Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės  ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose - aplinkos projektų valdymo agentūra

NAUJIENOS

Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės  ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose

2020-05-31

Nuo 2020 m. birželio 1 d. 8.00 val. juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1. punktas) „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės  ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, religinėms bendrijoms ar centrams (toliau – Priemonė)“.

 Pareiškėjai/paramos gavėjai

Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, savivaldybė, tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai.

Pareiškėjai, ketinantys įgyvendinti projektus pagal finansavimo Priemonę, yra laikomi netinkamais pareiškėjais (paramos gavėjais), jeigu pastatas, kuriame ketinama keisti šilumos energiją generuojantį įrenginį, yra prisijungęs prie centrinio šilumos tiekimo sistemų.

Einamaisiais metais pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką paskelbtiems kvietimams pagal tą pačią metinės sąmatos detalizuojančio plano Priemonę.

Kvietimo suma

2020 m. kvietimui bendra projektų finansavimui skiriama lėšų suma – 15 mln. Eur.

Tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos

Vadovaujantis Tinkamomis projektų išlaidų kategorijomis pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. D1-493 „Dėl Tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ tinkamos išlaidos yra:

1.1. saulės elektrinių (įskaitant nutolusias saulės elektrines ar saulės elektrines įsigytas iš saulės elektrinių parkų), skirtų elektros energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), ar saulės kolektorių, skirtų vandens šildymui ar šilumos palaikymui, diegimui:

1.1.1. saulės plokštelinio ar vakuuminio kolektoriaus diegimui;

1.1.2. saulės fotovoltinės elektrinės įrengimui;

1.1.3. šildymo ir karšto vandens tinklų pritaikymui katilinėje ar diegiamo įrenginio, skirto vandens šildymui ar šilumos palaikymui, pritaikymui;

1.1.4. kitos konkrečiam saulės kolektoriaus ir (ar) elektrinės projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui;

1.1.5. boilerių ir akumuliacinių talpų įrengimui, kai diegiamos saulės kolektorių sistemos;

1.1.6. elektros energijos tinklų pritaikymui;

1.2. vėjo energijos šaltinių diegimui savo poreikiams:

1.2.1. vertikalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

1.2.2. horizontalios ašies nedidelių pajėgumų vėjo jėgainės diegimui;

1.2.3. elektros energijos tinklų pritaikymui;

1.2.4. kitos konkrečiam vėjo jėgainės projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui;

1.3. šilumos siurblių, skirtų karšto vandens ir šilumos energijos gamybai savo poreikiams (ne pardavimui), diegimui:

1.3.1. šilumos siurblių (oras-vanduo, gruntas-vanduo, vanduo-vanduo) sistemų diegimui;

1.3.2. horizontalaus arba vertikalaus kolektoriaus diegimui;

1.3.3. šildymo, karšto vandens sistemų pritaikymui katilinėje ar šilumos punkte;

1.3.4. kitos konkrečiam projekto diegimui reikalingos įrangos diegimui, įskaitant akumuliacines talpas ir boilerį;

1.4. kai diegiamas šiluminę energiją gaminantis įrenginys (t. y. šilumos siurbliai: oras–vanduo, gruntas–vanduo, vanduo–vanduo arba katilas), pastatas privalo atitikti energinio naudingumo C klasę arba aukštesnę;

1.5. katilų, kurie kaip pagrindinę kuro rūšį naudoja iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį ar kitą kurą) ar kitą aplinkai taršų energijos šaltinį, keitimui į biokurą naudojančius katilus pastatų šilumos sistemose:

1.5.1. katilui, jei šis atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

1.5.2. įrangai (dūmų valymo ir šalinimo, pelenų šalinimo įrangai, padavimo į pakurą įrangai, pakurai, akumuliacinei talpai, boileriui, ekonomaizeriui, katilo valdymo įrangai) ir kitai projekto diegimui reikalingai įrangai (juridinis asmuo, prieš keisdamas katilą, privalo senąjį atjungti nuo sistemos ir (ar) išmontuoti);

1.5.3. iškastinio kuro šildymo sistemos, kartu įrengiant karšto oro skirstymo sistemą, jei pastate nenaudojama kita šildymo sistema, keitimui į kietojo biokuro katilus, jei jie atitinka  nurodytus reikalavimus:

1.5.3.1. katilų, jei šie atitinka 5 klasės efektyvumo ir emisijų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012 „Šildymo katilai. 5 dalis. Rankomis ir automatiškai pakraunami kietojo kuro šildymo katilai, kurių vardinė šiluminė galia iki 500 kW. Terminija, reikalavimai, bandymai ir ženklinimas“;

1.5.3.2. jei pastatas registruotas teritorijoje, kuri pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. D1-12 „Dėl Aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygio, viršijančio šio teršalo paros ribinę aplinkos oro užterštumo vertę didžiuosiuose Lietuvos  miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje), žemėlapių ir jų naudojimo aprašo parengimo ir taikymo“ nepatenka į nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną;

1.5.4. medžiagoms, montavimo ir kitiems darbams (taip pat ir katilų demontavimo), kurie susiję su 1.5.2 papunktyje nurodytos įrangos diegimu (dūmų kanalų ir kamino įrengimas; katilo ir jo įrangos montavimo, paleidimo ir derinimo darbai);

1.5.5. kuro transportavimo įrangai, jos montavimui, šilumos tinklų įrengimui ir (ar) pertvarkymui, kuro sandėlio ar kitų statinių, reikalingų įrangai eksploatuoti, įrengimui (taikoma didelės ir vidutinės apimties projektų atveju);

1.6. šilumos ir energijos apskaitos prietaisams ir kitai įrangai, kuri reikalinga šiems prietaisams įrengti;

1.7. atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios įrangos diegimui pastatuose, kai vykdomi ir pastatų rekonstrukcijos darbai, yra išlaidos, atitinkančios prieš rekonstrukciją buvusius poreikius. Pareiškėjas turi pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, leidžiančius nustatyti prieš rekonstrukciją buvusius ir po rekonstrukcijos pasikeitusius statinio parametrus. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių, kad rekonstrukcija vykdyta (ar vykdoma) pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, visos išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti;

1.8. pagal aukščiau išdėstytą priemonę subsidijos mokamos pagal pareiškėjo suvartojamas energijos sąnaudas pastate (-uose) ir poreikiai grindžiami pagal suvartojamas energijos sąnaudas pastate (-uose) bei tai pagrindžiančius dokumentus;

1.9. projekto finansų audito ir per 12 mėnesių po galutinio projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos pasiekto šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo stebėsenos ataskaitos nepriklausomų vertintojų patvirtinimo išlaidos;

1.10. projekto viešinimo išlaidos.

Subsidijos dydis

Subsidijos dydis iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui, nevykdančiam ūkinės komercinės veiklos, yra 1 450 000 Eur, o vykdančiam ūkinę komercinę veiklą – 200 000 Eur, tačiau subsidijos dydis projektui negali viršyti 80 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Maksimalų vienam pareiškėjui skiriamos subsidijos dydį riboja aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis nei 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento.

ATKREIPIAME DĖMESĮ, KAD GALIOJA NAUJA IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO SUMAŽINIMO VERTINIMO METODIKOS REDAKCIJA

Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-315 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 priede pateiktą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką, rasite ČIA.

CO2 skaičiavimo pavyzdžiai, rasite ČIA.

Paraiškų vertinimo tvarka

Paraiškų pateikimas, vertinimas ir sprendimų dėl projektų finansavimo priėmimas atliekami pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas.

Paraiškų pateikimo bei atrankos būdas – tęstinis.

Paraiškų priėmimo tvarka

Paraiškos priimamos nuo 2020 m. birželio 1 d. 8.00 val. iki kol pakanka lėšų, skirtų finansavimo Priemonei, bet ne trumpiau kaip 3 darbo dienas.

Paraiškos, kurių išsiuntimo ar gavimo data ankstesnė, nei paskelbta priėmimo pradžia, bus nevertinamos ir grąžinamos atgal.

Pasibaigus šiai Priemonei numatytoms lėšoms, Paraiškų priėmimas bus stabdomas. Pranešimas apie sustabdymą bus paskelbtas APVA internetinėje svetainėje. Paraiškos, gautos pasibaigus pagrindinio sąrašo sudarymo terminui, įtraukiamos į rezervinį projektų sąrašą, bet nevertinamos. Projektų paraiškų priėmimui į rezervinį sąrašą nustatomas 30 kalendorinių dienų trukmės laikotarpis nuo paraiškų priėmimo projektų vertinimui atlikti termino pabaigos.

Pareiškėjai, kurių paraiškos registruotu paštu buvo išsiųstos iki paraiškų priėmimo sustabdymo, bet gautos vėliau, nei buvo paskelbtas sustabdymas, įtraukiami į pagrindinį sąrašą, iš kurio bus sudaroma paraiškų eilė, taikant pirmumo kriterijų – subsidijos aplinkosauginį efektą (CO2 ekvivalento sumažinimas, tenkantis 1 eurui subsidijos).

Paraiškos pasirašius, teisinę galią turinčiu saugiu elektroniniu parašu, priimamos elektroniniu paštu apva@apva.lt. Pareiškėjai planuojantys teikti paraiškas tiesiogiai arba naudojantis pašto ir (ar) pasiuntinių teikiamomis paslaugomis turi pateikti vieną pasirašytą paraiškos originalo egzempliorių kartu su privalomais pateikti dokumentais ir paraiškos elektroninę versiją (MS Word formatu; visi privalomi priedai teikiami skenuoti, pdf formatu).

Klimato kaitos programos paraiškos formą rasite ČIA.

Pareiškėjas, atsisakęs paramos ar pažeidęs Klimato kaitos programos reikalavimus neturi teisės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą dėl paramos iš Klimato kaitos programos lėšų skyrimo dvejus metus nuo galutinio sprendimo priėmimo.

Kartu su paraiška privalomų pateikti dokumentų sąrašas (jeigu  pateikta mažiau nei pusė privalomų pateikti dokumentų, paraiška atmetama):

  1. Projekto metu planuojamos įdiegti įrangos techninis projektas arba projekto įgyvendinimo galimybių studija, kuri apimtų (Projekto esamos būklės įvertinimą,  naudojamos įrangos aprašymą, metines suvartojamas energijos sąnaudas pastate (-uose) bei jas pagrindžiantys dokumentai, t.y. suvestinė apie suvartotą metinį energijos kiekį ar kt., Pareiškėjo energijos poreikių analizę, planuojamos diegti įrangos aprašymą (galingumai, planuojamos pagaminti energijos kiekis, planuojamos diegti įrangos technologinės schemos, techninės įrangos įdiegimo galimybės, planuojamos diegti įrangos išdėstymo schema), rekomenduojame taip pat įvertinti stogo konstrukcijos tinkamumą (pvz. ekspertizės aktas ar kitas kvalifikuoto specialisto išduotas dokumentas);
  2. Techninės prijungimo sąlygos. Tuo atveju, jeigu diegiama saulės fotovoltinė elektrinė iš saulės elektrinių parkų, šis reikalavimas netaikomas;
  3. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas vadovaujantis Veiklos elektros energetikos sektoriuje išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212, 5.2 punktu (jei diegiama saulės fotovoltinė elektrinė didesnės nei 30 kW galios). Tuo atveju, jeigu diegiama saulės fotovoltinė elektrinė iš saulės elektrinių parkų, šis reikalavimas netaikomas;
  4. Sprendimas, priimtas atitinkamo pareiškėjo (Juridinio asmens) valdymo organo, turinčio teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta pritarti pareiškėjo projekto įgyvendinimui, (sprendime turi būti nurodyta, kad pritariama projekto įgyvendinimui pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 sąmatą detalizuojančio plano kvietimą);
  5. Finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai:
  • banko ar kitos kredito įstaigos paskola. Tokiu atveju turi būti pateiktas banko sprendimas (gali būti preliminarus) suteikti paskolą. Sprendime privalo būti nurodyta skiriamų lėšų suma, terminas ir lėšų naudojimo tikslas, kuris būtų tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimo tikslu. Tuo atveju, jeigu pateikiamas preliminarus banko ar kitos kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą, kartu su investicijų projektais turi būti pateiktas galutinis sprendimas suteikti paskolą.

ARBA

  • pareiškėjo nuosavos lėšos. Tokiu atveju pateikiamas juridinio asmens valdymo organo sprendimas skirti tam tikrą lėšų sumą indėliui į projektą. Sprendime turi būti nurodytas lėšų, kurias planuojama skirti, šaltinis, skiriamų lėšų dydis ir laikotarpis, per kurį planuojama lėšas skirti.

Pagrindiniai teisės aktai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-143 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatos patvirtinimo“ >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr. D1-187 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2020 m. sąmatą detalizuojančio plano patvirtinimo” >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. D1-493 „Dėl tinkamų projektų išlaidų kategorijų pagal Klimato kaitos programos finansavimo kryptis patvirtinimo“ >>>;

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. D1-762 „Dėl ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ >>>.

 

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK).

 

Informacija teikiama:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje,

Labdarių g. 3, LT-01120 Vilnius

pirmadieniais - ketvirtadieniais 8.00-12.00 ir 12.45-17.00,

penktadieniais 8.00 -12.00 ir 12.45-15.45

 

☎️ Kontaktiniai asmenys:

Algimantas Budreika, el. paštas algimantas.budreika@apva.lt, tel. 8 646 98 607;

Snaiguolė Bezarienė, el. paštas snaiguole.bezariene@apva.lt, tel. 8 646 19 276;

Saulius Žiukas, el. paštas saulius.ziukas@apva.lt, tel. 8 659 58 207;

Toma Juraitė, el. paštas toma.juraite@apva.lt, tel. 8 607 61 049;

Monika Ozarinskienė, el. paštas monika.ozarinskiene@apva.lt, tel. 8 646 08 462;

Rimantas Gruodis, el. paštas rimantas.gruodis@apva.lt, tel. 8 608 32 546;

Jolanta Genienė, el. paštas jolanta.geniene@apva.lt, tel. 8 664 36 938.

KITOS NAUJIENOS