Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą - aplinkos projektų valdymo agentūra

NAUJIENOS

Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą

2020-06-30

Nuo 2020 m. liepos 1 d. juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.2. punktas) „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas privačių juridinių asmenų visuomeninės, gamybinės paskirties pastatuose, kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), pakeičiant iškastinio kuro naudojimą” (toliau – Priemonė).

 Pareiškėjai/paramos gavėjai

Visuomeninės, gamybinės paskirties pastatų, kitos paskirties inžinerinių statinių, kurie nuosavybės teise priklauso privatiems juridiniams asmenims,  savininkai arba valdytojai.

Einamaisiais metais pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką paskelbtiems kvietimams pagal tą pačią metinės sąmatos detalizuojančio plano Priemonę.

Kvietimo suma

2020 m. kvietimui bendra projektų finansavimui skiriama lėšų suma – 14 mln. Eur.

Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos

Vadovaujantis Tinkamomis projektų išlaidų kategorijomis pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 „Dėl Tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ tinkamos išlaidos yra:

  1. saulės elektrinių, skirtų elektros energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), ar saulės kolektorių, skirtų vandens šildymui ar šilumos palaikymui, diegimui:

1.1. saulės plokštelinio ar vakuuminio kolektoriaus diegimui;

1.2. saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui;

1.3. šildymo ir karšto vandens tinklų pritaikymui katilinėje ar diegiamo įrenginio, skirto vandens šildymui ar šilumos palaikymui, pritaikymui;

1.4. kitos konkrečiam saulės kolektoriaus ir (ar) elektrinės projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui;

1.5. boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, kai diegiamos saulės kolektorių sistemos;

1.6. elektros energijos tinklų pritaikymui;

  1. vėjo energijos šaltinių diegimui savo poreikiams:

2.1. vertikalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

2.2. horizontalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

2.3. elektros energijos tinklų pritaikymui;

2.4. kitos konkrečiam vėjo jėgainės projekto diegimui reikalingai įrangai diegti;

  1. šilumos siurblių, skirtų karšto vandens ir šilumos energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), diegimui:

3.1. šilumos siurblių (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo) sistemų diegimui;

3.2. horizontalaus arba vertikalaus kolektoriaus diegimui;

3.3. šildymo, karšto vandens sistemų pritaikymui katilinėje ar šilumos punkte;

3.4. kitos konkrečiam projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui, įskaitant akumuliacines talpas ir boilerį;

  1. kai diegiamas šiluminę energiją gaminantis įrenginys, pastatas privalo atitikti energinio naudingumo B klasę arba aukštesnę;
  2. katilų, kurie kaip pagrindinę kuro rūšį naudoja iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį ar kt.) ar kitą aplinkai taršų energijos šaltinį, keitimui į biokurą naudojančius katilus pastatų šilumos sistemose:

5.1. katilui, jei šis atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

5.2. įrangai (dūmų valymo ir šalinimo, pelenų šalinimo įrangai, padavimo į pakurą įrangai, pakurai, akumuliacinei talpai, boileriui, ekonomaizeriui, katilo valdymo įrangai) ir kitai projekto diegimui reikalingai įrangai (juridinis asmuo, prieš keisdamas katilą privalo senąjį atjungti nuo sistemos ir (ar) išmontuoti);

5.3. iškastinio kuro šildymo sistemos, kartu įrengiant karšto oro skirstymo sistemą, jei pastate nenaudojama kita šildymo sistema, keitimui į kietojo biokuro katilus, jei jie atitinka  nurodytus reikalavimus:

5.3.1. katilų, jei šie atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

5.3.2. jei pastatas registruotas teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos  miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nepatenka į nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną;

5.4. medžiagoms, montavimo ir kitiems darbams (taip pat ir katilų demontavimo), kurie susiję su 5.2 papunktyje nurodytos įrangos diegimu (dūmų kanalų ir kamino įrengimas; katilo ir jo įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai);

5.5. kuro transportavimo įrangai, jos montavimui, šilumos tinklų įrengimui ir (ar) pertvarkymui, kuro sandėlio ar kitų statinių, reikalingų įrangai eksploatuoti, įrengimui (taikoma didelės ir vidutinės apimties projektų atveju);

  1. šilumos ir energijos apskaitos prietaisams ir kitai įrangai, kuri reikalinga šiems prietaisams įrengti;
  2. atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios įrangos diegimui pastatuose ir kitos paskirties inžineriniuose statiniuose (sąvartynuose, nuotekų valyklų statiniuose), kai vykdomi ir pastatų rekonstrukcijos darbai, yra išlaidos, atitinkančios prieš rekonstrukciją buvusius poreikius. Pareiškėjas turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, leidžiančius nustatyti prieš rekonstrukciją buvusius ir po rekonstrukcijos pasikeitusius statinio parametrus. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad rekonstrukcija vykdyta (ar vykdoma) pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, visos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti;
  3. pareiškėjai, ketinantys įgyvendinti projektus pagal aukščiau išdėstytą priemonę, yra laikomi netinkamais pareiškėjais (paramos gavėjais), jeigu pastatas, kuriame ketinama keisti šilumos energiją generuojantį įrenginį, yra prisijungęs prie centrinio šilumos tiekimo sistemų.

Subsidijos dydis

Subsidijos dydis iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui, nevykdančiam ūkinės komercinės veiklos, yra 1 450 000 Eur, o vykdančiam ūkinę komercinę veiklą – 200 000 Eur, tačiau subsidijos dydis projektui negali viršyti 30 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Maksimalų vienam pareiškėjui skiriamos subsidijos dydį riboja aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis nei 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento.

ATKREIPIAME DĖMESĮ, KAD GALIOJA NAUJA IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽINIMO VERTINIMO METODIKOS REDAKCIJA

Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-315 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 priede pateiktą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką, rasite ČIA.

CO2 skaičiavimo pavyzdžius rasite ČIA.

Paraiškų vertinimo tvarka

Paraiškų pateikimas, vertinimas ir sprendimų dėl projektų finansavimo priėmimas atliekami pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

Paraiškų pateikimo bei atrankos būdas – konkursas.

Projekto naudingumo kriterijai

  1. Pareiškėjo įnašas į projekto finansavimą. Pirmenybė bus teikiama didesniam nei detalizuojančiame plane nurodytam privalomam prisidėjimo procentui prie projekto tinkamų išlaidų finansavimo. Balai apskaičiuojami pagal formulę: P= (Pi / Pmax)×40

Kur:

Pi – vertinamo projekto papildomas prisidėjimas nuosavomis lėšomis procentais;

Pmax –visuose projektuose nustatyta papildomo prisidėjimo nuosavomis lėšomis procentais didžiausia reikšmė;

  1. Projektai, kuriuos įgyvendinus bus efektyviau sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Pirmenybė bus teikiama projektams, kurie su 1 subsidijos Eur sutaupo didesnį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Balai apskaičiuojami pagal formulę: E= (Ei / Emax)×50

Kur:

Ei – vertinamo projekto aplinkosauginio efekto parametro reikšmė, CO2kg/Eur;

Emax – didžiausia visuose projektuose nustatyta aplinkosauginio efekto parametro reikšmė, CO2kg/Eur.

  1. Projektai, kurių įgyvendinimui būtinos įrangos/rangos darbų pirkimai yra atlikti ir/ar sudarytos rangos sutartys. Pirmenybė bus teikiama projektams, kuriems įgyvendinti būtinos įrangos/ rangos darbų pirkimai yra atlikti ir/ar sudarytos rangos sutartys. Atlikti įrangos/rangos darbų pirkimai – 10 balų. Neatlikti įrangos/rangos darbų pirkimai – 0 balų.

 

Maksimalus galimas balų skaičius - 100 balų.

 

Paraiškų priėmimo tvarka

Paraiškos priimamos nuo 2020 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 3 d. 17 val.

Paraiškos, kurių išsiuntimo ar gavimo data ankstesnė, nei paskelbta priėmimo pradžia, bus nevertinamos ir grąžinamos atgal.

 

Paraiškas subsidijai gauti galite teikti per informacinę sistemą APVIS adresu https://apvis.apva.lt/  

 

Pareiškėjas, atsisakęs paramos ar pažeidęs Klimato kaitos programos reikalavimus neturi teisės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą dėl paramos iš Klimato kaitos programos lėšų skyrimo dvejus metus nuo galutinio sprendimo priėmimo.

 

Kartu su paraiška privalomų pateikti dokumentų sąrašas (jeigu  pateikta mažiau nei pusė privalomų pateikti dokumentų, paraiška atmetama):

  1. Projekto metu planuojamos įdiegti įrangos techninis projektas arba projekto įgyvendinimo galimybių studija, kuri apimtų (Projekto esamos būklės įvertinimą,  naudojamos įrangos aprašymą, metines suvartojamas energijos sąnaudas pastate (-uose) bei jas pagrindžiantys dokumentai, t.y. suvestinė apie suvartotą metinį energijos kiekį ar kt., Pareiškėjo energijos poreikių analizę, planuojamos diegti įrangos aprašymą (galingumai, planuojamos pagaminti energijos kiekis, planuojamos diegti įrangos technologinės schemos, techninės įrangos įdiegimo galimybės, planuojamos diegti įrangos išdėstymo schema), rekomenduojame taip pat įvertinti stogo konstrukcijos tinkamumą (pvz. ekspertizės aktas ar kitas kvalifikuoto specialisto išduotas dokumentas);
  2. Techninės prijungimo sąlygos (jei diegiama saulės fotovoltinė elektrinė didesnės nei 30 kW galios). Tuo atveju, jeigu diegiama saulės fotovoltinė elektrinė iš saulės elektrinių parkų, šis reikalavimas netaikomas;
  3. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, 5.2 punktu (jei diegiama saulės fotovoltinė elektrinė didesnės nei 30 kW galios);
  4. Sprendimas, priimtas atitinkamo pareiškėjo (Juridinio asmens) valdymo organo, turinčio teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta pritarti pareiškėjo projekto įgyvendinimui, (sprendime turi būti nurodyta, kad pritariama projekto įgyvendinimui pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančio plano kvietimą);
  5. Finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai:

a) banko ar kitos kredito įstaigos paskola. Tokiu atveju turi būti pateiktas banko sprendimas (gali būti preliminarus) suteikti paskolą. Sprendime privalo būti nurodyta skiriamų lėšų suma, terminas ir lėšų naudojimo tikslas, kuris būtų tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimo tikslu. Tuo atveju, jeigu pateikiamas preliminarus banko ar kitos kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą, kartu su investicijų projektais turi būti pateiktas galutinis sprendimas suteikti paskolą.

arba
b) pareiškėjo nuosavos lėšos. Tokiu atveju pateikiamas juridinio asmens valdymo organo sprendimas skirti tam tikrą lėšų sumą indėliui į projektą. Sprendime turi būti nurodytas lėšų, kurias planuojama skirti, šaltinis, skiriamų lėšų dydis ir laikotarpis, per kurį planuojama lėšas skirti.

Pagrindiniai teisės aktai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-143 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatos patvirtinimo” >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. D1-187 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančio plano patvirtinimo” >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. D1-762 „Dėl ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ >>>.

Informacija teikiama:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje,

Labdarių g. 3, LT-01120 Vilnius

pirmadieniais - ketvirtadieniais 8.00-12.00 ir 12.45-17.00,

penktadieniais 8.00 -12.00 ir 12.45-15.45

 

Kontaktiniai asmenys:

Algimantas Budreika, el. paštas algimantas.budreika@apva.lt, tel. 8 646 98 607;

Saulius Žiukas, el. paštas saulius.ziukas@apva.lt, tel. 8 659 58 207;

Toma Juraitė, el. paštas toma.juraite@apva.lt, tel. 8 607 61 049;

Rimantas Gruodis, el. paštas rimantas.gruodis@apva.lt, tel. 8 608 32 546;

Jolanta Genienė, el. paštas jolanta.geniene@apva.lt, tel. 8 664 36 938.

KITOS NAUJIENOS