NAUJIENOS

55. Kaip įvertinti socialinę-ekonominę išorinio poveikio naudą, vertinama komponentu vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimas „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektuose?

2016-11-10

CPVA ekspertų pateikta nuomonė: http://www.ppplietuva.lt/duk/page/2/:

„Įgyvendinant investicijų projektus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros srityje galima tikėtis naudos, vertinamos komponentu vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimas. Ši nauda galima pasireikšti, kai įgyvendinus projektą, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo, gyventojams reikšmingai sumažėja neigiamų patirčių, susijusių su nemaloniais kvapais, garsais, netvarka dėl prišiukšlinimo ir pan. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti požeminės atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas, lyginant su iki tol buvusiais įprastais atliekų surinkimo konteineriais, jei pastarieji keldavo higienos normas neatitinkančius kvapus, kurie, įgyvendinus projektą, būtų panaikinti. Tuo tarpu nusidėvėjusius konteinerius keičiant tokiais, kurie prielaidų geresnei paslaugos kokybei nesukuria, kartu sąlygoja, jog taip pat nėra ir prielaidų naudai, vertinamai minėtu komponentu, pasireikšti. Kitas pavyzdys, kuriame tikėtis naudos dėl vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo sudėtinga, - stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtra, nes šios veiklos tiesiogiai minėtos naudos nesukuria – atliekų išvežimą organizuojant savivaldybėms, stambiagabaričių atliekų kaupimąsi tam neskirtose vietose daugiau sąlygoja netinkami gyventojų įpročiai ir informacijos trūkumas apie teikiamas savivaldybėje atliekų surinkimo paslaugas ir pan.

Komponentu vertinimą vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo socialinę-ekonominę naudą geriausią būtų įvertinti rinkoje stebimais pavyzdžiais, t. y. lyginant analogiškas infrastruktūros, kurios skirtųsi tik atliekų surinkimo infrastruktūros sprendimais, rinkos kainas. Gautas verčių procentinis skirtumas gali būti taikomas, vertinant naudą rengiamame projekte, jei jo charakteristikos su lyginamuoju atveju yra panašios. Atsižvelgiant į tyrimų šiuo klausimu nebuvimą, CPVA ekspertai atlikto rinkoje veikiančių turto vertinimo įmonių apklausą ir išsiaiškino, jog atliekų infrastruktūros būklės veiksnio įtaka turto vertei yra labai maža. Todėl, kaip pagrįstą patartina laikyti ne didesnį nei 0,5 proc. (pusė procento) bendrą turto vertės padidėjimą.

Skaičiuojant turto vertę, kuriam prognozuojamas turto vertės padidėjimas, rekomenduojama vertinti turtą, kuris iki 100 metrų spindulių aplink atliekų surinkimo aikštelę. Atsižvelgiant į tai, jog gali būti sudėtinga tiesiogiai nustatyti tokiame plote esančio turto plotą, pateikiame vieną iš galimų turto vertės apskaičiavimo eigų (pavyzdyje taikomi dydžiai yra tik pavyzdiniai):

1) Nustatoma, kiek gyventojų aptarnaus naujai sukuriama infrastruktūra. Pvz., bus sukurta 100 vnt. konteinerių aikštelių, kurių kiekviena aptarnaus vidutiniškai 400 gyventojų (paprastai aikštelių infrastruktūra planuojamos taip, jog ja naudosis asmenys, gyvenantys iki 100 metrų aplink aikštelę), besinaudojančių viena konteinerių aikštele (planuojamas/prognozuojamas dydis: 100 aikštelės x400 gyventojai) = 40 000 gyventojų;

2) Nustatoma aptarnaujamų gyventojų valdomas nekilnojamojo turto plotas: 40 000 aptarnaujami gyventojai x 30,9 kv.m. vidutiniškai 1-o gyventojui valdomas NT plotas (Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui | m²: miestas ir kaimas. Kiekvienu projekto atveju žiūrėti individualiai, duomenis teikia Statistikos departamentas; žr. nuorodą žemiau) = 1 236 000 kv.m.

3) http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1

4) Nustatoma vidutinė gyventojų valdoma NT vertė: 1 236 000 kv.m. x 631 Eur/kv.m. = 779 916 000 Eur (Turto vertę rekomenduojame nustatyti www.regia.ltpateikiama informacija);

5) Skaičiuojamas socialinės-ekonominės naudos dydis: 779 916 000 Eur x 0,005 (pvz., vertės padidėjimo koeficientas - 0,5 proc.) = 3 899 580 Eur.“

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS