. Ši konkursą laimėjusi kompanija degins Klaipėdos miesto išrūšiuotas mišrias komunalines atliekas ir savo termofikacinėje jėgainėje iš jų gamins elektros bei šilumos energiją. Atliekos bus naudojamos kaip pigesnis kuras.

KRATC ir „Fortum Klaipėda“ atstovai akcentavo, kad Klaipėda pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse turi galimybę ženkliai padidinti energetinę nepriklausomybę šilumos gamybai naudodama savo kuro šaltinius. Be to, mažiausiai trečdaliu bus pratęsiamas regioninio Dumpių sąvartyno eksploatavimo laikas - 10-15 metų, bus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatyti atliekų tvarkymo reikalavimai - šalinamų atliekų kiekį sąvartynuose sumažinti 50 proc., teisės aktų reikalavimas, kad į sąvartynus iš viso atliekų kiekio patektų ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas tiki, kad atliekų deginimas ir jų naudojimas kurui leis bent jau stabilizuoti uostamiestyje mokesčius už šilumą. Pasak mero, preliminariais apskaičiavimais, šilumos kaina Klaipėdos mieste gali būti apie 15, o kartais ir 20 proc. mažesnė nei kurui naudojant gamtines dujas.

Be to, tai esą leis stabilizuoti mokesčius už atliekų tvarkymą Klaipėdos regione bei mieste. Taip pat tai mažins ir nedarbą mieste. Žinoma, miestas iš to tikisi ir tam tikros finansinės naudos - dalis įplaukų už šią veikla per mokesčius pateks ir į miesto biudžetą.

Atliekų deginimo bandomasis laikotarpis prasidės jau šių metų gruodį. „Fortum Klaipėda“ direktorius J. Doniela sakė, kad pirminis katilo užkūrimas planuojamas jau šiemet lapkritį, o pradėti deginimo darbus - kitų metų balandį.

Po pirminio rūšiavimo mieste atliekos sąvartyne bus perrūšiuojamos antrąsyk: išimamos antrinės žaliavos, o tai, kas liks ir ką galima deginti, bus deginama. Pasak KRATC atstovų, plastikinė tara bus išrenkama ir nedeginama.

Mišrių komunalinių atliekų, patenkančių į sąvartyną, planuojama sudeginti 80-90 proc. Per metus turėtų būti perrūšiuojama 120-130 tūkst. tonų atliekų.

Remiantis balsas.lt inf.

Po pirminio rūšiavimo mieste atliekos sąvartyne bus perrūšiuojamos antrąsyk: išimamos antrinės žaliavos, o tai, kas liks ir ką galima deginti, bus deginama. Plastikinės taros žadama nedeginti. / ve.lt nuotr.

Įgyvendintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektas Jurbarke

1367580887

Šių metų rugpjūčio 1 d. baigiamas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jurbarke“ įgyvendinimas. Jo metu sėkmingai įvykdytos dvi rangos sutartys: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Jurbarke“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Jurbarko savivaldybėje (Kalnėnų kvartalas)“.

Šių rangos sutarčių metu Jurbarke iš viso nutiesta 10,8 km naujų nuotekų ir 11,94 km naujų vandentiekio tinklų. Planuojama, kad prie vandentiekio tinklų bus suteikta galimybė prisijungti apie 436, prie nuotekų tinklų – apie 553 gyventojams. Šiuo metu prie naujų nuotekų tinklų jau prijungti 192, prie naujų vandentiekio tinklų – 303 gyventojai.

Reiktų pabrėžti, jog projektas bendrai finansuotas ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir pareiškėjo lėšomis. Jį įgyvendinant buvo įrengti nauji nuotekų tinklai. Tokiu būdu prisidėta prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklės gerinimo. Taip pat įrengus naujus vandentiekio tinklus buvo modernizuota ir išplėsta geriamojo vandens viešojo tiekimo tinklo infrastruktūra bei sudarytis palankios sąlygos vartotojams tiekti sveiką ir švarų vandenį. Be to, padidėjo centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas.

Remiantis laikraščio „Mūsų laikas" inf.

telegraph.co.uk nuotr.

Kaune tvarkomos užterštos teritorijos ir upės

1367580857

Per 2007-2013 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį nemažai lėšų skiriama didžiausioms aplinkosaugos problemoms spręsti: nuotekoms tvarkyti, regioniniams sąvartynams įrengti, pajūrio juostai išsaugoti ir kt. Veiklos nukreiptos į gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą, gamtos apsaugą, aplinkosaugos perspektyvų numatymą. Gerų pokyčių aplinkosaugoje jau gali pajusti Lietuvos gyventojai, besimėgaudami švaresniu vandeniu, sutvarkytomis apylinkėmis, sukurtomis naujomis rekreacinėmis zonomis.

Didžiausi prioritetai, skiriant ES fondų lėšas aplinkosaugai, numatyti labiausiai pokyčių reikalaujančioms sritims: vandentvarkai, atliekoms tvarkyti ir daugiabučiams renovuoti.

Kauno apskrityje iš ES fondų ir valstybės biudžeto finansuojami 44 aplinkosaugos projektai. Vienas iš didžiausių Kauno rajone su ES fondų parama įgyvendinamų projektų – Nemuno salos kanalo Kauno mieste išvalymas ir sutvarkymas. Už teritorijos sutvarkymą atsakingas Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas R. Judeika džiaugėsi, kad projektas jau artėja į pabaigą. Šiuo metu yra likę išvežti tik 200 kubinių metrų grunto ir sutvarkyti šlaitus. Anot jo, darbai buvo kiek pristoję dėl vandens trūkumo kanale. Visgi baigiamieji veiksmai jau suplanuoti ir tikimasi juos pabaigti artimiausiu metu.

Didelė pažanga padaryta ir tvarkant užterštas teritorijas. Tai yra viena iš prioritetinių aplinkosaugos problemų, kurioms spręsti buvo ir vis dar yra pasitelkiamos lėšos iš ES struktūrinių fondų. Viena iš labiausiai užterštų ir ES finansavimą teritorijai tvarkyti gavusių teritorijų Kauno rajone – Petrašiūnų seniūnijos teritorija šalia pastato Palemono g. 22. Čia buvo siekiama išvalyti užterštą teritoriją ir pašalinti talpyklas, kuriose telkšojo bitumas ir kitos buitinės atliekos. Be šių atliekų, teritorijoje buvo gausu ir įvairių buitinių šiukšlių, betoninių, asfalto atliekų. Teršalais buvo užteršti ir gruntas bei gruntiniai vandenys, tad teko juos surinkti ir pašalinti. Įgyvendinus šį projektą, galima drąsiai sakyti, buvo neutralizuota dar viena aplinkai ir gyventojams pavojinga Kauno mieste esanti teritorija.

Pasitelkiant ES fondų lėšas sėkmingai įgyvendinamas ir senų valymo įrenginių tvarkymo projektas. Buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijai Kauno Julijanavos gatvėje išvalyti ir sutvarkyti iš ES struktūrinių fondų buvo paskirti daugiau nei 2 mln. litų. Reiktų pabrėžti, jog uždarius minėtą kombinatą, valymo įrenginiai taip ir liko neišmontuoti, o teritorijoje nebebuvo atliekami jokie tvarkymo darbai. Be to, į neprižiūrimą teritoriją vietiniai gyventojai ir netoliese įsikūrusios įmonės privertė įvairaus pobūdžio atliekų.

Atlikus ekogeologinius tyrimus nustatyta, kad penkiuose hektaruose esantis gruntas ir jo gruntiniai vandenys yra užteršti sunkiaisiais metalais bei naftos produktais. Būtent dėl šios teritorijos ir buvo parengtas projektas teritorijai išvalyti. Buvo surinktas ir utilizuotas gruntas, susikaupusios komunalinės atliekos, išgriauti buvę valymo įrenginiai, sutvarkyta teritorija ir suformuotas švaraus grunto sluoksnis.

10 hektarų teritorijoje, prieš pradedant tvarkymo darbus, buvo atvirų talpyklų, pilnų susikaupusio nešvaraus vandens bei kitokių aplinkai pavojingų teršalų. Dera akcentuoti, jog šiuo metu teritorijos tvarkymo darbai yra baigti, ji visiškai išvalyta, užsėta žolė. Beliko tik sutvarkyti dokumentus.

Projekto idėja ir įgyvendintos veiklos prisidėjo prie prioritetinių ES valstybinės ir regioninės politikos tikslų – mažinti aplinkos taršą, išvalyti kraštovaizdį nuo jį bjaurojančių bešeimininkių statinių, gerinti gyvenimo kokybę, skatinti gyvenimui bei rekreacijai palankių zonų plėtrą.

Remiantis laikraščiu „Kauno diena" inf.

zebra.15min.lt nuotr.

Šalčininkuose - moderni žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė

1367580833

Plečiant Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemą, Čiužiakampio kaime, Šalčininkų rajone, pradėta statyti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Planuojama, kad aikštelė pradės veikti š.m. IV ketvirtį ir kasmet pagamins apie 500 – 700 kubinių metrų komposto.

Čiužiakampio aikštelę stato UAB „VAATC“ įgyvendindama projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas“. „Projekto metu modernizuosime ir išplėšime visą Vilniaus regionų atliekų tvarkymo sistemą. Iš viso įrengsime 6 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, 17 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir uždarysime 13 senų, aplinkosaugos ir visuomenės saugos reikalavimų saugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų“, - kalbėjo Nerijus Žilius, UAB „VAATC“ direktorius.

Pasak N. Žiliaus, projektu siekiama sukurti ir plėsti šiuolaikišką Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą Vilniaus regione ir užtikrinti, kad kuo daugiau komunalinių atliekų būtų išrūšiuojamos, antrinės žaliavos pakartotinai perdirbamos, o bioskaidžios atliekos nepatektų į sąvartynus.

Išrūšiavus atliekas ir iš jų atskyrus antrines žaliavas, atliekų kiekiai, keliaujantys į sąvartynus sumažėja. Todėl jų išvežimui, sutvarkymui sąvartyne išleisti mažiau lėšų.„Rūšiavimas yra naudingas gyventojams - didžiąją dalį vietinės rinkliavos ir mokesčių už atliekų sudaro į sąvartyną pakliūvančių šiukšlių sutvarkymo kaštai. Kuo mažiau atlieku sutvarkoma, tuo mažiau kainuoja gyventojams. Todėl ne tik raginame visus gyventojus teisingai rūšiuoti atliekas, bet kuriame tam reikalingą ir patogią infrastruktūrą“,- pridūrė Žilvinas Putramentas, UAB „ VAATC“ Bendrųjų reikalų tarnybos vadovas.

Čiužakampio kaime pastatyta aikštelė užims apie 0.6 ha ploto. Į ją bioskaidžias žaliąsias atliekas galės pristatyti ir gyventojai, ir atliekų tvarkymo įmonės. Čiužakampio aikštelėjo bus priimamos šios žaliosios atliekos:

- želdynų karpymo ir sodo atliekos,

- prižiūrimuose vejuose nuplauta žolė,

- medelių, krūmų ir gyvatvorių nugenėtos šakelės,

- nukritę medžių lapai,

- daržininkystės atliekos.

Aikštelėje bioskaidžios atliekos bus kaupiamos pagal rūšis, stambios atliekos smulkinamos, vėliau bus maišomos atitinkamomis proporcijomis, leidžiančiomis pasiekti trumpiausią atliekamų kompostavimo trukmę. Kompostas susidaro per 4 etapus – atliekas perkraunant ir nustatytą laiko tarpą brandinant 4 kaupuose. Organines medžiagas skaido šilimą mėgstantys mikroorganizmai, todėl kompastavimas vyksta greičiausiai vyksta šiltuoju metų laiku. Vasarą visas komposto susidarymo procesas užtrunka vidutiniškai 60 parų, žiemos metu kompostavimo intensyvumas 2-3 kartus mažesnis. Kompostavimo aikštelėje pagamintas kompostas bus naudojamas miesto tvarkymo poreikiams, žemės plotų (sąvartynų, išnaudotų karjerų, komunikacijų, tranšėjų ir pan.) rekultivavimui.

„Norime atkreipti dėmesį, kad kompostas – natūrali trąša, naudinga ir augalams, ir dirvai. Komposto fermentacijos metu daigumo netenka dauguma sėklų, žūva vabzdžių ir helmintų kiaušinėliai ir lervos, todėl gaunamas kompostas yra ekologiškai švarus, neteršia aplinkos ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai“, - sakė Rasa Pajarskienė, UAB „VAATC“ projekto vadovė.

Kaip aiškino R.Pajarskienė, kompostavimas nereikalauja jokių papildomų išlaidų, sąlygų ar specialių žinių, todėl gyventojai savo ūkiuose, daržuose susidarančias žaliąsias atliekas gali patys kompostuoti. Tokiu būdu galima ne tik atsikratyti šiukšlių, bet dar ir sutaupyti tręšiant daržus savo pasigamintomis natūraliomis trąšomis.

„Kad kompostas greičiau subręstų ir būtų tinkamas tręšimui, komposte neturėtų būti plastikinių ir sintetinių pakuočių, popieriaus gaminių: laikraščių, žurnalų, kartoninių dėžių, gyvūninės kilmės atliekų: mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, pavojingų ir mišrių atliekų“ – pridūrė R. Pajarskienė.

Įgyvendinant projektą „Vilniaus apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimų aikštelių įrengimas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė, kurioje bus priimami buitiniai prietaisai, baldai, elektronine technika ir k.t. Taip pat uždarytas Šalčininkų sąvartynas.

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto “Aplinka ir darnus vystymasis” priemonę VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, kita dalis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių ir UAB „VAATC“ lėšos.

Remiantis „Šalčios žinios“ inf.

mazeikietis.lt nuotr.

Vandentiekio ir nuotekų tinklai Vilniaus rajone plečiasi

1367580590

UAB „Nemenčinės komunikalininkas“ kartu su partneriu Vilniaus rajono savivaldybės administracija vykdo projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vilniaus rajone (Zujūnuose, D. Riešėje, M. Riešėje)“, kurio tikslas – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir tvarkymą.

Projektas vykdomas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijose Zujūnų, Riešės bei Didžiosios Riešės gyvenvietėse. Viso planuojama nutiesti 15 km vandentiekio ir 40,5 km nuotekų tinklų, prie vandentiekio tinklų prijungti 2108 gyventojus, prie nuotekų tinklų - 3468 gyventojus. Šiems gyventojams bus užtikrintas kokybiškas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.

Vienas svarbiausių efektyvaus ES paramos panaudojimo tikslų – užtikrinti, kad ES investicijomis skatinamas ūkio augimas atitiktų darnaus vystymosi principus. Vykdomas projektas tiesiogiai atitinką šį tikslą, juo bus sumažinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros skirtumai tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių. Projektas taip pat tiesiogiai atitinka šį Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto uždavinį, kuris apibrėžiamas kaip „vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra". Be to, taip pat atitinka ir Vilniaus rajono 2008-2015 m. strateginį plėtros planą.

Dalis Zujūnų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kur vandentiekio ir nuotekų tinklai yra pilnai įrengti, dalis priklausanti Vilniaus rajono savivaldybei šių tinklų neturi. Panaši situacija susidariusi Riešėje ir D.Riešėje. Suprojektuoti ir įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai bus prijungti prie šiuo metu veikiančių UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų.

Tiek vykdant projektą, tiek po jo įgyvendinimo bus laikomasi lygybės ir nediskriminavimo principų. Rengiant paraišką, prie vandentiekio ir nuotekų tinklų numatytos prijungti gatvės bei namai remiantis objektyviais kriterijais. Visi numatomi prijungti pastatai buvo pasirinkti atsižvelgiant į maksimaliai projektui skirtą biudžetą. Bendra projekto vertė – 15,5 mln. litų, iš jų 13,18 mln. litų finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis, 1,55 mln. litų – valstybės biudžeto lėšomis, 0,77 mln. litų sudaro Vilniaus rajono savivaldybės administracijos finansavimas.

2012 m. balandžio 12 d. pasirašyta rangos sutartis su UAB „KRS“, pagal kurią šiuo metu yra vykdomi projektavimo darbai. Numatoma projektų veiklų įgyvendinimo pabaiga yra 2014 m. gegužės mėnuo.

Remiantis „Vilniaus krašto savaitraštis“ inf.

meridian.lt

Kaip iš biologiškai skaidžių atliekų išgauti biodujas?

1367580568

Norint išgauti biodujas pirmiausia reikia turėti biologiškai skaidžių atliekų. Tinkančios biodujų gamybai atliekos yra virtuvės, maisto pramonės atliekos, srutos, mėšlas, įvairios organinės atliekos, nuotekų valymo dumblas.

Bioreaktorius yra įrenginys, skirtas biodujų gamybai. Jame mikroorganizmai organines medžiagas skaido esant anaerobinėms sąlygoms, t. y. be sąlyčio su deguonimi.

Biodujų gamyba prasideda tuomet, kai biomasė pakraunama į bioreaktorių ir jame užtikrinamos minėtos anaerobinės sąlygos. Norint sudaryti geras sąlygas biodujų gamybai iš organinės kilmės atliekų reikia užtikrinti nuolatinį biomasės maišymą, optimalią temperatūrą, reikiamą pH vertę ir atsižvelgti į biologiškai skaidžių atliekų rūšį. Biodujų gamyba yra sudėtingas procesas, nes organines medžiagas veikia skirtingų rūšių bakterijos. Veikiant anaerobinėms bakterijoms organinių medžiagų virsmas į biodujas vyksta trimis etapais: hidrolizės, acetogenezės ir metanogenezės. Kiekvienas etapas susijęs su tam tikra mikroorganizmų grupe, turinčia skirtingas funkcijas ir savybes. Metanas gamtoje gali gamintis nuo 0 iki 100°C temperatūroje. Tačiau kiekvienai metanogeninių ir kitų biodujų gamybos procese dalyvaujančių mikroorganizmų rūšiai reikalinga tik jai būdinga optimali temperatūra.

Biodujų energetikoje priimta temperatūrą skirstyti į tris grupes: psichrofilinę (10–25°C), mezofilinę (25–40°C) ir termofilinę (50–65°C). Nuo bioreaktoriaus temperatūros priklauso, per kiek laiko iš turimų biologiškai skaidžių atliekų kiekio bus išgautos biodujos, o kuo temperatūra aukštesnė, tuo subtratas greičiau perdirbamas. Dar vienas svarbus dalykas biodujų ir metano gamyboje yra substrato pH. Metano gamyba vyksta gan siauru pH intervalu, maždaug nuo 5,5 iki 8,5, o optimalus intervalas nuo 7,0 iki 8,0.

Biodujų sudėtis priklauso nuo gamybos proceso parametrų, žaliavos rūšies ir sudėties, o biodujų energetinė vertė tiesiogiai susijusi su metano koncentracija jose. Jei metano kiekis sudaro daugiau nei 55 proc., biodujos laikomos vertingu kuru.

Apdorojus organines atliekas anaerobiniu būdu, pagamintos biodujos nepatenka į aplinką ir suvartojamos kaip kuras, todėl taip sprendžiamos ekologinės problemos ir kartu gaunama papildoma ekonominė nauda. Be to, apdorojant biologiškai skaidžias medžiagas mažinamas irstant išsiskiriančių į aplinką kvapų poveikis, o perdirbtas substratas panaudojamas dirvai tręšti.

Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra bei partneris – VšĮ „Projektų parkas“. Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu

Remiantis balsas.lt inf.

balsas.lt nuotr.

Informacija perkančiosioms organizacijoms

1367580515

Atkreipiame perkančiųjų organizacijų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį dėl įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų, kai pirkimo vertė yra mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo privalo pateikti skelbimą apie sudarytą sutartį Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka.

Europos audito rūmai, atlikdami nuolatinius ES finansuojamų projektų auditus Lietuvoje, atkreipė dėmesį, kad ne visos perkančiosios organizacijos laiku įgyvendina šį reikalavimą. Siekdami užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir išvengti galimų finansinių korekcijų, raginame projektų vykdytojus užtikrinti, kad vykdomų viešųjų pirkimų skelbimai apie sudarytą sutartį būtų laiku parengti ir pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

vtvpmc.vilnius.lm.lt nuotr.

Ringaudų gyventojai gali naudotis nauja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema

1367580492

Geriamojo vandens kokybė ir patikimas jo tiekimas gyventojams, tinkamas buitinių nuotekų surinkimas ir valymas yra svarbūs veiksniai, lemiantys Kauno rajono plėtrą, keliantys rajono gerovės lygį bei gyventojų higienos sąlygas ir sprendžiantys aplinkosaugines rajono problemas. Todėl Kauno rajono savivaldybė ir UAB „Kauno vandenys“ daug dėmesio skyrė centralizuotiems vandentiekio ir nuotekų tinklams išplėsti.

Šiuo metu vykdomas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kauno rajone (Akademijoje, Domeikavoje, Garliavoje, Ringauduose)“, kuriam įgyvendinti buvo gauta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama. Parama skirta pagal ES struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3-iąją prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Šio projekto apimtis – visas tiesiamų nuotekų tinklų ilgis, parengus techninius projektus, siekia kiek daugiau nei 11 km, o vandentiekio tinklų – apie 15 km.

Šiuo metu darbai yra visiškai užbaigti Ringaudų gyvenvietėje. Gegužės mėnesį Kauno miesto savivaldybės, birželio mėnesį Kauno rajono savivaldybės Statybos užbaigimo komisija atliko naujų tinklų statybos užbaigimo procedūras, po kurių Dubysos, Universiteto, Šiltnamių, Šilo, Žaliosios Girios, Nemuno, Girelės, Paberžės, Kamanų ir Piliuonos gatvių gyventojai gali sėkmingai naudotis nauja vandens tiekimo ir nuotekų tinklų infrastruktūra. Iš viso Ringauduose buvo nutiesta apie 4 km vandentiekio ir apie 4 km nuotekų tinklų. Geriamasis vanduo gyventojams tiekiamas iš Kauno miesto geriamojo vandentiekio tinklų, esančių Noreikiškėse. Buitinės nuotekos surenkamos savitaka, nuvedant į Kauno miesto nuotekų tinklus, esančius Marvelėje.

Garliavoje planuojama nutiesti apie 11 km vandentiekio ir apie 8 km nuotekų tinklų, įskaitant įvadus. Buitinių nuotekų siurblinės bus pastatytos Kęstučio ir Darbininkų gatvių, Lazdynų ir Marijampolės gatvių sankirtose. Nauji tinklai bus prijungti prie esamų magistralinių vandentiekio tinklų, o Mastaičių gyvenvietę planuojama sujungti su Garliava naujais didesnio laidumo ir patikimumo vandentiekio tinklais. Geriamasis vanduo numatomas tiekti iš Kauno miesto centralizuotos vandentiekio sistemos. Dėl to pagerės geriamojo vandens kokybė. Buitinės nuotekos iš naujai prijungiamų Garliavos gyvenvietės vartotojų numatomos surinkti ir savitaka išleisti į esamus magistralinius nuotekų tinklus. Šiuo metu rangovas UAB „A. Žilinskio ir Ko“ yra atlikęs apie 80 proc. darbų.

Visiškai užbaigti naujų tinklų klojimo darbai Taikos, Budrių, Algirdo, Bijūnų, Vieversių, Jovarų, Putinų, S. Dariaus ir S. Girėno, Kęstučio, Darbininkų, Marijampolės, J. Basanavičiaus, Ateities, Lazdynų, Kaštonų gatvėse. Šiuo metu rangovas tinklų klojimo darbus atlieka Vytauto, Vaižganto, Rūtų gatvėse. Šiose gatvėse rangovas 2012 m. rudenį planuoja užbaigti gatvių dangos ir aplinkos tvarkymo darbus ir perduoti tinklus UAB „Kauno vandenys“ eksploatuoti.

Tiek Ringaudų seniūnijoje, tiek Garliavoje rangovai turi perkloti išardytos gatvės dangą iki rangos darbų pradžios, todėl gatvės nebus blogesnės nei buvo. Gatvių dangų perklojimo darbai apima asfalto dangos ir įvažiavimo į gyventojų bei įstaigų kiemus ir teritorijas tiesimą, numatant kelkraščių ir šaligatvių sutvarkymą, bortelių keitimą, jeigu jie yra susidėvėję, taip pat žvyro pagrindus, žaliųjų zonų išsaugojimą ir atsodinimą.

Įgyvendinus projektą, bus užtikrintos ilgalaikės, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, taip pat nuotekų išvalymas pagal ES keliamus reikalavimus. Taip pat bus suteikta galimybė 1438 gyventojams pasinaudoti kokybišku geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu. Įgyvendinus projektą, pagerės tiekiamo vandens kokybė ir sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša.

Remiantis „Lietuvos rytas" inf.

dainavosgidas.lt nuotr.

Naujai tvarkys pajūrį

1367580430

Aplinkos ministerija šiuo metu derina žemyninės dalies pajūrio juostos tvarkymo specialųjį planą. Pagal jį Klaipėdos-Būtingės pajūris bus vystomas nuo 2013 iki 2021 metų. Tokia data pasirinkta orientuojantis į 2014-2020 metų ES programų lėšas.

Aplinkos ministerijos pajūrio juostos tvarkymo plane nekalbama nei apie pajūrio gyvenvietes jungsiantį tramvajų, nei apie kokias nors pramogų salas, nei grandiozinę Klaipėdos ar Būtingės giliavandenio uosto plėtrą.

Aplinkosauginis pajūrio planas apima kraštotvarkos, biologinės įvairovės apsaugos, inžinerinės infrastruktūros, rekreacinių teritorijų naudojimo, uostų ir žvejų prieplaukų infrastruktūros įrengimo, kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sritis.

Kraštotvarkos srityje, be įprastų popierinių priemonių – planų koregavimo, strategijų kūrimo ir pildymo, bus imtasi konkretesnio veiksmo – žymėti pajūrio juostą riboženkliais. Ši priemonė bus įgyvendinama jau nuo šių metų ir tęsis iki 2021-ųjų. Riboženkliams pajūrio juostoje smaigstyti ketinama gauti ES paramą, naudoti pajūrio savivaldybių lėšas.

Specialiojo plano projekte kol kas nenurodyta, kaip bus tvarkoma pajūrio juosta, kiek bus skiriama pinigų nuplautiems paplūdimiams tvarkyti. Nurodyta tik tai, kad krantai, paplūdimiai bus nuolat stebimi, analizuojami grunto plukdymai priekrantėje. Krantams tvarkyti parengus specialųjį planą bus patvirtinta pajūrio juostos tvarkymo programa. Krantams tvarkyti planuojama gauti ES lėšų.

Dar viena dalis pajūrio juostos zonoje susieta su savavališkomis statybomis. Planuojama griežtinti kontrolę ir be gailesčio iš pajūrio zonos šalinti savavališkus statinius.

Dėl pajūrio biologinės įvairovės apsaugos vėlgi bus rengiami pajūrio tvarkymo, „Natura 2000“, kuri apima pajūrio teritorijos dalį, gamtotvarkos planai. Pajūryje ketinama tvarkyti apleistas augalams ir gyvūnams nepalankias teritorijas, Palangos Rąžės, Ošupio ir Žiogupio upių aplinką. Tam jau skirtas finansavimas iš ES.

Į veiklos planus iki 2012 metų įtrauktos priemonės rekonstruoti stacionarius viešuosius tualetus, geriamo vandens įrenginius, dušo kabinas. Kita problema, kurią planuojama spręsti, - automobilių važinėjimai po pajūrio zoną. Iki 2014 metų bus parengta eismo organizavimo pajūrio juostoje tvarka, o iki 2021-ųjų bus įrengta ir daugiau automobilių aikštelių, sustiprintos prievažų dangos. Tam vėlgi tikimasi ES paramos. Nemažai priemonių numatyta ir pajūrio poilsio zonoms tvarkyti. Jau kitais metais turi būti parengtas pajūrio juostos paplūdimio geresnio pritaikymo poilsio reikmėms planas.

Pagal jį nuo 2014 iki 2021 metų būtų rengiama paplūdimių aptarnavimo infrastruktūra, užtikrinama nuolatinė jų priežiūra. Būtų kuriama vieninga žmonių gelbėjimo sistema, įrengiama pajūrio juostos pristatymo grafinė informacija turistams, keičiami senieji informaciniai ženklai, formuojamos naujos pajūrio turizmo trasos, tvarkomi pajūrio miškai.

Planuojama, kad Lietuvos pajūryje Mėlynąją vėliavą nuolat turėtų išlaikyti Šventosios, Nemirsetos ir Girulių paplūdimiai, į Mėlynosios vėliavos programą planuojama įtraukti ir Melnragės, Palangos botanikos parko paplūdimius.

Aplinkos ministerijos specialiajame plane nauja yra tai, kad atkreiptas dėmesys į jūrinės kultūros puoselėjimo priemones. Siekiama propaguoti jūrinę kultūrą, istorinį jūrinį paveldą, tradicijas, rengti įvairius jūrinius renginius. Yra ir konkretesnės pajūrio kultūrinio tvarkymo vietos. Kaip kultūros paveldo objektą ketinama saugoti Šventosios uosto pietų molą, žemaičių alkos teritoriją Palangoje, tvarkyti Palangos tiltą, atnaujinti ir kaip jūrinių tyrimų lauko laboratoriją naudoti Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį. Turizmo reikmėms bus pritaikomi ir pajūryje esantys karo gynybiniai įtvirtinimai. Prie jų lankytojams ketinama įrengti automobilių aikšteles.

Atkreiptas dėmesys ir į povandeninį paveldą. Iki 2016 metų turi būti nustatytos, įregistruotos ir saugomos senovinių sudužusių laivų vietos Lietuvos pakrantėje. Iki 2020 metų kulturinę vertę turinčių sudužusių laivų korpusai turėtų būti sukelti į vieną vietą jūroje po vandeniu. Tokia vieta siūlomas povandeninis kanjonas ties Palanga. Nuo 2015 iki 2021 metų turėtų būti įkurtas nuskendusių senovinių medinių laivų povandeninis muziejus, prieinamas narams.

Pajūryje prabilta ir apie naujas prieplaukas. Iki 2021 metų jau tikrai turėtų būti atkurtas Šventosios uostas. Iki to laiko turėtų būti parengti Kunigiškių-Rąžės, Nemirsetos, Karklės, Kukuliškių prieplaukų detalieji planai ir techniniai projektai. Gal kas nors imsis iniciatyvos statyti šias prieplaukas, skirtas žvejams ir turizmo poreikiams.

Remiantis laikraščio „Klaipėda" inf.

bernardinai.lt nuotr.

Kaip rūpinamės šalies kraštovaizdžiu?

1367580408

Svečiai, atvykę į Lietuvą iš užsienio, dažnai pastebi, kokia čia graži gamta. Ošiantys ir žaliuojantys miškai, gausybė ežerų, piliakalniai, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Dar labiau turistai stebisi, kodėl ne visada tokios gamtos dovanos yra vertinamos ir tinkamai prižiūrimos. Daug kur trūksta paprasčiausių nuorodų, takelių ar laiptelių, o kur kažkada buvo įrengta – viskas apleista, nublukę ar sulūžę.

Jau ne vienerius metus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos aktyviai dirba, siekdama pakeisti šią situaciją. Pasinaudojus Europos regioninės plėtros fondo parama kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugai, visose Lietuvos saugomose teritorijose vyksta intensyvūs darbai. Pasak specialistų, pagrindinis darbų tikslas – ne tik užtikrinti gamtos paveldo vertybių išsaugojimą, bet ir sudaryti sąlygas mėgautis Lietuvos gamta jai nedarant žalos.

Įvairiuose šalies regioniniuose parkuose įrengti aštuoni lankytojų centrai, kuriuose veikia arba baigiamos kurti šiuolaikiškos vidaus ekspozicijos, atsirado lauko informacinė sistema (tai įvairios nuorodos, stendai, kurie padeda orientuotis teritorijoje, surasti lankomus objektus, poilsio vietas), o nuo naujų apžvalgos bokštų lankytojai gali pasigrožėti nuostabiomis.

Tvarkomi ir pažintiniam turizmui pritaikomi paveldo objektai. Jau sutvarkyti Buivydų, Bradeliškių, Šereitlaukio, Vilkyškių, Opstainių piliakalniai, Rambyno alkakalnis, Ginučių archeologinis ir Ladakalnio gamtinis kompleksas. Taip pat hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai: gamtos paveldo objektai: Velnio duobė, šaltinis Lino verdenė, Svilės šaltiniai ir Skroblaus upelio ištakos, Olandų kepurės skardis, Gardų ozas ir Gedanonių kalnas. Šiuo metu darbai vyksta paveldo objektuose: Bėčionių, Pašatrijos, Seredžiaus ir Pagramančio piliakalniuose, Žagarės atodangoje, taip pat Juozapinės ir Karoliniškių draustiniuose. Užbaigus darbus gyventojai ir lankytojai galės susipažinti su vietovės vertybėmis, specifika, biologine įvairove, pasigėrėti kraštovaizdžiu, na ir žinoma galės tiesiog atsipalaiduoti gamtoje.

Pasak VSTT direktorės R. Baškytės, lauko informacinių sistemų įrengimas lankytojams yra itin svarbi saugomų teritorijų tvarkymo darbų dalis, nes nesant informacijos vietoje, lankytojams sunku surasti ir pažinti vertybes. O organizuojantiems veiklą saugomose teritorijose sunku reguliuoti lankytojų srautus, t. y. nukreipti juos ten, kur jie laukiami ir išvengiant laukinės gamtos trikdymo. Tikrai didelė dalis pažeidimų padaromi dėl nežinojimo, dėl žemo sąmoningumo lygio. Lankytojų srautų reguliavimas yra efektyvi priemonė kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės saugojimui bei norint sumažinti neigiamą rekreacijos poveikį.

„Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos turėjo ir turi puikių idėjų vertybėms saugoti, teritorijoms tvarkyti, bet ilgą laiką nebuvo finansinių galimybių jas įgyvendinti. Be to, dažnai susidurdavome su piktybišku informacinių stendų, miško baldų laužymu, gadinimu. Tai, ką matome dabar ir džiugina, ir įpareigoja. Norime tikėti, kad lankytojai tampa sąmoningesni, kultūringesni, o gal tiesiog nekyla rankos suniokoti gražų, patrauklų objektą“, - sako VSTT direktorė.

Keliaujant po Lietuvą akys dažnai užkliūva už senų, masyvių pastatų liekanų. Naudojant Europos Sąjungos paramą, Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose vyksta apleistų statinių griovimo darbai, o pažeistos vietos rekultivuojamos, renatūralizuojamos. Šiems darbams skirta 12 mln. litų.

Planuojama, kad iki projekto pabaigos – 2013 m. lapkričio 30 dieną - bus sutvarkyta daugiau kaip 70 objektų, esančių saugomose teritorijose. Vykdomoms apsaugos, tvarkymo ir priežiūros priemonėms iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto skirta 150 mln. litų. Projekto vykdytojai neabejoja, kad atlikti darbai paskatins ir vietos gyventojus, ir lankytojus labiau rūpintis gamta, jos ištekliais, vertybėmis, o sukūrus „traukos taškus“ išaugs lankytojų skaičius, todėl ūgtelės ir smulkusis verslas. Be to, sutvarkius teritorijas tik dar labiau išryškės Lietuvos gamtos grožis.

Remiantis balsas.lt inf.

Pasinaudojus ES parama, parkų lankytojų centruose įrengiamos modernios ekspozicijos

(balsas.lt nuotr.)

Marijampolės apskrityje neliko dvylikos didžiausių nelegalių šiukšlynų

1367580384

Marijampolės regione neliko dvylikos nelegalių ir ilgus metus niekieno netvarkytų, beveik neprižiūrimų sąvartynų, į kuriuos atliekas ir gyventojai, ir įmonės sutempė per ilgus metus. Projektą „Marijampolės apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas“ nuo 2010 metų spalio mėnesio įgyvendina Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras ir jis bus užbaigtas 2013 metų birželį.

Šiuo metu panaikinta dvylika nelegalių sąvartynų: šeši nelegalūs sąvartynai Marijampolės savivaldybėje, trys nelegalūs sąvartynai sutvarkyti Vilkaviškio rajone, po vieną nelegalų sąvartyną panaikinta Kalvarijos, Šakių, Kazlų Rūdos savivaldybėse. Nelegalių sąvartynų uždarymas – tik viena šio projekto dalis. Nė kiek ne mažesnė ir antroji – penkių kompostavimo aikštelių įrengimas. Naujausius ekologijos reikalavimus atitinkančios bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelės iki 2013 metų birželio pabaigos turės būti įrengtos ir atiduotos naudoti Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio savivaldybėse.

Nelegalūs sąvartynai prie didesnių gyvenviečių ir kaimų pradėjo kauptis dar sovietmečiu: kažkas atvežė ir į nuošalią palaukę išvertė senas automobilio padangas, kažkas šalia pastatė seną surūdijusį šaldytuvą ar išvertė statybinį laužą. Per daugelį metų nelegaliuose sąvartynuose susikaupė tūkstančiai tonų atliekų, jie virto smirdinčiais šiukšlių kalnais. Šiukšlės teršė dirvožemį, orą, vandenį.

Siekiant sumažinti gruntinio vandens ir dirvožemio taršą, neigiamą poveikį žmonių sveikatai, reikėjo uždaryti nelegalius sąvartynus, šiukšles utilizuoti, sutvarkyti teritorijas. Todėl Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras ir pradėjo įgyvendinti projektą „Marijampolės apskrities senų sąvartynų uždarymas, kompostavimo aikštelių įrengimas“.

Brangiausiai kainavo Šakių rajono savivaldybės Gelgaudiškio seniūnijos Elizavos kaimo sąvartyno uždarymas. Šiame sąvartyne, kuris buvo išsiplėtęs iki 0,9 ha, buvo surinkta, pakrauta į mašinas ir išvežta 13 tūkstančių 689 kubiniai metrai įvairių šiukšlių, teko išlyginti ir žole apsėti beveik hektaro ploto buvusio šiukšlyno teritoriją.

Dvylikos nelegalių sąvartynų uždarymo darbams buvo išleista 9 milijonai 260 tūkstančių litų.

Ir Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistai, ir šiukšlynus likvidavę statybininkai, ir seniūnijų, kuriose vyko darbai, seniūnai baiminasi tik vieno – kad niekam daugiau nekiltų noro savo atliekomis atsikratyti necivilizuotai, tiesiog numetant į atokesnę pamiškę ir palaukę.

Remiantis laikraščio „Draugas" inf.

statybajums.lt nuotr.

Bariūnuose baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai

1367580295

Liepos mėnesį Bariūnuose oficialiai baigti vandentikeio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai. Nuo šiol Bariūnų gyventojai turi galimybę naudotis centralizuotu vandentiekiu ir buitiniais nuotekų tinklais. Nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai pakloti įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Joniškio rajone (Joniškyje, Bariūnuose, Skaistgiryje)“.

Bariūnų kaime nepilnai per metus nutiesta apie 1,8 km vandentiekio ir apie 3 km nuotekų tinklų, įrengtos 5 požeminės nuotekų siurblinės ir viena nuotekų kėlykla. Apie 3,5 km naujų vandentiekio ir 3,6 km nuotekų tinklų Bariūnus jungia su Joniškiu. Nauji vandentiekio tinklai pakloti Senojoje, Pašto, Žemynos, Parko gatvėse. Nuotekų tinklai – Kaštonų, Klevų, Senojoje, Pievų, Vyšnių, Aušros, Pašto, Žemynos, Parko gatvėse.

Įgyvendinus projektą prie naujos vandentiekio ir nuotekų sistemos galės prisijungti apie 390 Bariūnų gyventojų. Iki šiol daugelis gyventojų neturėdami galimybės prisijungti prie viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų vartojo vandenį, kuris neatitinka higienos reikalavimų.

Įgyvendinus projektą taip pat bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė. Projektu siekiama užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir projekto vykdytojo lėšomis.

Remiantis laikraščio „Sidabrė" inf.

15min.lt nuotr.

Dulkėtumas keliuose – ekologiški šios problemos sprendimo būdai

1367580273

Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Lietuvoje yra automobilių keliai. Šiuo metu bendras Lietuvos kelių tinklo ilgis siekia daugiau kaip 21 tūkstantį kilometrų. Pagal kelių įstatymą keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius.

Didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, eismo saugumui ir žmonių gyvenimo kokybei daro žvyrkeliai dėl jų dulkėjimo ir dulkių sklaidos keliuose bei pakelės zonose. Žvyrkeliuose dulkės susidaro dėl žvyro dangos dėvėjimosi, veikiant klimato veiksniams ir transportui.

Mažinant kelių dulkėtumą žvyrkeliuose vasaros sezono metu barstoma ir purškiama tirpalo pavidale cheminė medžiaga pirmiausiai patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei jos kelkraščių ir tiesiogiai teršia šalia kelio esančią kelio apsaugos zonos dirvožemio viršutinį sluoksnį. Be to, dulkių dalelės gali būti nešiojamos iki šimto metrų atstumu, prasiskverbti arti namų ir uždengti pasėlius, dėl to jų augimas gali būti skurdus, netoliese gyvenentiems žmonėms gali sukelti alergijas ir pan. Dėl aštrių dulkių dalelių labai didėja judančių autotransporto priemonių dalių nusidėvėjimas. Žvyrkelio dangos medžiaga gali būti nusviedžiama ir nuplaunama nuo kelio paviršiaus. Kai tai nutinka, kelias pradeda irti ir formuojasi nelygumai, skatinantys brangų taisymą.

Mažiausiai kenkiantis aplinkai žvyrkelių dulkėtumo mažinimo būdas – kelių laistymas vandeniu. Paviršiaus drėkinimas yra nebrangus, bet trumpalaikis sprendimas dulkėtumo mažinimui. Vanduo suriša dulkių daleles jas sulipindamas. Tačiau efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės. Vanduo gali būti efektyvus nuo pusės iki 12 valandų. Jūros vanduo yra efektyvesnis nei gėlas vanduo dėl jame esančių druskų.

Kaip dulkėtumo mažinimo medžiaga taip pat gali būti naudojama talo alyva, kuri didina grunto dalelių sukibimą, tačiau dėl lietaus gali būti išplauta. Augaliniai aliejai taip pat efektyviai nusodina dulkes sulipindami žvyrkelio dangos paviršiaus daleles. Kita priemonė, melasa – cukraus gamybos atlieka, laikinai suriša paviršiaus daleles. Pakartotinis šios medžiagos taikymas yra būtinas kelis kartus per metus, daugiausiai po stiprių liūčių, nes melasa gerai tirpsta vandenyje.

Talo alyvos, augalinių aliejų bei melasos poveikis vandens kokybei bei gėlo vandens gyvūnams ir pakelės augalams yra nežinomas, tačiau manoma, kad šios medžiagos yra nekenksmingos aplinkai.

Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kokios šiuo metu yra opiausios aplinkosauginės problemos, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai bei kokios naudojamos priemonės, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti, kviečiame skaityti straipsnius publikuotus http://www.ekoaplinka.eu/ internetinėje svetainėje. Šiame, analogo neturinčiame portale, kaupiama, sisteminama ir pateikiama medžiaga apie aplinkosaugą, oro taršą, klimato kaitą. Taip pat jame publikuojami aplinkosaugos problemų sprendimo pavyzdžiai, atsakoma visuomenei rūpimais klausimais.

Šis projektas skirtas visai Lietuvos visuomenei, tačiau labiausiai orientuotas į jaunimą. Jo įgyvendinimas užtikrintų oro taršos bei klimato kaitos problemų sprendimo priartinimą prie kiekvieno visuomenės nario gyvenimo bei sudarytų sąlygas Lietuvai siekti darnaus vystymosi tikslų. Projektu siekiama skatinti visuomenę domėtis aplinkosauginėmis problemomis, jų sprendimo būdais, skatinti visuomenės savišvietą aplinkosaugos temomis.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

alfa.lt nuotr.

Tauragės rajone nutiesta 30 km naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų

1367580244

Tauragės rajone – Norkaičių, Pagramančio, Dapkiškių gyvenvietėse ir Tauragės mieste, toliau sėkmingai tęsiami praėjusių metų rugsėjo mėnesį prasidėję vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbai. Netrukus darbus planuojama pradėti ir penktoje gyvenvietėje – Gaurėje.

Šiose gyvenvietėse UAB „Tauragės vandenys“ vykdydama ES lėšomis finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Tauragės rajone (Norkaičiuose, Pagramantyje, Dapkiškiuose, Tauragėje, Gaurėje)“ suteiks galimybę prie centralizuotų komunikacijų prisijungti net 3090 gyventojams.

Šiuo metu daugelis minėtų Tauragės rajono gyvenviečių gyventojų neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemų, vartoja vandenį, kuris neatitinka nustatytų higienos normų reikalavimų, neužtikrinamas tinkamas susidariusių nuotekų tvarkymas. ES Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamo projekto tikslas užtikrinti kokybiškas, centralizuotai teikiamas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Darbai vykdomi net pagal tris rangos sutartis pasirašytas su trimis skirtingais rangovais. Viso planuojama pakloti 19,5 km vandentiekio ir 32,6 km nuotekų surinkimo tinklų. Pagramantyje ir Norkaičiuose rangos darbai patikėti AB „Kauno dujotiekio statyba“. Šiose gyvenvietėse jau paklota apie 84 proc. visų numatytų nutiesti tinklų. Projekto įgyvendinimo metu iš viso rangovas dviejose gyvenvietėse nuties net 22 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, pastatys naujus nuotekų valymo įrenginius.

Dapkiškiuose UAB „KRS“ jau paklojo apie 99 proc. (2,9 km) tinklų, tuo tarpu Gaurėje darbus planuojama pradėti rugpjūčio pabaigoje. Naujų vandentiekio tinklų ir nuotekų tinklų plėtros darbus Tauragės mieste atlieka viešojo pirkimo konkurse nugalėjusi UAB „Kamesta“. Jos atstovo teigimu jau paklota 37 proc. sutartyje numatytų pakloti tinklų – 4,8 km nuotekų ir 4 km vandentiekio tinklų. Darbai jau įpusėjo tad gyventojai raginami paskubėti jungtis prie naujų centralizuotų komunikacijų.

Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Tauragės rajone (Norkaičiuose, Pagramantyje, Dapkiškiuose, Tauragėje, Gaurėje)“ yra iš dalies finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis ir padeda sumažinti ekonominius bei socialinius skirtumus tarp ES piliečių ir atskirų Lietuvos regionų.

Remiantis „Tauragės vandenys“ inf.

kaunozinios.lt nuotr.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų plėtra Varėnoje ir Senojoje Varėnoje

1367580179

Šiuo metu įmonė UAB „Varėnos vandenys“ įgyvendina du projektus „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“ ir „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Varėnoje“, kurie finansuojami iš ES Sanglaudos fondo.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“ tikslas – viešai tiekiamo tinkamos kokybės geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas Varėnos miesto ir Senosios Varėnos aglomeracijose.

Įgyvendinus projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Varėnoje“ numatoma nutiesti apie 2,6 km vandentiekio ir apie 1,9 km nuotekų tinklų, kurie leis užtikrinti individualių gyvenamų namų kvartalo Marcinkonių g., Varėnos miesto gyventojams socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimą.

UAB „Varėnos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas A. Keršiulis džiaugiasi, kad projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“ rangos darbai užbaigti. Šių metų rugpjūčio 13 dieną statybos užbaigimo komisija patvirtino, kad rangovas UAB „KRS“ vykdydamas rangos darbų sutartį nutiesė 4,6 km naujų nuotekų ir vandentiekio tinklų Varėnoje ir 12,9 km – Senojoje Varėnoje. Planuojama, kad prie naujai nutiestų nuotekų tinklų prisijungs 1203 gyventojai, prie vandentiekio tinklų – 590 gyventojų.

Kita pagal minėtą projektą vykdyta rangos sutartis užbaigta dar 2009 metais. Ją užbaigus nutiesta 1 km vandentiekio tinklų ir 14 km nuotekų surinkimo tinklų. Prie nutiestų vandentiekio tinklų suteikta galimybė prisijunti 110 gyventojų, prie nuotekų – 1170 gyventojų.

Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Varėnoje“ finansuotas iš Europos Sąjungos fondų lėšų iki 12,3 mln. litų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų – 1,45 mln. litų ir UAB „Varėnos vandenys“ – 1,42 mln. litų.

Rangos darbus pagal kito UAB „Varėnos vandenys“ įgyvendinamo projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Varėnoje“ rangos sutartį numatoma baigti šių metų spalio mėnesį.

Anot projektų administravimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „JOSTRA“ atstovės A. Nedzinskaitės, abu UAB „Varėnos vandenys“ įgyvendinami projektai reikšmingai prisideda prie geros natūralių paviršinių vandens telkinių ir gruntinių vandenų būklės, sveikatai palankaus mikroklimato kūrimo. Taip pat užtikrina rajono gyventojų teisę gauti aukštos kokybės vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas patiriant minimalias išlaidas.

Šiaulių regione sumažėjo aplinką teršiančių senų sąvartynų ir šiukšlynų

1367580143

Dabartinėse atliekose yra daugybė įvairių cheminių medžiagų, kurios išmestos ne vietoje ilgainiui tampa pavojingos gamtai ir žmonėms. Netinkamai ir netvarkingai šalinant atliekas susidarę sąvartynai ir šiukšlynai gali tapti tiksinčia bomba, kai irstant atliekoms susidarę pavojingi cheminiai junginiai patenka į dirvožemį, iš jo – į gruntinius vandenis, o šie, savo ruožtu, taršą paskleidžia dar didesnėje teritorijoje.

Europos Sąjungoje atliekų deponavimą sąvartynuose reguliuoja „Atliekų sąvartynų Direktyva“, o jos reikalavimų laikytis Lietuva įsipareigojo stodama į Europos Sąjungą. Pagal šią direktyvą sąvartynams turi būti taikomi griežti eksploatavimo ir techniniai reikalavimai, bei užkirstas kelias bet kokiai dirvožemio, paviršinių ir požeminių vandenų ar oro taršai. Sąvartynai turi būti atitinkamai suprojektuoti ir įrengti, o sąvartyno operatorius turi užtikrinti, kad yra vykdomi nuolatiniai aplinkos būklės stebėjimai.

Ne mažiau svarbu, kad tvarkant atliekas būtų laikomasi principo „teršėjas moka“. Juo vadovaujantis finansinė našta už aplinkos kokybės palaikymą nėra permetama ant valstybės ir mokesčių mokėtojų pečių, o yra apmokestinama ta veikla, kuri sukuria taršą. Kalbant apie atliekų tvarkymą, šio principo taikymas reiškia, kad už susidarančių atliekų tvarkymą moka tas, kuris sukūrė atliekas, o sumokami mokesčiai turi padengti ne tik atliekų sutvarkymą, deponavimą sąvartyne, bet ir atitarnavusio savo amžių sąvartyno uždarymo išlaidas ir jo priežiūrą dar 30 metų po uždarymo.

Analogiškai kaip ir visoje Lietuvoje, Šiaulių regione, prieš uždarant senus sąvartynus, pirmiausia buvo pasirūpinta, kad būtų įrengtas naujas, aplinkosaugos reikalavimus atitinkantis sąvartynas. Kuriant modernią atliekų tvarkymo sistemą Šiaulių regione 2001-2008 metais VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), drauge su Šiaulių miesto, Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajono savivaldybėmis įgyvendino milžinišką projektą, kurio pagrindinis tikslas buvo įrengti Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną Aukštrakiuose. Kaip ir numatyta valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, 2007 metais vasarį, baigus statyti sąvartyną Aukštrakiuose, Šiaulių apskrityje visi senieji komunalinių atliekų sąvartynai, tarp jų ir Šiaulių miesto senasis sąvartynas Kairiuose, buvo pradėti uždarinėti, jų teritorijos tvarkomos. Šio projekto metu buvo uždaryta 116 nedidelių šiukšlynų.

Tęsiant pradėtus darbus, 2009 metų rudenį VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansuojamą projektą „Šiaulių regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas“ pagal priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Per šį 36 mėnesių trukmės projekto laikotarpį Šiaulių regiono savivaldybėse buvo uždaryti ir rekultivuoti 14 sąvartynų ir 39 šiukšlynai. Pastarieji užėmė net 17 ha ploto.

Šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2009 metais ir šiuo metu projekto darbai praktiškai baigti. Už visą projekto įgyvendinimą ir koordinavimą buvo atsakingas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.

Visų pirma, atsižvelgiant į uždarymo technologijas, buvo tvarkomi šiukšlynai, kadangi atliekos iš jų buvo išvežtos į planuojamus uždaryti sąvartynus, o šiukšlynų teritorija sutvarkyta, apželdinta. Šiukšlynų sutvarkymo darbus vykdo AB „Meresta“. 2010 m. lapkritį buvo baigti tvarkyti 39 šiukšlynai visuose Šiaulių regiono rajonuose: Joniškio rajone – 3; Pakruojo rajone – 33; Radviliškio rajone – 2; Šiaulių rajone – 1. Bendrai buvo sutvarkyti 16,98 ha šiukšlynų teritorijų.

2010 m. spalio 1 d. buvo pasirašytos rangos darbų sutartys su sąvartynus uždariusiomis įmonėmis. UAB „Plungės lagūna“ uždarė šešis sąvartynus: Naujosios Akmenės ir Pašakarnių sąvartynus Akmenės rajone, Paguliankos ir Aleknaičių sąvartynus Pakruojo rajone bei Radviliškio ir Šeduvos sąvartynus Radviliškio rajone. UAB „Kamesta“ uždarė penkis sąvartynus: Joniškio sąvartyną Joniškio rajone ir dar keturis (Tytuvėnų, Kražių, Kuprės ir Užvenčio) Kelmės rajone. UAB „Šiaulių plentas“ sutvarkė tris sąvartynus Šiaulių rajone: Kužių, Kuršėnų ir Drąsučių. Dauguma sąvartynų buvo sutvarkyti uždengimo būdu, ir tik iš vienintelio Drąsučių sąvartyno atliekos buvo išvežtos į Kuršėnų sąvartyną, kuris vėliau buvo uždengtas.

Uždarius sąvartynus bei sutvarkius šiukšlynus pagerėjo kraštovaizdis. Netoli sąvartynų gyvenę žmonės džiaugiasi, kad aplinka tapo švaresnė, sumažėjo sunkiojo transporto srautas pro miestelius ir kaimus.

Remiantis laikraščio „Šiaulių kraštas" inf.

15min.lt nuotr.

Ar rūšiuodami atliekas prisidedame prie klimato kaitos mažinimo?

1367580120

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu. Pagrindinė priežastis – šiltnamio efektas, atsirandantis dėl atmosferoje susikaupusių anglies dioksido (CO2) dujų, kurios nepraleidžia saulės šilumos išspinduliuoti į kosmosą, susidaro dėl žmogaus gyvenimo būdo.

Klimato kaitai turi įtakos elektros energiją ir šilumą namams gaminančios jėgainės, automobiliai ir lėktuvai, prekes gaminantys fabrikai, maisto produktų duodantis žemės ūkis. Kitos dėl žmonių veiklos išsiskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra metanas ir azoto dioksidas. Jos išsiskiria kartu su nematomomis dujomis iš atliekų sąvartynų, galvijų, ryžių laukų ir tam tikrai būdais tręšiant dirvą.

Viena iš svarbiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo sferų – komunalinių atliekų sąvartynai. Visame pasaulyje sąvartynų plotai užima šimtus kvadratinių kilometrų plotus, išskirdami tūkstančius tonų metano dujų. Tokios atliekų sankaupos ne tik keičia natūralų kraštovaizdį, skleidžia nemalonius kvapus, tačiau kartu ir išskiria dujas, skatinančias klimato kaitos procesus. Vykstant puvimo procesams susidaro metanas, kuris patenka į aplinką. Mažinat atliekų kiekius, galima sulėtinti visus neigiamus padarinius.

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė neįsivaizduojama be įmantriai įpakuotų produktų ir viliojančių pakuočių, kurios dažniausiai po to atsiduria sąvartynuose. Įvairiose šalyse bandoma mažinti atliekų kiekius, statant atliekų deginimo įmones, tačiau daug daugiau naudos ir mažiau žalos gamtai rūšiuojant atliekas. Išrūšiuotas atliekas nesudėtinga perdirbti, o tuo pačiu mažinamas atliekų kiekis patenkantis į sąvartyną.

Manoma, jog jei 100 000 žmonių, kurie paprastai nerūšiuoja atliekų, pradėtų tą daryti, visi kartu sumažintų CO2 emisiją 42 000 tonų per metus. Taip būtų gauta papildoma nauda – perdirbimas mažina taršą ir saugo natūralius išteklius, įskaitant vertingus medžius, sugeriančius anglies dioksidą. Todėl kiekvienas iš mūsų gali padėti gerinti padėtį. Net maži įpročių pokyčiai gali padėti užkirsti kelią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijai ir visai nepabloginti mūsų gyvenimo kokybės.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

darnusvystymasis.gpf.lt nuotr.

Įsigaliojo pirkimo dokumentų reikalavimų pakeitimas

1367580089

Informuojame projektų vykdytojus, kad nuo šių metų rugpjūčio 27 d. įsigaliojo Agentūros patvirtintų darbų (pagal FIDIC „Geltonąją“ ir „Raudonąją“ knygas) pirkimo dokumentų reikalavimų pakeitimas.

Prašome projektų vykdytojų, rengiant pirkimo dokumentus, vadovautis aktualia privalomųjų reikalavimų redakcija, kurią rasite Agentūros tinklapyje:

http://www.apva.lt/lt/agenturos-patvirtinti-privalomieji-reikalavimai-viesuju-pirkimu-dokumentams.html.

cracked.com nuotr.

Kaip oro tarša kenkia medžiams?

1367580055

Oro tarša − tai tiek vietinio pobūdžio, tiek ir tarpvalstybinė problema, kurią sukelia esančios priemaišos, nebūdingos natūraliai oro sudėčiai, bei atsirandančios žmogaus veiklos rezultate – energetikoje, pramonėje, transporte ar žemės ūkyje.

Miškai Lietuvoje užimdami daugiau nei trečdalį šalies teritorijos (32,9 %) yra vienas svarbiausių atsikuriančių gamtos išteklių. Jie svarbūs ne tik ekonominiu požiūriu kaip medienos ir šalutinių miško produktų šaltinis, bet ir ekologiniu, kaip anglies dioksido (CO2) kaupimas ir šiltnamio efekto mažinimas. Miškai saugo mūsų krašto gamtinę aplinką ir palaiko ekologinį šalies tvarumą.

Miškų būklės blogėjimas, laipsniškas jų produktyvumo mažėjimas ir apsauginių funkcijų silpnėjimas – ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei viso pasaulio ekologinė problema. Daugelio mokslininkų nuomone, miškus paprastai veikia visas kompleksas veiksnių, bet pagrindiniu ir lemiančiu plataus masto miškų pažeidimus tampa aplinkos užterštumas, o kiti veiksniai tik sustiprina neigiamą poveikį. Medžiai mechaniškai sulaiko teršalus bei mažina aplinkos užterštumą, tačiau kartu kaupia ir reaguoja į jų poveikį.

Užterštas oras medžius veikia tiesiogiai – per lają ar žievę, ir netiesiogiai – per užterštus kritulius ir dirvožemį, todėl aplinkoje esantys teršalai ląstelės lygmenyje veikia medžius sukeldami įvairių procesų pokyčius. Mažai teršalų koncentracijai veikiant ilgą laiką, įvyksta lėtiniai medžių pažeidimai. Didelės teršiančių medžiagų koncentracijos sukelia stiprius medžių pažeidimus, pavyzdžiui kai kurių pramonės teršalų poveikis kartais baigiasi miško išdžiūvimu. Užterštas oras taip pat turi netiesioginį neigiamą poveikį medžių gyvybingumui, daro juos jautresnius kitiems aplinkos veiksniams. Ypač jautrūs užterštumui yra spygliuočiai.

Dėl ilgaamžiškumo miškai yra vieni tinkamiausių gamtinės aplinkos būklės indikatorių. Jie turi įtakos ekosferoje vykstantiems procesams, reaguoja į antropogeninių veiksnių poveikį, atspindi klimato pokyčius. Jau keli dešimtmečiai Europos ir kitose pasaulio šalyse atliekami labai išsamūs medžių, augančių užterštoje aplinkoje, tyrimai. Nustatyta, kad keliasdešimt metų didėjusi oro tarša Lietuvoje paskutiniame dešimtmetyje sumažėjo, tačiau medžių būklės gerėjimui prireiks gerokai daugiau laiko.

Dėl antropogeninės veiklos, dažniausiai susijusios su oro tarša, kinta ir blogėja miškų ir miško ekosistemų būklė, pažeisti, apsilpę miškai ne tik mažiau produkuoja medienos, bet susilpnina savo ir aplinkosaugos galimybes, sumažina estetinį ir rekreacinį patrauklumą.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

zaptrees.org nuotr.

Iki dumblo valyklos pabaigtuvių liko ketvirtadalis darbų

1367580031

Naujųjų Marijampolės dumblo apdorojimo įrenginių statyba per vasarą gerokai pasistūmėjo pabaigtuvių link – jau atlikta 75 procentai visų numatytų statybos ir įrangos montavimo darbų. Kitąmet čia jau planuojama sutvarkyti ir išdžiovinti nuotekų dumblą iš Marijampolės, Vilkaviškio, Kalvarijos, Šakių, Kazlų Rūdos valyklų. Pagal projektą Marijampolės įrenginiuose nuotekų dumblas bus pūdomas, sausinamas ir džiovinamas, o iš pūdymo proceso metu išsiskiriančių dujų bus gaminama šiluma ir elektros energija.

Pasak darbus atliekančios bendrovės „Arginta“ vyresniojo projekto vadovo E. Bertulio, šiuo metu baigiama pastatų statyba ir tvarkoma teritorija – asfaltuojami keliai, klojamos trinkelės, sėjama žolė. Siekiama, kad arėjant žiemai liktų tik vidaus darbai, kurių didžioji dalis jau irgi nuveikta.

„Padedant Vokietijos specialistams, sumontavome svarbiausią ir sudėtingiausią viso projekto įrenginį – dumblo džiovintuvą. Tai didžiulis, beveik visą pastatą užimantis įrenginys, kuris išdžiovins nuotekų dumblą iki 90 procentų, paversdamas jį sausomis granulėmis“, - aiškino E. Bertulis.

Šią vasarą sumontuota ir džiovyklos oro valymo įranga. Sudėtingose filtrų konstrukcijose oras bus išvalomas tiek nuo kvapo, tiek nuo kenksmingų medžiagų.

„Iš džiovyklos rezervuarų išfiltruotas oras dar pateks į biofiltrą su augalinės kilmės užpildu, kur bus papildomai išvalomas“, - sakė vyresnysis projekto vadovas E. Bertulis.

Išdžiovintas dumblas bus saugomas dengtoje sandėliavimo aikštelėje. Ji taip pat jau įrengta.

Aplinkosauginį projektą „Marijampolės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vykdo UAB „Sūduvos vandenys“, pasirašiusi finansavimo ir administravimo sutartį su LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Šiuo projektu siekiama:

• Sumažinti dumblo tūrį 75-80 procentų;

• Pūdymo proceso metu išgauti biodujas, kurios bus naudojamos elektros energijos gamybai ir mažins dumblo džiovinimo energetines sąnaudas;

• Stabilizuoti dumblą, išplečiant jo tolesnio panaudojimo galimybes;

• Sumažinti grunto ir gruntinio vandens taršą;

• Sumažinti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius skirtumus tarp atskirų ES šalių ir atskirų regionų.

Remiantis laikraščio „Suvalkietis" inf.

kasdien.lt nuotr.

Pagaminti Telšių dumblo apdorojimo įrenginiai

1367580007

2011 metais prasidėjusio ES Sanglaudos fondo remiamo aplinkosauginio projekto „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ darbai juda pirmyn – Vokietijoje gaminama įranga dumblo pūdymui ir džiovinimui.

„Vokietijos gamintojai mus informavo, kad didžioji dalis įrengimų Telšių dumblo džiovinimui jau pagaminti ir paruošti atvežimui. Kai tik susitvarkysime techninius dokumentus, tarsimės dėl įrangos atgabenimo“, - akcentavo V. Raibužis, UAB „Telšių vandenys“ statybos ir technikos direktorius.

Kaip įprasta Vakarų Europoje, nuotekų dumblas Telšių valykloje bus pūdomas surenkant dujas ir vėliau džiovinamas. O sudeginant išgautas biodujas bus pagaminama šiluminė ir elektros energija - ją UAB „Telšių vandenys“ panaudos nuotekų valyklos reikmėms.

„Dumblas yra organinė medžiaga. Jo pūdymo metu išsiskiria dujos, kuriose apie 60 procentų sudaro metanas. Paprasčiau sakant, dumblo biodujos sudėtimi labai panašios į buityje naudojamas gamtines dujas. Jos lengvai dega ir išskiria pakankamai šilumos. Europoje toks nuotekų dumblo panaudojimo būdas yra vienas populiariausių“, - aiškino V.Raibužis.

Telšių nuotekų valykloje numatoma išdžiovinti dumblą surinktą iš Telšių, Plungės ir Rietavo nuotekų valyklų. Pagal ekspertų paskaičiavimus, naujaisiais įrenginiais kasmet bus apdorojama apie 52925 kubinių metrų nuotekų dumblo.

Remiantis naujienų portalo www.15min.lt inf.

15min.lt nuotr.

Medžiai – pagalbininkai vertinant oro kokybę

1367579856

Augdamas medis nuolat kaupia informaciją apie jį supančią aplinką. Jis yra laikomas vienu iš jautriausių bei iš visų gyvybės formų labiausiai tinkančių aplinkos pokyčių vertinimui. Medžiai ypač jautriai reaguoja į žmogaus vykdomos ūkinės veiklos sukeltus padarinius (oro ar dirvožemio taršą), todėl pagal jų būklės pokyčius galime įvertinti aplinkos taršos mąstą įvairiais cheminiais elementais ir jų junginiais. Pavyzdžiui, stebint pušų spyglių morfologinius pokyčius galima nustatyti azoto oksidų, priskiriamų prie rūgštinančių kritulius teršalų, užtaršą šalia pramonės įmonių ar intensyvaus eismo kelių. Po atliktos medžių, konkrečiai spyglių ar lapų, būklės stebėsenos visoje Lietuvoje, buvo nustatyta, kad didesnės užtaršos zonos gali būti išskirtos šiaurės vakarinėje ir centrinės Lietuvos teritorijose, kuriose yra didžiausios šalies pramonės įmonės.

Medžių žievė taip pat sėkmingai pradėta taikyti oro taršos įvertinimui. Dažniausiai ji panaudojama vertinant oro užtaršą šalia pramonės įmonių, išmetančių į orą tokius cheminius elementus kaip cinką, varį, šviną, kadmį ir kt.

Susikaupę cheminiai elementai tiek spygliuose, tiek žievėje nukritę ant žemės toliau dalyvauja medžiagų apytakos cikle ir dalis jų patekę į dirvožemį yra medžio pasisavinami ir kaupiasi medienos metinėse rievėse. Taip pat dalis cheminių elementų gali patekti tiesiogiai iš lajos ar nedideliais kiekiais iš žievės į medžio medieną. Tiriant medžių medienoje susiformavusių metinių rievių cheminę sudėtį galima įvertinti aplinkos oro taršos lygį įvairiais cheminiais elementais laiko atžvilgiu, nustatant jų kiekius atskirose metinėse rievėse.

Taigi, medžiai yra ne tik svarbūs kaip lemiantys atmosferoje vykstančius procesus, suteikiantys prieglobstį gyvūnams ar žaliava namų ūkiui bei popieriaus gamybai, bet ir kaip aplinkos būklės pokyčių atspindys.

Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kokios šiuo metu yra opiausios aplinkosauginės problemos, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai bei kokios naudojamos priemonės, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti, kviečiame skaityti straipsnius publikuotus http://www.ekoaplinka.eu/ internetinėje svetainėje. Šiame, analogo neturinčiame portale, kaupiama, sisteminama ir pateikiama medžiaga apie aplinkosaugą, oro taršą, klimato kaitą. Taip pat jame publikuojami aplinkosaugos problemų sprendimo pavyzdžiai, atsakoma visuomenei rūpimais klausimais.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

freeenergyorg.com nuotr.

Nauji dumblo apdorojimo įrenginiai Vilniuje veikia be trikdžių

1367579829

Vilniaus miesto nuotekų valykloje pilnu pajėgumu paleisti veikti nauji dumblo apdorojimo įrenginiai dirba be sutrikimų. Šalia valyklos esančioje aikštelėje sukompostuotas dumblas sparčiai nyksta, sprendžiama ir aplinkiniuose rajonuose gyvenančius vilniečius kankinusi nemalonaus kvapo problema.

Mechaninį dumblo apdorojimą keičiančiu termohidrolizės metodu apdorojamas dumblas paverčiamas bekvapėmis biokuro granulėmis, kurios bus naudojamos kaip mineralinė trąša žemės ūkyje, ir šilumos bei elektros energija.

UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus V. Miltienio teigimu, nauji įrenginiai ir pažangios technologijos yra techniškai tobulesnės. „Anksčiau dumblas buvo kompostuojamas atvirose aikštelėse ir atšilus orams nemalonus kvapas labiausiai vargindavo Pilaitės, Lazdynų, Karoliniškių ir Grigiškių mikrorajonų gyventojus. Nuo šiol dumblas apdorojamas termohidrolizės įrenginiuose bei uždaruose dumblo pūdytuvuose, dėl to nemalonus kvapas išnyko, o po dumblo nusausinimo centrifugose, per parą susikaupiantis 200 m3 kiekis sumažėja net penkis kartus“, - akcentavo V. Miltienis.

Naujų dumblo apdorojimo įrenginių teigiamą poveikį netruko pastebėti ir arčiausiai Vilniaus miesto nuotekų valyklos esančių mikrorajonų gyventojai. Daugiau nei dešimtį metų Lazdynuose gyvenanti Nijolė pastebėjo, jog pastaruoju metu nemalonaus kvapo ji nebeužuodžia. „Praeitą vasarą dėl tvyrojusio kvapo net lango nesinorėdavo atverti. O dabar džiaugiuosi, jog ši problema yra išspręsta ir galim ne tik langą laikyti atvertą, bet ir kieme būti kur kas maloniau“, - teigė Lazdynuose gyvenanti vilnietė.

Teigiamą poveikį netruko pastebėti ir Pilaitės mikrorajone gyventojai. Anot seniūnijos vyr. specialisto A. Urbonavičiaus, šią vasarą dėl nemalonaus kvapo gyventojai nesiskundė. „Anksčiau kartas nuo karto sulaukdavom skundų ir ši problema mūsų seniūnijoje buvo aktuali, tačiau šiais metais nusiskundimų nepasitaikė. Tikriausiai gyventojai jaučia teigiamą poveikį“, - svarstė Pilaitės seniūnijos darbuotojas.

Didžiausioje Lietuvoje Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausinto nuotekų dumblo.

Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų remiamas projektas „Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ vykdomas Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik“ ir „Cambi“ konsorciumo, kuris įsipareigojo darbus įvykdyti už 171,5 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų projektui įgyvendinti – 94,5 mln. litų – skiria ES, per 31 mln. litų sumokėjo bendrovė „Vilniaus vandenys“, apie 34 mln. litų – Vilniaus savivaldybė, daugiau nei 11 mln. litų skirta iš valstybės biudžeto.

Remiantis UAB „Vilniaus vandenys“ inf. ir nuotr.

Naujai nutiesti vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai Kazokiškėse, Pylimuose bei Alesninkuose

1367579776

Vienomis sėkmingiausių ir gyventojams naudingiausių Europos Sąjungos investicijų visoje Lietuvoje laikomos investicijos į vandentvarkos ūkį, kurios užtikrina gyventojams galimybę prisijungti prie viešų vandentiekio ir nuotekų tinklų, vartoti vandenį, kuris atitinka higienos reikalavimus, užtikrinti tinkamą nuotekų išvalymą.

Pastaraisiais metais Pylimų, Alesninkų ir Kazokiškių gyventojus, UAB „Gelvita“ ir Elektrėnų savivaldybės administracijos dėka, pasiekė didelės investicijos, kurių akivaizdžius rezultatus galima skaičiuoti ir įvertinti.

Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Elektrėnuose“, darbai vykdomi pagal dvi rangos sutartis: „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kazokiškėse ir Pylimuose ir vandentiekio tinklų plėtra Alesninkuose“ bei „Naujų nuotekų valymo įrenginių statyba Kazokiškėse“.

Iki projekto įgyvendinimo pradžios Pylimuose esamų vandentiekio tinklų būklė buvo prasta, nuotekų tinklas įrengtas tik Liepų gatvėje. Kazokiškėse nebuvo centralizuoto buitinių nuotekų surinkimo, o esamų vandentiekio tinklų būklė buvo bloga, geriamojo vandens gręžinys avarinės būklės ir per mažo našumo. Tuo tarpu Alesninkuose iki ES investicijų nebuvo nei vandentiekio nei nuotekų tinklų. Centralizuotas nuotekų tinklas nutiestas „Nemuno aukštupio baseino I paketo I etapo“ metu.

Pagal su rangovu UAB „KRS“ pasirašytą sutartį „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kazokiškėse ir Pylimuose ir vandentiekio tinklų plėtra Alesninkuose“ vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai jau baigti, įrengtas ir naujas geriamo vandens gręžinys Kazokiškėse. Dėl žemės nuosavybės atstatymo ir įregistravimo registre kai kurie projekto objektai atsidūrė nuosavuose sklypuose. Dėl to teko koreguoti projektą ir pratęsti sutarties vykdymo terminą. Šiuo metu pagal pakoreguotą projektą darbai baigiami ir ruošiama dokumentacija objekto pridavimui. Šalinami pastebėti trūkumai bei tvarkoma aplinka.

Projekto metu Kazokiškėse, Pylimuose ir Alesninkuose nutiesta apie 9,2 km naujų ir rekonstruota 0,28 km senų vandentiekio tinklų. Sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo 169 gyventojams. Didinant nuotekų tvarkymo viešai tiekiamų paslaugų prieinamumą Kazokiškėse ir Pylimuose nutiesta apie 9,5 km naujų nuotekų tinklų. Prie centralizuotai tvarkomų nuotekų sistemos suteikta galimybė prisijungti 646 gyventojams.

Pylimų ir Alesninkų gyventojai jau gali kreiptis į UAB „Gelvita“ ir gauti technines sąlygas prisijungimui prie naujų tinklų. Alesninkuose jau yra išduotas techninės sąlygos 7 abonentams įvadams ir išvadams įrengti.

UAB „Gelvita“ direktorius ragina gyventojus, kuriems atvestos atšakos, nieko nelaukti ir kreiptis į įmonę: „Šiuo metu oro sąlygos darbams labai tinkamos, todėl reikėtų paskubėti kreiptis į įmonę dėl prisijungimo sąlygų išdavimo. Tik tai padarius bus galima nusitiesti tinklus iki savo namų“. Tačiau reikia nepamiršti, kad nusitiesus įvadus jais naudotis bus galima tik statytojui gavus statybos užbaigimo aktą, o vartotojui pasirašius sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo ir nuotekų išleidimo į pastatytą nuotekyną.

Tuo tarpu Kazokiškėse situacija kiek kitokia. UAB „Gelvita“ buvo pateiktas 81 gyventojų prašymas, kurie nori prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kolektoriaus, tačiau dėl finansinių sunkumų pilnai apmokėti už minėtus darbus negali. Kazokiškių gyventojai prašė, kad UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“ skirtų lėšų vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų tiesimui.

Elektrėnų savivaldybė skyrė 100 tūkstančių litų nuotekų išvadų ir vandentiekio įvadų įrengimui. Jau yra įrengti vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai į 28 sodybas. Darbai vykdomi ir toliau.

Įgyvendinta ir antroji rangos sutartis, pagal kurią pastatyti nauji Kazokiškių nuotekų valymo įrenginiai, atlikti įrangos bandymai ir tikrinimai. Nors nuotekų kiekis dar per mažas, tačiau papildant nuotekų kiekį iš kitų objektų įmonė UAB „August ir Ko“ šiuo metu atlieka paleidimo derinimo darbus siekiant projektinio tikslo – išvalyti nuotekas iki TIPK leidime nurodytų taršos dydžių. Laikui bėgant, bus sumažinta tarša, patenkanti į Neries upės baseino upių tinklą su buitinėmis nuotekomis, sumažinta gruntinio bei požeminio vandens išteklių taršos rizika.

Projektas, pagal kurį įgyvendinamos šios sutartys finansuojamas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.

Remiantis laikraščio „Elektrėnų žinios" inf.

15min.lt nuotr.

Pagėgių savivaldybėje netrukus bus nutiesta 14 km naujų inžinerinių tinklų

1367579721

Sėkmingai įgyvendinamas Europos Sąjungos investicijų projektas Pagėgių savivaldybės Vilkyškių ir Šilgalių gyventojams suteiks galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Žmonės galės vartoti švarų ir sveiką vandenį bei užsitikrinti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį nuotekų tvarkymą.

Baigus įgyvendinti iš dalies ES finansuojamą projektą „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Pagėgių savivaldybėje (Vilkyškiuose, Šilgaliuose)“, prie vandentiekio tinklų bus prijungta 30, prie nuotekų tinklų net 809 gyventojai.

Iki projekto įgyvendinimo pradžios prie centralizuotų sistemų neprisijungusi gyventojų dalis naudojo gruntinį kastinių šulinių vandenį ir patys turėjo rūpintis nuotekų surinkimu. Tačiau taip gyventi nepatogu ir netgi rizikinga, nes pasitaiko atvejų, kai gyventojų įsirengtos nuotekų surinkimo duobės tampa nesandarios ir nuotekos patenka į aplinką, užteršdamos paviršinius ir gruntinius vandenis. Kastinių šulinių vandenį naudoja patys gyventojai, todėl daroma žala ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.

Vanduo yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso žmogaus savijauta ir gyvenamosios aplinkos kokybė. Todėl ES lėšomis finansuojamo vandentvarkos projekto įgyvendinimas siejamas su aplinkos apsauga ir žmonių sveikata. Įgyvendinus projektą pagerės tiekiamo vandens kokybė, bus sumažintas gruntinio ir paviršinio vandens užterštumas.

Vilkyškiuose ir Šilgaliuose darbai vykdomi pagal 2 rangos sutartis pasirašytas su rangovu UAB „LitCon“. Numatyta nutiesti 1,1 km naujų vandentiekio ir net 13,2 km nuotekų tinklų. Įgyvendinus projektą, savivaldybėje padidės ir valomų nuotekų kiekiai, todėl minėtose gyvenvietėse bus pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai, galintys išvalyti nuotekas iki nustatytų reikalavimų.

Rangovas UAB „LitCon“ projekto įgyvendinimo metu gyvenvietėse jau nutiesė apie 40 proc. visų numatytų pakloti tinklų: apie 1 km vandentiekio ir 4,8 km nuotekų tinklų, atliko valymo įrenginių techninį projektą. Planuojama pradėti valyklos statybas visai netrukus, kai tik bus gautas statybų leidimas.

Žinoma, vykdant darbus laikini nepatogumai neišvengiami – dalis gatvių sunkiai pravažiuojamos ar praeinamos. Tačiau projekto vykdytojo – UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ atstovai ragina gyventojus būti kantrius ir užtikrina, kad kai tik pasibaigs darbai, bus atstatoma kelių danga, sutvarkoma aplinka.

Remiantis laikraščio „Pamarys" inf.

statyba.lt nuotr.

Kitais metais paaiškės zoologijos sodo renovacijos planai

1367579666

Per keletą artimiausių metų atnaujinus bei rekonstravus Kaune įsikūrusį Lietuvos zoologijos sodą, jis galėtų tapti vienu moderniausių zoologijos sodų regione. Pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) Regioninės plėtros fondo lėšomis, iki kitų metų rugsėjo mėnesio bus parengta sodo teritorijos galimybių studija ir detalusis planas.

„Šiuo metu vykstantis etapas – labai svarbus, nes nuo jo priklausys, kaip ateityje galės keistis Lietuvos zoologijos sodas. Tik įgyvendinus jį bus galima pereiti prie kito etapo – techninių projektų rengimo, o vėliau – paraiškos Europos Sąjungos 2014 - 2020 m. paramos laikotarpio finansavimui gauti. Šios lėšos jau būtų naudojamos konkretiems renovacijos darbams ir, tikėtina, užtruktų apie penkerius metus“, – sako LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vadovas Kastytis Tuminas.

APVA ir Lietuvos zoologijos sodas dar birželio mėnesį pasirašė finansavimo sutartį, remiantis kuria 260 tūkst. Lt skirta projekto „Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studijos ir detaliojo plano parengimas“ įgyvendinimui. Šis dokumentas bus pradėtas rengti gruodžio mėnesį, o šiuo metu – vyksta konsultacijos su specialiai suburta darbo grupe, sudaryta iš zoologijos sodo, Aplinkos ministerijos, Kauno savivaldybės ir kitų specialistų.

Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodas neatitinka dviejų svarbiausių EB Tarybos direktyvos, reglamentuojančios zoologijos sodų veiklą, reikalavimų. Sode esantis funkcinis ekspozicinis modelis neužtikrina tinkamų gyvūnų gyvenimo sąlygų bei visuomenės švietimo ir mokymo biologinės įvairovės apsaugos srityje. Kai kurių rūšių gyvūnų voljerai statyti prieš daugiau nei penkiasdešimt metų.

Planuojama, jog atnaujinus zoologijos sodą, gyvūnų gyvenamoji aplinka būtų kuo labiau pritaikyta jų natūraliai aplinkai, aktyviai veiklai. Be to, zoologijos sode galėtų būti įrengta daugiau švietimo bei poilsio zonų lankytojams.

diena.lt nuotr.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kazlų Rūdoje

1367579615

Kazlų Rūdoje įgyvendinamas 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos projektas „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kazlų Rūdoje“. Daugiau nei 5,2 mln. litų lėšų bus investuota į Kazlų Rūdos vandentvarkos sektoriaus plėtrą.

Įgyvendinamo projekto tikslas – pagerinti teikiamų vandentvarkos paslaugų kokybę, išplėsti nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklus Kazlų Rūdoje, bei centralizuotai vandentvarkos paslaugas gaunančių gyventojų skaičių, sumažinti dirvožemio ir gruntinio vandens taršą bei požeminio vandens išteklių taršos riziką projekto teritorijoje, sumažinti taršą, patenkančią į Nemuno vidurupio baseino hidrologinį upių tinklą su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis iš šio baseino gyvenviečių, tuo pačiu mažinant taršą, tenkančią Nemunui ir Baltijos jūrai.

Pagal projektą įgyvendinamos rangos sutarties darbus planuojama pabaigti iki kitų metų sausio mėn. pabaigos. Įgyvendinus rangos sutartį Kazlų Rūdoje bus paklota 6,383 km vandentiekio ir 7,189 km nuotekų tinklų ir sudaryta galimybė prie naujų vandens tiekimo tinklų prisijungti apie 350 naujų vartotojų, o prie nuotekų tinklų – 400 vartotojų.

Remiantis www.GRYNAS.lt inf.

www.GRYNAS.lt nuotr.

Baigta valyti Paplovinio ežero rytinė dalis

1367579434

Paplovinio ežero rytinė pakrantė – viena iš mėgstamiausių ignaliniečių ir miesto svečių poilsio vietų. Čia kasmet apsilanko daug žmonių, ežero krantus jungiančiu tiltu mėgsta vaikščioti poilsiautojai, svečiai fotografuojasi iš ežero trykštančio fontano fone. Neseniai įgyvendinus kitą projektą buvo sutvarkyta ežero krantinė, įkurta vaikų žaidimų aikštelė, atnaujinta Ignaliną puošianti skulptūra „Ignas ir Lina“.

Tačiau reprezentacinėje miesto vietoje esantis ežeras dėl ilgametės taršos iš žemės ūkio ir namų valdų teritorijų, taip pat dėl kranto augmenijos atliekų, t.y., tankiai pakrantėje augančių medžių lapų, šakų bei nendrių ir kitų vandens augalų labai uždumblėjo, krantai apžėlė, pasikeitė ežero hidrologinis režimas. Tai ypač pasakytina apie ežero rytinę pakrantę.

Įvertinus susidariusią situaciją ir buvo inicijuotas projekto „Paplovinio ežero rytinės dalies valymas ir pakrančių gamtosauginis tvarkymas“.

Vykdant projektą iš 2,2 ha teritorijos ežero dugno buvo iškasta apie 34,198 kubinių metrų dumblo, išvalyta ir sutvarkyta rytinė ežero pakrantė. Darbus atliko UAB „Meleksas“. Atlikus projekte numatytus darbus pagerėjo ežero ekologinė būklė bei kraštovaizdis, taip prisidedama prie rekreacinės infrastruktūros plėtojimo, kurortinės vietovės įvaizdžio gerinimo.

Projektas „Paplovinio ežero rytinės dalies valymas ir pakrančių gamtosauginis tvarkymas“ įgyvendinamas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Vandens telkinių būklės gerinimas“.

Sėkmingai įgyvendinus projektą pasiekti rezultatai yra baigtiniai, jų palaikymui nereikės skirti institucinių ar finansinių išteklių – gera ežero bei sutvarkytų pakrančių būklė neblogės, nes neleistina tarša negalės atsinaujinti dėl nepriklausomybės laikotarpiu sugriežtintų aplinkosauginių reikalavimų ir efektyvesnės jų laikymosi kontrolės bei didelių investicijų į aplinkos apsaugą. Išlaikyti gerą būklę suinteresuoti tiek pareiškėjas, tiek kiti naudos gavėjai, todėl nėra pavojaus, kad projekto rezultatai bus trumpalaikiai. Ignalinos rajono savivaldybės administracija toliau rūpinsis sutvarkytos teritorijos geros aplinkosauginės būklės palaikymu, t.y., visus projektui reikalingus darbus (pakrančių priežiūra, šienavimas, šiukšlių surinkimas) numatoma atlikti organizuojant viešuosius darbus, už šių darbų priežiūrą bus atsakinga Ignalinos miesto seniūnija.

Remiantis laikraščio „Nauja vaga" inf.

ignalinietis.balsas.lt nuotr.

Dėl ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos ženklo naudojimo

1367579296

Projektų vykdytojams nuolat kyla klausimų dėl ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos ženklo naudojimo informavimo ir viešinimo priemonėse. Siekiant išvengti nesklandumų ir užtikrinti viešinimo tvarką, LR Finansų ministerija pateikė paaiškinimus dėl minėtojo ženklo žymėjimo. Remiantis šiais paaiškinimais norime išskirti keletą svarbių punktų:

Kai ES struktūrinės paramos ženklas dedamas ant spalvotos viešinimo priemonės, galima dėti originalų ES struktūrinės paramos ženklo variantą ir elementų spalvas naudoti tokias, kaip nurodyta 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamento Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 1236/2011, I priede ir Įsakymo 1K-366 2.2.1-2.2.4 punktuose arba naudoti vienspalvį monochrominiam reprodukcijos procesui skirtą ES struktūrinės paramos ženklo variantą. ES struktūrinės paramos ženklo fonas gali būti viešinimo priemonės spalvos. Tais atvejais, kai ES struktūrinės paramos ženklas graviruojamas ant stiklo, metalo, įspaudžiamas į odą ar pan., rekomenduojama naudoti vienspalvį monochrominiam reprodukcijos procesui skirtą ES struktūrinės paramos ženklo variantą.

Reiktų pabrėžti, jog informavimo ir viešinimo priemonė yra skirta perduoti informacijai, žiniai. Kokia forma perduoti informaciją, gali pasirinkti pats projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto apimtis ir svarbą. ES struktūrinės paramos ženklas turi būti dedamas tik ant informavimo ir viešinimo tikslams naudojamos informacinės medžiagos.

Pagal Reglamento Nr. 1828/2006 8 sraipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai veiksmui skiriamas finansavimas pagal veiksmų programą, kuri yra bendrai finansuojama iš Europos socialinio fondo, ir atitinkamais atvejais, kai veiksmui skiriamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo, ar Sanglaudos fondo, paramos gavėjas užtikrina, kad dalyvaujantiesiems veiksme būtų pranešta apie tą finansavimą. Paramos gavėjas aiškiai paskelbia, kad veiksmas, kuris įgyvendinamas, buvo atrinktas pagal veiksmų programą, kurią bendrai finansuoja ESF, ERPF arba SF. Be to, projekto vykdytojas privalo vykdyti informavimo apie projektą veiksmus, kurie turi būti tiesiogiai proporcingi projekto veiklos apimčiai, t.y., užtikrinti, kad projekto dalyviams būtų pranešta apie projekto finansavimą iš ESF ar ERPF, ar SF ir (ar) LR valstybės biudžeto.

Informavimo ir viešinimo priemonėse turi būti naudojamas ES struktūrinės paramos ženklas su nuoroda į tą ES fondą, iš kurio finansuojamas projektas, kurį vykdant įgyvendinama viešinimo veikla. Tais atvejais, kai struktūrinę paramą administruojančios institucijos vykdo informavimo ir viešinimo veiklas, susijusias su keliais ES fondais, ES struktūrinės paramos ženkle neturi būti nuorodos į ES fondą. Tokiu atveju atitinkamai ES fondai nurodomi šalia ES struktūrinės paramos ženklo.

Jei projekto vykdytojas leidinį, interneto svetainę pasirenka kaip informavimo ir viešinimo priemonę, nebūtina ES struktūrinės paramos ženklu žymėti kiekvieną leidinio straipsnį ar puslapį, užtenka ES struktūrinės paramos ženklą uždėti ant viso leidinio, svetainės ar svetainės skilties.

Naudotinus ES struktūrinės paramos ženklo pavyzdžius rasite interneto svetainėje www.esparama.lt skiltyje „ES Parama“ (ES Parama --> Atsisiųskite --> ES struktūrinės paramos ženklas).

Daugiau patarimų ir informacijos apie projektų viešinimą galima rasti ES struktūrinės paramos svetainėje www.esparama.lt skiltyje „Projektų vykdytojams“.

Remiantis LR Finansų ministerijos inf.

ashmacwithcheese.blogspot.com nuotr.

Šilalės rajono gyventojai kviečiami aktyviau jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tinklų

1367579206

Prieš pusmetį baigti statybos darbai pagal 2007-2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programą vykdomą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šilalės rajone“, vykdyti Šilalės mieste ir Kvėdarnos bei Balsių gyvenvietėse.

Pagrindinis šio projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti šių paslaugų kokybę Šilalės rajono (Šilalės, Kvėdarnos, Balsių) gyventojams, prisidedant prie aplinkos saugojimo nuo žalingo išleidžiamų nuotekų poveikio bei pagerinant gyventojų gyvenimo sąlygas.

Pagrindinis projekto vykdytojas – UAB „Šilalės vandenys“, partneris – Šilalės rajono savivaldybės administracija. Projektas finansuojamas iš ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat prie šio projekto įgyvendinimo savo lėšomis prisidėjo ir UAB „Šilalės vandenys“ ir Šilalės rajono savivaldybės administracija. Bendra viso projekto vertė yra 27,6 mln. litų. Iš jų daugiau kaip 22,4 mln. litų finansuojama ES fondų lėšomis, 2,6 mln. litų skiriama iš valstybės biudžeto, o daugiau kaip 2,5 mln. litų – iš savivaldybės biudžeto.

Pirmieji projekto įgyvendinimo etapai buvo baigti Kvėdarnos miestelyje, kurių metu rangovas UAB „Kvėdarsta“ rekonstravo Kvėdarnos nuotekų valymo įrenginius ir Kvėdarnos gyvenvietėje paklojo 12,1 km naujų vandentiekio ir 13,1 km naujų nuotekų tinklų. Vandentiekio ir nuotekų tinklai taip pat buvo pakloti Balsių gyvenvietėje ir Šilalės mieste. Balsiuose darbus taip pat atliko UAB „Kvėdarsta“, paklojusi 9,9 km naujų vandentiekio ir apie 12,1 km naujų nuotekų tinklų. Šilalės mieste darbus vykdė rangovas UAB „Hidrostatyba“, kurių metu buvo paklota 6,1 km naujų vandentiekio ir 6,4 km nuotekų tinklų.

Užbaigus projekte numatytus statybos darbus, kiekvienai rangos sutarčiai prasidėjo metus trunkantis pranešimų apie defektus laikotarpis, kuris tęsis iki 2013 metų vasario mėnesio pradžios. Šiuo periodu yra stebima rangovų atliktų darbų kokybė ir fiksuojami defektai ar trūkumai. Šiuo laikotarpiu gyventojai yra kviečiami jungtis prie naujai paklotų tinklų ir gauti centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo paslaugas.

Gyventojai, kurie jau yra prisijungę prie naujų tinklų, gali mėgautis švariu Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu. Iš viso yra numatyta, kad prie vandentiekio tinklų prisijungs 1253, o prie naujų nuotekų valymo tinklų 1376 gyventojai. Rugpjūčio mėnesio duomenis Šilalės mieste prie naujų vandentiekio tinklų yra prisijungę 101, prie naujų nuotekų tinklų - 132 gyventojai, Kvėdarnos miestelyje – 331 ir 330, o Balsių gyvenvietėje – 198 ir 200 gyventojų, tad tie, kurie yra suinteresuoti prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo ir buitinių nuotekų valymo su prašymais ir žemės nuosavybę įrodančiai dokumentais dar gali kreiptis į UAB „Šilalės vandenys“ atstovus.

Remiantis www.silale.lt inf.

silaliskis.balsas.lt nuotr.

Vilniaus mieste ir Šiaulių rajone pradėjo veikti nauji dumblo apdorojimo įrenginiai

1367579140

Šių metų rugsėjo 7 dieną Šiaulių rajono Jurgeliškių kaime iškilmingai atidaryti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai. Renginyje dalyvavo Vyriausybės, LR aplinkos ministerijos, APVA, Šiaulių regiono savivaldybių atstovai ir kiti valstybės institucijų pareigūnai, asociacijų bei įmonių vadovai. Jo metu projekto „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ rezultatai buvo pristatyti visuomenei.

Iki šiol regiono nuotekų valyklose susikaupiantis dumblas buvo džiovinamas ir laikomas atvirose aikštelėse greta valyklų. Jis teršė dirvožemį, paviršinius ir požeminius vandenis. Nuo šiol dumblas bus pūdomas, sausinamas ir džiovinamas. Išgautos biodujos naudojamos šilumos ir elektros energijai gaminti.

Statybos užbaigimo komisija, jau šių metų rugpjūčio 30 d., įvertinusi naujus Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statinius ir įdiegtas technologijas, pripažino įrenginius tinkamus naudoti. Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiuose sukurti pajėgumai Šiaulių miesto nuotekų valykloje bei aplinkiniuose rajonuose esančiose valyklose (Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo, Radviliškio) susidarančiam dumblui tvarkyti. Projekto vertė 82 mln. litų, iš kurių 55,4 mln. litų buvo skirta ES Sanglaudos fondo. Per metus numatoma apdoroti apie 6 tūkst. tonų dumblo ir pagaminti apie 4,5 milijono kilovatvalandžių elektros ir tiek pat šilumos energijos.

„Per parą būtų galima pagaminti iki 13,5 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos ir tiek pat šilumos. Šiluma būtų naudojama pašildyti dumblui prieš pūdymą, dalis šilumos eitų į džiovinimo agregatą. Elektrą planuojama panaudoti ne tik dumblui apdirbti, bet ir nuotekoms valyti arba visą parduoti“, – akcentavo UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius J. Matkevičius.

Reiktų pabrėžti, jog APVA 2004 m. paskelbė konkursą parengti investicinę programą dumblo tvarkymo sistemai Lietuvoje sukurti. 2005 m. gegužės mėn. darbus, kurie buvo finansuoti ES Sanglaudos fondo lėšomis, pradėjo konkursą laimėję UAB „Sweco BKG“. Studijoje išanalizuota esama dumblo susidarymo ir tvarkymo situacija šalies miestuose ir gyvenvietėse, atlikta dumblo susidarymo prognozė, identifikuoti dumblo tvarkymo regionai bei pasiūlytos jiems tinkamiausios technologinės schemos. Taip pat įvertinti dumblo apdorojimo investiciniai bei eksploataciniai kaštai, aprašyti pajėgumų valdymo organizaciniai aspektai. Darbo metu buvo naudojamasi anksčiau rengtomis studijomis, statistikos ataskaitomis, Lietuvos ir užsienio šalių įmonių, įstaigų ir organizacijų parengta informacija, tikslinių išvykų Lietuvoje, Danijoje, Olandijoje ir Vokietijoje surinkta medžiaga bei kita konsultanto surinkta ir sukaupta medžiaga ir patirtimi.

Buvo parengta galimybių studija aglomeracijų nuo 2000 EGS (ekvivalentinis gyventojų skaičius) ir daugiau dumblo apdorojimo pajėgumams sukurti bei paruošti projektiniai pasiūlymai prioritetiniams objektams (Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginiai ir Vilniaus dumblo apdorojimo įrenginiai).

2006 m. birželio mėnesį „Investicinės programos dumblo tvarkymui Lietuvoje“ išvados buvo patvirtintos Aplinkos ministerijoje ir pradėtas nuoseklus finansinių instrumentų rengimas kaip parengtą programą įgyvendinti panaudojant ES Sanglaudos fondo lėšas.

Viso pagal priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veiklą „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ yra įgyvendinamas 21 projektas įvairiuose Lietuvos regionuose, šių projektų finansavimui yra skirta 441,8 mln. litų ES Sanglaudos fondo bei LR valstybės biudžeto lėšų.

Dera akcentuoti, jog ypatingas dėmesys buvo skirtas dviem regionams Šiaulių ir Vilniaus, kadangi šiuose miestuose susikaupusio dumblo tvarkymo problemos buvo vienos ryškiausių Lietuvoje. Galimybių studijos apimtyje parengus projektinius pasiūlymus Šiaulių bei Vilniaus miestų nuotekų dumblo tvarkymo įrenginių statybai, projektų vykdytojai (UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Vilniaus vandenys“) pirmieji pradėjo viešuosius konkursus statybos darbams įsigyti.

LR aplinkos ministerijos ir APVA pastangų dėka dar neįsibėgėjus 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimui šiems projektams buvo sudarytos laikinojo finansavimo iš LR biudžeto sąlygos kol bus parengti visi reikalingi procedūriniai dokumentai finansavimui iš ES gauti.

Jau nuo šių metų liepos mėn. Vilniaus miesto nuotekų valykloje pilnu pajėgumu paleisti veikti nauji dumblo apdorojimo įrenginiai dirba be sutrikimų. Šalia valyklos esančioje aikštelėje sukompostuotas dumblas sparčiai nyksta, sprendžiama ir aplinkiniuose rajonuose gyvenančius vilniečius kankinusi nemalonaus kvapo problema. Mechaninį dumblo apdorojimą keičiančiu termohidrolizės metodu apdorojamas dumblas paverčiamas bekvapėmis biokuro granulėmis, kurios bus naudojamos kaip mineralinė trąša žemės ūkyje, ir šilumos bei elektros energija. Iki pilno statybos darbų užbaigimo liko tik bandomosios eksploatacijos laikotarpis, kurio metu bus subalansuoti ir užtikrinti įrenginių projektiniai rodikliai.

Nuotekų dumblo tvarkymas – aktuali problema ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet ir visame pasaulyje. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai Lietuvoje skatina diegti modernias ir efektyvias nuotekų valymo technologijas. Didėjant susidarančio dumblo kiekiams, jų tvarkymas įprastais būdais kelia grėsmę aplinkai, neatitinka ilgalaikių visuomenės interesų, prieštarauja darnios plėtros principams. Iki šiol per 90 proc. šalyje susidarančio dumblo buvo sandėliuojama aikštelėse, kurių ne vienai trūko tinkamo įrengimo. To pasekmėje teršiama aplinka ir kyla reali grėsmė požeminio ir paviršinio vandens kokybei. Kasmet dumblo tvarkymas pareikalauja dešimčių hektarų žemės, kuri kitomis aplinkybėmis, galėtų būti panaudojama visuomenės poreikiams. Dėl to neišvengiamai reikėjo ieškoti naujų sprendimų, kurių visuma sudarytų prielaidas sistemingai ir iš esmės spręsti per eilę metų atsiradusias problemas.

Remiantis www.siauliukrastas.lt, www.siauliai-r.sav.lt, www.siauliuvandenys.lt inf. ir nuotr.

Bus valomas Onuškio ežeras

1367579098

Startuoja dar vienas investicinis projektas, kuriam skirta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Įgyvendinus šį projektą bus pagerinta Onuškio ežero ekologinė būklė.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Kandratavičienė pasirašė rangos darbų sutartį su UAB „Hidrum“ direktoriumi Mindaugu Surantu.

Rangovas įsipareigojo iš 5,52 ha ežero ploto pietinės-pietrytinės dalies išsiurbti daugiau nei 108, 6 kub.metrų dumblo, iš vandens telkinio pašalinti biogenines medžiagas, aktyvuoti vandens savaiminį apsivalymą, pagerinti ekosistemos būklę bei pagerinti vietovės ekorekreacinį potencialą.

Sutartis finansuojama Europos regioninio plėtros fondo ir Trakų rajono savivaldybės lėšomis. Yra numatyta atlikti beveik 2,2 mln. litų vertės darbų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2014 m. birželio 30 dienos.

Onuškio ežeras, telkšantis Trakų rajone, greta Onuškio miestelio, yra labai svarbus vietovės ekologinis ir ekorekreacinis objektas. Tačiau tyrimai parodė, kad jo dugne susikaupę didžiuliai biogeninėmis medžiagomis prisotinto dumblo kiekiai (dumblo sluoksnio storis net du kartus viršija vandens gylį). Šiltuoju metų laiku stebimi neigiami eutrofikacijos procesai, o dėl prastos ekologinės būklės ežeras yra įtrauktas į paviršinių rizikos vandens telkinių sąrašą. Todėl projekto esmė – iš 5,52 ha ploto pietinės-pietrytinės ežero dalies išsiurbti (iškasti) apie 108680 kubinių metrų dumblo ir taip pašalinti iš vandens telkinio biogenines medžiagas. Taip pat sulėtinti eutrofikacijos procesus, aktyvuoti vandens telkinio savaiminį apsivalymą, pagerinti ežero ekosistemos būklę ir padidinti vietovės ekorekreacinį potencialą.

Be to, šiuo projektu yra siekiama prisidėti prie Lietuvos aplinkosaugos strategijos veiksmų programos ir nacionalinės darnios plėtros strategijos tikslų ir uždavinių bei prie ES aplinkosaugos direktyvų įgyvendinimo.

Remiantis www.trakai.lt ir www.esparama.lt inf.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė A.Kandratavičienė pasirašė rangos darbų sutartį su UAB „Hidrum“ direktoriumi M.Surantu. (www.trakai.lt nuotr.)

Skuodo rajone sėkmingai tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai

1367579049

Šių metų rugsėjo 14 dieną Skuodo rajone – Mosėdyje ir Lenkimuose, įvyks du susitikimai su gyventojais, skirti projektui - „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Skuodo rajone (Aleksandrijos, Lenkimų, Mosėdžio ir Ylakių gyvenvietėse)“.

Susitikimus organizuoja projekto vykdytojas UAB „Skuodo vandenys“ ir projekto administravimo, viešinimo bei techninės priežiūros paslaugas vykdanti UAB „Nacionalinių projektų rengimas“. Jų metu bus pristatomas vykdomas projektas, jo eiga, nauda, būsimi rezultatai. UAB „Skuodo vandenys“ direktorius bei rangovų UAB „Edrija“ ir UAB „Irdaiva“ atstovai pasistengs išsamiai atsakyti į gyventojams kylančius klausimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, tinklų plėtros planais bei prisijungimo prie naujųjų vandentiekio ir nuotekų tinklų galimybėmis.

Pagal Europos Sąjungos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą - „Geriamojo vandens ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra Skuodo rajone (Aleksandrijos, Lenkimų, Mosėdžio ir Ylakių gyvenvietėse)“, minėtose keturiose gyvenvietėse numatoma nutiesti daugiau nei 19 km naujų vandentiekio bei virš 25 km naujų nuotekų tinklų, pastatyti dvejus nuotekų valymo įrenginius Aleksandrijoje ir Lenkimuosebei vandens valymo įrenginius Mosėdyje. Darbus patikėta atlikti rangovams – UAB „Edrija“ ir UAB „Irdaiva“.

Iki projekto įgyvendinimo pradžios, Skuodo rajone prie centralizuotų sistemų neprisijungusi gyventojų dalis naudojo gruntinį kastinių šulinių vandenį ir patys turėjo rūpintis nuotekų surinkimu. Pasitaikydavo atvejų kai iš nesandarių surinkimo duobių nuotekos patekdavo į aplinką ir užteršdavo paviršinius bei gruntinius vandenis. Kastinių šulinių vandenį naudojo patys gyventojai, todėl buvo daroma žala ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.

Skuodo rajone nutiesus naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus gyventojai apsisaugos nuo galimo pavojaus. Įgyvendinus projektą naujai prisijungusiems vartotojams bus tiekiams kokybiškas geriamasis vanduo, o centralizuotas nuotekų tvarkymas sumažins gruntinio ir paviršinio vandens užterštumą. Pabaigus visus darbus net 770 gyventojų bus sudaromos galimybės prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo, o 2043 gyventojams prie centralizuotai tvarkomų nuotekų sistemos.

Šiuo metu, pagal su rangovu UAB „Edrija“ pasirašytą sutartį – „Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba Aleksandrijoje, Lenkimuose, Mosėdyje ir Ylakiuose bei nuotekų valymo įrenginių statyba Aleksandrijoje ir Lenkimuose“, tinklai tiesiami Lenkimų ir Mosėdžio gyvenvietėse. Iki rugsėjo 1 d. jau nutiesta 1 kmvandentiekio ir 3,7 km nuotekų tinklų.

Pagal antrąją su rangovu UAB „Irdaiva“ pasirašytą sutartį „Geriamojo vandens valymo įrenginių statyba Mosėdžio miestelyje“ padaryta trečdalis visų numatytų darbų – pradėta vandens gerinimo įrenginių, švaraus vandens rezervuaro bei lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba.

Projekto biudžete numatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 22,1 mln. litų. Europos Sąjungos Sanglaudos fondas skiria – 18,7 mln. litų, valstybės biudžeto lėšos sudaro – 2,2 mln. litų, o likusias lėšas – 1,1 mln. litų skiria projekto vykdytojas UAB „Skuodo vandenys“ ir partneris – Skuodo rajono savivaldybės administracija. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2011 m. vasario 11 d., pabaiga numatoma 2014 m. rugsėjo 29 d. Projektas prisidės prie vieno iš svarbiausių struktūrinės paramos uždavinių – nuoseklaus socialinių ir ekonominių skirtumų tarp ES šalių narių ar atskirų regionų mažinimo.

Remiantis NPR inf. ir nuotr.

Skuodo raj. vykdomi vandentvarkos darbai

Skuodo raj. tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai

Šiauliečiai pirmieji šalyje nuotekų dumblą pavertė žaliąja energija

1367578999

UAB „Šiaulių vandenys“ užbaigė trejus metus trukusį projektą „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“. Jį įgyvendinusi vandentvarkos bendrovė pasiekė dviejų tikslų: pirmiausia nebekaupia neapdoroto dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, todėl pagerino aplinkos būklę, antra, dumblo apdorojimo metu išgauna ekologiškos energijos – biodujų, iš kurių gamina elektrą ir šilumą. Taigi šiauliečiai pirmieji Lietuvoje nuotekų dumblą pavertė naudingu.

Pagal projektą „Šiaulių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ nuotekų valyklos teritorijoje pastatyta dumblo priėmimo stotis, kurioje priimamas iš regiono valyklų atvežamas dumblas. Slenkančiais liejiniais išlieti du didžiuliai 3650 kub. metrų talpos dumblo pūdytuvai, kuriuose dumblas pūdamas išskiria biodujas. Šioms kaupti šalia įrengta 2100 kub. metrų talpykla su dviguba membrana, biodujų valymo įrenginys priemaišoms valyti ir biodujų žvakė dujų pertekliui sudeginti. Pastatytas techninis pastatas, kuriame sumontuoti generatoriai elektrai ir šilumai gaminti, boileriai vandeniui ir dumblui šildyti, apdorojimo procesus fiksuojantys davikliai.

Rekonstruotame dumblo apdorojimo pastate sumontuotos keturios centrifugos, iš kurių dviejose jau perpuvęs dumblas prieš džiovinimą nusausinamas iki 30 proc. drėgnumo. Naujame pastate dumblui džiovinti įrengta juostinio konvejerio tipo džiovykla, kurioje, pučiant karštam orui, dumblas sudžiovinamas į granules. Jų per parą susidarys apie 11,4 tonos, tad joms sandėliuoti pastatyta džiovinto dumblo saugojimo aikštelė.

Rangovai, įgyvendinantys ne vieną dumblo tvarkymo projektą Lietuvoje, šiauliečių pranašumu įvardija pažangiausias technologijas, kurios leidžia pasiekti geriausią sąnaudų ir energijos gavybos santykį. Ypač palankiai jie vertina elektrokinetinę dumblo dezintegravimo sistemą, kurią šiauliečiai įdiegė pirmieji šalyje. Pažangi technologija leidžia efektyviau suskaidyti dumblą prieš paduodant jį pūdyti. Tuomet pūdant dumblą anaerobinėje aplinkoje skaidomos organinės medžiagos išskiria daugiau biodujų, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija.

Kombinuotą šilumos ir elektros energijos jėgainę, sudaro du generatoriai, kurie, dirbdami visu pajėgumu, per metus gali pagaminti apie 4,5 mln. kilovatvalandžių elektros ir tiek pat šiluminės energijos. Taip pat labai šeimininkiškas pasirinkimas – galimybė išgautą energiją kaip produktą toliau naudoti pačioje technologijoje. Pasak WTE Wassertechnik GmbH projekto vadovo T. Keršteino, tokiems aukšto lygio technologiniams sprendimams buvo panaudota geriausių Europos gamintojų įranga.

Dabar, baigus projektą, pasiekta nauda yra dvejopa: pirma, tai – ekologija, nes apdorotas dumblas nebeteršia aplinkos, nebeskleidžia nemalonaus kvapo, be to, mažėja ir „šiltnamio“ efektas, antra – pūdant dumblą išgaunamos biodujos, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija priskiriama „žaliąjai“ energijai. Per metus, skaičiuojant pagal sausas medžiagas, planuojama perdirbti apie 5900 tonų nuotekų dumblo ir pagaminti apie 4,5 mln. kilovatvalandžių elektros ir tiek pat šiluminės energijos. Pagaminta elektros energija naudojama pačių įrenginių darbui arba bus perduodama į skirstomuosius elektros tinklus, o pagaminta šilumos energija naudojama pačių įrengimų darbui, t.y., dumblui pakaitinti prieš pūdant ir jau išpuvusiam džiovinti.

Šiauliečių įgyvendintas projektas naudingas ne tik miestui, bet ir visam regionui. Naujuose įrenginiuose tvarkomas ir apdorojamas ne tik Šiaulių miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas. Sudariusios sutartis su bendrove „Šiaulių vandenys“, dumblą gali atvežti ir kitos regiono vandentvarkos įmonės iš Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo ir Radviliškio nuotekų valyklų. Taip išsprendžiama viso regiono aplinkosaugos problema, nes ir ten dumblo nėra kur sandėliuoti.

Remiantis „Šiauliai plius" inf.

lrt.lt nuotr.

Anykščių rajone gerinama vandentvarkos infrastruktūra

1367574229

Šiuo metu vykdomas vandentvarkos infrastruktūros plėtros projektas Anykščių mieste (Dainų slėnyje), Vėjališkyje, Ažuožeriuose, Svėdasuose. Įgyvendinimui buvo gauta beveik 6 mln. litų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama, o tai sudaro beveik 85 proc. visų reikalingų lėšų projektui įgyvendinti. Likusias lėšas skyrė Lietuvos Respublika ir Anykščių rajono savivaldybė.

Rugsėjo mėn. buvo baigti statyti nauji nuotekų valymo įrenginiai Svėdasų miestelyje, o Anykščių m. įrengti centralizuoti nuotekų ir vandentiekio tinklai nuo Vilniaus g. iki Dainų slėnio. Vėjališkyje ir Ažuožeriuose darbus planuojama baigti iki šių metų rugsėjo mėn. pabaigos.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad savivaldybės pačios turi organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Todėl Anykščių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Anykščių vandenys“ didelį dėmesį skyrė centralizuotam vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimui bei naujų nuotekų valymo įrenginių statybai.

Gyventojai, norintys prisijungti prie centralizuotų tinklų, turi kreiptis į UAB „Anykščių vandenys“ ir pateikti prašymą techninėms sąlygoms gauti.

Vykdant darbus gyventojams neretai iškyla nepatogumų dėl kelio dangos ardymo ar triukšmo, tačiau UAB „Anykščių vandenys“ prašo gyventojų kantrybės bei supratimo. Nepatogumai yra laikini, o įgyvendinus projektą bus gaunama ilgalaikė nauda. Be to, 600 Anykščių rajono gyventojų turės galimybę prisijungti prie kokybiško geriamojo vandens tiekimo, o 322 gyventojams bus suteikta galimybė prisijungti prie naujos nuotekų tvarkymo sistemos.

Palangos mieste sėkmingai įvykdytas vandentvarkos projektas

1367574177

Šių metų rugsėjo 10 d. patvirtinta sėkmingai baigto projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ir infrastruktūros renovavimas ir plėtra Palangoje (Palangos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija)“ galutinė ataskaita.

Projekto metu iš viso nutiesta 6,271 km naujų vandentiekio ir 4,539 km naujų nuotekų tinklų bei rekonstruota Palangos nuotekų valymo įrenginių biologinė dalis (azoto ir fosforo šalinimas).

Įgyvendinus investicinį vandentvarkos projektą, prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų gali jungtis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems projekto techninėje dokumentacijoje yra numatyta galimybė prisijungti prie paklotų inžinerinių tinklų. UAB „Palangos vandenys“ teikia geriamo vandens tiekimo paslaugas ir surenka nuotekas iš ~94 proc. visų gyventojų prisijungusių prie centralizuotų sistemų Palangos mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse. Palangos miesto nuotekų valymo įrenginiai, rekonstravus biologinę nuotekų valymo įrenginių dalį, taikant cheminį azoto ir fosforo šalinimą, aptarnauja ir išvalo nuotekas surinktas iš ~94 proc. visų gyventojų prisijungusių prie centralizuotų sistemų Palangos mieste.

Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad per 5 metus po projekto pabaigos prie nuotekų tinklų prisijungtų ne mažiau kaip 450 gyventojai. UAB „Palangos vandenys“ siekia sudaryti palankias sąlygas, t.y., didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą bei gerinti kokybę Palangos mieste. Taip pat apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio.

Jūražolės g. įrengtas vandentiekio šulinys

Ar įmanoma išsaugoti kokybišką ir pilnavertį gyvenimą neteršiant gamtos?

1367574137

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė pripratusi labai daug pirkti. Tačiau tik maža dalis visuomenės susimąsto apie besaikio vartojimo pasekmes, kurios dažniausiai susijusios su gamtos teršimu.

Opus klausimas visuomenėje - atliekų susidarymo problema, o vykdant įvairias gamybos rūšis, t.y., gaminant visuomenės poreikius patenkinti reikiamus produktus ir paslaugas, atsiranda aplinkos taršos, besaikio žaliavų naudojimo problemos. Tuomet ir kyla klausimai, ką daryti, kad išvengti šios situacijos.

Ar įmanoma gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą – žinoma, kad taip! Tereikia žvelgti į pasaulį šiek tiek kitaip. Pirkdami eilinį daiktą, susimąstykime ar jo mums tikrai reikia – taip vartotojas galėtų lemti pasiūlos optimizavimą. Užuot kas kart apsipirkę ir naudoję vienkartinius maišelius, naudokime medžiaginius – jie daugkartiniai ir leis sumažinti didelius atliekų kiekius, kurie natūralioje aplinkoje ilgai nesuyra. Buityje susidarančias atliekas rūšiuokime, o atliekas, kurias galime panaudoti dar kartą paverskime antrine žaliava – tokiu būdu sąvartynuose sumažėtų popieriaus, plastiko, stiklo atliekų.

Šiandien taip pat neįsivaizduojame kasdienybės be automobilių ir tikrai nedaugelis paaukotų komfortą, o kartais gal ir būtinybę, važiuoti automobiliu ir taip mažiau teršti gamtą. Ir čia yra sprendimas – atnaujinkime automobilių parką, naudokimės šiuolaikinėmis technologijomis, galų gale, išmokime vairuoti ekologiškai. Vairuodami ekologiškai sumažinsime kuro sąnaudas, o kartu ir išmetamų teršalų į atmosferą, kurie sąlygoja klimato kaitą, šiltnamio efektą, kiekius.

Aukščiau įvardintas mintis galėtų įgyvendinti ne tik eilinis žmogus, bet ir gamybos įmonės. Pastarosios norėdamos tausoti gamtą galėtų pradėti nuo žaliavų kiekių optimizavimo, naudoti pažangias technologijas, o susidarius aplinkos taršai ją mažinti pasitelkiant aplinkosaugines inovacijas, aplinkos valymo nuo teršalų įrenginius.

Tiek paprasti vartotojai, tiek gamintojai susiduria su energijos (elektros, šiluminės) poreikiu. Energijos gamyba taip pat susijusi su poveikiu gamtai. Norėdami pastarąjį sumažinti galėtume pradėti nuo mažų dalykų – mažiau ir taupiau vartokime, pvz., naudokime taupiąsias lemputes, o kaisdami virdulį įpilkime tik reikiamą kiekį vandens.

Straipsnyje aprašyta tik nedidelė dalis galimybių, kaip galėtume gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą, neteršdami gamtos, o jei susimąstytume tikrai šių galimybių atrastume daug daugiau.

Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kokios šiuo metu yra opiausios aplinkosauginės problemos, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai bei kokios naudojamos priemonės, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti, kviečiame skaityti straipsnius publikuotus http://www.ekoaplinka.eu/ internetinėje svetainėje. Šiame, analogo neturinčiame portale, kaupiama, sisteminama ir pateikiama medžiaga apie aplinkosaugą, oro taršą, klimato kaitą. Taip pat jame publikuojami aplinkosaugos problemų sprendimo pavyzdžiai, atsakoma visuomenei rūpimais klausimais.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

stpmalaysia.com.my nuotr.

Nemalonūs kvapai mūsų aplinkoje

1367574048

Visi žinome, koks yra svarbus kvapas mūsų nuotaikai, o aplinka ir harmonija yra ne tik vaizdas, garsas ir spalvos, o taip pat ir oras, kuris mus supa. Tačiau ne visada tai, kas kvepia, duoda naudos, ypač neaiškios kilmės sintetiniai kvapai, galintys sukelti net sveikatos problemų.

Siekiant sumažinti nemalonų kvapą patalpose dažniausiai čiumpame oro gaiviklį. Jis plačiai naudojamas biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete ar kitose patalpose. Tai gali būti purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Dažniausiai parduotuvėse siūlomi oro gaivikliai, kurie „nustelbia“ blogą kvapą sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis arba slopina kvapo receptorius. Pastaruoju atveju nosies ertmė yra padengiama plona aliejinga plėvele arba naudojama nervines ląsteles slopinanti veiklioji medžiaga.

Prieš keletą metų aerozoliuose buvo naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos – chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Besivystančiose šalyse jos yra naudojamos ir šiandien. Ozono sluoksnis apsaugo žemę ir jos gyventojus nuo saulės skleidžiamų pavojingų ultravioletinių spindulių. Padidėjęs UV spindulių kiekis sukelia vis daugiau vėžinių susirgimų bei silpnina imuninę sistemą. Europos Sajungoje gaminamuose aerozoliuose draudžiama naudoti CFC, todėl rinkdamiesi ES pagamintą prekę, nesuklysite. Ant kai kurių gaminių taip pat galite rasti užrašus – „CFC free“, „No CFCs“, „Ozone friendly“ ar „Ozone safe“.

Kita problema, kuri kamuoja gyventojus – tai nemalonūs kvapai atsiradę dėl tam tikros rūšies veiklos (gyvulių fermos, atliekų perkrovimo stotis ir kt.) vykdymo. Kai kuriose šalyse tokie kvapai ribojami, dažniausiai nustatomas minimalus atstumas nuo objektų iki gyvenamųjų namų.

Nemaloniais kvapais taip pat dažnai skundžiasi tie žmonės, kurie gyvena prie nuotekas valančių ir nuotekų dumblą tvarkančių įmonių. Kol kas ši problema sunkiai sprendžiama. Kvapų kenksmingumas ir poveikis sveikatai medicinos, aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu yra sunkiai įvertinami. Išsiskiriantys kvapai turi buti kontroliuojami projektuojant tokius įrenginius. Tai nėra lengva užduotis, nes reakcija į kvapus yra individualus ir subjektyvus dalykas. Labai svarbu yra kvapo matavimas ir jame esančių cheminių junginių koncentracijos nustatymas.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

younghouselove.com nuotr.

Anykščių krašto gamta - modernioje ekspozicijoje

1367573993

Anykščių regioninio parko lankytojų centre atidaryta nauja ekspozicija supažindina su šios saugomos teritorijos išskirtinėmis gamtos ir kultūros vertybėmis. Pagrindinė ekspozicijos tema pateikta kaip apdainuotas gamtos ir kultūros paveldas, atsiskleidžiantis gausiuose literatūros kūriniuose. Visi turbūt prisimena poeto Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ atskleistą gamtos grožį – „Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki?...”

Naujame lankytojų centre žmonės sužinos, kuo garsus Anykščių kraštas. Tai ir antras pagal dydį Lietuvos riedulys Puntuko akmuo, ir Šventosios upė, ir Rubikių ežeras, ir Variaus atodanga, ir dar daug gamtos vertybių. Ekspozicijoje atsispindi itin turtingas Anykščių kultūros paveldas. Iš šio krašto yra kilę apie septyniasdešimt Lietuvai ir pasauliui žinomų kūrėjų.

Rekonstruotame buvusios mokyklos pastate įsikūrusi parko direkcija ir lankytojų centras. Vyraujantis modernios ekspozicijos grafinis elementas – raidės. Išmoningai dizainerės Skirmantės Vaitkevičiūtės sukonstruotos, jos tampa baldais ir nišomis, pertvaromis ir stendais. Visa ekspozicijos vizualinė bei informacinė medžiaga matoma per raides. Taip tikimasi lankytojams sukurti įspūdį, kad eksponatus regime per dainos ar eilėraščio žodžius.

Raidžių leitmotyve sukurta ekspozicija pasakoja apie Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinį, jo gamtos vertybes – didžiausius Lietuvos akmenis Puntuką ir Puntuko brolį. Net minkštasuolis ir pufai savo forma primena akmenis. Ekspozicijos erdvė praplečiama, ant sienos ir lubų įkomponuojant milžinišką medį, tarp kurio šakų slepiasi parko gyvūnų vaizdai. Įdomiai pateiktas Anykščių regioninio parko žemėlapis, kur sužymėta visa reikalinga informacija: pažintiniai maršrutai, vandens trasos, draustiniai, lankytini objektai ir kita.

Ekspozicija papildyta audiovizualine informacija. Lankytojai gali pasiklausyti įgarsintų padavimų apie žymiuosius akmenis, įdomiausių krašto legendų, pasakų, dainų. Animacinis filmukas lankytojus nukels į prieš keliasdešimt tūkstančių metų kraštą gaubusį ledynmetį, suformavusį dabartinį kraštovaizdį. Anykščių regioninio parko lankytojų centras ir ekspozicija įrengti, įgyvendinant ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“. Tai bendras Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Anykščių regioninio parko direkcijos veiklos rezultatas.

Remiantis „Tėviškės gamta" laikraščio inf. ir lrytas.lt, anyksciuparkas.lt nuotr.

Didelių gabaritų atliekoms – specialios aikštelės

1367573931

Praėjusių metų pavasarį startavęs projektas „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“ įsibėgėja.

Planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus įrengtos 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Numatyta įrengti ir 4 kompostavimo aikštelės.

Tai leis sumažinti į regioninį sąvartyną atvežamų atliekų kiekį. Taip gyventojams sudaromos sąlygos rūšiuoti atliekas.

VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovai informavo, kad draudžiama mesti į netoli namų esančius antrinių žaliavų konteinerius didelių gabaritų atliekas (elektros ir elektroninės įrangos atliekas, statybos griovimo atliekas ir kt.), todėl jas reikėtų pristatyti į minėtas atliekų surinkimo aikšteles.

Šiuo metu statybines ar kitas didelio gabarito atliekas galima palikti ir prie konteinerių, jos surenkamos apvažiavimo būdu. Tačiau kaip rodo šiauliečių patirtis, susikaupia gana didelis kiekis, kuris išvežamas tik kas antrą mėnesį. Tad siekiant išvengti atliekų kaupimo, gyventojai raginami didelio gabarito atliekas vežti į tam skirtas aikšteles.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse bus surenkamos šios atliekos:

Stambiagabaritės atliekos – tai stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – tai buitinė technika, kompiuteriai ir jų priedai, įvairūs elektroniniai įrenginiai. Šių atliekų negalima ardyti, nes daugelyje buitinių prietaisų yra pavojingų medžiagų, kurios gali pasklisti aplinkoje.
Naudotos lengvųjų automobilių padangos.
Statybos ir griovimo atliekos – buitinio remonto ir smulkių statybų bei griovimo metu susidariusios atliekos, kai nustatyta tvarka nereikalingas statinių projekto suderinimas su Aplinkos ministerija.
Statybinės atliekos, turinčios asbesto.
Medienos atliekos, plastikas, metalas, popierius ir kartonas bei stiklas (lakštinis).

Šioms atliekoms surinkti iš viso bus pastatyta 16 konteinerių. Taip pat didelių gabaritų aikštelėse bus įrengtas buities pavojingų atliekų surinkimo punktas. Specialiose talpose sandėliuojamos buityje susidarančios pavojingos atliekos: tepalai, tepalų filtrai, dažai, aušinimo skysčiai, cheminių medžiagų pakuotės, tirpikliai, rūgštys, šarmai, pesticidai, atliekos, turinčios gyvsidabrio, akumuliatoriai, baterijos, plovikliai. Šias atliekas privalu pristatyti sandariose pakuotėse.

Įgyvendinus projektą, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės bus įrengtos ne tik Šiaulių rajone, mieste, bet ir visuose Šiaulių apskričių centruose.

Šio projekto tikslas yra suteikti visuotinas, prieinamas ir kokybiškas viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams bei sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo sąvartynuose pajėgumus.

Remiantis „Šiaulių kraštas“ laikraščio inf.

decotopics.com nuotr.

Vilniaus rajone baigiamas įgyvendinti vandentvarkos infrastruktūros plėtros projektas

1367573887

Geriamojo vandens kokybė ir patikimas jo tiekimas gyventojams, tinkamas buitinių nuotekų surinkimas ir valymas yra svarbūs veiksniai, lemiantis Vilniaus rajono plėtrą, keliantys rajono gerovės lygį bei gyventojų higienos sąlygas ir sprendžiantis aplinkosaugines rajono problemas.Todėl Vilniaus rajono savivaldybė ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ didelį dėmesį skyrė centralizuotam vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimui.

Šiuo metu sėkmingai baigiamas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus rajone“,kuriam buvo skirta Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo parama. Viso projekto vertė siekia apie 28,2 mln. litų, iš kurių ES Sanglaudos fondas finansuoja apie 82 proc. lėšų, iki 10 proc. lėšų skiria Lietuvos Respublikos(LR) valstybės biudžetas, o likusią sumą finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė. Šio projekto metu Vilniaus rajone nutiesta apie 61 km nuotekų tinklų, o vandentiekio tinklų – apie 35 km.

„Buvusiais tinklais nebuvo įmanoma užtikrinti vartotojams kokybiško ir patikimo vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo. Dėl dažnų avarijų vandentiekio tinkluose didėjo vandens netektys. Naujų privačių namų gatvių gyventojai buitiniams poreikiams naudojo šulinių vandenį, kurio užterštumas galėjo viršyti leistinas normas, o tai yra pavojinga gyventojų sveikatai. Daug nepatogumų buvo patiriama ir dėl nuotekų išvežimo“, - akcentavo Vladislav Kondratovič, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Nauji nuotekų tinklai skirti surinkti buitines nuotekas iš gyvenamųjų namų ir kitų abonentų, o nauji vandentiekio tinklai skirti aprūpinti žmones geresnės kokybės geriamu vandeniu bei užtikrinti vandens tiekimo patikimumą.

Nemenčinėje, Skaidiškėse, Juodšiliuose ir Kalveliuose tinklų tiesimo darbai yra sėkmingai užbaigti, taigi vietos gyventojai gali naudotis nauja vandens infrastruktūra. Nemenčinėje buvo nutiesta apie 6 km tinklų, Skaidiškėse apie 11 km tinklų, Juodšiliuose ir Kalveliuose po 9 km tinklų.Nuotekų surinkimui ir pakėlimui šiose gyvenvietėse įrengta 11 požeminių nuotekų siurblinių.

Nemėžyje, Rudaminoje, Avižieniuose, Pagiriuose, Valčiūnuose rangovai sparčiai baigia tiesti naujus centralizuotus tinklus, tvarko aplinką ir iki žiemos ketina atstatyti gatves ir pašalinti kitus defektus. UAB „Nemėžio komunalininkas“ direktorius Viktor Tankeliun pabrėžia, kad rangovai turi atstatyti išardytos gatvės dangą į buvusią padėtį iki rangos darbų pradžios. Gatvių dangų atstatymo darbai apima asfalto dangos ir įvažiavimų į gyventojų bei įstaigų kiemus ir teritorijas atstatymą, numatant kelkraščių ir šaligatvių sutvarkymą, bortelių atstatymą, jeigu jie yra susidėvėję, taip pat žvyro pagrindus, žaliųjų zonų išsaugojimą ir atsodinimą. „Siekiame, kad nebūtų pažeista privačių ir valstybinių įstaigų nuosavybė, privati gyventojų nuosavybė, jų tvoros ir augmenija. Pažeidus, ar kitaip sugadinus šį privatų turtą, reikalausime iš Rangovo jį atstatyti ir sutvarkyti“, - sakė V. Tankeliun.

Prisijungti prie centralizuotos sistemos gyventojų neįpareigoja jokie teisės aktai, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja saugius nuotekų tvarkymo būdus, į kuriuos gyventojai privalo atsižvelgti. Paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus miesto gyvenamųjų namų kvartaluose, gyventojai, neturintys kitų nuotekų tvarkymo būdų arba negalintys užtikrinti esamų individualių nuotekų tvarkymo įrenginių sandarumo, turi galimybę jungtis prie naujai sukurtos vandentvarkos infrastruktūros.

Neprisijungus prie centralizuotos nuotekų sistemos, bus tikrinama, ar gyventojo pasirinktas nuotekų tvarkymo būdas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nustačius pažeidimų gyventojams gali būti taikomos sankcijos. Centralizuotais tinklais tiekiamo vandens kokybė yra reguliariai tikrinama specialiose laboratorijose ir atitinka LR higienos normomis nustatytus geros ir labai geros kokybės geriamojo vandens reikalavimus.

UAB „Nemėžio komunininkas“ ragina visus gyventojus, kurių namai yra šalia paklotų tinklų, bet dar nėra pajungti, nedelsti ir kreiptis dėl pasijungimo ir paslaugų sutarčių sudarymo. Sėkmingas šio projekto įgyvendinimas yra būtina sąlyga ateityje toliau ES paramos lėšomis vystyti Vilniaus rajono gyvenviečių vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimą.

Gyventojai, norintys prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir (arba) nuotekų tinklų, turi pateikti prašymą techninėms sąlygoms gauti UAB „Nemėžio komunalininkas“, adresu Sodų g. 23, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., o Avižienių gyventojai turi kreiptis į UAB „Nemenčinės komunalininkas“, adresu Piliakalnio g. 50, Nemenčinė, Vilniaus raj.

Prie prašymo reikia pridėti pastato bei žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijas ir žemės sklypo ribų plano kopiją. Reikalingus dokumentus pristačiusiems gyventojams bus pateiktos prisijungimui reikalingos sąlygos, pagal kurias turi būti parengiamas projektas ir atliekami prisijungimo prie centralizuotų tinklų darbai. Po to gyventojai gali kreiptis dėl tinklų priėmimo ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo. „Gyventojai savo lėšomis nuo pakloto įvado iki savo namų turi nusitiesti vandentiekio atšaką bei pasikloti nuotekų išvadą nuo gatvėje įrengto nuotekų šulinėlio“ akcentavo V. Tankeliun.

Įgyvendinus projektą, bus sudaryta galimybė 1438 gyventojams pasinaudoti kokybišku geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu.

Parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.

Remiantis „Vilniaus krašto savaitraštis“ laikraščio inf.

„Vilniaus krašto savaitraštis“ laikraščio nuotr.

Naujos paraiškos dėl vandentvarkos projektų finansavimo

1367573835

Paraiškas dėl projektų „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kelmės mieste“, „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Norgėluose, Andrušaičiuose, Šarkiuose, Kazbaraičiuose, Raseiniuose)“ ir „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Šilutės rajone (Šilutėje, Katyčiuose, Usėnuose, Žemaitkiemyje)“ galima teikti iki šių metų rugsėjo 30 dienos. Tačiau Agentūra džiaugiasi, kad 2 paraiškos jau pateiktos ir pradėtos paraiškų vertinimo procedūros.

Paraiškų pateikimo terminas yra apibrėžtas vadovaujantis LR aplinkos ministro šių metų gegužės 21 dienos įsakymu (Nr. D1-445) papildytu priemonės valstybės projektų sąrašu Nr. 02.

Planuojamų projektų Kelmės mieste, Raseinių ir Šilutės rajonuose įgyvendinimui numatytos paramos (ES Sanglaudos fondo ir LR biudžeto) lėšos – 13,1 mln. litų. Projekto Kelmės mieste metu planuojama nutiesti 4,8 km naujų nuotekų ir 4,4 km naujų vandentiekio, Raseinių rajone – 9,8 km naujų nuotekų ir 2,1 km naujų vandentiekio, Šilutės rajone – 15,3 km naujų nuotekų tinklų. Priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V valstybės projektų sąrašu Nr. 02 patvirtintais duomenimis, įgyvendinus projektą Kelmės mieste galimybė naudotis centralizuotais nuotekų tinklais bus suteikta 275, Raseinių rajone – 610, Šilutės rajone – 1127 gyventojams.

Dalis Lietuvos gyventojų vandenį naudoja iš iškastinių šulinių ar individualių gręžinių, kurio kokybė ne visada atitinka geriamojo vandens kokybei keliamus reikalavimus. Taip pat gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, neįmanoma užtikrinti tinkamo nuotekų tvarkymo. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 m. plėtros strategiją, centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas iki 2015 m. turėtų siekti 95 proc. visų Lietuvos Respublikos gyventojų, o surenkamų nuotekų išvalymo iki nustatytų normų siektina reikšmė – 100 proc.

Įgyvendinus projektus bus užtikrintas technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas. Pagerės tiekiamo vandens kokybė, sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė.

Nuotrauka paimta iš marketnews.lt portalo

Į Pajūrio regioninį parką vilioja naujas lankytojų centras ir dviračių takai

1367573791

Pajūrio kraštas neabejotinai yra tarp tų vietų, be kurių mes neįsivaizduojame savo šalies. Baltijos pakrantėje esantys unikalūs tūkstančius metų skaičiuojantys gamtos ir kultūros paveldo paminklai būtinai įtraukiami ir į svečiui parodyti skirtų objektų sąrašus. Visoje Lietuvoje vertybės reikalauja tinkamos priežiūros bei investicijų. Šiuo metu Europos regioninės plėtros fondo lėšomis įgyvendinamas projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ antrasis etapas neaplenkė ir Pajūrio regioninio parko, įsikūrusio tarp Palangos ir Klaipėdos.

Karklės Placio gatvėje neseniai duris atvėręs Pajūrio regioninio parko lankytojų centras gali pasigirti vidaus ekspozicija, kurioje pristatomas ne tik parko paveldas, bet ir siekiama priminti lankytojams, kaip derėtų ilsėtis nepadarant žalos aplinkai. Tokiu būdu Pajūrio regioninio parko direkcija įgyvendina savo pagrindinius uždavinius: saugoti gamtos ir kultūros paveldą ir teikti informaciją lankytojams bei gyventojams. Pagal centro kūrėjų idėją, pastate dar daug laisvos vietos, kuri skirta tolesnių idėjų įgyvendinimui.

Planuojama lankytojams pasiūlyti edukacinius užsiėmimus, filmų peržiūras, rengti konferencijas. Siekiama, kad centras būtų kuo universalesnis ir gebėtų lanksčiai prisitaikyti prie skirtingų turistų poreikių. Juk atostogaujančioms šeimoms labai svarbu apgyvendinimo sąlygos, ekskursijų grupėms – gido paslaugos, o žvejams – žūklės taisyklės ir sąlygos, jei, tarkime, pageidaujama jūroje žvejoti nuosavais laivais.

Vos įžengus į lankytojų centrą, prieš keliautoją atsiveria lankytinų regioninio parko objektų maršrutas: jūroje nuskendęs laivas „Fusilier“, Olandų kepurės skardis, išlikęs senojo pašto kelio iš Karaliaučiaus į Rygą fragmentas, baltosios bei pilkosios kopos, Plazės ežeras, Karklės riedulynas, paukščių žiemavietės ir daug kitų. Smalsesni lankytojai neatsispiria prisiliesti prie šio regiono istorijos – jai ekspozicijoje taip pat skirta garbinga vieta. Pirmą kartą, dar 1253 metais istoriniuose šaltiniuose buvo paminėta Kalotė, o po poros šimtmečių – Nemirsetos ir Kalotės karčemos. Šiandien jau yra žinoma, kad dabartinė Pajūrio regioninio parko teritorija buvo gausiai apgyvendinta jau nuo XVI amžiaus.

Populiariausias regioninio parko objektas, be abejo, yra kalnas pajūryje vadinamas Olandų kepure. Šis unikalus kraštovaizdžio draustinyje saugomas objektas susiformavo, kai prieš 12-15 tūkstančių metų iš Lietuvos traukėsi ledynai.

Pagrindinė ekspozicijos tema yra unikali jūros ir sausumos sankirta. Joje esančios gamtos ir kultūros paveldo niekur kitur nepamatysite – tai, bene, vienintelis žemyninis pajūrio ruožas, kur gamta taip mažai paliesta žmogaus. Visų pirma, pastebima didelė paukščių įvairovė. Daugiau kaip 5800 hektarų plote sutinkamos 138 paukščių rūšys, iš kurių 65 šiose teritorijose ir peri. 21 iš Pajūrio regioniniame parke pastebimų paukščių rūšių yra saugomos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai kasmet sutraukia daugybę paukščių stebėtojų. Beveik pusė regioninio parko ploto yra jūroje. Čia stebimi tūkstančiai vandens paukščių.

Paukščių stebėjimas nesibaigia ir žiemą – geriausia tą daryti, lankytojų centro darbuotojų patarimu, naudojantis teleskopu ties Karkle ar Nemirseta. Pavasarį, jau nutirpus ledui, ornitologijos entuziastai plūsta stebėti paukščių migracijos – šie trumpam apsistoja čia esančiuose ežerėliuose. Specialiai tam prie Plocio ežero yra įrengtas paukščių stebėjimo namelis.

Visai netoliese gamtos prieglobstį randa ir stambesni gyvūnai – pievose galima sutikti stirnų ir briedžių, o upėse ir ežerėliuose gyvena daugybė ūdrų, ondatrų, bebrų. Kaip pasakoja regioninio parko darbuotojai, pastarieji čia atlieka ypatingai svarbų darbą – naikina kadaise melioracijos padarytą žalą kraštovaizdžiui. Deja, vien šių darbščių pagalbininkų pastangų neužtenka, nes gausu ne tik neigiamų melioracijos padarinių. Lietuvos kraštovaizdį vis dar žaloja daugybė apleistų, anksčiau žemės ūkiui, krašto apsaugai ir kitiems tikslams naudotų begriūvančių pastatų.

Kaip teigia ES finansuojamus projektus įgyvendinančios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė, apie 12 mln. litų yra skirta bešeimininkių statinių ir kitų aplinką žalojančių objektų sutvarkymui ir/ar nugriovimui beveik visuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose (24 savivaldybėse).

„Šiais darbais siekiama atkurti pažeistas teritorijas, apvalyti kraštovaizdį nuo akis badančių niekam seniai nereikalingų statinių, taip pagerinant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės būklę. ES paramos lėšos efektyviai naudojamos įvairiausioms apsaugos ir tvarkymo priemonėms visuose šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, žinoma ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose“, – sako Rūta Baškytė. Šie darbai vykdomi pagal priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“, pagal kurią 150 mln. litų yra skirta saugomoms teritorijoms tvarkyti.

Pajūrio regioniniame parke sukurta visiems labai reikalinga lauko informacinė sistema: prie visų lankomų objektų įrengti informaciniai stendai, užrašai, nuorodos. Taip pat sukurta minimali infrastruktūra lankytojams: atokvėpio vietos su miško baldais, regyklos. Yra ir paukščių stebėjimo bokštelis. Lankytojų patogumui nutiesta puiki dviračių trasa, kuria ribojamas automobilių eismas. Vieną parko lankytiną vietą su kita jungiančius dviračių takus jau spėjo įvertinti ne vienas į parką atvykęs poilsiautojas – riedant patogiais asfaltuotais keliukais, atsiveria įspūdingo grožio pajūrio pievos, smiltpievės, kopos ir unikalūs peizažai.

„Kai lauko informacinė sistema yra nepakankamai išplėtota, neišvaizdi ir skurdaus turinio, lankytojų ji nepaveikia, nepasiekia, nesudomina. Be to, jie dažnai lanko tuos objektus, kuriuos seniai žino, bet negali surasti kitų, ne mažiau įdomių. Tai reiškia, kad lankytojų srautai nepasiskirsto tolygiai – kai kurioms vietoms tenka tikrai per didelės apkrovos. Taip trapiems gamtos ir kultūros paveldo objektams gali būti padaryta žala. Turėdami tokią sistemą kaip ši, išsprendžiamos esminės teritorijų lankymo problemos, sutaupomos lėšos kitiems darbams“, – dėsto pašnekovė. Jos nuomone, toks turistų srautų reguliavimas yra efektyviausias būdas neigiamam rekreacijos poveikiui mažinti. R. Baškytė tvirtina, jog lauko informacinės sistemos kūrimas paskatino įvairias institucijas labiau koordinuoti savo veiklą pažintinio turizmo srityje. Tai turės teigiamos įtakos viso turizmo sektoriaus vystymuisi ir padidins tokių objektų, kaip Pajūrio regioninis parkas, patrauklumą.

Šiuo metu panašūs kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos projektai vyksta beveik visuose Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Iš viso, pasinaudojus Europos regioninės plėtros fondo teikiamu finansavimu, jau įrengti lankytojų centrai su vidaus ekspozicijomis Dzūkijos nacionaliniame parke (Merkinėje) ir 7 regioniniuose parkuose: Anykščių, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų, Varnių, Rambyno ir Pajūrio. Jau greitai visuose parkuose bus baigtos kurti lauko informacinės sistemos ir šiuolaikiškos ekspozicijos, įrengtos apžvalgos vietos. Taip pat ES lėšomis tvarkomi istorinio paveldo objektai, hidrogeologiniai ir kiti gamtos paveldo objektai. Saugomose teritorijose jau nugriauti 83 apleisti, daugiausia sovietmečio palikimo, pastatai.

Remiantis www.esparama.lt inf. ir nuotr., klaipedadistrict.lt nuotr.

Projekto „Šešupės upės valymas Marijampolės savivaldybėje“ eiga

1367573748

Projekto „Šešupės upės valymas Marijampolės savivaldybėje“ metu planuojama sumažinti Marijampolės II tvenkinio biogeninę taršą, atstatant tvenkinio dalies prie poilsio zonos ir poilsio zonos kanalo techninius parametrus, sutvarkant tvenkinio apsaugos juostos bei poilsio zonos teritoriją.

Vykdant darbus numatoma išvalyti apie 3,5 ha tvenkinio dugno ir 2,2 ha pakrantės ploto, iškasant ir išsiurbiant apie 16 tūkst. kubinių metrų dumblo. Darbai atliekami išvalant dumblą ir sąnašas žemsiurbe iš tvenkinio dugno, sutvarkomi ir sustiprinami krantų šlaitai, pašalinama priekrantės šiurkščioji vandens augmenija. Tvenkinio pakrantėse taip pat numatoma pašalinti menkaverčius medžius ir krūmus, siekiant sumažinti upės taršą organinėmis medžiagomis ir pagerinant kraštovaizdį. Tikimasi, kad sutvarkius dar vieną miesto kampelį, ši vieta miestiečių bus mėgiama ir saugoma.

Projekto darbų įgyvendinimo vieta – Marijampolės II (Marijampolės marių) tvenkinio poilsio zona. Vandens telkinio ekologinė būklė nebuvo gera. Poilsio zonos akvatorijoje buvo susikaupęs dumblas, sąnašos, pakrantės apaugusios krūmynais, menkaverčiais medžiais, dėl susikaupusio dumblo priekrantėje vešėjo vandens augmenija, iro šlaitai.

Projektas „Šešupės upės valymas Marijampolės savivaldybėje“ vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonės „Vandens telkinių būklės gerinimas“ Marijampolės savivaldybės administracijos 2011 m. kovo 7 dienos finansavimo ir administravimo sutartį, pasirašytą su Aplinkos projektų valdymo agentūra. Šiuo metu projektas baigiamas įgyvendinti.

Remiantis „Suvalkietis" laikraščio inf. ir marijampole.lt nuotr.

Karmėlavoje ir Ramučiuose tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai

1367573698

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 metų plėtros strategiją, viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas iki 2015 m. turėtų siekti 95 proc. visų Lietuvos gyventojų, o surenkamų nuotekų išvalymo iki nustatytų normų siektina reikšmė – 100 proc. Todėl šiuo metu visoje Lietuvoje intensyviai vykdomi vandentvarkos projektai, kurių metu tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai, statomi nauji ir rekonstruojami seni nuotekų bei vandens valymo įrenginiai.

Šiuo metu įgyvendinamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Zapyškyje, Karmėlavoje, Ramučiuose, Raudondvaryje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Kačerginėje)“.

Karmėlavoje jau nutiesta 90 proc. numatytų pakloti vandentiekio ir nuotekų tinklų, Ramučiuose - 50 proc. tinklų. Visus pagal šį projektą numatytus darbus planuojama atlikti iki 2013 m. gruodžio mėnesio. Projekto finansavimo pabaiga – 2014 m. kovo mėnesio.

Minėtas projektas apima 7 gatves Ramučiuose – Dainavos, Dvaro, Biruliškių, Bielinio, Beržų, Liepų ir Zversvos, bei 2 gatves Karmėlavoje – Pušyno ir Vieškelio. Projekto tikslas yra išplėtoti vandentvarkos infrastruktūrą, gyventojai patys nusitiesia tinklus nuo prie jų sklypo pastatyto buitinių nuotekų šulinėlio ir vandentiekio kapos iki savo namų. Iš viso pagal minėtą projektą bus nutiesta 14,1 km vandentiekio ir 33 km nuotekų surinkimo tinklų, o naudotis centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu galės 991, o nuotekų tinklais net 2149 gyventojai.

UAB „Giraitės vandenys“ informavo, kad gyventojai, kuriems jau atvestos atšakos, gali pradėti jungtis prie naujai nutiestų komunikacijų, gavę prisijungimo sąlygas. Prašymą dėl prisijungimo sąlygų gavimo galima pateikti UAB „Giraitės vandenys“ arba seniūnijose. Su savimi reikėtų turėti pasą bei nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų. Gyventojai vandentvarkos infrastruktūra galės pradėti naudotis tik kai bus pasirašytas statybų užbaigimo aktas.

Pagal projektą taip pat bus rekonstruoti dveji pasenę, susidėvėję ir šių dienų reikalavimų nebeatitinkantys nuotekų valymo įrenginiai Karmėlavoje ir Raudondvaryje bei pastatyta nauja, moderni nuotekų valykla Zapyškyje.

Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Zapyškyje, Karmėlavoje, Ramučiuose, Raudondvaryje, Kluoniškiuose, Dievogaloje, Kačerginėje)“ vykdomas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ prioriteto įgyvendinimo priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ir iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.

Remiantis „15 min“ laikraščio inf.

nerda.lt nuotr.

Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbai Skaudvilėje – baigti

1367573587

Šių metų rugsėjo 26 d. oficialiai pristatytas rekonstruotas Skaudvilės nuotekų įrenginys, kainavęs daugiau nei 2,5 milijono litų. Įrengimo darbai truko dvejus metus, ir nuo šiol skaudviliškiai turi ne tik aplinką tausojančią nuotekų valyklą, bet ir sutvarkytą aplink esančią teritoriją.

Projektas, kurį užsakė UAB „Tauragės vandenys“, o nupirko Tauragės rajono savivaldybės administracija, finansuotas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas. Anot V. Mištauto, projektų įgyvendinimo skyriaus viršininko, Skaudvilės nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos projekto metu atlikti šie darbai: demontuoti nebenaudojami statiniai – grotų pastatas su nevalytų nuotekų latakais bei gamybinis pastatas. Esamos nuotekų valyklos teritorijoje pastatyti du nauji technologiniai pastatai, rekonstruoti biologinio valymo įrenginiai – aerotankas su antriniais nusodintuvais. Įrengti nuotekų tretinio valymo įrenginiai, perteklinio dumblo tankintuvas, atvežtinių nuotekų priėmimo įrenginiai su siurbline, valytų nuotekų išleistuvas. Be to, už teritorijos ribų perklota nevalytų nuotekų tiekimo į valyklą orinė linija, rekonstruotas privažiavimo kelias. Informuota, kad nuotekų valymo technologiniai procesai maksimaliai automatizuoti, o tai sumažina aptarnaujančio personalo poreikį, užtikrina stabilų ir patikimą nuotekų išvalymo efektyvumą.

Susirinkusiems Tauragės rajono savivaldybės, žiniasklaidos atstovams buvo pristatytas naujosios nuotekų valyklos mechanizmas, informuota, kad objektą buvo stengiamasi derinti net prie kraštovaizdžio. Džiaugtasi dėl nusausintų anksčiau čia plytėjusių dumblo aikštelių, dabar viskas išvalyta, sutvarkyta. Įrengta ir priešgaisriniams poreikiams skirta aikštelė, o nuotekų valymo įrenginių teritorija stebima vaizdo kameromis, beje, nuo šiol į ją galima patekti tik su specialiomis kortelėmis. Svarbiausia nuotekų valymo įrenginių funkcija – gamtos apsauga.

Tauragės rajono savivaldybės mero P. Petrošiaus teigimu, ši zona ypač jautri, nes netoliese teka Ančios upelis. „Įrengti nuotekų valymo įrenginius, mano supratimu, labai svarbu. Panašūs dalykai turėtų būti kiekvienoje gyvenvietėje. Ekologinėje srityje tai yra didžiulis pasiekimas. Uždaryti sąvartynai – nebėra šiukšlinama, sutvarkyti nuotekų tinklai. Visa tai daroma mūsų pačių sveikatai, ir reikėtų suprasti, kad ne viskas matuojama pinigais. Per dešimt dienų naudojimui priduoti trys Tauragės rajono savivaldybei labai svarbūs objektai, o tai daug ką pasako apie darbus ir investicijas“ – pabrėžė meras.

Remiantis „Tauragiškių balsas" laikraščio inf.

kurjeris.lt nuotr.

Vilniuje tiesiamų naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų eiga

1367573538

Lietuvos gyventojai sunaudoja tik apie 12 proc. visų turimų požeminio vandens išteklių ir lyginant su kitomis valstybėmis, šalyje yra išties daug švaraus požeminio vandens. Dėl šios priežasties vanduo, bėgantis iš čiaupo, yra tinkamiausias gerti bei naudoti maisto ruošimui. Be to, vandentiekiu tiekiamo geriamo vandens kokybę nuolat kontroliuoja atestuotos vandens tyrimų laboratorijos.

Žinoma, kai kuriose Lietuvos vietovėse dėl natūralių gamtinių sąlygų vandenyje yra padidintas fluoro, geležies ar kitų medžiagų kiekis, tačiau tam yra vandens gerinimo įrenginiai, kurie daugelyje Lietuvos vietovių yra atnaujinti Sanglaudos fondo lėšomis. Apie konkrečioje vietovėje tiekiamo geriamojo vandens kokybę reikėtų teirautis jus aptarnaujančio tiekėjo.

UAB „Vilniaus vandenys“ geriamojo vandens laboratorijos vadovės G. Jurgelevičiūtės teigimu, Vilniaus mieste iš čiaupo bėgantis vanduo yra iš tiesų geros kokybės, be to, jį patobulina ir vandens gerinimo įrenginiai: „Jie pašalina iš vandens gamtinius geležies, mangano ir amonio junginius. Minėti elementai žmogaus sveikatai nekenkia, tačiau jų perteklius šalinamas, siekiant pagerinti vandens skonį bei estetinį vaizdą. Vandenyje nėra toksiškų medžiagų bei mikrobinės taršos”.

Šiuo metu bendrovė kaip tik įgyvendina plataus masto projektą - „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“, kurio metu net 11 gyvenviečių – Pavilnyje, Grigiškėse, Kairėnuose – Galgiuose, Santariškėse, Visoriuose, Avižienių seniūnijoje bei Buivydiškėse ir Salininkuose - tiesiami nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai. Projektu siekiama ne tik pagerinti gyventojų buities sąlygas, bet ir prisidėti prie aplinkos ir gyventojų sveikatos apsaugos.

Bendra šio projekto vertė siekia daugiau nei 52 mln. litų. Didžioji dalis sumos skirta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo. Planuojama, kad užbaigus visus projekte numatytus darbus, centralizuotomis komunikacijomis galės naudotis net 11 600 gyventojų. Įgyvendinus minėtą projektą, bus nutiesta apie 90 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, pastatyta 19 naujų nuotekų siurblinių.

Šiuo metu tinklų tiesimo darbai baigti ir gyventojai raginami jungtis: Grigiškėse, Kairėnuose – Galgiuose, Pavilnyje bei Santariškėse. Visorių gyvenamajame kvartale vis dar vykdomi aplinkos tvarkymo darbai, Avižienių seniūnijoje liko sumontuoti ir pastatyti nuotekų siurblines. Sparčiai tiesiami tinklai Salininkų ir Buivydiškių gyvenvietėse. Čia nutiesta apie pusę visų numatytų pakloti tinklų.

Remiantis UAB „Vilniaus vandenys“ inf.

meniu.lt nuotr.

Oro taršos problemos mieste

1367573484

Pasivaikščiojimas arba važinėjimas dviračiu mieste ne visada gali būti malonus ir sveikas laisvalaikio praleidimo būdas. Tai, ką mes įkvėpiame, nėra vienodi, skaidrūs ir bekvapiai dujų mišiniai. Oro tarša mūsų visuomenėje yra opi problema, tad labai svarbu imtis iniciatyvos gerinant oro kokybę.

Prieš milijonus metų, dalis mirusių augalų ir gyvūnų atsidūrė po žeme, buvo suslėgti ir suanglėjo. Nafta, akmens anglis ir gamtinės dujos susiformavo iš šių liekanų, šiuo metu tai yra vadinama iškastiniu kuru. Deginant tokį kurą, į atmosferą išmetama daug anglies, kuri įeina į anglies dioksido (CO2) sudėtį. Jis yra natūraliai išmetamas iš tokių šaltinių, kaip ugnikalniai, bet žmonės ir mūsų naudojamos mašinos anglies dioksido pagamina daugiau nei kada nors anksčiau.

Žmonės yra įpratę matyti rūkstančius dūmus iš kamino arba pravažiuojančių automobilių išmetimus, tokie dūmai yra daugelio cheminių medžiagų mišinys. Tokio mišinio toksiškumas didėja saulėtu oru veikiant saulės spinduliams, todėl gali formuotis nemalonaus kvapo smogas, kuris sukelia akių, nosies bei gerklės sudirgimą, perštėjimą, galvos skausmus, užgulusią nosį, ašarojimą arba kitus nemalonius pojūčius.

Automobilių išmetamosios dujos sudaro apie ketvirtadalį viso išmetamo anglies dioksido. Vis daugiau žmonių perka automobilius bei naudojasi kitomis teršiančiomis transporto priemonėmis, ko pasėkoje, daugėja transporto priemonių išmetamų teršalų. Inžinieriai padeda kurti švaresnę ateitį transporto srityje, kurdami efektyvesnius automobilius, autobusus ir lėktuvus, o tuo pačiu ir pereidami prie naujų degalų rūšių, tačiau to neužtenka. Prognozuojama, kad po 30 metų vien tik automobilių pasaulyje padvigubės, o dar po 100 metų gal jau bus gerokai per vėlu gelbėti mus ir mūsų Planetą.

Žmonės turėtų imtis paprastų, tačiau efektyvių priemonių. Pavyzdžiui, ne vien mažinti sudeginamo iškastinio kuro kiekį, tačiau palengva pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių, kurie gali atsinaujinti, blogiausiu atveju prie tokių, iš kurių gaunamas nedidelis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Rekomenduotina plačiau naudoti „palankesnį aplinkai“ kurą, saulės energiją, elektros variklius, dviračius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius.

Reiktų pabrėžti, jog iš esmės niekada negalėsime visiškai sustabdyti kenksmingų medžiagų išmetimo, tačiau visada galima siekti apsaugoti mūsų orą ir kiek įmanoma sumažinti taršą. Tai, kaip pasaulis atrodys ateities kartoms, turime rūpintis jau šiandien.

Norėdami sužinoti daugiau apie tai, kokios šiuo metu yra opiausios aplinkosauginės problemos, kokie galėtų būti jų sprendimo būdai bei kokios naudojamos priemonės, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms sumažinti, kviečiame skaityti straipsnius publikuotus http://www.ekoaplinka.eu/internetinėje svetainėje. Šiame, analogo neturinčiame portale, kaupiama, sisteminama ir pateikiama medžiaga apie aplinkosaugą, oro taršą, klimato kaitą. Taip pat jame publikuojami aplinkosaugos problemų sprendimo pavyzdžiai, atsakoma visuomenei rūpimais klausimais.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

15min.lt nuotr.

Milijonas litų - Mumlaukio ežero išvalymui

1367573441

Prie Mumlaukio ežero užvirė darbai. Ruošiamasi šio vandens telkinio valymui. Uostamiesčio valdžia tikisi, kad tą pavyks padaryti dar šiemet.

Prie Mumlaukio ežero jau įrengtos dumblo nusėsdinimo aikštelės. Pats dumblas dar nėra pradėtas pumpuoti. Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja I. Šakalienė vylėsi, kad ežeras bus išvalytas dar šiemet. Kitąmet bus tvarkomi krantai, aplinka, sodinami želdiniai. Pasak darbus atliekančios įmonės „Hidrum“ direktoriaus M. Suranto, kada iš ežero bus pradėtas pumpuoti dumblas, priklausys nuo oro sąlygų.

Šio vandens telkinio valymas ir aplinkos sutvarkymas kainuos per milijoną litų. Didžioji dalis lėšų skirta iš ES fondų. Darbai turėjo prasidėti anksčiau, bet jie užtruko dėl procedūrų. Juos planuojama užbaigti kitąmet. Šiuo metu intensyviai tvarkomi ir Draugystės parko tvenkiniai. Prie dalies jų sutvarkyti krantai, aplinka. Per spalį dar bus pasodinti medeliai. Numatoma išvalyti ir likusius Draugystės parko tvenkinius.

Remiantis klaipeda.diena.lt inf.

klaipeda.diena.lt nuotr.

Jurbarko rajono ir miesto gyventojams – nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai

1367573387

Vandentvarkos sektoriaus pertvarka siekiama, kad būtų užtikrinta kiekvieno asmens teisė gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, kurios turi būti kokybiškos, teikiamos nuolat ir nepertraukiamai, tuo pačiu užtikrinant racionalų išteklių naudojimą ir vandens ekosistemų apsaugą. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 m. strategijoje numatyti tikslai, kad ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos (tuo pačiu ir Jurbarko rajono) gyventojų naudotųsi šiomis viešosiomis paslaugomis.

Strategijoje numatyti tikslai yra itin ambicingi. Jiems pasiekti reikia didelių investicijų. Respublikoje tam buvo skirta daugiau kaip 3,3 milijardo litų ES lėšų 2000-2013 m. laikotarpiui.

Jurbarko rajono savivaldybė dalyvauja šiuose projektuose nuo 2006 m. Per minėtą laikotarpį Jurbarko mieste įvykdyti keturi projektai, kurių sąmatinė vertė apie 39,3 mln. litų. Paklota 27,3 km vandentiekio tinklų, 25,9 km nuotekų tinklų. Šiuo metu baigiamas įgyvendinti dar vienas projektas, kuris apima didžiausias rajono gyvenvietes – Jurbarko ir Smalininkų miestus bei Viešvilę, Seredžių ir Klausučius. Jo vertė apie 18,1 mln. litų. Paklota apie 14 km vandentiekio tinklų ir apie 18 km nuotekų tinklų. Šiose gyvenvietėse (išskyrus Jurbarko miestą) baigiami statyti ir nauji nuotekų valymo įrenginiai. ES paramos lėšos, skirtos vandnetvarkos projektams Jurbarko rajone įgyvendinti, artėja prie 60 mln. litų.

ES projektų lėšomis iki vartotojų sklypų ribų yra nutiesiamos vandentiekio atšakos su požeminėmis prisijungimo sklendėmis. Iki jų vandentiekio įvadą gyventojai turi įsirengti savo lėšomis. Tiesiant nuotekų tinklus ties kiekvienu sklypu gatvėje yra įrengtas nuotekų šulinys, į kurį gyventojai turi galimybę už savo lėšas nuvesti nuotekas iš savo gyvenamųjų namų.

Gyventojai, norintys prisijungti prie miesto tinklų, turi pateikti prašymus UAB „Jurbarko vandenys“ techninėms sąlygoms gauti, kartu su prašymu pateikiamas namų valdos sklypo planas ir registrų centro pažyma.

Remiantis laikraščio „Mūsų laikas“ inf.

jurbarkosviesa.lt nuotr.

Koks dujinių teršalų poveikis aplinkai?

1367573265

Žmogus daugiau nei pusę savo laiko praleidžia namuose, maždaug 25 proc. – įvairiose kitose patalpose, apie 5 proc. laiko keliauja iš vienos patalpos į kitą ir lygiai tiek procentų laiko praleidžia lauke. Patalpose – darbe ir namuose – žmogų veikia daug įvairių medžiagų. Dažnai namų oro kokybė kenčia nuo įvairių degimo produktų (ypač anglies monoksido), rūkalų, pelėsių, radono. Kitos medžiagos išsiskiria statybos ir remonto metu ar buityje naudojant chemines priemones. Tačiau nemažą įtaką oro kokybei daro ir iš gaminių, suteikiančių namams jaukumo ir išskirtinumo (baldų, kilimų, užtiesalų, užuolaidų, sienų apmušalų ir kt.), išsiskiriančios pavojingos medžiagos.

Kad ir kaip bebūtų keista, bet apsinuodijimų statistika liudija, jog vis dažniau apsinuodijama buitinės chemijos priemonėmis. Valikliuose esančios lakios medžiagos paprasčiausiai išgaruoja. Taip pavojingos medžiagos iš valiklių patenka į aplinką. Pagrindinės valiklių sudedamosios dalys – paviršiaus aktyviosios medžiagos, įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, šarmai, kvapai, dezinfekuojančios priemonės. Visuose valikliuose yra pavojingų, agresyvių medžiagų, pvz., patekę į aplinką chloro junginiai jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro chlorintus organinius junginius. Šie yra labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau migruoja aplinkoje – ne tik oru, bet ir vandeniu ar dirvožemiu. Nustatyta, kad klozetą išvalius chloro turinčiais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patekę į aplinką jie nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų!

Dažniausiai namų aplinkoje (ore, dulkėse) aptinkama pavojinga medžiaga yra ftalatai. Jie kaip plastifikatoriai naudojami polivinilinėje (PVC) grindų dangoje, sienų dangose, dušo užuolaidose (išpakavę, pvz., dušo užuolaidą, kiekvienas pajaučiame „cheminį“ jų kvapą – tai ftalatai).

Lakūs organiniai junginiai (LOJ) kaupiasi namų aplinkoje mėnesiais, metais. Jie išsiskiria iš kilimų, baldų ir vėl į juos susigeria. Didesnės trumpalaikės LOJ dozės gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, akių ašarojimą, kvėpavimo problemas, alergiją. Lakūs organiniai junginiai, išgaravę nuo valomo paviršiaus, didina oro taršą ir smogo susidarymo tikimybę.

Siekiant sukurti saugią ir sveiką namų aplinką reiktų rinktis iš natūralių medžiagų pagamintus produktus ar ekoženklu paženklintus daiktus. Viena iš alternatyvų – bambukai, kurie labai tvirti ir atsparūs įvairiam poveikiui (apie 2,5 karto tvirtesnis negu medis). Kol medis užauga iki 20 metrų, praeina 60 metų. Tuo tarpu bambukai pasiekia 20 metrų aukštį per 59 dienas. Vien tik pasirinkus baldus, grindų dangą ar kitus interjero dizaino elementus iš bambuko, galėsime sumažinti klimato kaitą, neužteršti namų aplinkos kenksmingomis cheminėmis medžiagomis bei tausoti gamtos išteklius.

Remiantis ekoaplinka.eu ir esparama.lt inf.

inhabitat.com nuotr.

Ventės rago ornitologinės stoties laukia permainos

1367572548

Paukščių migracijos metu ornitologams darbo netrūksta, tačiau šiais metais Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai ne tik žieduoja sparnuočius, bet ir ruošiasi pačios stoties rekonstrukcijai.

Lietuvos pajūris migruojantiems paukščiams – poilsio vieta. Čia jie stabteli, pasistiprina ir skrenda toliau, į Europos pietus, atogrąžas, pietinę Afriką. Žmonėms sunku suvokti, kaip sparnuočiai nepasiklysta ir eilę metų sugrįžta į tuos pačius lizdus perėti.

Tuo tarpu ornitologai pagal žieduotus paukščius nustato jų maršrutą, tiria įvairių ligų paplitimą, populiaciją ir net stebi klimato kaitą. Tokius darbus atlieka ir Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai. Sezono metu palikdami lankytojus mažoje salėje apžiūrinčius paukščių iškamšas. Ventės rago ornitologinė stotis nerekonstruota jau daugiau nei 80 metų. Anot AM Gamtos apsaugos departamento direktoriaus L. Budrio, rekonstrukcijos tikslas – įrengti šiuolaikišką informacinį centrą, atnaujinti ekspozicijas bei aplinką.

Ventės rago ornitologinė stotis įkurta 1929 m. žymaus gamtininko, profesoriaus Tado Ivanausko pastangomis. Tiesa tais laikais paukščiai buvo gaudomi ant krūmų užmetant tinklus ir į juos įvarant sparnuočius, laikui bėgant sistema keitėsi, tobulėjo.

Dabar naudojamos įvairios zigzaginės gaudyklės, paukščiai į jas skrenda iš visų pusių. Tačiau nutinka, kad juos pabaido aplink vaikščiojantys lankytojai, todėl rekonstravus ornitologinę stotį planuojama įrengti ir modernias paukščių stebėjimo sistemas. Jų pagalba tiek ornitologų darbą, tiek pačius paukščius lankytojai galėtų stebėti specialiuose ekranuose.

„Svarstome įrengti distancinio paukščių stebėjimo sistemas. Prie tinklų pastatyti vaizdo kameras, o vaizdą transliuoti į monitorius, − akcentavo AM atstovas, − taip pat sutvarkyti teritoriją taip, kad lankytojai nebeprieitų prie tinklų ir negąsdintų sparnuočių, o šie galėtų elgtis natūraliai. Tokia sistema naudojama daugelyje ornitologijos stočių“.

Preliminariais duomenimis paskaičiuota, kad Ventės rago ornitologijos stoties rekonstrukcijai prireiks apie 10 mln. litų, kuriuos artimiausiu metu ketinama skirti iš Europos regioninės plėtros fondo. Darbų metu ornitologijos stotis nebus uždaroma, tačiau lankytojams šiokių tokių nepatogumų gali kilti, o pirmuosius konkrečius rezultatus svečiai galės įvertinti 2014 metų pabaigoje.

Ornitologijos stoties lankytojai paprastai mato, kaip patyrę specialistai ant sparnuočių kojelių sega žiedus su įrašu „ZOOL. MUSEUM KAUNAS LITHUANIA“ ir skaičiumi. Būtent tas nesikartojantis skaičius ir slepia visą informaciją apie žieduojamą paukštį, tai ir laikotarpis, ir svoris, ir kiti ornitologams reikalingi duomenys. Paukščių žiedai unikalūs, būtent todėl tokį radus ornitologai prašo gražinti jį į artimiausią ornitologijos stotį.

Remiantis www.am.lt, www.esparama.lt ir www.lrytas.lt inf.

lrytas.lt nuotr.

Ukmergėje veikia nauji dumblo apdorojimo įrenginiai

1367572499

Vienas saugiausių ir efektyviausių būdų tvarkyti nuotekų valymo įrenginiuose susidarantį dumblą – apdoroti jį ir paversti kompostu. Pernai metų lapkričio mėnesį pasirašius statybos užbaigimo aktą, Ukmergėje baigti Europos Sąjungos lėšomis vykdyti naujos dumblo kompostavimo aikštelės statybos darbai, įsigyta reikiama įranga. Jau metai, kaip naujieji įrenginiai eksploatuojami – dumblas į juos vežamas iš Ukmergės, o kitais metais – ir iš Širvintų nuotekų valymo įrenginių. Į aikštelę taip pat priimamos žaliosios atliekos (lapai, žolė, šakos), kurias pristato buitines atliekas mieste surenkanti bendrovė. Jas taip pat į aikštelę darbo dienomis gali pristatyti patys gyventojai.

Rangovai – jungtinės veiklos partneriai UAB „Eikos statyba“ bei UAB „Panevėžio statybos trestas“ Ukmergėje statybos darbus pradėjo 2011 m. gegužės mėnesį. Praėjus pusmečiui, pastatyta visa reikiama infrastruktūra, įrengta naujoji kompostavimo aikštelė. Projekto vykdytojas UAB „Ukmergės vandenys“ sklandžiam kompostavimo darbui užtikrinti įsigijo visą įrangos komplektą – komposto vartytuvą, būgninį sijotuvą, žaliųjų atliekų smulkintuvą, krautuvą bei dangą kaupų uždengimui.

Šiuo metu įrengtoje aikštelėje iš dumblo ir struktūrinės medžiagos formuojami kaupai, kuriuos periodiškai vartant, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę, dėl kaupuose besiveisiančių mikroorganizmų per 2-4 mėnesius susidaro į juodžemį panašus mišinys – kompostas. Per šiuos metus jau yra paruošta apie 1800 tonų techninio komposto, kurį bus galima naudoti aplinkos tvarkymo darbams.

Į šią Sargelių k. Pabaisko seniūnijoje, tarp buvusio sąvartyno ir žvyro karjero įrengtą dumblo kompostavimo aikštelę gyventojai ir įmonės kviečiami atvežti gamybai ir kurui netinkamą medieną ir jos perdirbimo metu susidarančias atliekas (pjuvenas, skiedras, žievę), miesto tvarkymo metu surinktas šakas, krūmus, lapus, žolę, taip pat nereikalingus šiaudus. Visos šios žaliosios atliekos reikalingos, norint nuotekų dumblą paversti į juodžemį panašų mišinį – kompostą.

Projektą „Ukmergės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ inicijavo, o šiuo metu sklandžiai ir nuosekliai įgyvendina UAB „Ukmergės vandenys“ kartu su partneriais – Ukmergės ir Širvintų rajono savivaldybėmis. Veiklų įgyvendinimo pradžia – 2009 m. rugpjūčio 25d., o pabaiga – 2012 m. gruodžio 21 d. Šis projektas prisidės prie ekonominių ir socialinių skirtumų tarp ES regionų mažinimo.

Remiantis laikraščio „Ukmergės žinios“ inf. ir www.eikosstatyba.lt nuotr.

Atliekų rūšiavimas – ne tik mada, bet ir nauda

1367572430

Televizijos ekranuose ar spaudos puslapiuose spindinčių žvaigždžių patarimai rūšiuoti atliekas nėra tik vienadienė mada – antrinių žaliavų rūšiavimas yra ilgalaikė nauda ne tik gamtai, bet ir gyventojams. Antrinių žaliavų rūšiavimą ypač palengvins vykdomas projektas „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“.

Šiuo metu daugelyje Šiaulių regiono miestų ir miestelių gyventojams suteikiama galimybė rūšiuoti atliekas – kiemuose pastatyti atskiri konteineriai popieriui, plastmasei, stiklui. Išdalintos žaliųjų atliekų kompostavimo dėžės be to, šiais metais regione planuojama atidaryti 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir 4 kompostavimo aikšteles. Kuriose patys gyventojai galės išrūšiuoti didelių gabaritų atliekas ir palikti žaliąsias atliekas kompostavimui.

„Antrinių atliekų rūšiavimas naudingas kiekvienam vartotojui. Tokias atliekas kaip popierių, plastmasę, stiklą ar metalą galima perdirbti, gaminti naujus daiktus ir dar kartą naudoti. Taip sutaupytumėme energijos bei gamtinių resursų, tokių kaip mediena. Pavyzdžiui, perdirbus vieną toną popieriaus sutaupoma apie 17 medžių, 27 tūkst. litrų vandens ir 4 MW energijos, kurios užtektų pusei metų apšildyti vidutinio dydžio namą. Popierių perdirbti galima 4-6 kartus. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas, o perdirbus vieną stiklinį butelį – paruošti trims puodeliams arbatos. Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas per pusę sumažintų ir sąvartynų plotus, kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams, - akcentavo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ekologė V. Visockienė. – Perdirbus popieriaus ar kartono atliekas, gaminami popieriaus gaminiai, iš plastiko gaminami parkų suolai, kelio ženklai, užtvarai, padėklai ir tie patys atliekų konteineriai. Kūrybingi dizaineriai iš antrinių atliekų sukuria net drabužių kolekcijas“.

Į šalia namų esančius konteinerius reikėtų mesti šias atliekas:

Popierių – laikraščius, žurnalus ir kitus spaudinius, sąsiuvinius, knygas, pakavimo popierių, kartonines dėžes (popieriaus gaminiai gali būti su sąvaržėlėmis, lipnia juostele; stambias pakuotes būtina išlankstyti ar susmulkinti)
Plastmasę – plastikines gėrimų pakuotes, kartonines gėrimų pakuotes „Tetra pak“, polietileno maišelius ir plėveles, pakuotes nuo padažų, majonezo, indų ploviklio, šampūno, kitas plastikines pakuotes, kuriose įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ir t.t. ženklai. (plastikas turi būti švarus, pakuotės suspaustos)
Stiklą – stiklo butelius, stiklainius, stiklo duženas, stiklo indus (stiklo tara turi būti švari, popierinių etikečių pašalinti nebūtina)
Metalą – konservų dėžutes, skardines nuo gėrimų, metalinius dangtelius, dėžutes (metalą galima mesti į plastmasės konteinerius)

Į antrinių žaliavų konteinerius NEGALIMA mesti šių atliekų:

Tapetų, traškučių pakelių, kalkinio popieriaus, popierinių nosinių, rankšluosčių, servetėlių, tualetinio popieriaus, plastiku padengto popieriaus, riebalais, ar kitaip sutepto popieriaus.
Riebalais ar aliejumi užterštos pakuotės, aerozolinių flakonų, porceliano duženų, keramikos šukių, veidrodžių, elektros lempučių, ampulių, stiklo lakštų, krištolo.

Šias atliekas reikia mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.

Svarbu nepamiršti, kad pavojingos atliekos, tokios kaip tepalo bakeliai ir tepalais užterštos taros, taros nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių, dažais ar tepalais užteršto bei pavojingų cheminių medžiagų taros, tirpikliai, rūgštys, šarmai, pesticidai, atliekos, turinčios gyvsidabrio, akumuliatoriai, baterijos, plovikliai, turi būti pristatytos ir išmestos į didelių gabaritų atliekų aikštelėse esančias speciales pavojingoms atliekoms skirtas talpas. Palikdami pavojingas atliekas gyventojai privalės pasakyti vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą.

Įrengus ir atidarius didelių gabaritų atliekų aikšteles, regiono gyventojai galės nemokamai pristatyti nebenaudojamą buitinę techniką, baldus, duris, langus, dviračius, statybos atliekas, padangas ir kitus nereikalingus didelių gabaritų rakandus. O atidarius kompostavimo aikšteles, gyventojai galės vežti atskirai sukauptas žaliąsias atliekas.

Šiuo metu šias atliekas galima palikti ir prie konteinerių, kurios surenkamos apvažiavimo būdu. Tačiau kaip rodo šiauliečių patirtis, susikaupia gana didelis kiekis, kuris išvežamas itin retai, tad specialistai rekomenduoja atliekas prie konteinerio palikti vieną dieną prieš apvažiavimą. Didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafiką galima rasti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro intrnetiniame puslapyje www.sratc.lt.

Tinkamos perdirbti atliekos – popierius, stiklas, plastmasė, metalas ir didelių gabaritų atliekos – vežamos į atliekų perdirbimo įmones, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, žaliosios atliekos bus vežamos į kompostavimo aikšteles, o perdirbti netinkamos – į sąvartynus.

Šio svarbaus visuomenei projekto tikslas yra suteikti visuotinas, prieinamas ir kokybiškas viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas gyventojams bei sukurti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekio mažinimo sąvartynuose pajėgumus. Preliminari projekto vertė – daugiau nei 17 mln. litų, iš kurių beveik 15 mln. litų skiria ES Sanglaudos fondas, o daugiu nei 2,5 mln. litų skiria VšĮ ŠRATC ir Šiaulių regiono savivaldybės. Bendras šio projekto įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 2010 m. spalio 15 dienos iki 2013 m. kovo 15 dienos.

Remiantis www.sratc.lt inf.

veolia-es.lt nuotr.

Nesijungiantys prie centralizuotų vandentvarkos sistemų – gali sumokėti dukart

1367572373

Šiuo metu daugiau nei pusė (apie 80 proc.) šalies gyventojų naudojasi centralizuotomis geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo sistemomis. Kita dalis – vis dar pasikliauja vietiniais gręžiniais, o nuotekas leidžia į neretai kiauras išgriebimo duobes, tokiu būdu teršdami gruntą bei gruntiniusvandenis. Tačiau Lietuvai įsisavinant Europos Sąjungos (ES) Sanglaudos fondo paramos lėšas, tokių gyventojų skaičius turėtų mažėti dėl kelių esminių priežasčių. Vis daugiau jų supranta, jog centralizuotos sistemos užtikrina stabilų ir patikimą vandens tiekimą bei nuotekų valymą, o atsitikus nenumatytoms avarijoms – pareikalauja mažesnių finansinių kaštų.

Vakarų Europoje centralizuotomis vandentvarkos sistemomis besinaudojančių gyventojų skaičius šiek tiek viršija 95 proc. Lietuvoje dar prieš keletą metų jų buvo vos 65 - 70 proc. Toks didelis skirtumas iš esmės susidarė todėl, jog atgavus nepriklausomybę itin smarkiai pradėjo plėstis nuosavų gyvenamųjų namų kvartalai, labai dažnai tokiais tapę iš buvusių sodų bendrijų.

Vos gyventojams pradėjus keltis iš miestų į tokias gyvenvietes ar nuosavų namų kvartalus – didžioji dalis jų patys pasirūpino vandens gręžiniais, šuliniais bei nuotekų išgriebimo duobėmis. Tačiau šiuo metu, kai šios gyvenvietės yra dar labiau išaugę, gyventojų tankumas padidėjęs, o neretas prieš gerus penkiolika metų įrengtas gręžinys ar išgriebimo duobė pasenę – tokia situacija gali grėsti ir ekologine katastrofa.

„Ypač greta didžiųjų miestų esantys privatūs vandens gręžiniai bei šuliniai – privalo būti nuolat tikrinami, ar juose esančio vandens kokybė atitinka visas normas. Didėjant transporto srautui, buvusiuose ar esamuose pramoniniuose rajonuose – teršalai gana lengvai persismelkia į gruntą, o tai reiškia, kad su vandeniu tokių gręžinių savininkai gali įsisavinti ir ne itin pageidaujamų medžiagų. Žmonės, neištyrę savo šulinio vandens negali būti tikri dėl jo kokybės, o higienos reikalavimų neatitinkantis vanduo dažnai gali tapti ir negalavimų priežastimi“, – komentuoja LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovas Edmundas Bogavičius.

Jo teigimu, susirūpinti reikia ne tik šiais taršos šaltiniais, tačiau ir nuotekomis, kurios gali patekti į gruntą iš išgriebimo duobių. „Net jei žmogus ir yra tikras, jog jo išgriebimo duobė tvarkinga ir nuotekos iš jos nepatenka į vandenį, kuris naudojamas gerti bei maistui – niekuomet negalima būti tikram, jog netoliese gyvenančio kaimyno išgriebimo duobė tokia pati“, – pabrėžė specialistas.

Vanduo – ganėtinai paslankus elementas, todėl kenksmingos ar nepageidautinos medžiagos kartu su juo gali atkeliauti ir iš gerokai tolimesnių šaltinių nei iš arčiausiai esančio kaimynų namo. Be to, skirtingai nuo centralizuotų geriamojo vandens sistemų, dažniausiai privatūs šuliniai bei gręžiniai yra ganėtinai negilūs, todėl lietaus ar kitas paviršinis vanduo, o kartu ir teršalai – nespėja pereiti per natūralius gamtinius vandens filtrus.

Kitas aspektas pastaruoju metu paskatinantis vis daugiau žmonių pasirinkti centralizuotas geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų valymo sistemas – nuostoliai nenumatytų avarijų atveju. Atsitikus nelaimei, privataus gręžinio ar išgriebimo duobės savininkas pats turi šimtu procentų padengti visas remonto išlaidas. Jei gyventojas yra prisijungęs prie sistemos – labai dažnai šie nuostoliai būna ganėtinai mažesni, nes, priklausomai nuo to, kurioje sistemos vietoje įvyko gedimas, dalį jų prisiima vandens tiekėjas.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad centralizuotos vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos paprastai yra labai aiškiai planuojamos. Detaliuosiuose planuose numatomi ir avarijų atvejai bei kaip įvykus tokiai nelaimei sutvarkyti gedimą padarant kuo mažesnę žalą kitam turtui, t.y., numatomos trasos, patogiausias priėjimas prie jų, jos aiškiai pažymimos brėžiniuose“, – akcentavo E. Bogavičius.

Pasak APVA atstovo, iš vandens tiekėjų, savivaldybių darbuotojų bei pačių gyventojų yra tekę girdėti atvejų, kai sugedus prieš dešimtmetį įrengtiems privatiems gręžiniams ar prakiurus išgriebimo duobei – teko perkasti visą greta gyvenamojo namo esantį sklypą ar net griauti vėliau statytų pagalbinių pastatų dalis. „Dažnai žmonės nenori prisijungti prie centralizuotos sistemos dėl naujų mokesčių, finansinių išlaidų, tačiau įvykus avarijai finansiškai dėl to nukenčia kur kas labiau.“

„ES Sanglaudos fondo paramos dėka vykdomo projekto metu jau nutiesti 799 km naujų nuotekų bei 606 km naujų vandens tinklų pirmame etape (2004 - 2006 m.), o antrojo etapo metu (2007 – 2013m.) bus pabaigti tiesti dar 2166 km naujų nuotekų ir 1827 km naujų vandens tinklų. Planuose numatyta, jog iki 2015 m. prie centralizuotos vandentvarkos sistemų turi būti prisijungę 95 proc. Lietuvos gyventojų. Žinoma, dėl sumažėjusios žmonių perkamosios galios tai pasiekti gana sudėtinga, tačiau kiekviena savivaldybė imasi priemonių gyventojams padėti: vienos taiko tam tikrą kompensavimo sistemą, kitos suteikia galimybę prisijungti mokant dalimis ir pan. Juk prisijungdami prie centralizuotų vandentvarkos sistemų žmonės ne tik tausoja aplinką, bet taip pat padidina savo gyvenimo gerovę“, – kalbėdamas apie tolimesnį projekto įgyvendinimą sakė E. Bogavičius.

Gyventojai, norintys išsiaiškinti, ar gali prisijungti prie centralizuotų vandentvarkos sistemų turėtų kreiptis į jų apskrityje esančią vandenvalos įmonę, taip pat informacija suteikiama ir kiekvienoje savivaldybėje.

UAB „Utenos vandenys“ gamybos direktorius V. Šakėnas teigė, jog Utenos apskrityje žmonės gana noriai jungiasi prie centralizuotų vandentvarkos sistemų. „Svarbiausia – efektyvi informacijos sklaida. Informaciją apie centralizuotą vandentvarkos sistemą, apie tai, kur gyventojams reikia kreiptis, pateikiame ne tik internete, bet ir laikraščiuose, taip pat dažnai vykstame į susitikimus su gyventojais. Žmonės supranta prisijungimo prie centralizuotos sistemos naudą.“ Pasak V. Šakėno, sunkiausia prikalbinti pagyvenusius žmones, mat jie dažnai nebemato prasmės kažką keisti, statyti. Taip pat yra gyventojų, neseniai investavusių į gręžinius – jie dažniausiai irgi neskuba prisijungti prie centralizuotos vandentvarkos sistemos. Žmonės nenori patirti papildomų išlaidų, tačiau, specialisto teigimu, prisijungimo prie centralizuotų sistemų kaštai – tai gana greitai atsiperkanti investicija.

„Prisijungimo prie centralizuotos sistemos kaina priklauso nuo daugybės faktorių – teritorijos vietos, dydžio, samdomų darbininkų ir kt. Vidutinė nuotekų surinkimo bei vandentiekio vamzdžių įvedimo į namą kaina gali siekti 3000 Lt. Kaip bebūtų, jeigu naudojatės nuosava išgriebimo duobe, turite dažnai išvežti atliekas, o tai kainuoja nuo 70 iki 130 Lt kaskart. Matote, investicija į prisijungimą prie centralizuotos sistemos gana greitai atsipirktų“.

Kalbėdamas apie privalumus gyventojams, V. Šakėnas įvardijo du pagrindinius: patogumas ir vandens kokybė. „Tiesą sakant, virš 50 proc. patikrintų šulinių Utenoje vanduo neatitinka minimalių kokybės reikalavimų. Taip pat, dažnai iš išgriebimo duobių į gruntą patenka nuotekos – taip irgi teršiamas vanduo. O juk vandens kokybė atsiliepia mūsų sveikatai. Žinoma, be to, prisijungus prie centralizuotos vandentiekio sistemos ne tik patogiau gyventi, bet ir paprasčiau tvarkyti gedimus avarijų atveju“.

Sūduvos regione prie centralizuotų vandentiekio tinklų prisijungė net 2199 iš 2430 numatytų gyventojų, o prie nuotekų tinklų – 2080 iš 3190 gyventojų.

„Prie centralizuotų vandetvarkos sistemų gyventojai iš tiesų jungiasi noriai, net 40 proc. jų prisijungė, kol sistema dar buvo statoma. Žinoma, yra gyventojų, nenorinčių prisijungti prie centralizuotų sistemų, dažniausiai tai – išnuomotuose namuose gyvenantys asmenys, pensinio amžiaus gyventojai, nebaigtų statyti namų savininkai. Tačiau mūsų bendrovės darbuotojai, taip pat seniūnai vyksta į susitikimus su gyventojais, suteikia daugiau reikalingos informacijos – 60 proc. prisijungusių gyventojų tai padarė būtent po tokių susitikimų“, – pasakojo UAB „Sūduvos vandenys“ direktorius A. Kadišius.

A. Kadišiaus teigimu, vieno gyvenamo namo pajungimas prie sistemos užtrunka vos 4-6 valandas, o tokia investicija atsiperka ne tik kokybišku vandeniu, rūpesčių dėl nuotekų tvarkymo neturėjimu, bet taip pat gyventojams užtikrinama bendrovės darbuotojų vykdomą tinklų priežiūra, gedimų taisymas bei kas ketverius metus atliekama metrologinė skaitiklių patikra.

grynas.delfi.lt nuotr.

Širvintų miesto ir kaimo gyventojams – moderni vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistema

1367572331

Širvintų miesto ir kaimo gyventojai jau sulaukė džiugių žinių, kad baigti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai ir jie jau gali jungtis prie modernios centralizuotos sistemos. Prisijungę galės naudotis švariu vandeniu bei modernia kanalizacija.

Vandentvarkos darbai atlikti įgyvendinant projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime“ dalis. Bendra projekto vertė siekia per 14,7 mln. litų, kurių didžioji dalis skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Įgyvendinant projektą Širvintų kaime buvo nutiesta apie 6,4 km naujų vandentiekio tinklų ir 7,6 km nuotekų tinklų. Širvintose iš viso paklota 4,6 km vandentiekio ir 5 km naujų nuotekų tinklų. Buvo pastatytos visos plane numatytos nuotekų siurblinės ir kėlyklos.

Verta pažymėti, kad paraleliai darbai vyksta ir Kernavėje, bet čia jų spartą mažina objektyvios aplinkybės. „Kernavė – specifinis istorinis miestelis, tad trasų tiesimas kol kas yra įstrigęs dėl archeologinių tyrinėjimų. Tiesa, Kernavės nuotekų valykla irgi jau baigta“, - pasakojo projekto įgyvendintojo „Širvintų vandenys“ direktorius K. Vaškevičius.

Jis pažymėjo, kad iki projekto įgyvendinimo viešojo vandens tiekimo paslaugomis Širvintų rajone naudojasi vos apie 60 proc. gyventojų, o nuotekų tvarkymo paslaugos buvo prieinamos dar mažesniam procentui žmonių. Nemažai gyventojų vis dar naudojasi šuliniais, o ir nuotekų surinkimas sukelia daug problemų. Tokia situacija kelia nerimą ne tik rajonų gyventojams, bet ir sveikatos specialistams bei aplinkosaugininkams.

„Dabar modernios paslaugos bus prieinamos Širvintų miesto ir kaimo gyventojams ir tai turėtų palengvinti jų buitį ir užtikrinti komfortą, juk gyvename XXI amžiuje. Verta pažymėti, kad vien savo lėšomis tokio masto projekto nebūtume galėję įgyvendinti, tačiau su ES Sanglaudos fondo lėšomis mums pavyko šis projektas, kuris, mano manymu, duos daug naudos Širvintų rajono gyventojams“, - pažymėjo K. Vaškevičius.

„Svarbu, kad gyventojai, kurie nori prisijungti prie centralizuotos sistemos, kuo anksčiau kreiptųsi į mus. Galime konstatuoti, kad besikreipiančių skaičius ženkliai auga“, - sakė bendrovės direktorius K. Vaškevičius.

Norintys prisijungti gyventojai turėtų pasirūpinti vandentiekio įvadų ir (ar) nuotekų išvadų projektais. Gyventojai, kurie įvadų/išvadų projektavimo darbams nuspręstų pasirinkti UAB „Širvintų vandenys“, paraiškas projektavimui gali teikti Plento g. 5, Širvintos. Gyventojai, turintys įvadų/išvadų projektus, gali kreiptis į UAB „Širvintų vandenys“ arba susirasti kitą kvalifikuotą rangovą, kuris nuties įvadinius tinklus ir įrengs vandens apskaitos mazgą. Nutiesus vandentiekio tinklų įvadą į pastatą ir (ar) buitinių nuotekų išvadą iš pastato, prieš užkasant tranšėją būtina iškviesti UAB „Širvintų vandenys“ atstovą, kuris surašys nustatytos formos aktą dėl tinklų tinkamumo eksploatacijai. Su šiuo aktu ir projektu reikia atvykti į UAB „Širvintų vandenys“ abonentinį skyrių sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Pradėti vartoti vandenį ar išleisti nuotekas leidžiama tik sudarius minėtą sutartį.

Projektas „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kernavėje, Širvintų mieste ir Širvintų kaime“ vykdomas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos veiksmų programos prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.

Remiantis „Širvintų kraštas“ laikraščio inf.

nuotekos.lt nuotr.

ES švenčia programos LIFE dvidešimtmetį

1367572289

Šių metų spalio 22 d. Belgijos Genko mieste vyko dvi šventės – pažymėtas dviejų pagrindinių įvykių ES aplinkos politikos srityje dvidešimtmetis. Prieš dvidešimt metų ES priėmė Buveinių direktyvą – vieną iš dviejų pamatinių priemonių, kuriomis grindžiamas ES saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“. Kita šventė – LIFE ES aplinkos finansinės priemonės sukūrimo dvidešimtmetis.

Per šių įvykių minėjimo ceremoniją už aplinką atsakingas Komisijos narys J. Potočnikas pabrėžė: „Tinklas „Natura 2000“ apima daugiau kaip 26 000 vietovių, kurios sudaro beveik penktadalį mūsų žemės teritorijos, ir svarbias jūrų teritorijas. Tai yra didžiausias pasaulyje koordinuojamas saugomų teritorijų tinklas. „Natura 2000“ – ypatingas laimėjimas, kuris tapo įmanomas priėmus Buveinių direktyvą. Programa LIFE taip pat sulaukė didelės sėkmės. Per paskutinius 20 metų ji padėjo išsaugoti maždaug 400 gyvūnų ir augalų rūšių. Daugelio iš jų apsaugos būklė šiuo metu yra gera. Šiais rezultatais gali didžiuotis visi europiečiai.“

Buveinių direktyva – tai visų laikų plačiausio užmojo iniciatyva, kurios tikslas – išsaugoti Europos biologinę įvairovę. Šį teisės aktą ES vyriausybės priėmė 1992 m., didėjant susirūpinimui dėl vis labiau nykstančios biologinės įvairovės. Ja ir Paukščių direktyva nustatoma europinio masto Sąjungos gamtos apsaugos sistema. Direktyva padeda apsaugoti daugiau kaip 1 000 Europoje saugomų gyvūnų ir augalų rūšių ir per 200 buveinių tipų, įskaitant miškus, lankas ir pelkes.

Įgyvendinant šiuos teisės aktus įsteigtas tinklas „Natura 2000“ – Europos ekologinis saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Sąjungos rūšims ir buveinėms jų natūralioje aplinkoje apsaugoti. Šiuo metu tinklas jau beveik baigtas kurti ir apima teritoriją, kurios dydis prilygsta bendram Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos teritorijų dydžiui. „Natura 2000“ teritorijos – tai ne tik gamtos draustiniai. Saugotinos teritorijos nustatomos remiantis daug platesne gamtos apsaugos ir tausaus naudojimo samprata, pagal kurią žmogaus veikla neatsiejama nuo gamtos.

Tinklas „Natura 2000“ apima daugiau kaip 26 000 vietovių. Kai kurios iš šių vietovių yra atokiose teritorijose, bet daugelis yra neatsiejama mūsų kaimo vietovių dalis – jos apima įvairias buveines, buferines apsaugos zonas ir kitus kraštovaizdžio elementus. „Natura 2000“ ne tik padeda rūpintis Europos didelės biologinės įvairovės teritorijomis, bet ir remti ūkininkus, miškininkus, žvejus ir kitus tose teritorijose gyvenančius ir jų vertingais gamtos turtais besinaudojančius ir besirūpinančius žmones. Investuojant į „Natura 2000“ galima svariai prisidėti prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo, visų pirma kaimo vietovėse ir mažiau išvystytose teritorijose. Valdant tinklą „Natura 2000“ užtikrinamos sveikos ekosistemos, kurios taip pat svarbios įgyvendinant klimato kaitos padarinių švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus.

Pavadinimas LIFE – tai prancūziško pavadinimo L’Instrument financier pour l’environnement (Aplinkos finansinė priemonė) trumpinys. Šiais metais LIFE 20-ojo gimtadienio proga vyksta daugiau kaip 300 renginių, kuriuos rengia ankstesnių ir dabartinių LIFE projektų vykdytojai. Informaciniai renginiai apima įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, LIFE Velykų stovyklą vaikams Ispanijoje, regioninę gėlių mugę Graikijoje ir varlių koncertą mėnesienoje Vokietijoje.

Remiantis grynas.delfi.lt inf.

typicallyspanish.com nuotr.

Anykščių rajone baigta naujų nuotekų valymo įrenginių statyba

1367572243

Šiuo metu Anykščių rajone vykdomas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas Anykščių m. (Dainų slėnyje), Vėjališkyje, Ažuožeriuose, Svėdasuose. Šio projekto įgyvendinimui buvo gauta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama. Viso projekto vertė siekia apie 6,85 mln. litų, iš kurių Europos Sąjungos Sanglaudos fondas finansuoja apie 85 proc. lėšų, apie 10 proc. lėšų skiria Lietuvos Respublikosvalstybės biudžetas, o likusią sumą finansuoja Anykščių rajono savivaldybė. Šio projekto įgyvendinimo metu bus nutiesta apie 6 km. nuotekų tinklų, apie 11 km. vandentiekio tinklų ir pastatyti nauji modernūs nuotekų valymo įrenginiai Svėdasų miestelyje.

Šių metų rugsėjo mėn. baigta naujų nuotekų valymo įrenginių statyba Svėdasų miestelyje. Nuotekų valykloje įrengti biologinio valymo įrenginiai, laikantis Lietuvos Respublikos nuotekų standartų ir Europos Sąjungos nuotekų išleidimo standartų.

Svėdasų nuotekų valykloje buvo panaudota čekiška technologija. Pritaikyti gerai žinomi ir praktikoje pasitvirtinę valymo metodai, numatant parengtinį valymą, biologinį valymą veikliuoju dumblu bei perteklinio dumblo tankinimą ir sandėliavimą. Panaudoti pažangiausi technologiniai sprendimai, leidžiantys ženkliai taupyti elektros sąnaudas, o taip pat išvalytas nuotekas panaudoti techniniams poreikiams.

Nuotekų valymo įrenginius sudaro dviejų linijų biologinis reaktorius su integruotais nerūdijančio plieno vertikaliais nusodintuvais, aeracine sistema, uždaro tipo lengvų konstrukcijų pastatas, kuriame yra sumontuota parengtinio valymo grandis ir orapūtės su elektros valdymo automatika.

Anykščių m. įrengti buitinių nuotekų tinklai ir atvesti vandentiekio tinklai nuo Vilniaus g. iki Dainų slėnio. Vėjališkio k. ir Ažuožerių k. vandentiekio ir nuotekų tinklų rangovas baigė kloti šių metų rugsėjo mėn., bei Vėjališkio k. pastatė nuotekų siurblinę. Svėdasų miestelyje nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai yra klojami Moliakalnio g., J.T. Vaižganto g., Šimonių g., Zobarsko g., Ežero g., Lauko g., Žvejų g. ir Kranto g. ir statomos trys naujos nuotekų siurblinės. Nauji vandentiekio tinklai klojami Mokyklos g., Vilniaus g., Beržų g., klojami nuotekų tinklai tik Liepų g. Svėdasų miestelyje rangovas darbus turi užbaigti ir perduoti tinklus UAB „Anykščių vandenys“ eksploatacijai iki 2013 m. gegužės mėn. pabaigos. Nauji vandentiekio tinklai skirti tiekti geriamąjį vandenį gyventojams ir kitiems abonentams, kuriems anksčiau nebuvo galimybės tiekti kokybišką vandenį, o nuotekų tinklai skirti surinkti buitines nuotekas iš gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų.

Norintys prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, gali pateikti prašymą UAB „Anykščių vandenys“, tiksliau adresu Liudiškių g. 28, Anykščiai, techninėms sąlygoms gauti. Prie prašymo reikia pridėti pastato bei žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijas ir žemės sklypo ribų plano kopiją. Gavus prisijungimui reikalingas sąlygas, pagal kurias turi būti parengiamas projektas, atliekami prisijungimo prie centralizuotų tinklų darbai. Po to gyventojai gali kreiptis į UAB „Anykščių vandenys“ dėl tinklų priėmimo ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo. „Norėčiau pabrėžti, kad vandens tiekimui kiekvienam vartotojui įrengta po vieną atšaką ties sklypo riba. Viena vandentiekio atšaka numatyta vienai namų valdai. Nuotekų nuvedimui įrengtos atšakos ir gelžbetoninis šulinys tarp dviejų sklypų ribos. Gyventojai savo lėšomis nuo pakloto įvado iki savo namų turi nusitiesti vandentiekio atšaką bei pasikloti nuotekų išvadą nuo gatvėje įrengto nuotekų šulinėlio“, - pažymi A. Katuoka.

Prisijungti prie centralizuotos sistemos gyventojų neįpareigoja jokie teisės aktai, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja saugius nuotekų tvarkymo būdus, į kuriuos gyventojai privalo atsižvelgti. Paklojus centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus gyvenamųjų namų kvartaluose, gyventojai, neturintys kitų nuotekų tvarkymo būdų arba negalintys užtikrinti esamų individualių nuotekų tvarkymo įrenginių sandarumo, turi galimybę jungtis prie UAB „Anykščių vandenys“ sukurtos infrastruktūros.

Įgyvendinus projektą, bus užtikrintas ilgalaikis vartotojams prieinamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas, taip pat bus užtikrintas nuotekų išvalymas iki Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Įgyvendinus projektą, bus suteikta galimybė 600 gyventojams pasinaudoti kokybišku geriamojo vandens tiekimu ir 322 gyventojams nuotekų tvarkymu.

Parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis" 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“.

telegraph.co.uk nuotr.

Kaišiadoryse baigiama statyti dumblo kompostavimo aikštelė

1367572149

Nuotekų dumblo tvarkymas – aktuali problema visoje Lietuvos teritorijoje. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai Lietuvoje skatina diegti modernias ir efektyvias nuotekų valymo technologijas. Dėl to susidaro daugiau dumblo, kurio tvarkymas iki šiol naudojamais būdais gali kelti grėsmę aplinkai, požeminio ir paviršinio vandens kokybei bei prieštarauja darnios plėtros principams. Dėl to būtina ieškoti naujų sprendimų, kurių visuma iš esmės išspręstų per eilę metų atsiradusią problemą.

Kaišiadorių miesto nuotekų valykloje susikaupusio dumblo taip pat nebuvo kur sandėliuoti, todėl UAB „Kaišiadorių vandenys“ su LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2011 m. kovo mėn. pasirašė finansavimo sutartį dėl Kaišiadorių dumblo apdorojimo įrenginių statybos Kaišiadorių miesto nuotekų valyklos teritorijoje.

Dumblo utilizavimo sistemai modernizuoti buvo skirta apie 3,793 mln. litų. Apie 81 proc. šios sumos finansuojama Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, apie 9 proc. lėšų bus gauta iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir apie 10 proc. lėšų skirs Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

Pasak Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistės Sigutės Bliujienės, kompostuoti biodegraduojamas atliekas įpareigoja ir teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.

Kompostavimas – tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai puikus būdas perdirbti atliekas ir svarbiausia – naudingai atsikratyti atliekų.

Komposte vyksta tie patys procesai kaip ir dirvoje, tačiau daugelį kartų greičiau ir efektyviau. Todėl subrendęs kompostas yra net tik vertinga trąša, bet ir savotiškas dirvožemio gyvybingumo skatintojas. Kompostas ne tik praturtina žemę humusu ir maistingosiomis medžiagomis, bet ir gerina dirvožemio struktūrą. Žemė tampa puresnė, į ją lengviau patenka oras, ilgiau laikosi drėgmė.

Po daugiau nei metus trukusių statybos darbų esamos nuotekų valyklos teritorijoje pastatyta nauja nuotekų dumblo kompostavimo aikštelė, skirta nuotekų dumblo ir struktūrinės medžiagos („žaliųjų atliekų“, lapų, šiaudų ir pan.) kompostavimui atviruose kaupuose. Jie nuolat vartomi, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę. Taip kaupuose pradeda veistis mikroorganizmai, per 4-6 mėnesius paverčiantys mišinį į kompostą. Kompostavimui įmonė įsigijo ir reikalingą įrangą: medienos ir kitų atliekų smulkintuvą, komposto vartytuvą, būgninį sijotuvą bei krautuvą.

Kompostavimo aikštelėse pagamintas kompostas visų pirma bus panaudotas Kaišiadorių miesto ir gyvenviečių ir jų apylinkių poreikiams.

Atvežtos žaliosios atliekos bus priimamos pagal iš anksto sudarytas sutartis su UAB „Kaišiadorių vandenys“.

Svarbu tai, kad įgyvendinus nuotekų dumblo modernizavimo projektą Kaišiadoryse bus užtikrinta patikima neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai prevencija.

Remiantis kaisiadorys.lt inf.

kaisiadorietis.balsas.lt nuotr.

„Žiauriai žalias žiurkėnas“ moko tapti draugiškais aplinkai

1367572109

Šį rudenį švietimo apie aplinkosaugą projekto „Labas EKO“ herojus „Žiauriai žalias žiurkėnas“, važinėdamas po Lietuvos savivaldybes ir aplankydamas jų mokyklas, kviečia mokinius sudalyvauti linksmose pamokose apie aplinkai palankų gyvenimo būdą.

„Pasitelkdami į pagalbą linksmąjį žiurkėną stengiamės aplinkosaugos problemas vaikams perteikti paprastai ir suprantamai bei paskatinti aplinkoje elgtis atsakingiau“, - akcentavo projekto iniciatorė, socialinių iniciatyvų komunikaciją koordinuojančios „Incity“ direktorė I. Spečiūnaitė.

Pasak jos, šiandien aštrėjant aplinkosaugos problemoms draugiškas aplinkai gyvenimo būdas tampa būtinybe, kuris turi prasidėti nuo visuomenės švietimo.

Projekto partnerio Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro atstovės H. Grigorovič teigimu, klimato kaita, sukeliama šiltnamio efekto, yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų pasaulyje. Į atmosferą patenkantys automobilių, gamyklų, ūkininkavimo veiklos teršalai sukuria „šiukšlių sluoksnį“, sulaikantį šilumą.

„Klimato kaitos pasekmės ateityje stipriai atsilieps ne tik šalies gamtai, bet ir kiekvienam iš mūsų, todėl jau dabar reikėtų imtis veiksmų, kurie jas pristabdytų. Reikėtų pirkti vietines prekes, atiduoti perdirbti senus šaldytuvus ir oro kondicionierius, vartoti perdirbtus, pažymėtus ekologinėmis etiketėmis produktus, rečiau naudotis automobiliu bei taupyti elektros energiją“, - patarimais dalinosi H. Grigorovič.

Pasak Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro atstovės, Lietuvos šiltnamio dujų emisijos kiekis Europos Sąjungos (ES) valstybių kontekste dar yra pakankamai nedidelis.

Europos aplinkos agentūros duomenimis, šiltnamio dujų emisija, tenkanti vienam Lietuvos gyventojui apima 7,5 tonas anglies dvideginio, kai tuo tarpu ES vidurkis yra – 10 tonų, o kai kuriose šalyse net dvigubai didesnis.

Lietuva prisidėdama prie Kioto protokolo (tarptautinio klimato kaitos mažinimo susitarimo) kartu su kitomis 164 valstybėmis yra įsipareigojusi iki 2012 metų, lyginant su 1990-aisiais, šiltnamio dujų emisiją sumažinti 8%, o iki 2020 metų – 20%.

Rūpintis savo aplinkos oro kokybe skatinantį projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.

Remiantis „Naujasis Gėlupis" laikraščio inf.

labaseko.lt nuotr.

Panevėžio rajone - pirmoji didžiųjų atliekų priėmimo aikštelė

1367572072

Šių metų spalio mėnesį veiklą pradėjo pirmoji Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje įrengta didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo bei žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė.

Tai jau aštunta bendrovės eksploatuojama didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelė Panevėžio regione. Kaip ir į kitas aikšteles, į šią aikštelę gyventojai gali pristatyti senus baldus, automobilių padangas, statybos metu susidariusias atliekas, nebetinkamą naudoti buitinę techniką.

Nuo šių metų lapkričio 10 dienos į aikštelę gyventojai galės pristatyti ir pavojingas atliekas, tokias kaip gyvsidabrio lempos, dažų, lakų, tirpiklių atliekos ir jų tara, galvanininiai elementai, asbesto atliekos, termometrai.

Gyventojų patogumui, šalia didžiųjų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelės įrengta žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, į kurią gyvenotojai kviečiami atvežti žaliąsias kompostuojamas atliekas (žolę, lapus, medžių ir krūmų šakas, augalų šaknis, pjuvenas, drožles).

UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, įgyvendindamas projektą „Panevėžio regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“, Panevėžio regione įrengė tris didelių gabaritų surinkimo ir vieną žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondo ir UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras lėšomis.

Remiantis www.pratc.lt inf.

www.aina.lt nuotr.

Žalias „Labas EKO“ automobilis išvyksta po Lietuvos savivaldybes

1367571186

Projekto „Labas EKO“ automobilis su mobilia scena spalio 25 dieną išvyko po Lietuvos savivaldybes, kur bus rengiami spektakliai gamtosaugos tematika. Planuojama iki gruodžio mėn. aplankyti visas savivaldybes. Spektakliai mobilioje scenoje vyks iš anksto suderintose viešose vietose kaip antai šalia mokyklų, savivaldybių administracijos, arenų ir kitose vietose. Spektaklyje veiksmą atliks du personažai: žiauriai žalias žiurkėnas ir juodai pilka žiurkė, kurie nuotaikingai nagrinės šias opias aplinkosaugos temas:

■ aplinkos oro kokybę, šiltnamio efektą, oro pernašas;

■ vandens išteklių naudojimą ir vandens kokybės gerinimą;

■ priešgaisrinę miškų apsaugą;

■ biologinę įvairovę;

■ aplinkai palankų gyvenimo būdą;

■ saugomų teritorijų svarbą;

■ vandens ekosistemų įvairovę ir biologinį produktyvumą;

■ miškingumo didinimo programą ir jos rezultatus.

Reiktų pabrėžti, jog renginiai skirti šeimoms su vaikais iki 16 metų.

Projekto „Labas EKO“ organizatoriai primena, jog siekdami prisidėti prie miškų plėtros ir apskritai saugoti mus supančią aplinką, turėtume nekūrenti laužų tam neskirtose vietose, nešiukšlinti, kuo mažiau naudoti popieriaus gaminių, vengti supakuotų prekių, rinktis perdirbtus popieriaus ar medienos gaminius, rečiau naudotis transportu.

Rūpintis savo aplinka skatina nacionalinė visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką programa „Labas EKO“, įgyvendinama pagal VP3 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „VP3-1.4-AM-09-K Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Šį projektą vykdo viešoji įstaiga „Incity“ kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centru ir Lietuvos jaunimo turizmo centru.

Remiantis www.labaseko.lt inf.

elt.lt nuotr.

Įgyvendintas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas Radviliškio rajone

1367571133

Šių metų spalio 25 d. baigtas projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Radviliškio rajone“ įgyvendinimas.

Įgyvendinant projektą, sėkmingai įvykdytos trys rangos sutartys: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbai Radviliškio miesto Gražinos, Jaramino, Maironio, Sakalausko, Kapų gatvėse“, „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Radviliškio rajono savivaldybėje, Radviliškio mieste (Miško g. rajonas)“ ir „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Radviliškio rajono savivaldybės Baisogalos miestelyje“.

Radviliškyje ir Baisogaloje iš viso nutiesta 6,28 km naujų vandentiekio ir 6,87 naujų nuotekų tinklų. Planuojama, kad iki 2017 m. birželio mėnesio prie vandentiekio tinklų bus suteikta galimybė prisijungti apie 956, prie nuotekų tinklų – 968 gyventojams. Šiuo metu prie naujų vandentiekio tinklų jau prisijungę 426, prie nuotekų tinklų – 383 gyventojai.

Projekto vykdytojas, UAB „Radviliškio vanduo“, ir projekto partneris ,Radviliškio rajono savivaldybės administracija, siekia, kad kuo daugiau gyventojų būtų prijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų. Gyventojai, norintys prisijungti prie naujų tinklų, turėtų pristatyti pažymą ir žemės nuosavybės dokumentus į UAB „Radviliškio vanduo“. Už prisijungimo prie projekto metu nutiestų tinklų projekto rengimą atsakinga pati vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikianti įmonė.

Šiuo metu taip pat įgyvendinamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Radviliškio rajone (Karčemose, Linkaičiuose, Radviliškyje, Kutiškiuose, Šniūraičiuose, Šiaulėnuose, Šaukote, Alksniupiuose, Sidabrave, Raudondvaryje, Pakiršinyje, Gražioniuose, Aukštelkiuose)“, kurio metu jau vykdomi rangos darbai pagal sutartį „Vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimas Radviliškio rajone (Karčemose, Linkaičiuose, Kutiškiuose, Šniūraičiuose, Šiaulėnuose, Šaukote, Alksniupiuose, Sidabrave, Pakiršnyje, Gražioniuose, Aukštelkiuose, Raudondvaryje, Radviliškio mieste)“ ir planuojami rangos darbai pagal sutartį „Šniūraičių nuotekų valymo įrenginių ir tinklų Radviliškyje statyba, Šiaulėnų, Šaukoto, Alksniupių ir Gražionių nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija bei priemonės dumblo tvarkymui įsigijimas“.

Įgyvendinant šį projektą planuojama nutiesti 40,37 km naujų nuotekų tinklų ir 22,95 km naujų vandentiekio tinklų. Galimybė prisijungti prie nuotekų tinklų bus suteikta apie 1698, prie vandentiekio tinklų – 770 gyventojams.

Projektas bendrai finansuotas ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir projekto vykdytojo, UAB „Radviliškio vanduo“, lėšomis. Parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas“.

Tęsiami vandentvarkos projekto darbai Marijampolės savivaldybėje

1367571091

Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje vykdomas vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir nuotekų valymo įrenginių statybos projektas Sasnavos, Igliaukos ir Liudvinavo seniūnijose. Šio projekto įgyvendinimui buvo gauta Europos Sąjungos Sanglaudos fondo parama, kuri sudaro beveik 85 proc. projekto lėšų, likusi suma finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės ir Marijampolės savivaldybės administracijos biudžeto.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad savivaldybės pačios turi organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Todėl Marijampolės savivaldybė administracija ir UAB „Sūduvos vandenys“ didelį dėmesį skyrė centralizuotam vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimui bei naujų nuotekų valymo įrenginių statybai.

2011 m. liepos mėn. buvo pasirašyta rangos sutartis dėl 0,77 km vandentiekio ir 1,65 km nuotekų tinklų paklojimo Didvyrių, Žaliosios ir Sūduvos gatvėse, Sasnavos seniūnijoje. Rangovas darbus baigė šių metų birželio mėn., todėl 115 vietos gyventojų yra suteikta galimybė prisijungti prie naujų nuotekų tinklų, o 50 gyventojų – prie naujų vandentiekio tinklų.

2011 m. gruodžio mėn. pasirašyta rangos sutartis dėl 3,2 km vandentiekio ir 5,2 km nuotekų tinklų paklojimo Liepų, Sūduonios, Ūkininkų, Vasaros, Vytauto, A. Juozapavičiaus, Birutės, Ežero, Kęstučio gatvėse, Liudvinavo seniūnijoje. Nauji vandentiekio tinklai skirti tiekti geriamąjį vandenį gyventojams ir kitiems abonentams, kuriems anksčiau nebuvo galimybės tiekti kokybišką vandenį, o nuotekų tinklai skirti surinkti buitines nuotekas iš gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų. Pagal sutartį Rangovas darbus turi užbaigti ir perduoti tinklus UAB „Sūduvos vandenys“ eksploatacijai iki šių metų gruodžio mėnesio.

2011 m. gruodžio mėn. pasirašyta rangos sutartis dėl nuotekų valymo įrenginių statybos darbų Igliaukos, Liudvinavo ir Sasnavos seniūnijose. Statybos darbai turėtų vykti iki 2013 m. birželio mėn. Liudvinavo seniūnijoje šiuo metu atlikta apie 25 proc. nuotekų valymo įrenginių statybos darbų, Sasnavos seniūnijoje – apie 35 proc. darbų, o Igliaukos seniūnijoje statybos darbus planuojama pradėti šių metų lapkričio mėn. pabaigoje. Nuotekų valyklose bus įrengti biologinio valymo įrenginiai, laikantis Lietuvos Respublikos nuotekų standartų ir Europos Sąjungos nuotekų išleidimo standartų.

Norintys prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, gali pateikti prašymą UAB „Sūduvos vandenys“, adresu Vasaros g. 7, Marijampolė, techninėms sąlygoms gauti. Prie prašymo reikia pridėti pastato bei žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų kopijas ir žemės sklypo ribų plano kopiją. Gavus prisijungimui reikalingas sąlygas, pagal kurias turi būti parengiamas projektas, atliekami prisijungimo prie centralizuotų tinklų darbai. Po to sudaroma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis.

Įgyvendinus projektą, bus užtikrintas ilgalaikis vartotojams prieinamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimas, taip pat bus užtikrintas nuotekų išvalymas iki Europos Sąjungos keliamų reikalavimų. Įgyvendinus projektą, bus suteikta galimybė 195 gyventojams pasinaudoti kokybišku geriamojo vandens tiekimu ir 525 gyventojams nuotekų tvarkymu.

Remiantis www.marijampole.lt inf.

www.marijampole.lt nuotr.

Žinių spragoms apie rūšiavimą užpildyti – informacinė sistema „Žalias katalogas“

1367571037

Šiandien daug informacijos yra pateikiama apie būtinybę tausoti aplinką, rūšiuoti ir perdirbti atliekas, taupiai naudoti gamtos išteklius, tačiau pateikiama informacija yra labai fragmentuota, nėra nurodoma, kaip naudoti ir utilizuoti konkrečius produktus. Dėl to dažnai net norintys puoselėti aplinkai palankų gyvenimo būdą gyventojai susiduria su sunkumais, kadangi nežino, kaip užtikrinti vieno ar kito produkto tvarų vartojimą ir kaip elgtis pasibaigus jo tarnavimo terminui. Tai paskatino projekto „Vieningos informacinės sistemos sukūrimas visuomenės informavimui ir švietimui tausojančio vartojimo ir atliekų tvarkymo klausimais“ inicijavimą, kurio tikslas - suvienijus gamintojų pastangas įgyvendinti visuomenės informavimą ir švietimą aplinkos apsaugos klausimais, tokiu būdu skatinant visuomenės narius pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.

Taigi, nuo šiol vartotojai, abejojantys kur dėti įvairias atliekas, gali pasitikrinti vieningoje informacinėje sistemoje – www.zaliaskatalogas.lt. Joje pateikiamos konkrečių produktų ir jų pakuočių rūšiavimo instrukcijos, patarimai ir antrinių žaliavų surinkimo vietų žemėlapis. Neseniai startavusios vartotojų švietimo apie atsakingą vartojimą ir atliekų rūšiavimą sistemos kūrimą iniciavusios Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) atstovai tikisi, kad jų pastangos padės pakeisti įsišaknijusius netinkamus Lietuvos vartotojų įpročius.

„Nors vartotojai gauna daug informacijos įvairiais aplinkosaugos klausimais, net norintys elgtis atsakingai dažnai nežino, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, ne visiems aišku, kur dėti nebeveikiantį virdulį, iš skirtingų medžiagų susidedančias pakuotes ar kaip elgtis su pasibaigusiu tušinuku. „Žalias katalogas“ padės žmonėms greitai ir lengvai surasti informaciją kaip rūšiuoti ir kur arčiausiai namų galima išmesti ar atiduoti perdirbamas žaliavas“, – teigė darnaus vystymosi konsultacijų bendrovės „Alchemic“ konsultantė ir vadovė I. Dubinskaitė.

Sistemoje „Žalias katalogas“ vartotojams pateikiama ne tik antrinių žaliavų surinkimo punktų kontaktinė informacija ir patarimai apie įvairių prekių grupių ir jų pakuočių rūšiavimą, bet ir konkrečių produktų pakuočių sudėtinės dalys ir jų rūšiavimo instrukcijos. Pastarąją informaciją pateikia gamintojai, importuotojai ir prekybininkai.

Pasak LVDK generalinio direktoriaus D. Arlausko, iki 2013 m. Lietuva įsipareigojusi perdirbti 50 proc. atliekų. Jei nepagerinsime aplinkosaugos rodiklių, valstybei grės sankcijos. „Du trečdaliai Lietuvos gyventojų nerūšiuoja atliekų. Palyginimui – daugiau nei pusėje ES valstybių atliekas rūšiuoja daugiau nei 95 proc. gyventojų. Ligšiolinės pastangos keisti situaciją deramo rezultato nedavė, todėl iniciatyvos ėmėsi verslas“, – teigia LVDK generalinis direktorius D. Arlauskas.

„Žaliame kataloge“ informaciją apie savo produktus, jų aplinkosauginius kriterijus, tausojančio naudojimo patarimus ir rūšiavimo nurodymus gali nemokamai skelbti visos įmonės. Svetainėje taip pat pateikiama informacija apie pagrindinius ant Lietuvoje parduodamų produktų pateikiamus ekologinius ženklus.

Pagrindinis šio projekto uždavinys - sukurti centralizuotą informacinę sistemą, kurioje pateikiamos prekių ekologiško naudojimo bei utilizavimo instrukcijos ir pristatyti ją visuomenei. Gamintojai ir gyventojai bus informuojami apie aplinkai palankų gyvenimo būdą ir tausojančio vartojimo principus. Konkrečiau kalbant apie ekologišką ir ekonomišką prekių ir paslaugų vartojimą, mažinantį gamtinių išteklių, pavojingų medžiagų naudojimą, ilginantį prekės naudojimą, mažinantį atliekų ir taršos kiekius bei propaguojantį atsakingą atliekų utilizavimą ir antrinį panaudojimą. Informacijos sklaida ir visuomenės socialinės atsakomybės stiprinimas sudarys prielaidas atliekų srautų ir neigiamo atliekų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažėjimui, leis užtikrinti racionalų atliekų naudojimą antriniam perdirbimui.

Sistema „Žalias katalogas“ yra sukurta įgyvendinant projektą „Vieningos informacinės sistemos sukūrimas visuomenės informavimui ir švietimui tausojančio vartojimo ir atliekų tvarkymo klausimais“. ES struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą įgyvendina Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK).

Remiantis Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, bernardinai.lt ir zaliaskatalogas.lt inf.

ekologija.blogas.lt nuotr.

Įpusėjo vandentvarkos projektas Kretingos rajone

1367570951

Įpusėjo UAB „Kretingos vandenys“ ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos inicijuotas 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūrinės paramos projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kretingos rajone (Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose)“, kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, LR valstybės biudžeto, taip pat Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kretingos vandenys“ lėšų.

Pagrindinis šio projekto tikslas – sudaryti palankias sąlygas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumui didinti ir kokybei gerinti Kretingos rajone bei apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio. Įgyvendinus projektą, Kretingos rajono gyventojams bus užtikrintas ES direktyvos 91/271/EEB ir visuomenės sveikatos saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančio vandens tiekimas bei bus sumažinta požeminio vandens tarša, patenkanti į Nemuno žemupio baseino hidrologinį upių tinklą.

Sėkmingai įgyvendinus šio projekto rangos sutartis, pasirašytas su Rangovais UAB „Grundolita“, UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „Santeka“ bus paklota 11,8 km naujų vandentiekio ir 20,4 km buitinių nuotekų surinkimo tinklų Kartenos, Kūlupėnų, Padvarių ir Darbėnų gyvenvietėse, rekonstruoti 3 nuotekų valymo įrenginiai – Kartenoje, Kūlupėnuose ir Darbėnuose. Taip pat pastatyti 2 vandens gerinimo įrenginiai Kartenoje ir Kūlupėnuose.

Šiuo metu sparčiai vyksta tinklų klojimo darbai Kartenoje, Kūlupėnuose, Padvariuose ir Darbėnuose. Rangovas UAB „Grundolita“ Kartenoje jau yra paklojęs 11,2 % nuotekų tinklų, Kūlupėnuose – 61,1 % nuotekų tinklų ir 31 % vandentiekio tinklų, Darbėnuose – 33,6 % nuotekų tinklų ir 30 % vandentiekio tinklų. Padvariuose darbai yra baigiami - paklota 92,9 % nuotekų tinklų ir 90,3 % vandentiekio tinklų. Prie paklotų nuotekų tinklų galės prisijungti 1027, o prie vandentiekio tinklų – 645 nauji gyventojai. Tinklų klojimo darbus numatoma pabaigti 2013 m. birželio mėnesį.

Darbai sparčiai vykdomi ir vandens gerinimo įrenginių statybvietėse Kartenoje ir Kūlupėnuose. Darbus atliekantis Rangovas UAB „Santeka“ jau yra išbetonavęs vandens rezervuarus, sumontavęs vandens gerinimo įrenginių metalines konstrukcijas, sumontavęs sienų ir uždengęs stogo plokštes, pristatęs įrangą (aeratorius, filtrus, siurblius). Šiuo metu yra vykdomi rezervuarų hidrauliniai bandymai. Darbus numatoma pabaigti jau šių metų pabaigoje.

Darbai įsibėgėja ir rekonstruojant nuotekų valymo įrenginius Kartenoje, Kūlupėnuose ir Darbėnuose, kur darbus atlieka Rangovas UAB „Hidrostatyba“ – gavus statybos leidimą, pradėti vykdyti statybos darbai. Pagal šią rangos sutartį darbus numatoma užbaigti 2013 m. kovo mėnesį.

„Norint išplėsti teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams, užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą ir tinkamą vandens kokybę, centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas išspręsti gyventojų problemas, pagerinant jų gyvenimo sąlygas, sumažinti galimų avarijų skaičių tinkluose bei mažinti gruntinio ir paviršinio vandens užterštumą Kretingos rajone“ – teigė UAB „Kretingos vandenys“ direktorius G. Valinevičius. Šiuo įgyvendintu projektu taip pat yra mažinami socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp ES šalių narių ir atskirų regionų.

Remiantis kretingosvandenys.lt inf.

wakeup-world.com nuotr.

Įspūdingiausios Lietuvos kalvos rudenį pasitinka atsinaujinusios

1367570901

Paskutiniųjų auksinio rudens, o gal net pirmuoju sniegu pažymėtų dienų neverta leisti namuose. Nepriklausomai nuo to, ar ieškoma ramių vienatvės ir apmąstymo akimirkų, ar triukšmingo savaitgalio su šeima, rudens spalvų gama geriausia grožėtis gamtoje. Šiemet – labiau nei bet kada: įspūdingiausios Lietuvos kalvos rudenį pasitinka atsinaujinusios ir sutvarkytos. Tad kur važiuoti ieškant įspūdingų vaizdų, mistinių raganų suvažiavimų ar protėvių gyvenimo pėdsakų?

Sakoma, kad Šatrija – gražiausia Žemaitijos kalva. Legenda byloja, kad čia būta visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vietos, o pati kalva – aukščiausia Žemaitijoje – raganų žemėmis užpilta bažnyčia. Jei tikėsime šia legenda, beliks pripažinti, kad senosios Žemaitijos raganos pasirinko įspūdingą vietą: nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai ir kt. Kalno apylinkės priklauso Šatrijos kraštovaizdžio draustiniui.

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių čia gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Istorikai spėja, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę. Šiandien Šatrijos kalnas ir Pašatrijos piliakalnis – visus metus gausiai lankomas kompleksas. Norint apsaugoti kalvą nuo gausių lankytojų keliamos erozijos bei suteikti dar daugiau įspūdžių, nuo šio rudens lankytojų laukia naujai įrengti laiptai, terasuoti takai, informacinės aikštelės. Numatyta sutvarkyti piliakalnį ir gyvenvietę atstatant ir sutvirtinant erozijos pažeistus šlaitus.

Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį bus įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat įrengti informaciniai stendai, rodyklės. Siekiant atverti piliakalnį bus atliekami ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai – kertami menkaverčiai medžiai ir krūmai. Artimiausiu metu turėtų būti sudarytas ir specialus komplekso lankymo maršrutas.

Daugelis pamatę nustemba – remiantis naujausiais matavimais, trečias pagal aukštį kalnas, Juozapinė, labiau primena kalvą, o ne viršukalnę. Tačiau ši, paskutiniame ledynmetyje susiformavusi, kalva vis dar suteikia galimybę pasigrožėti kraštovaizdžiu.

Norinčiųjų apžvelgti viską iš aukščiau nuo rudens čia lauks apžvalgos bokštelis. Taip pat bus sutvarkyta kalno aplinka, pastatytas skulptorės Dalios Matulaitės paminklas.

Keliaudami į Juozapinę, pakeliui užsukite ir į netoli esančią Medininkų pilį, kuri lankytojams duris atvėrė tik šį rugsėjį.

Lankytojų laukia ir sutvarkytas Kartenos piliakalnis. Manoma, kad IX - XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis ir administracinis centras, įėjęs į Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinę. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, tačiau 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių. Kuršo vyskupui ir Livonijos ordino magistrui besidalinant užkariautas žemes, XIII a. pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta Kartena.

Kartenos piliakalnio kompleksą sudaro ne tik pats piliakalnis su gyvenviete, bet ir mitologinis akmuo, vadinamas Laumės kūliu su Karvės, Velnio pėda bei netoliese esantis Kartenos Lurdas, kaip spėjama, įrengtas buvusio pagonių alko vietoje. Dabar čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių.

Nuo šio rudens Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas svarbiausius komplekso objektus jungiantis pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais bei nuorodomis. Taip pat atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengta kita rekreacinė infrastruktūra.

Visos šios kalvos sutvarkytos įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)”. Iki 2013 m. lapkričio pabaigos iš viso bus sutvarkyta daugiau nei 70 saugomų objektų, įrengtos septynios lauko informacinės sistemos. Pirmuosius baigtus projekto darbus jau galite išvysti savo akimis aplankydami vieną Kartenos, Pašatrijos piliakalnius bei Juozapinę. Projektas finansuojamas ES Sanglaudos fondų, jį įgyvendina Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Remiantis grynas.delfi.lt inf.

grynas.delfi.lt nuotr. / Šatrijos kalno papėdė

Maisto atliekų tvarkymo įpročiai: sau ir aplinkai naudingo vartojimo link

1367570850

Lietuvoje per metus į sąvartynus nukeliauja apie 1 mln. tonų mišrių atliekų. Antrinės žaliavos - stiklas, plastikas ir popierius - sudaro 35 proc. šio kiekio. Nors apie šių atliekų rūšiavimą daug kalbama, o infrastruktūra jau nemažai pažengusi, rezultatai rodo vis dar didelį žmonių abejingumą - išrūšiuojama atliekų dalis tėra vos 6 proc. Tačiau rūšiuojamos turi būti ne tik antrinės žaliavos, bet ir biologiškai skaidžios. Pastarųjų dalis sąvartynuose dar didesnė - 44 proc. Idealiu atveju, jeigu būtų surūšiuojamos ir perdirbamos visos tam tinkamos atliekos, į sąvartynus per metus nukeliautų tik apie 0,2 mln. tonų, t. y. penktadalis dabartinio mišrių atliekų kiekio.

Didžiausią dalį žmonių generuojamų biologiškai skaidžių atliekų sudaro maisto produktai. Biodegraduojančių atliekų kategorijai taip pat priklauso sodo atliekos, užterštas ar netinkamai perdirbtas popierius bei kartonas ir panašiai. Šiuo metu įstatymai įpareigoja bioskaidžias atliekas rūšiuoti tik prekybos centrus, kavines, restoranus ir kitus maisto pramonės dalyvius. Tačiau pagal Europos Sąjungos reikalavimus, 2020 metais Lietuvos sąvartynuose tokių atliekų, lyginant su 2000 metais, turėtų sumažėti 65 proc. Norint to pasiekti, reikia, kad rūšiuoti pasiryžtų kiekvienas žmogus, puoselėdamas ne tik antrinių žaliavų, bet ir maisto atliekų rūšiavimą.

Pasak planuojamo elgesio teorijos, žmogaus elgesį nulemia ketinimas. Todėl kuo jis tvirčiau apsisprendęs rūšiuoti atliekas, tuo didesnė tikimybė, kad jis pradės taip elgtis. Tokį ketinimą lemia trys faktoriai: požiūris į tam tikrą elgesį (kaip emocinis santykis: „Manau, kad maisto atliekų išskiriamos biodujos teršia mano aplinką"), mūsų normos (socialinis spaudimas, atsiradęs iš žinojimo apie aplinkinių lūkesčius: „Mūsų mieste ir visoje Europos Sąjungoje skiriamas vis didesnis dėmesys bioskaidžių medžiagų perdirbimui") ir elgesio sudėtingumo numatymas („Jeigu pradėsiu rūšiuoti maisto atliekas, turėsiu daug vargo su jų nešiojimu iki tam skirtų talpų").

Naujausi atliekų perdirbimo tyrimai atskleidė, kad svarbiausias faktorius, lemiantis neigiamus vartotojų įpročius, yra elgesio sudėtingumas. Tai rūšiuoti trukdančios aplinkybės, pavyzdžiui: įdedamos pastangos, perpildytos kaupimo talpos (kompostavimo konteineriai, šiukšliadėžės ir kt.), blogas pasiekiamumas ir įvairūs kiti nepatogumai. Patogesne rūšiavimo infrastruktūra turėtų pasirūpinti valdžia, savivaldybės atstovai.

Vis dėlto vien sudėtingumo problemos sprendimas nepriverstų žmonių rūšiuoti maisto atliekas, nes reikia veikti visus anksčiau paminėtus faktorius. Viena efektyviausių priemonių yra visuomenės informavimas, kurį inicijuoti gali tiek valdžia (visuomenėje), tiek kiekvienas asmuo (savo pažįstamų rate).

Remiantis psichologiniais tyrimais, neutraliai arba neigiamai į buitinių atliekų perdirbimą žvelgiantys žmonės dažniausiai nesuvokia, kad jų žinios apie šiukšlių tvarkymą yra per menkos. Jie jaučiasi gerai informuoti, tačiau į rūšiavimą žvelgia įtariai. Šių žmonių įsitikinimus galėtų paveikti nauja informacija arba naujas jos pateikimo būdas.

Vadinasi, reikia keisti informacijos pateikimo būdus, atsižvelgiant į skirtingas visuomenės grupes. Palankius įsitikinimus turintys žmonės linkę siekti žinių, kurios jiems padėtų žengti toliau ir keisti savo įpročius. Tačiau informacija, kuri skirta keisti žmogaus požiūrį, tikriausiai liks visai nepastebėta tokioje namo bendrijoje, kurioje nereikalaujama atsakingai elgtis su šiukšlėmis.

Pagrindinė įpročių keitimo sąlyga - tai suvokimas, kad esamas elgesys yra nederamas ir kad yra tinkamas būdas. O galimybių iš tiesų yra, nes bioskaidžių atliekų tvarkymo sistemai sukurti Aplinkos ministerija yra paskirsčiusi 450 mln. litų ES Sanglaudos fondo paramos. Vykdomi projektai ir po truputį miestuose prie daugiabučių ima dygti specialūs konteineriai. Pavyzdžiui, Šiauliuose tokius projektus vykdo ŠRATC, Kėdainiuose - UAB Skongalis . Kai kuriuose miestuose kompostavimo konteineriai išduodami nemokamai.

Naujo įpročio atsiradimas paprastai susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų reikalinga vis kitokia parama, o tuo pačiu ir skirtinga informacija. Tikėtina, kad maisto atliekų perdirbimo būtinumu įsitikinę žmonės nesibodės ir tolesnių elgesio pakitimų. Jiems neefektyvi informacija, skirta keisti požiūrį. Tačiau šiuos žmones motyvuotų žinios apie tai, kaip panaudojamos jų išskirstytos augalinės ar gyvulinės kilmės maisto atliekos, kaip vertinami vietiniai maisto atliekų tvarkymo pasiekimai arba kokia yra reali tokio elgesio nauda aplinkai.

Todėl siekiant saugoti gamtos išteklius ir išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, tikslinga siekti skirtingos informacijos perdavimo skirtingoms žmonių grupėms, atsižvelgiant į jų esamus maisto atliekų tvarkymo įpročius.

Žmonių apsisprendime rūšiuoti svarbiausi yra - noras ir įprotis. Kartojant rūšiavimo veiksmus atsiranda įprotis. Kuo jis stipresnis, tuo mažiau reikia pastangų, nes veiksmai tampa automatiški. Tuo pačiu žmogų mažiau veikia ir kiti faktoriai - negatyvi socialinė įtaka, įvairūs lūkesčiai ir panašiai. Negana to, mažėja ir priklausomybė nuo tokių smulkių aplinkybių, kaip praktinės kliūtys atlikti rūšiavimo veiksmus. Vadinasi, kuo tvirtesnis įprotis - tuo mažiau svarbus noras, arba ketinimas, nes mažiau svarbios jo sudedamosios dalys.

„Mintys virsta ketinimais. Ketinimai skatina veiksmus. Veiksmai kuria įpročius. Įpročiai formuoja charakterį. O charakteris lemia mūsų likimą", - sakė žymus teologas Tryon Edwards. Grįžtant prie maisto atliekų, reikia pasakyti, kad kiekvienas turi atrasti sau patogiausią jų tvarkymo būdą ir tai daryti atsižvelgiant į savo galimybes bei jo mieste vykdomus projektus.

Reiktų pabrėžti, jog ši informacija yra viešinama įgyvendinant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas per tausojantį maisto vartojimą“. Projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas bei Lietuvos vartotojų institutas. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti svetainėje www.tausojantismaistas.lt

Remiantis www.vartotojai.lt patalpinta inf.

vartotojai.lt patalpinta nuotr.

Pagerinta geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kokybė Kazlų Rūdoje

1367570797

Šių metų lapkričio 5 d. baigtas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kazlų Rūdoje“.

Šio projekto pagrindinis tikslas – sudaryti palankias sąlygas geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumui didinti ir kokybei gerinti Kazlų Rūdoje bei apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio. Taip pat juo siekiama, jog gyventojams būtų tiekiamas kokybiškas ir sveikatos reikalavimus atitinkantis vanduo.

Įgyvendinant projektą sėkmingai įvykdytos dvi rangos sutartys: „Kazlų Rūdos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija“ ir „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išplėtimas Kazlų Rūdoje“.

Atlikus Kazlų Rūdos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbus ir įdiegus biologinį azoto ir fosforo šalinimo mechanizmą, nuotekos išvalomos iki numatytų LR ir ES reikalavimų. Todėl sumažinta tarša, patenkanti į Nemuno vidurupio baseino hidrologinį upių tinklą su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis iš šio baseino gyvenviečių. Taip pat sumažinta tarša, tenkanti Jūrės upeliui. Atsižvelgiant į tai, mažės dirvožemio ir gruntinio vandens bei požeminių vandens išteklių tarša rizikos teritorijoje.

Užbaigus statybos darbus pagal sutartį „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išplėtimas Kazlų Rūdoje“, suteikta galimybė 360 gyventojams prisijungti prie naujų vandentiekio tinklų ir 450 gyventojams prie naujų nuotekų tinklų. Šiuo metu suteikta galimybe prisijungti prie vandentiekio tinklų jau pasinaudojo 116 gyventojų, prie nuotekų tinklų – 361 gyventojas. Iš viso Kazlų Rūdoje nutiesta 5,74 km vandentiekio tinklų ir 6,82 km nuotekų tinklų. Gyventojai ir toliau kviečiami aktyviai domėtis ir jungtis prie naujai nutiestų tinklų.

Projektas bendrai finansuotas ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir projekto vykdytojo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos lėšomis. Parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas“.

Kazlų Rūdos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos darbai

Pradeda veikti naujos atliekų kompostavimo aikštelės

1367570752

Baigiamas įgyvendinti projektas „Utenos regiono kompostavimo aikštelių įrengimas bei Anykščių ir Molėtų rajonų senų šiukšlynų uždarymas“. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavus paramą, apskrityje jau uždaryta 10 nelegalių sąvartynų, o Anykščių, Zarasų, Ignalinos ir Molėtų savivaldybėse pradeda veikti 4 žaliųjų ir bioskaidžiųjų atliekų kompostavimo aikštelės.

Rangovas UAB „Panevėžio keliai“ su jungtinės veiklos partneriais atliko dešimties šiukšlynų uždarymo darbus, taip pat pastatė bei įrengė keturias žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

2012 m. rugpjūčio mėnesį savo veiklą pradėjusios keturios žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės yra įrengtos Anykščių ir Molėtų rajonuose, Ignalinoje bei Zarasuose.

Naujai įrengtose žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse žaliosios kompostuojamos atliekos bus priimamos nemokamai sezono metu, t.y., nuo balandžio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos imtinai. Aikštelės bus eksploatuojamos taip pat kaip ir jau turimos kompostavimo aiktelės Utenoje ir Visagine.

Kompostavimui tinkamos atliekos šiose aikštelėse nemokamai bus priimamos tiek iš gyventojų, tiek iš įmonių bei įstaigų. Todėl nupjautą žolę, medžių šakas, sugrėbtus lapus, pūvančius obuolius į naująsias aikšteles siūloma vežti ir individualių valdų savininkams, ir aplinką tvarkančioms įmonėms, seniūnijoms, žemės ūkio bendrovėms bei visiems kitiems jų turėtojams.

Eksploatacijos išlaidos susijusios su naujų aikštelių išlaikymu bus finansuojamos nuosavomis UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis. Pažymėtina tai, jog įrengus naujas žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, sumažės biologiškai skaidžių atliekų kiekis patenkantis į sąvartyną. Šis projektas tiesiogiai prisideda prie Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančios atliekų tvarkymo sistemos diegimo Lietuvoje.

Remiantis www.ignalina.lt inf.

www.ignalina.lt nuotr.

Tausojantis maisto vartojimas darnaus vystymosi kontekste

1367570700

Dėl sparčiai augančio žmonių skaičiaus, technologijų vystymosi bei ekonomikos spartaus augimo, atsirado labai daug aplinkosaugos problemų. Itin opios yra oro ir vandens tarša, atliekų kiekio didėjimas, gamtinių išteklių išsekimas, biologinės įvairovės bei derlingų žemės plotų mažėjimas, dykviečių plėtimasis. Taip pat tokių aplinkos problemų kaip ozono skylių, šiltnamio reiškinio arba, kitaip sakant, klimato kaitos atsiradimas. Tačiau dar XX a. pabaigoje mokslininkai suprato, kad sprendžiant šias aplinkos problemas ir tuo pačiu užkirsti kelią ekonomikos augimui, technologijų vystymuisi bei žmonių skaičiaus žemėje didėjimui neįmanoma, nes tai prieštarautų natūraliems žmonijos vystymosi procesams. Todėl 1992 metais Rio de Ženeire vykusiame pasaulio viršūnių susitikime ieškant sprendimo būdų, kaip suderinti ekonominį vystymąsi ir aplinkosaugos aspektus, buvo įteisinta darnaus vystymosi koncepcija, kaip pagrindinė ilgalaikė vystymosi ideologija.

Darnus vystymasis buvo apibrėžtas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. Šią koncepciją taip pat labai gerai paaiškina posakio: „po manęs nors ir tvanas“ priešingybė, kadangi pagal darnaus vystymosi idėją žmonės turi gyventi taip, kad ir kitos kartos turėtų tokią pačią galimybę gyventi bei tenkinti savo poreikius kaip ir mes, kad ir jie turėtų pakankamai išteklių bei švarią aplinką.

Kad nebūtų darnus vystymasis tik graži ideologija, buvo parengta ir darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų programa. Remiantis šia programa, Lietuvoje buvo parengta nacionalinė darnaus vystymosi strategija, kurios pagrindinis siekis - pagal ekonominius, socialinius vystymosi bei išteklių naudojimo transporto, energetikos, pramonės, būsto ir žemės ūkio sektoriuose efektyvumo rodiklius - pasiekti Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį. Taip pat pagal aplinkos taršos rodiklius: oro taršos ir vandens taršos neviršyti ES leistinų normų, laikytis tarptautinių susitarimų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų. Kitaip tariant, Lietuva turi pasiekti tokį gyvenimo lygį kaip Europos Sąjunga, tačiau neviršyti aplinkos taršos.

Įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją, didžiausias dėmesys yra skiriamas darniai gamybai ir vartojimui. Nors istoriškai daugiausiai dėmesio buvo skiriama tik gamybai ir su ja susijusiomis aplinkos problemomis bei jų sprendimo būdams, tokiems kaip: taršos kontrolė, švaresnė gamyba ir antrinis perdirbimas. Apie gamybą ir vartojimą, kaip vienas nuo kito priklausomus rodiklius, buvo pradėta kalbėti visai neseniai, kadangi mokslininkai suprato, kad gamyba ir vartojimas yra labai susiję. Akivaizdu, kad jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos, ir atvirkščiai: jei nebūtų pasiūlos, nebūtų ir paklausos. Ir iš tiesų, gamybą labiausiai ir nulemia vartojimo apimtys. Augant gamybai ne visada augs vartojimas, tačiau augant vartojimo mastams, gamyba visada augs. Todėl darnaus vystymosi siekiuose buvo pabrėžiama, kad yra labai svarbu skatinti tokį vartojimą ir gamybą, kurie darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir galėtų užtikrinti pagrindinius žmonijos poreikius.

Tačiau kalbant apie gamybą ir vartojimą, siekiant labiau tausojančio aplinkos išteklių naudojimo bei darnaus vystymosi, taip pat yra labai svarbu įvertinti paties vartojimo vaidmenį poveikio aplinkai. Todėl tausojančiam vartojimui pastaraisiais metais buvo ir yra skiriamas išskirtinis dėmesys. Pats vartojimas yra apibrėžiamas kaip prekių bei paslaugų pasirinkimų bei veiksmų seka, kuri susideda iš prekių bei paslaugų pasirinkimo, pirkimo, naudojimo, išlaikymo, taisymo ir išmetimo.

Kalbant apie tausų (darnų) vartojimą, dauguma žmonių jį supranta vienareikšmiai: kaip apribotą vartojimą, kuris reiškia mažesnį vartojimą, patenkinant tik būtiniausius savo poreikius. Iš vienos pusės mažinti patį vartojimą yra labai svarbu. Kadangi dėl didėjančių pajamų, didėjančios prekių pasiūlos bei globalizacijos, vartojimas labai sparčiai auga ir jis susijęs jau ne tik su poreikiu tenkinimu. Dažniausiai pirkimas yra kaip pramoga, kuri nėra susijusi su poreikių tenkinimu. Kartais yra perkama ne todėl, kad tikrai reikia kažkokios prekės ar daikto, bet tam, kad turėtume malonumą kažką pirkdami. Ypatingai prie to prisideda organizuojamos visokios akcijos. Tikriausiai ne vienam teko nusipirkti tokį produktą, kurio atrodo kažkada reikės, bet taip niekada ir neprireikė, o motyvas nusipirkti tokį produktą buvo per pusę sumažinta kaina. Taip pat vartojimą skatina labai greitai besivystančios technologijos.

Paimkime pavyzdį - mobilieji telefonai. Pirmieji atsiradę mobilieji telefonai buvo tokie, kuriais žmonės galėjo tik skambinti bei rašyti žinutes. Vėliau atsirado tokių telefonų, kurie turėjo žaidimų funkciją. Dar vėliau su jais jau buvo galima daryti menkos kokybės nuotraukas, o dabar dauguma telefonų fotografavimo kokybe gali pakeisti skaitmenines foto kameras. Ir tai dar ne viskas - juk jie yra vis tobulinami, įdiegiant vis daugiau ir daugiau funkcijų. Todėl ir jų pardavimas vis auga. Kadangi senieji mobilieji telefonai jau yra kaip ir atgyvenę, jie sunkesni, neturi tiek funkcijų, neišvaizdžiai atrodo, todėl jie yra tiesiog išmetami ir vietoj jų yra išsigyjama nauji, tobulesni, su daugiau funkcijų telefonai. Ir taip yra ne su viena preke. O kadangi gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kai vartojimas tampa gyvenimo būdu, todėl reiktų siekti, kad vartojimas atliktų savo pagrindinę funkciją - patenkinti žmonių poreikius, o ne malonumą vartoti. Taigi tausiai-taupiai vartoti yra būtina, visada kažką perkant vis pagalvoti ar to daikto man tikrai reikia, ar tikrai reikia senąjį daiktą pakeisti nauju, jeigu ir pastarasis kuo puikiausiai atlieka savo funkcijas.

Toliau kalbant apie tausų vartojimą reiktų pabrėžti, kad jis reiškia ne vien taupų vartojimą, bet ir aplinkai palankų vartojimą. Pagal apibrėžimą, tausus vartojimas suprantamas kaip paslaugų ir gaminių, susijusių su pagrindiniais poreikiais ir pagerinančių gyvenimo kokybę vartojimas, kuo mažiau naudojant gamtos išteklių bei kenksmingų medžiagų ir mažinant atliekų bei teršalų kiekį per visą produktų būvio ciklą (nuo gamybos pradžios iki produkto suvartojimo ir išmetimo), siekiant nesukelti pavojaus ateities kartoms. Ši tausaus vartojimo sąvoka nereiškia tik siekio mažinti vartojimą, priešingai didesnis vartojimas parodo, kad žmonės gali labiau ir pilniau tenkinti savo poreikius ir tai yra sveikintina, tačiau tada pagrindinis tikslas yra gaminių ekologiškumas. Tai reiškia, kad siekdami darnaus vartojimo mes turime riboti vartojimą taip, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis aplinkai.

Darnaus vystymosi strategijoje maisto ir gėrimų vartojimas nėra atskirai išskirtas. Todėl, kalbant apie šią vartojimo sritį, jai galioja visi tausaus vartojimo principai, kurie yra susiję ir su maisto ir gėrimų gaminimo pramonės bei žemės ūkio efektyvumu, atliekų tvarkymu. Kadangi maisto ir gėrimų vartojimas yra taršiausia namų ūkio vartojimo grupė ir išlaidos šiai grupei sudaro didžiausią dalį visų išlaidų, todėl maistą ir gėrimus vartoti tausiai yra tiesiog būtina. Net renkantis ir vartojant maistą yra labai svarbu vadovautis tausaus vartojimo principais: vartoti taip ir tiek, kad tas poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Todėl renkantis kokį maistą ar gėrimus vartoti, reiktų atsižvelgti kokioje šalyje jie yra pagaminti ir iš kur jie yra atvežti, ar jų pakuotės yra perdirbamos ir kaip jie pagaminti. Tad geriausia yra rinktis lietuvišką ekologišką produkciją. O tausiai vartojant maistą ir gėrimus ir jūs prisidėsite prie aplinkos išsaugojimo bei darnaus vystymosi kūrimo.

Remiantis www.vartotojai.lt pateikta inf.

www.vartotojai.lt paimta nuotr. / Darnaus vystymosi koncepcija

Šalčininkuose nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai

1367570658

Įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šalčininkų rajone“ Šalčininkuose nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklai. Šiuo metu vykdomi aplinkos atstatymo darbai, liko pastatyti vieną naują nuotekų siurblinę.

Tiesiant tinklus, įrengtos vandentiekio ir nuotekų tinklų atšakos (įvadai ir išvadai) iki sklypų ribos. Siekiant kiek įmanoma daugiau prisiderinti prie vartotojų poreikių, vykdant tinklų atšakų tiesimo darbus iki gyventojų sklypų, buvo vykdomos intensyvios derybos su vietiniais gyventojais ir stengiamasi atsižvelgti jų pageidavimus.

Šalčininkų gyventojai prisijungti prie naujų vandentvarkos tinklų galės iškart po projekto užbaigimo, kuomet bus gautas statybų užbaigimo aktas ir kai vandentvarkos trasos bus išvalytos bei dezinfekuotos. Taip pat paimti reikiami tyrimai vandens kokybei nustatyti ir įsitikinta, kad vanduo tinkamas vartoti. Tačiau gyventojai turi nepamiršti, kad jau dabar, nieko nelaukdami, gali teikti prašymus dėl prisijungimo sąlygų išdavimo Šalčininkų rajono savivaldybėje.

Pagal minėtą projektą darbai bus vykdomi ir Eišiškių gyvenvietėje. Iš viso įgyvendinus projektą planuojama nutiesti apie 4 km vandentiekio ir apie 5 km naujų nuotekų tinklų. Baigus darbus net 370 gyventojų galės prisijungti prie naujų nuotekų tinklų ir 218 gyventojų turės galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų.

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Šalčininkų rajone“ vienas pagrindinių tikslų - kuo didesnio skaičiaus gyventojų buities ir gyvenimo sąlygų pagerinimas bei taršos rajono aplinkai sumažinimas.

Remiantis salcininkietis.balsas.lt inf.

salcininkietis.balsas.lt nuotr.

Įgyvendintas vandentvarkos projektas Gargžduose

1367570612

Šių metų lapkričio 6 d. baigtas įgyvendinti projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gargžduose“.

Pagrindinis projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Gargžduose“ tikslas – užtikrinti kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, sumažinti aplinkos bei gruntinių vandenų taršą. Taip pat siekiama padidinti gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema, skaičių Gargždų mieste.

Įgyvendinant projektą sėkmingai įvykdyta rangos sutartis „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra Gargžduose“. Projekto metu Gargždų miesto atskirose vietose (gatvėse, skersgatviuose ir akligatviuose) nutiesta 5,02 km naujų nuotekų ir 3,92 km naujų vandentiekio tinklų. Šiuo metu prie naujų vandentiekio tinklų jau prisijungę 264, prie naujų nuotekų tinklų – 301 gyventojas.

Atlikus numatytus darbus, užtikrintas tinkamas namų ūkių nuotekų tvarkymas – visos nuotekos valymui nukreipiamos į Dumpių nuotekų valyklą. Todėl ženkliai sumažinta Minijos upės ir Baltijos jūros tarša. Mažinant nepakankamai išvalytų nuotekų patekimą į aplinką, sumažinamas azoto ir fosforo junginių, kurie suaktyvina eutrofikacijos procesus (vandens „žydėjimą“, ištirpusio deguonies kiekio mažėjimą, žuvų dusimą), patekimas į atvirus vandens telkinius.

Projektas bendrai finansuotas ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir projekto vykdytojo AB „Klaipėdos vanduo“ bei projekto partnerio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lėšomis.

Šiuo metu AB „Klaipėdos vanduo“ taip pat vykdo šiuos vandentvarkos projektus: „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“, „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Klaipėdos rajone (Jakuose, Sudmantuose, Doviluose, Gargžduose, Purmaliuose, Kalotėje, Ginduliuose, Klaipėdoje)“ ir „Klaipėdos dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.

Parama skirta pagal Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Aplinka ir darnus vystymasis“ 3 prioriteto priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas“.

Vienas stiklinis butelis = trys puodeliai arbatos

1367570569

Į konteinerį perdirbti išmetant vieną stiklinį butelį, sutaupomo energijos kiekio pakaktų paruošti trims puodeliams arbatos, teigia aplinkosaugos specialistai, įrodydami antrinių žaliavų rūšiavimo ir perdirbimo naudą. Antrinių žaliavų rūšiavimą mūsų regiono gyventojams ypač palengvins vykdomas projektas „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“.

Šiaulių regiono miestų ir miestelių gyventojams suteikiama galimybė rūšiuoti atliekas – kiemuose pastatyti atskiri konteineriai popieriui, plastmasei, stiklui. Be to, šiais metais regione planuojama atidaryti 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat planuojama atidaryti 4 kompostavimo aikšteles. Jose gyventojai galės išrūšiuoti ne tik didelių gabaritų atliekas, palikti žaliąsias atliekas kompostavimui, bet ir antrines žaliavas.

„Atliekų rūšiavimas naudingas kiekvienam vartotojui. Tokias atliekas kaip popierių, plastmasę, stiklą ar metalą galima perdirbti, gaminti naujus daiktus ir dar kartą naudoti. Taip sutaupytumėme energijos bei gamtinių resursų, tokių kaip mediena. Nauda vartotojams yra akivaizdi. Pavyzdžiui, perdirbus vieną toną popieriaus sutaupoma apie 17 medžių, 27 tūkst. litrų vandens ir 4 MW energijos, kurios užtektų pusei metų apšildyti vidutinio dydžio namą. Popierių perdirbti galima 4-6 kartus. Perdirbus vieną aliuminio skardinę, sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti tris valandas. Be to, sumažėjęs sąvartynų plotas galėtų būti panaudojamas vykdyti naudingas visuomenėje veiklas, - pabrėžė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro ekologė V. Visockienė.

Anot ekologės, rūšiuojant atliekas reikėtų išsiaiškinti, ar jos gali būti perdirbtos. Pagrindinis būdas leidžiantis atskirti perdirbamas atliekas yra ženklinimas.

Pirkdami produktus ant pakuočių kasdien matome ekologinius ženklus. Internete galima rasti beveik 300 įvairių aplinkosauginių ženklų, žyminčių, kad pakuotė gali būti perdirbama dar kartą. Tiesa, ne visi yra vienodai reikšmingi. Populiariausi ir patikimiausi yra šie:

■ Vokietijos „Žydruoju angelu“ žymima jau daugiau kaip 4000 rūšių ekologiškų gaminių, tarp jų valymo priemonės, popieriaus ir kartono gaminiai, biuro įranga, baldai (išskyrus maisto produktus ir medikamentus).

■ Europos Sąjungos ekologinis ženklas „Gėlė“ suteikiamas 25-ių kategorijų aplinkai palankiems gaminiams, tarp kurių – popieriaus gaminiai, elektros lemputės, valymo ir skalbimo priemonės, kompiuteriai, daugybė buitinės technikos gaminių.

■ Vienas seniausių ženklų – „Gulbė“ yra oficialus Šiaurės šalių ekologinis ženklas, juo ženklinami 66 gaminių grupių produktai, tarp kurių esama ir įvairių buitinės chemijos priemonių, ir viešbučių.

Įrengus ir atidarius didelių gabaritų atliekų aikšteles, regiono gyventojai galės nemokamai pristatyti ne tik nebenaudojamą buitinę techniką, baldus, duris, langus, dviračius, statybos atliekas, padangas ir kitus nereikalingus didelių gabaritų rakandus, bet ir kokybiškiau išrūšiuoti ir buitines atliekas – skirtingo plastiko ir stiklo atliekoms bus įrengti skirtingi konteineriai. Taip pat atidarius kompostavimo aikšteles, gyventojai galės vežti atskirai sukauptas žaliąsias atliekas.

Išrūšiuotos ir tinkamos perdirbti atliekos – popierius, stiklas, plastmasė, metalas ir didelių gabaritų atliekos – vežamos į atliekų perdirbimo įmones, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, žaliosios atliekos bus vežamos į kompostavimo aikšteles, o perdirbti netinkamos – į sąvartynus.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro inf.

joniskenas.balsas.lt

„Žaliasis“ teatras skatina atsigręžti į gamtą

1367570525

Nuo šio rudens po Lietuvos miestus keliaujantis švietimo apie aplinkosaugą projekto „Labas EKO“ „žalių“ pasakojimų teatras kviečia vaikus mokytis aplinkai palankaus gyvenimo būdo.

„Tikimės, jog netradicine forma pateiktos pamokos įtrauks vaikus ir padės jiems geriau suprasti aplinkosaugos problemas.“, – akcentavo projekto iniciatorė I. Spečiūnaitė.

Pasak jos, tam, kad pamokos būtų linksmos, vaikus atsigręžti į gamtą pakvies projekto „Labas EKO“ herojus „Žiauriai žalias žiurkėnas“.

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro atstovė H. Grigorovič teigė, jog jaunimo švietimas itin reikalingas, siekiant apsaugoti gamtą nuo jai žalą darančios žmogaus veiklos.

„Mano manymu, vienas iš esminių valstybės tikslų turėtų būti miškų saugojimas, kadangi jie lemia biologinės įvairovės, ekosistemų, kraštovaizdžio formavimą ir išsaugojimą, sušvelnina vėjų jėgą ir prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo.“, – teigė H. Grigorovič.

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro atstovės teigimu, prisidėti prie miškų saugojimo galima nekūrenant laužų tam neskirtose vietose, kuo mažiau naudojant popieriaus gaminių, supakuotų prekių, renkantis perdirbtus jų gaminius, mažinant taršą rečiau naudojantis transportu.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiandien Lietuvos miškingumas, siekiantis apie 30%, yra vienas mažiausių iš Baltijos bei Centrinės ir Rytų Europos šalių. Nors Lietuvoje vykdoma miškingumo didinimo programa, kurioje numatoma iki 2020 metų jį padidinti 3%, tačiau tam reikalingas ir aktyvus visuomenės įsitraukimas.

Remiantis www.labaseko.lt inf.

lzinios.lt nuotr.

Joniškio gyventojams – moderni vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistema

1367570476

Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis Joniškyje įgyvendinamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Joniškyje“. Nutiesti nauji vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklai užtikrins joniškiečiams šiuolaikiškas buitines paslaugas: bus tiekiamas kokybiškas vanduo, o nuotekos surenkamos panaudojant centralizuotą sistemą.

Numatoma prie viešojo vandens tiekimo sistemų prijungti 1109, o prie nuotekų šalinimo sistemos – 1216 naujų vartotojų. Šiai dienai yra prisijungę: prie vandentiekio 231 gyventojas, o prie nuotekų tinklų 276 gyventojai. Tam, kad galėtų prisijungti nauji vartotojai buvo nutiesta virš 8 kilometrų vandentiekio ir 9 kilometrai nuotekų tinklų.

Šiuolaikiniame pasaulyje kokybiško vandens vaidmuo yra dar aktualesnis – didėja tiek aplinkos tarša, tiek sergamumas įvairiomis ligomis, kurių priežastis prastos kokybės geriamas vanduo.

Lietuvoje kokybiško vandens tiekimo problemą padidina ir tai, kad centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų sistema dar nėra pakankamai išplėtota. Centralizuotai vandenį gauna apie 66 proc., o prie nuotekų valymo sistemos yra prisijungę 58 proc. šalies gyventojų. Todėl nemažai gyventojų naudoja vandenį iš šulinių, kurie dažnai būna užteršti, o nuotekos šalinamos tiesiai į aplinką. Tai – grėsmė gyventojų sveikatai bei aplinkai.

ES šalyse-senbuvėse ši problema sprendžiama jau seniai, todėl jos mastai yra gerokai mažesni, pvz., Vokietijoje, Prancūzijoje centralizuotai vanduo tiekiamas ir nuotekos valomos 85-90 proc. namų ūkių, o šuliniai yra likę tik kaip kraštovaizdžio detalė. Prognozuojama, kad Lietuvai sutvarkyti vandentvarkos ūkį pagal ES vandens direktyvų reikalavimus prireiks 10-15 metų.

ES struktūrinių fondų dėka vandentvarkos plėtros projektai vykdomi ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose šalies miestuose bei regionuose. Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Joniškyje“ yra geriausias vandentvarkos plėtros pavyzdys.

Iki šiol dalis Joniškio žmonių neturėjo galimybių prisijungti prie centrinės vandentiekio sistemos, todėl vartojo vandenį iš šulinių, tuo sukeldami grėsmę savo sveikatai. O Šiaulių visuomenės sveikatos centro tyrimų analizė rodo, kad Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis vandenyje kaip tik ir randamas Joniškio, Radviliškio ir Pakruojo rajonų šachtiniuose šuliniuose. Šių rajonų šulinių vandenyje rastas nitratų kiekis beveik 9 kartus viršija ribinę rodiklio vertę. Toksiniam nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai iki trijų mėnesių ir nėščios moterys. Įgyvendinus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektą, joniškiečiai galės vartoti kokybišką vandenį ir gyventi švaresnėje aplinkoje.

Vien tik nutiesti naujus vandentiekio tinklus nepakanka – norint užtikrinti geresnę žmonių gyvenimo kokybę, būtina rūpintis ir nuotekų tvarkymu. Juk tai, kad pusė Joniškio gyventojų yra neprisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos, reiškia, kad nuotekos patenka tiesiai į aplinką, vėliau per gruntą pasiekia geriamo vandens šaltinius, upes, o per šias paplinta gerokai platesnėje teritorijoje.

Todėl labai svarbu įgyvendinti ES nuotekų direktyvos reikalavimus, pakloti naujus nuotekų tinklus bei sudaryti sąlygas, kad kuo daugiau gyventojų galėtų prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Kadangi Joniškio miesto teritorija yra gana tankiai apgyvendinta, sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra efektyvus būdas išspręsti šias gyventojų problemas ir taip pagerinti gyvenimo sąlygas.

Remiantis laikraščio „Lietuvos žinios" inf.

15min.lt nuotr.

Panevėžio miesto ir rajono gyventojams – moderni vandentvarkos sistema už 35 mln. litų

1367570429

Beveik pusketvirto tūkstančio Panevėžio miesto ir rajono gyventojų, neturėjusių centralizuotai tiekiamo geriamo vandens ir kanalizacijos, jau gali jungtis ir naudotis buitiniais patogumais.

Pasak projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžyje ir Ramygaloje“ įgyvendintojo UAB „Aukštaitijos vandenys“ atstovų, šiai dienai prie nuotekų surinkimo tinklų jau prisijungė virš 1200, o prie vandentiekio beveik tūkstantis miesto ir rajono gyventojų. Viso baigus įgyvendinti projektą, galimybę prisijungti prie modernių komunikacijų gavo 3 422 gyventojai.

Į projekto įgyvendinimą UAB „Aukštaitijos vandenys“ investavo 1,78 mln. litų savo lėšų. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo indėlis – daugiau kaip 29, 69 mln. litų, Lietuvos Respublikos biudžeto – apie 3,5 mln. litų.

Projekto įgyvendinimas truko kelerius metus ir buvo suskirstytas į keturis įgyvendinimo etapus. Jų metu nuotekų ir vandens tinklų plėtra vykdyta skirtingose Panevėžio rajono ir miesto teritorijose. Siekiant pagerinti buitinių patogumų neturinčių gyventojų padėtį, vandens ir nuotekų tinklų plėtros darbai atlikti didelėje dalyje Panevėžio rajono ir miesto teritorijos.

Projektas apėmė J. Janonio, Daumėnų, Plukių, Bajoriškių, Alyvų, Naujamiesčio, Stoties, K. Donelaičio, Smėlynės, A. Smetonos, Marijonų, Katkų, Klaipėdos, Matininkų, Pagojaus ir kt. gatves, taip pat priemiestinius Berčiūnų, Vyčių, Velželio, Dembavos, Velžio, Paviešėčių, Pažagienių, Maskvytiškių, Vaivadų, Senamiesčio, Šilagalio kaimus, Ramygalos ir Naujamiesčio miestelius.

Šio projekto įgyvendinimas Panevėžio rajono gyventojams yra itin svarbus – prieš nutiesiant naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus maždaug ketvirtadalis apskrities gyventojų neturėjo visiškų buitinių patogumų. Anot specialistų, įrengus nuotekų siurblines, ženkliai pagerės ekologinė vietovės būklė, sumažės aplinkos tarša, o žmonės gers sveiką ir saugų vandenį.

Remiantis grynas.delfi.lt inf.

aina.lt nuotr.

Biologiškai skaidžios atliekos – energijai gauti ir žemei tręšti

1367570345

Netoli Šiaulių miesto senojo sąvartyno, Kairiuose, nuo 2005-ųjų veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Ji – viena iš priemonių, siekiant palaipsniui mažinti į sąvartyną patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekį. Kokios tai atliekos ir ar žinote, kodėl būtina jas išskirti iš bendro atliekų srauto?

Biologiškai skaidžias atliekas, pasak Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorės V. Karosienės, galima vadinti viena seniausių atliekų rūšių. Tai vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir pan. likučiai bei žaliosios sodo ir daržo atliekos: nupjauta žolė, lapai, medžių šakos, išvartos. Biologiškai skaidžiomis atliekomis taip pat laikomas popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, kurios lieka pramoninėje gamyboje, dumblas. „Į sąvartyną patekusios biologiškai skaidžios atliekos yra. Jei irimas vyksta be deguonies, išsiskiria metano, sieros vandenilio dujos, gali išsiskirti amoniako ir kitokių lakiųjų organinių junginių, kurie turi įtakos klimato atšilimui“, – pastebi V. Karosienė. Anot jos, tinkamai tvarkant biologiškai skaidžias atliekas, galima ne tik sumažinti jų neigiamą poveikį aplinkai, bet ir turėti naudos, gauti biodujų ir komposto. Deginant biodujas, gaunama energija, kompostas – puiki žemės trąša. Kalbant paprasčiau, biologiškai skaidžios atliekos – puikus atsinaujinantis gamtos išteklis.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, yra įvardinti tikslūs skaičiai, koks maksimalus susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kiekis gali būti pašalintas sąvartyne. Iki 2013 m. jų į sąvartynus turėtų patekti ne daugiau kaip 50 procentų nuo 2000 m. pašalinto atliekų kiekio, t.y., ne daugiau kaip 362 600 tonų.

„Siekiant šio tikslo, nuo 2000 m. šalyje uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, o jų buvo virš 800, pastatyta 11 naujų. Taip pat yra remiamas didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 stambiagabaritės ir 21 kompostavimo aikštelė, tačiau tiek vienų, tiek antrų vis dar yra nepakankamai, reikėtų daugiau“, – pasakoja V. Karosienė. Pašnekovės teigimu, į pirmąsias aikšteles nemokamai galima atvežti senus baldus, kitus nebenaudojamus stambius namų apyvokos daiktus ir atliekas, į antrąsias – visas žaliąsias sodo bei daržo atliekas.

Kalbant apie virtuvės atliekas, gyventojams, ypač daugiabučių namų, pastarąsias tinkamai tvarkyti vis dar sudėtinga, mat nėra sudaryta tinkamų galimybių. Mažiau problemų turi pramonės (konservų, cukraus, alkoholio ir pan.) bei kavinių ir restoranų sektorius – jie skystas ir kietas maisto atliekas privalo apdoroti patys ar pristatyti tiems, kurie tuo užsiima. Individualių namų gyventojams Lietuvoje veikiantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai (iš viso tokių centrų yra 10) nemokamai dalija specialius konteinerius – dėžes biologiškai skaidžioms atliekoms kompostuoti.

Tokia vadinama Lietuvos pasirinkta mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistema. Ji gali būti įrengta tiek sąvartyne, tiek kitoje vietoje. Į sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, aukštosios technologijos jas išrūšiuoja. Dalis atliekų, kurias galima perdirbti – atiduodama perdirbti, tos, kurios perdirbimui netinka, bet gerai dega, yra panaudojamos energijos gamybai. Biologiškai skaidžios atliekos yra anaerobiškai (be deguonies) supūdomos arba kompostuojamos. Iš jų gaunamos minėtos metano dujos bei kompostas.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemas netrukus turėtų pradėti statytis devyni Regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Projektams įgyvendinti numatyta 450 milijonų litų, kurie skirti iš Sanglaudos fondo. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.

Remiantis www.sratc.lt inf.

sierraclub.typepad.com nuotr.

APVA bendradarbiaus su „Lietuvos Junior Achievement“

1367570289

Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) startuoja nauja socialinės atsakomybės programa. Pradedama bendradarbiauti su Lietuvos Junior Achievement (LJA) organizacija.

LJA stengiasi ugdyti kūrybingą, veržlų ir atsakingą jaunimą. APVA būdama socialiai atsakinga organizacija ir jausdama įsipareigojimą bendruomenei bei aplinkai, taip pat siekia padėti jaunuoliams susiorientuoti gyvenime bei rasti savo kelią.

Agentūros darbuotojai mielai prisideda prie šios iniciatyvos ir yra pasiruošę su moksleiviais pasidalinti savo darbine patirtimi ir žiniomis. Anot APVA pirkimų specialistės Ados Navickaitės, LJA misija yra patraukli, nereikalaujanti jokių ypatingų sąnaudų, bet galinti duoti didžiulės naudos Lietuvos jaunimui.

Iš tikrųjų reiktų pabrėžti, kad vertybės ir įgūdžiai, kurių Lietuvos mokinius moko LJA, yra tai, ko Lietuva labiausiai laukia iš savo jaunosios kartos. Tai – verslumas, pagarba asmenybei, rūpinimasis savišvieta, asmeniniu tobulėjimu ir pan.

APVA projektų vadovas Donatas Michalkevičius teigė, kad LJA suteikia puikią galimybę pasidalinti mėgstamo darbo patirtimi ir žiniomis su moksleiviais. Jo nuomone, bendradarbiavimas su šia organizacija suteikia galimybę paskatinti jaunimą siekti daugiau.

APVA projektų vadovė Justė Indrašiūtė akcentavo, jog APVA darbuotojai bendrauja su daugybe organizacijų, savivaldybių atstovų, tačiau, deja, neturi jokio tiesioginio ryšio su jaunaisiais visuomenės nariais. Anot J. Indrašiūtės, tikrai nėra sunku skirti dalį laisvo laiko kilniems tikslams - pabūti mokytoju ir elementariai moksleiviams suprantama kalba suteikti informaciją apie Agentūros veiklą, projektus. Taip pat su vyresniais moksleiviais rimčiau padiskutuoti apie aplinkosaugines problemas ar projektų valdymą.

LJA pagrindinis siekis – padėti jaunimui suvokti rinkos ekonomikos idėjas, skleisti praktinį privataus verslo patyrimą, atkreipti jaunų žmonių dėmesį į jų pačių galimybes siekti savo gyvenimo gerovės. Ši ne pelno organizacija dirba su vyresniųjų klasių mokiniais, o kiekvienais metais LJA programose dalyvauja net apie 20 tūkst. mokinių. Daugiau informacijos apie tai www.lja.lt internetinėje svetainėje.

Laikinoji atliekų rūšiavimo linija didins surenkamų antrinių žaliavų kiekius

1367570237

Antrinių žaliavų dalis, patenkanti su Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybių komunalinėmis atliekomis į Marijampolės regioninį sąvartyną, nuo šiol bus gerokai mažesnė – UAB „Marijampolės švara“ šalia sąvartyno sumontavo ir paleido atliekų rūšiavimo liniją, kurios pagalba siekiama iš bendro komunalinių atliekų srauto atskirti ir pakartotiniam perdirbimui bei naudojimui perduoti popierių ir kartoną, metalą, plastiką, stiklą.

„Europos Sąjungos struktūriniai fondai Lietuvai skyrė daug lėšų įdiegti pažangias atliekų tvarkymo sistemas naujosiose ES valstybėse narėse, - teigė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius A. Mieliauskas. – Marijampolėje jau pastatytas naujas, pažangiai tvarkomas regioninis sąvartynas, sukurta atliekų tvarkymo sistema. Jos dalis – antrinių žaliavų rūšiavimo galimybė. Visose savivaldybėse pastatyti antrinių žaliavų rūšiavimo spalvoti konteineriai „varpai“.

Atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad visi gyventojai privalo rūšiuoti atliekas, atskirti antrines žaliavas ir jas perduoti pakartotiniam perdirbimui. Tačiau tiek visoje Lietuvoje, tiek ir mūsų regione atliekos rūšiuojamos vangiai. Į antrinių žaliavų konteinerius Marijampolėje patenka tik apie 2 procentai visų komunalinių atliekų.“

Šalyse, kuriose yra senos atliekų tvarkymo tradicijos, į sąvartynus patenka tik apie 5 procentai visų susidarančių atliekų, didžioji jų dalis kompostuojama, po rūšiavimo perduodama pakartotiniam perdirbimui arba deginama gaminant energiją.

„Kadangi gyventojai atliekas rūšiuoja palyginti prastai, tenka ieškoti kitų veiksmingesnių būdų, - sakė A. Mieliauskas. – Todėl UAB „Marijampolės švara“ leista šalia regioninio sąvartyno pastatyti laikinąją atliekų rūšiavimo liniją, kuri galės išrūšiuoti dalį komunalinių atliekų srauto: atskirs antrines žaliavas, kompostuoti tinkamas bioskaidžias atliekas. Po rūšiavimo atliekų kiekis, patenkantis į sąvartyną, gerokai sumažės“. Ši linija turėtų veikti iki tol, kol Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras šalia sąvartyno pastatys atliekų mechaninio biologinio perdirbimo gamyklą.

Per 10 šių metų mėnesių Marijampolės regione surinkta 46407 tonos atliekų (pernai per 10 mėnesių buvo surinkta 47706 tonos). Nors atliekų kiekiai palyginti su 2011 metais sumažėjo, tačiau surenkamų antrinių žaliavų kiekis padidėjo palyginti nežymiai – 2011 metais per 10 mėnesių buvo surinkta 858 tonos antrinių žaliavų, šiemet per tą patį laikotarpį – 1189 tonos.

UAB „Marijampolės švara“ generalinis direktorius Z. Mačys pabrėžė, kad pastačius atliekų rūšiavimo liniją jau yra sukurta keliolika darbo vietų ir įdarbinta beveik 20 darbuotojų. Tikimasi, kad po rūšiavimo šioje linijoje į regioninį sąvartyną pateks 15 procentų mažiau komunalinių atliekų, o atskiriamų antrinių žaliavų kiekiai padidės keletą kartų.

Remiantis www.maatc.lt inf. ir nuotr.

Pakeistas VP3-3.1-AM-01-V priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašas

1367570190

Šių metų lapkričio 5 d. LR aplinkos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymo „Dėl VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašas.

Atkreipiame dėmesį į pakeistus ir naujai išdėstytus Aprašo punktus:

„6. Šiame apraše vartojamos sąvokos:

Didelės apimties projektas – kai projekto bendrosios išlaidos viršija 172,65 mln. litų.

Vandens tiekimo sutartis – taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme“.

„34. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami nauji prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos“.

Aprašo 4 priedo lentelės trečioji eilutė išdėstyta taip >>>

Pažymime, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų tinklų, skaičiavimus pagal Apraše nurodytą tvarką turite atlikti pateikdami mokėjimo prašymo dokumentus, projektų galutines ataskaitas, papildomo finansavimo paraiškas dėl naujų veiklų ir (ar) finansavimo ir administravimo sutarčių keitimų dokumentus.

Savivaldybių teritorijoje esančių gyventojų ir būstų skaičiaus santykių 2012 metams nustatyta suvestinė, kuria projektų vykdytojai turi vadovautis atlikdami minėtus prijungtų gyventojų skaičiavimus, projektų vykdytojams pateikta šių metų lapkričio 20 d. el paštu, raštu Nr. APVA-4126.

freelancecrunch.com nuotr.

Rūšiuoti atliekas – itin naudinga

1367570149

Atskirti stiklą, plastiką ar popierių nuo kitų atliekų esame įpratę. Beveik kiekviename kieme stovi spalvoti konteineriai su paskirtį nurodančiais užrašais. Tačiau pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie dar vieną atliekų rūšį – biologiškai skaidžias atliekas (BSA). Kas tai ir kodėl jas reikėtų mesti atskirai?

BSA laikomos vienomis seniausių atliekų. Tai maisto likučiai, sodo bei daržo atliekos, užterštas popierius ir kartonas, taip pat dumblas, mėšlas. Šios atliekų rūšies irimo procesas šiek tiek kitoks. Jei jame nedalyvauja deguonis, išsiskiria metano, kitokių dujų bei lakiųjų organinių junginių, kurie teršia aplinką, turi įtakos klimato atšilimui. Sąvartynuose atsidūrę maisto likučiai taip pat pritraukia būrius išalkusių graužikų bei paukščių, kurie teršia aplinką ir gali platinti ligas.

Tinkamai tvarkant biologiškai skaidžias atliekas, galima gauti naudingus produktus: biodujas, biokurą, kompostą, trąšas ir kt. Biodujas galima naudoti šiluminei energijai pagaminti, biokurą – automobiliams, o kompostas – puiki žemės trąša. Specialistai jau kuris laikas suka galvas, kaip paskatinti šalies gyventojus rūšiuoti ir BSA atliekas.

„Atliekų ir ypač skaidžių tvarkymo klausimu Europoje nesame pirmūnai. Tačiau žinant, kad Lietuvoje tuo susirūpinta vos prieš dešimtmetį, kai Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse rūšiavimo tradicijoms metų – triskart daugiau, mums atliekas tvarkyti sekasi gana neprastai, – teigė Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė V. Karosienė. – Reikia, kad pasikeistų bent viena karta, žmonių mentalitetas, ir tik tada tikėtis dar akivaizdesnių rezultatų“.

Specialistė pastebi, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai „sukuria“ maždaug 400 kilogramų įvairių atliekų, kurių beveik pusė – biologiškai skaidžios. Kai kuriose Vakarų valstybėse šis rodiklis aukštesnis ir nesinorėtų jo pasiekti. Lietuvoje mažesnis išmetamų maisto likučių kiekis žmogui greičiausiai lemtas ne tik tradicijų, bet ir pragyvenimo lygio – lietuviai pagarbiau elgiasi su maistu, perka tiek, kiek reikia.

Kalbant apie jau nuveiktus darbus, Lietuvoje nuo 2000 m. uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, pastatyta 11 naujų. Daugelis regionų turėjo galimybę ir ja pasinaudojo įsirengdami didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikšteles. Į pirmąsias aikšteles nemokamai galima atvežti senus baldus, dviračius, naudotą buitinę techniką ir kitus nebenaudojamus stambius namų apyvokos daiktus ir atliekas, į antrąsias – visas žaliąsias sodo bei daržo atliekas (smulkias medžių ir krūmų šakas, nupjautą žolę, pjuvenas, drožles, lapus, gėles, seną vazonų žemę) ir kai kurias maisto atliekas (termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių gabaliukus ir jų žievę, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus). Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 stambiagabaričių atliekų ir 21 kompostavimo aikštelė. Už šias ir kitas galimybes moderniai tvarkyti atliekas turime būti dėkingi Europos Sąjungos fondų finansavimui.

Ilgai sprendę, kaip tvarkyti bioskaidžias atliekas dauguma Lietuvos regionų pasirinko mechaninį biologinį atliekų apdorojimo būdą. Į tokią atliekų tvarkymo sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, o aukštosios technologijos jas pakartotinai išrūšiuoja ir tuo pačiu išskiria biologiškai skaidžias atliekas. Ką galima perdirbti – atiduodama perdirbti, perdirbimui netinkamos, bet gerai degančios atliekos panaudojamos energijos gamybai. Biologiškai skaidžios atliekos yra anaerobiškai (be deguonies) supūdomos arba kompostuojamos.

Iki šiol ypatingai daug informacijos bei pačių įvairiausių projektų buvo skirta žmonėms paaiškinti, kaip tinkamai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas, kodėl apskritai to reikia. „Planuojame inicijuoti projektus, kurie skatins vartotojus mažinti atliekų kiekius, atliekas perdirbti ir vėl panaudoti. Biologiškai skaidžios atliekos – puikus pavyzdys. Jas anaerobiškai supūdžius gaunamos dujos, o kompostuojant – trąšos. Bioskaidžios atliekos – puikus atsinaujinantis gamtos išteklis,“ – dėstė Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė.

Remiantis www.am.lt ir www.esparama.lt. inf.

sekunde.lt nuotr.

Didelių gabaritų aikštelės prisidės prie tvarkos seniūnijose

1367570102

Netrukus Šiaulių regiono seniūnijos taps tvarkingesnės, nes į pabaigą artėja didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimo darbai. Aikštelės įrengiamos pagal projektą „Šiaulių regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių įrengimas“.

Šiuo metu didelių gabaritų ir žaliąsias atliekas Šiaulių regiono gyventojai gali palikti prie konteinerių, iš kur jos surenkamos apvažiavimo būdu. Atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafiką galima rasti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro internetiniame puslapyje www.sratc.lt. Tačiau jau greitai regione planuojama atidaryti 8 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles ir 4 kompostavimo aikšteles. Jose patys gyventojai galės išrūšiuoti didelių gabaritų atliekas ir palikti žaliąsias atliekas kompostavimui.

Įrengus ir atidarius didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, regiono gyventojai galės nemokamai pristatyti nebenaudojamą buitinę techniką, baldus, duris, langus, dviračius, statybos atliekas, padangas ir kitus nereikalingus didelių gabaritų rakandus. O atidarius kompostavimo aikšteles, gyventojai galės vežti atskirai sukauptas žaliąsias atliekas.

„Mūsų seniūnijoje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė jau veikia ir žmonės tris dienas per savaitę, nurodytu laiku, jau gali pristatyti nebereikaligas atliekas į aikšteles, - teigė Joniškio rajono Saugėlaukio seniūnijjos seniūnė E. Nakvosienė. – Jau dabar pastebime, kad aplinka seniūnijoje gražėja“.

Seniūnė prisimena, kad prieš kelerius metus važiuojant mišku buvo galima matyti pilnas pakelias šiukšlių. Be to, kai kurie seniūnijos gyventojai buvo įsigudrinę nereikalingus daiktus palikti šalia kapinaičių esančiuose konteineriuose. Šiuo metu, kaip teigia pašnekovė, tai pasitaiko retai – žmonės išnaudoja galimybę atliekomis atsikratyti civilizuotai ir neteršiant aplinkos.

„Kuršėnų mieste jau veikia viena didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė ir tvarka iš karto jaučiama – žmonės aktyviai naudojasi galimybe nuvežti nebereikalingas padangas ar buitinę įrangą, - teigė Kuršėnų miesto seniūnas V. Gedmontas. – Neabejoju, kad kitame miesto gale įrengus dar vieną tokią aikštelę, lankytojų netrūktų ir ten.“

Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas R. Šemeta tikina, kad rengiamos didelių gabaritų aikštelės padės išvengti taisyklių pažeidinėjimų, nes atsikratyti nereikalingais buitiniais prietaisais ar kitomis didelių gabaritų atliekomis bus galima dar paprasčiau ir patogiau. Jo teigimu, tai sumažins teršalų kiekį aplinkoje ir nelegalių sąvartynų kūrimąsi. Be to, iš žaliųjų atliekų gaminamas kompostas bus naudingas ir ūkininkams.

„Šiuo metu didelių gabaritų atliekos surenkamos apvažiavimo būdu, tačiau grafikas nėra patogus – kartais gyventojams tenka nereikalingus daiktus namuose laikyti po kelis mėnesius. Tačiau didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės leis nieko nelaukiant atsikratyti nebereikalingais buities rakandais“, - pasakojo specialistas.

Svarbu nepamiršti, kad pavojingos atliekos, tokios kaip tepalo bakeliai ir tepalais užterštos taros, taros nuo dažų ir pavojingų cheminių valiklių, dažais ar tepalais užteršto bei pavojingų cheminių medžiagų taros, tirpikliai, rūgštys, šarmai, pesticidai, atliekos, turinčios gyvsidabrio, akumuliatoriai, baterijos, plovikliai, taip pat bus priimamos ir talpinamos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse esančias speciales pavojingoms atliekoms skirtas talpas. Palikdami pavojingas atliekas gyventojai privalės pasakyti vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą.

Tinkamos perdirbti atliekos bus vežamos į atliekų perdirbimo įmones, su kuriomis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, žaliosios atliekos bus vežamos į kompostavimo aikšteles, o perdirbti netinkamos – į sąvartynus.

Remiantis www.sratc.lt inf.

adminsta.lt nuotr.

Pratęstas priemonės VP3-3.1-AM-01-V paraiškų vertinimo terminas

1367570060

Informuojame, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros atliekamo paraiškų, pateiktų pagal priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašus Nr. 02 ir Nr. 01, vertinimo terminas pratęstas iki šių metų gruodžio 13 d.

Agentūra pažymi, kad pateiktos paraiškos nėra tinkamai parengtos, tačiau Agentūros vertintojų pastangomis siekiama, kad paraiškos būtų tinkamai patikslintos ir jų nereikėtų atmesti. Taip pat būtų galima pasiekti pagrindinį tikslą - paskirti paramos lėšas vandentvarkos projektų finansavimui, kurie yra labai svarbūs visuomenės poreikiams.

marketnews.lt nuotr.

Alytaus rajono savivaldybėje aptarti vandentvarkos projektai

1367570012

Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko iniciatyva rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl vandentvarkos projektų Miklusėnų gyvenamojoje vietovėje ir Daugų mieste. Jame dalyvavo administracijos direktorius Aurimas Truncė, mero patarėjas Vytautas Mikelionis, UAB „Dzūkijos vandenys“ vadovai, rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus, Teisės skyriaus darbuotojai, SĮ „Simno komunalininkas“ atstovas.

Projektą ,,Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Alytaus mieste“ įgyvendino UAB „Dzūkijos vandenys“. Šio projekto metu Miklusėnuose paklota 6,09 km naujų vandentiekio, apie 8,2 km nuotekų tinklų, sumontuotos trys nuotekų siurblinės Birutės, Vytauto ir Užubalių gatvėse bei viena siurblinė Alytuje, Naujojoje gatvėje. Tai kainavo apie 3,99 mln. litų, beveik 453 tūkst. litų skyrė Alytaus rajono savivaldybė, kuri yra šio projekto partnerė.

Prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų šiuo metu turi galimybę prisijungti daugiau nei 400 Miklusėnų gyventojų. Pasak pasitarimo dalyvių, senuosius inžinerinius tinklus, kuriuos šiuo metu eksploatuoja SĮ ,,Simno komunalininkas“, artimiausiu metu planuojama perduoti UAB ,,Dzūkijos vandenys“. Ši įmonė vykdė projektą ir yra atsakinga už galutinių rezultatų pasiekimą.

Sprendimus dėl tinklų perdavimo-perėmimo eksploatuoti turės priimti Alytaus rajono ir miesto savivaldybių tarybos. Miklusėniškiams tapus UAB „Dzūkijos vandenys“ vartotojais, šioje teritorijoje bus taikomi Alytaus miesto savivaldybės nustatyti tarifai, kurie yra mažesni už patvirtintus rajone.

Apie SĮ „Simno komunalininkas“ įgyvendinamą projektą ,,Daugų miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir valymo įrenginių rekonstrukcija“ kalbėjo SĮ „Simno komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Urmanavičius. Jis pažymėjo, kad šiuo metu aktualiausias yra dumblo aikštelių ištuštinimo klausimas, sprendžiamos tinkamos dumblo panaudojimo galimybės. Šį projektą finansuoja ES struktūriniai fondai, Lietuvos Respublikos valstybė ir Alytaus rajono savivaldybė.

Įgyvendinus projektą bus išplėsta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra Dauguose. Daugų gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų vandentvarkos sistemų bus aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu.

Remiantis Alytaus rajono savivaldybės inf.

www.arsa.lt nuotr.

„Labas EKO” ugdo meilę gamtai

1367569969

„Labas EKO“ projekto organizatoriai jau surengė 25 edukacinius nemokamus spektaklius dvidešimtyje Lietuvos savivaldybių, o dar 40 spektaklių surengs iki Šv. Kalėdų. Teatralizuotas ir šmaikštus renginys ne tik suteikia geras emocijas dalyviams, bet ir skatina domėtis aplinkosauga, kurti draugišką gyvenimo aplinką. Labiausiai renginiai pradžiugina vaikus bei mokytojus mokyklose, kurių jau aplankyta 16 visoje Lietuvoje.

„Stipriai mylint reikia dar stipriau rūpintis“, – apie meilę gamtai kalba „Žiauriai žalias žiurkėnas“. Šis švietimo apie aplinką programos „Labas EKO“ herojus keliaudamas po Lietuvos mokyklas moko vaikus saugoti ir rūpintis pačiais pažeidžiamiausiais gamtos gyventojais.

„Į „Raudonąją knygą“ įrašytos gyvūnijos ir augmenijos rūšys kaip niekad yra veikiamos žmonių veiklos. Teatralizuotomis pamokomis apie aplinkosaugą mokiniai skatinami prisidėti išsaugoti gamtą ir nykstančią jos gyvūniją.“, – teigė programos iniciatorė I. Spečiūnaitė.

Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statyba, kasyba, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, tarša. Tik žmogaus netrikdomose vietose gali nekliudomai veistis nykstantys gyvūnai.

Projekto „Labas EKO“ organizatoriai primena, jog prisidėti išsaugant biologinę įvairovę galima atsakingai elgiantis miškuose bei saugomose teritorijose (nešiukšlinti, nesukelti gaisrų), atidžiai elgtis keliuose, kuriuose kasmet pražudoma tūkstančiai gyvūnų. Taip pat prie rūšių išsaugojimo prisidėsite mažindami aplinkos taršą.

Prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo skatina nacionalinė visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką programa ,,Labas EKO“, įgyvendinama pagal VP3 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „VP3-1.4-AM-09-K Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Šį projektą vykdo viešoji įstaiga „Incity“ kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centru ir Lietuvos jaunimo turizmo centru.

Remiantis www.labaseko.lt inf.

moblog.net nuotr.