APVA

Tai įdomu

1323080221

Naujame lankytojų centre – mamutų kaulai

1336986366

Pajūrio regioniniame parke atidarytas lankytojų centras tiktai iš tolo panašus į čerpėmis dengtą senovinį pastatą. Iš tikrųjų tai – visiškai naujas, ekologiniam švietimui ir turizmo plėtrai skirtas statinys.

Karklės (Klaipėdos r.) žvejų kaime, netoli vaikų stovyklos „Žilvitis”, per metus iškilęs parko lankytojų centras buvo specialiai statomas taip, kad primintų Mažosios Lietuvos kultūros paveldą – šiam kraštui būdingų raudonplyčių mokyklų, pašto įstaigų, geležinkelio stočių, kitokių visuomeninės paskirties statinių stilistiką.

Iš šalies šimtametį namą primenančiame pastate prieš keliones po pajūrį galima susipažinti su išskirtinėmis vertybėmis – Olando Kepurės skardžiu, dar nuo ledynmečio arčiausiai jūros telkšančiu Plazės ežeru, Karklės riedulynu, baltosiomis ir pilkosiomis kopomis, paukščių žiemavietėmis, tradiciniais žvejų amatais.

Interjero ekspoziciją „Stichijų sandūroje” puošia pajūryje neseniai rasti mamutų kaulai. Naujame 300 kvadratinių metrų ploto statinyje užtenka erdvės edukacinėms paskaitoms, vaikų žaidimams, filmų peržiūroms, konferencijoms. Naujasis lankytojų centras nuo birželio veiks ir savaitgaliais.

Specialūs terminalai svečiams teikia informaciją apie lankytinas vietas, siūlomas ekskursijas, kaimo turizmo sodybų paslaugas. Pristatomas ir Minijos ichtiologinis draustinis.

Pajūrio regioninis parkas – paskutinis dar mažai pažeistas žemyno ruožas, kuriame peri gervės, jūriniai ereliai, klesti retoji pajūrio augalija, prieglobstį randa tik smėlynams būdingos vabzdžių rūšys.

Vasarą turistai grožisi gamta važiuodami per parko teritoriją nuo Karklės iki Nemirsetos nutiestu dviračių taku.

Reiktų pabrėžti, jog pajūrio regioninio parko lankytojų centras kainavo daugiau kaip milijoną litų. Lėšų statybai skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šiuolaikiški lankytojų centrai įrengti Dzūkijos nacionaliniame parke, Anykščių, Krekenavos, Sartų, Tytuvėnų, Varnių regioniniuose parkuose. Rambyno, Salantų, Sirvėtos, Veisiejų regioniniuose parkuose statomi lankytojų centrai atvers duris kitąmet.

Projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (I etapas)“ vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas saugomų teritorijų būklei gerinti, įgyvendinant planavimo dokumentuose numatytas apsaugos ir tvarkymo priemones pasirinktose saugomose teritorijose, taip pat pasirengti analogiškų priemonių įgyvendinimui ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis ateityje.

Remiantis lrytas.lt inf.

Lrytas.lt nuotr.

Į Žemaitijos miškus paleistos dvi lūšys

1323685703

Lapkričio pabaigoje Telšių miškų urėdijos darbuotojai, vykdydami Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų paleidimo į laisvę, į Žemaitijos nacionalinio parko miškus paleido lūšių porelę iš urėdijos prižiūrimo „Žvėrinčiaus“.

Prieš paleidžiami du augintiniai tris mėnesius gyveno adaptaciniame aptvare. Aptvare buvo šeriami tik gyvomis vištomis, triušiais ir nutrijomis. Į lūšių adaptacinį aptvarą buvo įleistos ir kelios ožkos, kurias lūšys labai greitai ir sumaniai papjovė. Tokiu būdu jos tarsi įrodė, jog yra pasiruošusios laisvam gyvenimui Žemaitijos miškuose.

Siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų rūšių būklę šalyje, Aplinkos ministerija įgyvendina ES remiamą projektą Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Projekto metu planuojama sustiprinti ir pagausinti lūšių ir didžiųjų apuokų populiacijas Lietuvoje, išleidžiant į laisvę išveistus bei natūralioms sąlygoms adaptuotus gyvūnus. Yra dirbama kartu su 4 lūšių ir 5 didžiųjų apuokų veislynais. Projekto vykdytojams keliama užduotis per 2011-2013 metus išauginti ir paleidimui į laisvę paruošti 14 lūšių ir 20 didžiųjų apuokų jauniklių.

Parengta remiantis GRYNAS.LT pateikta informacija.

ES parama modernioms nuotekų valymo technologijoms

1323345218

Nuotekų dumblo tvarkymas – itin aktuali problema visoje Lietuvoje. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina diegti modernias ir efektyvias nuotekų valymo technologijas. Dėl to didėja susidarančio dumblo kiekiai, kurių tvarkymas iki šiol naudojamais būdais pradeda kelti grėsmę aplinkai, nebeatitinka ilgalaikių visuomenės interesų, prieštarauja darnios plėtros principams.

Šiuo metu Lietuvos miestuose sėkmingai statomi nuotekų dumblo tvarkymo įrenginiai finansuojami ES lėšomis. Įgyvendinus šiuos projektus bus prisidėta prie 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, kurioje numatoma, kad apie 80% Lietuvoje susidarančio dumblo bus tvarkoma taikant modernias technologijas. Tam Europos Sąjunga skyrė daugiau kaip pusę milijardo litų, o visi projektai turi būti įgyvendinti iki 2015-ųjų.

Ekologinėje TV laidoje „Pradėk nuo savęs” Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Kastytis Tuminas taip pat išsako savo poziciją apie nuotekų dumblo tvarkymą Lietuvoje, akcentuodamas ES lėšų svarbą įgyvendinant projektus. Kviečiame žiūrėti išsamų šios laidos reportažą:

Daugiau laidų galite pažiūrėti lrt.lt archyve

Už Europos Sąjungos paramos lėšas įsigytas modernus laivas „Jūrinis“

1323345209

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įsigijo naują patrulinį laivą su specialia jūros aplinkos apsaugos kontrolei bei avarijų prevencijai skirta įranga. Laivą pavadino „Jūriniu“ - taip senovės lietuviai vadino vakarų krypties vėją.

Naujame patruliniame laive sumontuota moderni sistema naftos teršalams jūroje aptikti. Ji padės tokius teršalus nustatyti kelių kilometrų spinduliu ir pagal vietos meteorologines sąlygas sumodeliuoti galimą jų sklidimą. Kuršių mariose „Jūrinis“ saugos gyvąją gamtą, t.y., žuvų neršto metu vykdys sustiprintą aplinkosauginę kontrolę.

Šis modernus laivas mūsų šaliai padės įgyvendinti tiek tarptautinius įsipareigojimus, tiek nacionalinės teisės aktų reikalavimus jūros aplinkos apsaugos ir kontrolės, taip pat avarijų prevencijos srityse. Taip pat „Jūrinis“ padės mažinti jūrinio transporto ir ūkinės veiklos poveikį jūrinei aplinkai, efektyviau kontroliuoti gamtos išteklių naudojimą, geriau apsaugoti jūros biologinę įvairovę.

Laivas įsigytas naudojant Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas. Jam pirkti Europos regioninės plėtros fondas skyrė 5,6 mln. litų. Apie tokio katerio reikalingumą aplinkosaugininkai kalbėjo net apie gerą dešimtmetį. Tačiau šiam tikslui vis nebūdavo numatoma lėšų. Kai atsirado galimybė pasinaudoti 2007-2013 metų finansinio laikotarpio ES parama, paraiška laivui pirkti buvo pateikta 2006 metais. Konkursas dėl jo statybos vyko 2009-aisiais. Šis modernus laivas maždaug per metus pastatytas Estijos įmonėje, kuri specializuojasi inspekcinių ir patrulinių katerių statybos srityje, įsikūrusioje vienoje iš Sarema salų.

Naujutėlaitis aplinkosaugininkų laivas dar su Estijos vėliava į Klaipėdos uostą parplukdytas šių metų rugpjūčio 16 dieną. Kartu su statytojais plaukė ir „Jūrinio“ kapitonas bei mechanikas, stengdamiesi perprasti naujo modernaus laivo valdymo ir eksploatacijos gudrybes.

Parengta remiantis GRYNAS.LT pateikta informacija.

Daugiau apie „Jūrinį“ žiūrėkite vaizdo reportaže:

Prestižinis apdovanojimas M. Jancevičiaus filmui „Gandrai visada grįžta namo“

1323345180

Europos Sąjungos aplinkosaugos programos LIFE+ projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ įgyvendinimo metu sukurtas filmas „Gandrai visada grįžta namo” buvo išrinktas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą ir pelnė prestižinę Petro Abukevičiaus premiją.

Garsaus režisieriaus ir operatoriaus, gyvosios gamtos dainiaus P. Abukevičiaus premija kasmet pagerbiami geriausių filmų apie Lietuvos gamtą kūrėjai. Premiją 1998-aisiais įsteigė Aplinkos ir Kultūros ministerijos kartu su Lietuvos radiju ir televizija (LRT). Premija kasmet teikiama LRT klube rugsėjo 8-ąją, per P. Abukevičiaus gimtadienį.

Lietuvos ornitologų draugija 2009 metais pradėjo įgyvendinti ES aplinkosaugos programos LIFE+ projektą „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ (projekto Nr. LIFE07 NAT/LT/000531). Juo siekiama užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią baltųjų gandrų apsaugą Lietuvoje. Projekto pagrindiniai veiksmai apima: baltųjų gandrų lizdų inventorizaciją, baltųjų gandrų lizdaviečių GIS duomenų bazės sukūrimą ir duomenų analizę, baltųjų gandrų tvarkymo plano parengimą, teisės aktų, susijusių su baltųjų gandrų lizdų apsauga, analizę, baltųjų gandrų apsaugos plano parengimą, baltiesiems gandrams svarbių vietų Lietuvoje nustatymą.

Dokumentinio filmo „Gandrai visada grįžta namo” ištrauka bei interviu su autoriumi Mantu Jancevičiumi „Labas rytas“ laidoje:

Į laisvę Lietuvos miškuose paleisti didieji apuokai

1323345154

Siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų rūšių būklę šalyje, Aplinkos ministerija įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą projektą Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“. Projekto metu planuojama pagausinti lūšių ir didžiųjų apuokų populiacijas Lietuvoje, išleidžiant į laisvę išveistus bei natūralioms sąlygoms adaptuotus gyvūnus.

Šį rudenį baigtas vienas iš projekto etapų – išveisti ir 2011 m. spalio 11 d., vienoje iš pietų Lietuvos saugomų teritorijų, paleisti 6 didieji apuokai (lot. Bubo bubo). Visa didžiųjų apuokų populiacija mūsų šalyje yra vertinama tik 10-20 porų. Šie paukščiai yra labai reti, nykstantys bei jautrūs gyvūnai, todėl tiksli informacija apie jų išleidimo vietas nėra teikiama. Siekiama, kad gyvūnai netaptų brakonierių ar kitų piktavalių aukomis.

Paleisti į laisvę Lietuvos miškuose didieji apuokai kilo tiesiai į skrydį, tūpė ant medžių šakų, vaikštinėjo miško takais, dairėsi ir noriai pozavo fotografams.

Pateikiame šio įstabaus reginio akimirkas: