KLAUSIMAI-ATSAKYMAI

Pateikiame Aplinkos ministerijos išaiškinimą: 

1. Jei ant nuotekų išleistuvų statomi valymo įrenginiai, lietaus nuotekio plotu, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, yra laikomas visas baseino plotas, kurį aptarnauja planuojamas įdiegti valymo įrenginys;
2. Jei planuojama statyti kolektorių, lietaus nuotekio plotas, iš kurio surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, yra laikomas visas baseino plotas, kurį aptarnauja planuojamas įrengti kolektorius;
3. Jei rekonstruota tik dalis paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, lietaus nuotekio plotas, iš kurios surenkamam paviršiniam (lietaus) vandeniui tvarkyti, įrengta ir (ar) rekonstruota infrastruktūra, yra laikomas visas baseino plotas, kurį aptarnauja planuojama rekonstruoti infrastruktūra.
Atkreipiame dėmesį, kad visais aukščiau išvardintais atvejais, nepaisant to, kad planuojama vykdyti skirtingas veiklas, tas pats baseino plotas negali būti apskaitomas kelis kartus, t.y. pavyzdžiui, pastačius valymo įrenginį ir rekonstravus dalį to paties baseino vamzdynų, kuriais lietaus nuotekos atiteka į pastatytus valymo įrenginius.

Taip, teikiant projektinį pasiūlymą reikėtų apjungti veiklas į vieną projektą, nes vadovaujantis Aprašo 13 punkto reikalavimais, vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką.

Taip reikalinga, Aprašo 18, 47.7 p. nustatyta, kad partnerio įtraukimo į projektą būtinumas turi būti pagrįstas paraiškoje, o prie paraiškos turi būti pridedama jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija, kurioje nustatytos šalių prievolės ir atsakomybė.

Aprašas2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“.

Investicijų projektų rengimo metodika– Centrinės projektų valdymo agentūros patvirtinta Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimo pramos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika.

PlanasValstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“.

Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašas2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. gruodžio  30 d. įsakymu Nr. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“.

Kokybės metodikaOptimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika.

Paslaugos kokybės reikalavimaiMinimalūs komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“.

TaisyklėsProjektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos 2014 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“.

PFSA 30.2 papunktyje nustatyta, kad „konteinerių aikštelės turi būti įrengiamos pagal Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Kokybės reikalavimai), 91 punkto reikalavimus“. Kokybės reikalavimuose nenumatyta, kad įrengiant aikšteles būtų taikoma elektroninio rakto sistema. Šių reikalavimų tikslas – nustatyti minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, išskyrus komunalinių atliekų naudojimą ir šalinimą, kokybės reikalavimus. Todėl savivaldybės gali taikyti ir aukštesnius paslaugos Kokybės reikalavimus, pvz., elektroninio rakto sistemos taikymą, konteinerių ištuštinimo dažnumo skaičiaus padidinimą ir kt. Pagal PAFT  402 punktą tinkamos finansuoti išlaidos yra išlaidos būtinos projektams įgyvendinti, t. y. jos prisideda prie projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų pasiekimo. Pagal PĮP priemone Nr. 05.2.1-APVA-R-008 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo ir dviejų rezultato rodiklių R.S.324 „Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“ ir R.S.325 „Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo atliekų dalis, paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“. Jeigu projekto IP ir paraiškoje pateiktu pagrindimu bus įrodyta, kad elektroninio užrakto sistema prisideda prie komunalinių atliekų perdirbimo didinimo ir atliekų sąvartyne šalinimo mažinimo per diegiamą konteinerių/diferencijuoto apmokestinimo sistemą, kuri skatina gyventojus rūšiuoti, tada tokios išlaidos bus tinkamos finansuoti.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau – DGASA) atnaujinimas apima esamų DGASA rekonstravimo darbus, papildomų konteinerių įsigijimą, tačiau neapima paprasto ir kapitalinio remonto darbų.

Reikalavimai konteinerių aikštelių įrengimui nustatyti Paslaugos kokybės reikalavimų 91 punkte ir jame nėra nustatyta reikalavimo konteinerių aikšteles aptverti. Tuo atveju, jeigu konteinerių aikšteles planuojama aptverti, turi būti pagrįstas aikštelės aptvėrimo poreikis ir aptvėrimo būdo pasirinkimas.

Taip.

Vietinės rinkliavos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą  nustatymo tvarką reglamentuoja Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės, patvirtintos 2013 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“.

Investicijų projekte turi būti išnagrinėta, kokiomis priemonėmis numatoma užtikrinti projekto tęstinumą. Tuo atveju, jei esama Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis leidžia užtikrinti projekto tinkamą įgyvendinimą, projekto tęstinumą bei finansinį rezultatų palaikymą, sutarčių pakeitimai nėra reikalingi.

Vertinant projekto tinkamumą finansuoti pagal Aprašo 1 priedo 6.3 papunktį numatoma įvertinti, ar užtikrintas finansinis projekto (veiklų) rezultatų tęstinumas:

• Ar paraiškoje (investicijų projekte) nurodyta  kaip bus naudojamasi projekto metu sukurtais rezultatais?

• Ar paraiškoje (investicijų projekte) nurodyta, kaip bus užtikrinamas tinkamas sukurtos infrastruktūros naudojimas ir išlaikymas (pvz.: konteinerių priežiūros, remonto ir keitimo, dezinfekavimo ir plovimo kaštų finansavimas)?

• Ar paraiškoje (investicijų projekte) aprašyti numatomo turto valdytojai/naudotojai, kokiais teisiniais santykiais ir kada (terminai) tai įforminta, numatoma įforminti?

• Ar pareiškėjas (partneris) turi teisinį pagrindą užtikrinti veiklos, kaip ji numatyta vykdyti po projekto pabaigos, vykdymą?

Įsipareigojimai, nurodyti aprašant projekto (veiklų) tęstinumą, perkeliami į finansavimo ir administravimo sutartį.

Taip, tokių konteinerių įsigijimas būtų finansuojamas, tačiau jie pagal Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą neprisideda prie stebėsenos rodiklio P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ pasiekimo. Pažymėtina, kad tokio tipo konteineriams atliekų tankumo koeficientas nėra nustatytas.

Taip, jeigu tekstilės ir biologinių (maisto) atliekų surinkimo konteineriai bus pastatyti konteinerių aikštelėse.

Rodiklio P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ skaičiavimo aprašas nustatytas Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše. Kompostavimo dėžės neprisideda prie šio rodiklio pasiekimo, nes nesukuriami atliekų surinkimo pajėgumai (atliekos sutvarkomos (perdirbamos) vietoje, jų neišvežant). Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše nustatyta, kad stebėsenos rodiklis P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo – perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai. Su projekto galutine ataskaita bus prašoma pateikti aikštelių įrengimo, konteinerių įsigijimo ir/ar pastatymo perdavimo – priėmimo aktus (jų priedus), kuriuose nurodyta konteinerinių aikštelių vieta ir (ar) konteinerių skaičius, tipas, tūris, pastatymo vieta.

Vadovaujantis Taisyklių 258 punktu „Jeigu stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose nurodytu pasiekimo momentu projekto vykdytojas yra nepasiekęs projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, vadovaudamasi šių Taisyklių 259–265 punktuose nurodytais principais, vienašaliu sprendimu sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą (nekeisdama projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. atitinkama suma didindama projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalį). Jei įgyvendinančioji institucija nustato, kad nepasiekus stebėsenos rodiklių taip pat nėra pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi šių Taisyklių 190 punktu ji inicijuoja projekto sutarties nutraukimą šių Taisyklių 19 skirsnyje nustatyta tvarka ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka“.

Vertinant stebėsenos rodiklio P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ pasiekimą, bus skaičiuojami ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse pastatytų rūšiuojamojo surinkimo konteinerių pajėgumai pagal Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše. Informuojame, kad Aplinkos ministerija 2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. (15-2)-D8-5012 pateikė Finansų ministerijai šio aprašo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama papildyti rodiklio skaičiavimo būdą taip, kad komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai būtų skaičiuojami įvertinant ir kitų atliekų rūšių (medinių pakuočių/medienos atliekų mišinio, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių plastikų atliekų, naudotų padangų, geležies ir plieno/metalų atliekų mišinio, statybos ir griovimo atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, didžiųjų atliekų, pavojingųjų atliekų) vidutinius tankius (pridedama).

Tuo atveju, jei veiklą numatoma vykdyti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančioje žemėje tinkamas daiktinių teisių įrodymo dokumentas galėtų būti Registrų centro išduotas Nekilnojamojo turto registro išrašas, įrodantis nuosavybės teisę. Vadovaujantis Aprašo 29 punktu, jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas. Tais atvejais, kai žemės sklypas nesuformuotas, pvz., jei konteinerines aikšteles numatoma statyti valstybinėje žemėje, turi būti gautas NŽT pritarimas planuojamai vykdyti veiklai. NŽT rengia Sprendimų leisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti valstybės, savivaldybės ar Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus vietos projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai, priėmimo taisykles, kurios reglamentuos NŽT sprendimų leisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai, priėmimo atvejus ir tvarką.

 

Aprašas nenustato reikalavimo formuoti sklypus komunalinių atliekų aikštelės įrengimui.

Konteinerinės aikštelės atitinka statinio apibrėžimą pagal LR Statybos įstatymą (Statinyspastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas) inžinerinių statinių kategorijai (Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.).

Laikoma, kad konteinerinės aikštelės tai laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Atsižvelgiant į tai, kad aikštelės kaip turtas nėra registruojamas rekomenduojama ES lėšomis įsigytą turtą apdrausti.

Konteinerinės aikštelės – paprastų konstrukcijų laikinas inžinerinis statinys. Leidimai išduodami savivaldybėje supaprastinta tvarka pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“.

Tais atvejais, kai žemės sklypas nesuformuotas, pvz., jei konteinerines aikšteles numatoma statyti valstybinėje žemėje, turi būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pritarimas planuojamai vykdyti veiklai. NŽT rengia Sprendimų leisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti valstybės, savivaldybės ar Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus vietos projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai, priėmimo taisykles, kurios reglamentuos NŽT sprendimų leisti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, įgyvendinti projektus, kuriuos įgyvendinant valstybinėje žemėje nesukuriami nekilnojamieji daiktai, priėmimo atvejus ir tvarką.

Siūlomas modelis yra galimas, nes Aprašo 14 punkte nustatyta, kad pagal šį Aprašą galimi pareiškėjai yra savivaldybių administracijos arba regionų atliekų tvarkymo centrai, galimi partneriai – savivaldybių administracijos arba regionų atliekų tvarkymo centrai. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Aprašo 15 punktu, partnerio dalyvavimą projekte būtina pagrįsti paraiškoje, o Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti nustatyta partnerių atsakomybė, jos pasidalijimas, finansiniai ir kiti įsipareigojimai, būtini įgyvendinant projektą.

Tuo atveju, kai pareiškėjas yra savivaldybė, įsipareigojimai, susiję su rodiklio pasiekimu, nustatomi finansavimo ir administravimo sutartyje. Tuo atveju, jei savivaldybė dalyvauja projekte kaip partneris, įsipareigojimai užtikrinti prisiimto priežiūros rodiklio pasiekimą turi būti įforminami jungtinės veiklos sutartimi. Projekto įgyvendinimui turi pritarti savivaldybės taryba bei įgalioti projekto priežiūrą užtikrinti savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės administracijos direktorių).

Rekomenduojama vadovaujantis Europos Komisijos užsakymu atlikta studija „Waste Management Options and Climate Change“, kuri skelbiama Europos Komisijos svetainėje: http://ec.europa.eu/environment/waste/studies/pdf/climate_change.pdf. Šios studijos 159, 165, 187 psl. pateikti įverčiai, kiek skirtingų atliekų perdirbimas leistų sumažinti neigiamą poveikį klimato kaitai. Konversijai į CO2 ekvivalentus rekomenduojame naudoti paskutiniame lentelės stulpelyje („Total GHG flux“) esančias vertes.

CPVA ekspertų pateikta nuomonė: http://www.ppplietuva.lt/duk/page/2/:

„Įgyvendinant investicijų projektus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros srityje galima tikėtis naudos, vertinamos komponentu vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimas. Ši nauda galima pasireikšti, kai įgyvendinus projektą, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo, gyventojams reikšmingai sumažėja neigiamų patirčių, susijusių su nemaloniais kvapais, garsais, netvarka dėl prišiukšlinimo ir pan. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti požeminės atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas, lyginant su iki tol buvusiais įprastais atliekų surinkimo konteineriais, jei pastarieji keldavo higienos normas neatitinkančius kvapus, kurie, įgyvendinus projektą, būtų panaikinti. Tuo tarpu nusidėvėjusius konteinerius keičiant tokiais, kurie prielaidų geresnei paslaugos kokybei nesukuria, kartu sąlygoja, jog taip pat nėra ir prielaidų naudai, vertinamai minėtu komponentu, pasireikšti. Kitas pavyzdys, kuriame tikėtis naudos dėl vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo sudėtinga, - stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtra, nes šios veiklos tiesiogiai minėtos naudos nesukuria – atliekų išvežimą organizuojant savivaldybėms, stambiagabaričių atliekų kaupimąsi tam neskirtose vietose daugiau sąlygoja netinkami gyventojų įpročiai ir informacijos trūkumas apie teikiamas savivaldybėje atliekų surinkimo paslaugas ir pan.

Komponentu vertinimą vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo socialinę-ekonominę naudą geriausią būtų įvertinti rinkoje stebimais pavyzdžiais, t. y. lyginant analogiškas infrastruktūros, kurios skirtųsi tik atliekų surinkimo infrastruktūros sprendimais, rinkos kainas. Gautas verčių procentinis skirtumas gali būti taikomas, vertinant naudą rengiamame projekte, jei jo charakteristikos su lyginamuoju atveju yra panašios. Atsižvelgiant į tyrimų šiuo klausimu nebuvimą, CPVA ekspertai atlikto rinkoje veikiančių turto vertinimo įmonių apklausą ir išsiaiškino, jog atliekų infrastruktūros būklės veiksnio įtaka turto vertei yra labai maža. Todėl, kaip pagrįstą patartina laikyti ne didesnį nei 0,5 proc. (pusė procento) bendrą turto vertės padidėjimą.

Skaičiuojant turto vertę, kuriam prognozuojamas turto vertės padidėjimas, rekomenduojama vertinti turtą, kuris iki 100 metrų spindulių aplink atliekų surinkimo aikštelę. Atsižvelgiant į tai, jog gali būti sudėtinga tiesiogiai nustatyti tokiame plote esančio turto plotą, pateikiame vieną iš galimų turto vertės apskaičiavimo eigų (pavyzdyje taikomi dydžiai yra tik pavyzdiniai):

1) Nustatoma, kiek gyventojų aptarnaus naujai sukuriama infrastruktūra. Pvz., bus sukurta 100 vnt. konteinerių aikštelių, kurių kiekviena aptarnaus vidutiniškai 400 gyventojų (paprastai aikštelių infrastruktūra planuojamos taip, jog ja naudosis asmenys, gyvenantys iki 100 metrų aplink aikštelę), besinaudojančių viena konteinerių aikštele (planuojamas/prognozuojamas dydis: 100 aikštelės x400 gyventojai) = 40 000 gyventojų;

2) Nustatoma aptarnaujamų gyventojų valdomas nekilnojamojo turto plotas: 40 000 aptarnaujami gyventojai x 30,9 kv.m. vidutiniškai 1-o gyventojui valdomas NT plotas (Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui | m²: miestas ir kaimas. Kiekvienu projekto atveju žiūrėti individualiai, duomenis teikia Statistikos departamentas; žr. nuorodą žemiau) = 1 236 000 kv.m.

3) http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1

4) Nustatoma vidutinė gyventojų valdoma NT vertė: 1 236 000 kv.m. x 631 Eur/kv.m. = 779 916 000 Eur (Turto vertę rekomenduojame nustatyti www.regia.ltpateikiama informacija);

5) Skaičiuojamas socialinės-ekonominės naudos dydis: 779 916 000 Eur x 0,005 (pvz., vertės padidėjimo koeficientas - 0,5 proc.) = 3 899 580 Eur.“

CPVA ekspertų pateikta nuomonė: http://www.ppplietuva.lt/duk/page/2/:

„Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos 4.1 dalyje pateikti rekomenduojami projekto ataskaitiniai laikotarpiai kiekviename veiklos sektorių, į kuriuos atsižvelgus jei jo analizės laikotarpis būtų prilygintas metodikoje nustatytai trukmei, projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė gali būti koreguojama, įvertinus turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį investicijų (>50 proc.), naudingo tarnavimo laikotarpį. Bet ji negali būti trumpesnis nei naudingas turto tarnavimo laikotarpis. Palyginimo tikslai taip pat svarbu užtikrinti, jog visose nagrinėjamose alternatyvose ataskaitinio laikotarpio trukmė turi būti ta pati. Todėl, jei turto naudingo tarnavimo laikotarpio trukmė tarp nagrinėjamų alternatyvų skiriasi (pvz., kuriant atliekų surinkimo infrastruktūrą vienoje alternatyvoje daugiausiai investuojama į įprastus antžeminius konteinerius, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 10 m., o kitoje daugiausiai į rangos darbus, skirtus įrengti požeminę atliekų kaupimo infrastruktūrą, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 15 metų), turima pasirinkti tokį analizės laikotarpį, kuris tarp alternatyvų yra ilgiausias (pateikto pavyzdžio atveju tai yra 15 metų) turi būti nustatomas projekto analizės laikotarpis. Tačiau, atskirais atvejais dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip reikšmingai trumpesnis turto, į kurį investuojama, naudingas tarnavimo laikotarpis, dėl kurio iš esmės reikėtų kartoti projektą.“

Ne. Pagal priemonę finansuojama veikla yra "didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas / atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai;", t. y. konteinerių įsigijimas pagal šią veiklą nėra suprantamas kaip atskira veikla, tik kaip tinkamos finansuoti išlaidos, tuo atveju, jeigu vykdoma naujų DGASA statyba arba esamų  atnaujinimas (kaip suprantamas "atnaujinimas" yra pateikta 13 klausime/atsakyme: http://www.apva.lt/lt/komunaliniu-atlieku-tvarkymo-infrastrukturos-pletra-1.html).

Taip. Dalinant kompostavimo priemones turi būti atsižvelgiama į kiekvienos namų valdos poreikį ir susidarančių žaliųjų atliekų kiekius (pvz., papildoma kompostavimo priemonė galėtų būti duodama tuo atveju, jeigu namų valda turi didelį sklypą, tačiau iš savivaldybės / RATC gavo tik vieną kompostavimo dėžę ir to nepakanka visoms susidarančioms žaliosioms atliekoms sukompostuoti).

Skaičiuodami atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas galima vadovauti Aplinkos ministerijos svetainėje skelbiama Atliekų tvarkymo įkainių (tarifų) skaičiavimo metodika: http://www.am.lt/VI/index.php#a/5273. Joje nurodyta, kokiomis prielaidomis turėtų būti pagrįsti komunalinių atliekų surinkimo sąnaudų skaičiavimai.

Toks projektas galėtų būti finansuojamas, nes maisto / virtuvės ir tekstilės atliekų konteineriai prisideda prie stebėsenos rodiklio P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ pasiekimo. Tačiau tokiu atveju, teikiant paraišką agentūrai turėtų būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacija užtikrins, kad konteineriai popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko ir metalo atliekoms bus pastatyti projekto metu įrengtose konteinerių aikštelėse iki projekto veiklų pabaigos.

Pažymėtina, kad  pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsigyti konteineriai neprisidėtų prie stebėsenos rodiklio P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ pasiekimo.

Remiantis Aprašo 35 punktu, pareiškėjas ir (arba) partneris privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Priemonės tikslas – sukurti ar plėtoti komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą, informuoti visuomenę atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, todėl analizuojamas tik dėl projekto įgyvendinimo (sukurtų rezultatų) atsirandantis pajamų ir išlaidų pokytis arba veiklos pajamos ir išlaidos absoliučiais skaičiais.

Projekto finansinėje analizėje antrinių žaliavų pardavimo pajamos neturėtų būti vertinamos, kadangi prie projekto priskiriamos projekto pajamos ir išlaidos neturi peržengti projekto ribų, t. y. komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo pajėgumų sukūrimo ir palaikymo.

Konteinerių įsigijimo, įrengimo kaštus padengia projekto vykdytojas paramos ir nuosavomis lėšomis. Konteinerių priežiūros kaštus padengia projekto vykdytojas nuosavomis lėšomis.

Privalomų minimaliai nagrinėtinų kiekvieno projekto įgyvendinimo alternatyvų skaičius ir turinys priklauso nuo projekto investavimo objekto tipo, kuris nustatomas pagal pasirinktą investavimo objektą (žr. Investicijų projektų rengimo metodikos 4 priedą „Projekto investavimo objektų ir alternatyvų sąrašas“, į kurį iš Kokybės metodikos perkeltas privalomų minimaliai išnagrinėti ir palyginti alternatyvų pagal investavimo objektų tipus sąrašas). Vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodikos nuostatomis, kiek investavimo objektų turi būti priskiriama investicijų projektui priklauso nuo to, kokia dalis investicijų yra skiriama kiekvienam iš objektų. Išskiriami galimi keturi pasirinkimo atvejai:

1) tais atvejais, kai suplanuotos projekto investicijos į kelis skirtingus investavimo objektus, įvertinama, kuriam investavimo objektui skiriama didžiausia investicijų lėšų suma (daugiau nei 50 proc.), tokiu atveju pasirenkamas vienas investavimo objektas;

2) tais atvejais, kai suplanuotos vienodo dydžio projekto investicijos (apie 45-55 proc. investicijų) į du skirtingus investavimo objektus, projektas yra priskiriamas prie dviejų skirtingų investavimo objektų;

3) tais atvejais, kai nė vienam iš investavimo objektų nėra skiriama didžiausia investicijų lėšų suma (daugiau nei 50 proc.) ir suplanuotos projekto investicijos yra daugiau nei į 2 skirtingus investavimo objektus, projektui yra priskiriami tie investavimo objektai, kuriems suplanuota skirti daugiau nei 25 proc. projekto investicijų išlaidų. Iš viso projektui gali būti priskiriama nuo vieno iki keturių investavimo objektų;

4) nesant nė vieno investavimo objekto, kuriam suplanuota skirti daugiau nei 25 proc. projekto investicijų išlaidų, projektui yra priskiriamas vienas investavimo objektas, kuriam suplanuota skirti didžiausia projekto investicijų išlaidų dalis ir kuri viršija 30 000 eurų. Jeigu tokiam investavimo objektui suplanuota skirti didžiausia projekto investicijų išlaidų dalis neviršija 30 000 eurų, alternatyvų palyginimas neatliekamas, t. y. nagrinėjama tik viena projekto įgyvendinimo alternatyva.

Nustačius, kiek projekte yra investavimo objektų, kiekvienam investavimo objektui yra priskiriamas investavimo objekto tipas, kuris parenkamas pagal tai, į kurį investavimo objekto tipą planuojama daugiausia investuoti.

Pavyzdžiui, projekto tikslas – pagerinti rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą savivaldybės daugiabučių gyventojams. Nustatyta, kad daugiau negu 50 proc. investicijų bus skiriama esamų aikštelių pakeitimui. Šiuo atveju investicijų projektas priskiriamas vienam investavimo objektui ir pagal Aprašo 43 punkto nuostatas pagrindinis projekto investavimo objekto tipas - „Esamų inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir/arba inžinerinių statinių) keitimas“. Vadovaujantis Investicijų projektų rengimo metodikos 4 priedu „Projekto investavimo objektų ir alternatyvų sąrašas“, privalo būti išnagrinėtos šios alternatyvos:

1) esamų inžinerinių statinių keitimas į technologiją A (pvz., dalis antžeminių aikštelių keičiamos į pusiau požemines ir požemines konteinerių aikšteles);

2) esamų inžinerinių statinių keitimas į technologiją B (pvz., dalis antžeminių aikštelių keičiamos į požemines konteinerių aikšteles);

3) trūkstamų paslaugų užtikrinimas perkant paslaugas rinkoje.

Papildomai, kaip nustatyta Aprašo 43 punkte, turi būti išnagrinėta alternatyva, jeigu visos įrengiamos aikštelės būtų antžeminės.

Pabrėžiame, kad alternatyvų analizėje turėtų būti lyginami tik techniniai sprendiniai, kaip surinkti numatomą komunalinių atliekų kiekį pagal planuojamus surinkti atliekų srautus, nes tokie sprendimai kaip, pvz., ar atskirai rinkti maisto atliekas iš daugiabučių gyventojų, turėtų būti priimti rengiant savivaldybės atliekų tvarkymo planus, o investicijų projekte jau tik vertinamos priimto sprendimo įgyvendinimo alternatyvos.

Alternatyvos, kurioms taikomi teisiniai, techniniai, ekonominiai, socialiniai apribojimai, nenagrinėjamos.

Metodines rekomendacijas ir reikalavimus dėl investicijų projekte nagrinėtinų projektų įgyvendinimo alternatyvų skaičiaus ir turinio nustato Kokybės metodika ir Aprašas. Privalomų minimaliai išnagrinėti ir palyginti alternatyvų pagal investavimo objektų tipus sąrašas perkeltas į Investicijų projektų rengimo metodikos 4 priedą „Projekto investavimo objektų ir alternatyvų sąrašas“. Aprašo 42.1 papunktyje prašoma išnagrinėti projekto įgyvendinimo alternatyvą įrengti antžemines konteinerių aikšteles tuo atveju, jeigu numatoma įrengti požemines ar pusiau požemines konteinerių aikšteles. Atliekant alternatyvų vertinimą, turi būti atlikta sąnaudų ir naudos analizė ar sąnaudų efektyvumo analizė. Vadovaujantis Kokybės metodika, taikytinas projekto įgyvendinimo alternatyvų vertinimo metodas  priklauso nuo projekto apimties, projekto vykdytojo teisinės formos ir projekto investavimo objekto tipo. Alternatyvos, kurioms taikomi teisiniai, techniniai, ekonominiai, socialiniai apribojimai, nenagrinėjamos.

Projektiniame pasiūlyme ir investicijų projekte numatytos projekto išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, t. y. turi būti pateikti numatomų vykdyti pirkimų apklausos rezultatai, analogų metodai ir pan.

Šio rodiklių sąrašo paskirtis yra fizinių veiklos rodiklių įgyvendinimo stebėsena. Pareiškėjas gali pasirinkti fizinius rodiklius iš Aprašo 2 priede nustatyto sąrašo ir nusistatyti papildomus fizinius rodiklius pagal poreikį.

Fiziniai veiklos rodikliai nurodomi teikiant projektinį pasiūlymą pagal Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų regionų projektų atrankos tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.1V-893 „Dėl iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų regionų projektų atrankos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priedo  4 punkte, taip pat teikiant paraišką 6 punkte „Projekto loginis pagrindimas“.

Aprašo 25.4  papunktis privalomas tik vykdant Aprašo 11.5 veiklą.

Visuomenės informavimo kampanija – viešinimo priemonių grupė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, susideda iš vienos ar kelių konkrečių įgyvendinimo iniciatyvų (priemonių), turi pradžią ir pabaigą, gali būti skirta tikslinei grupei ir informacijai, visuomenės nuomonei tam tikru klausimu skleisti, aktualioms problemoms atskleisti, gyventojų įpročiams keisti ir pan.

Apraše nėra nustatyta reikalavimų visuomenės informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais priemonėms. Pagal Aprašo 42.2 papunktį, su projektiniu pasiūlymu turi būti pateiktas laisvos formos visuomenės informavimo atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais priemonių planas, parengtas pagal Aprašo 25.4 papunktyje nustatytus reikalavimus, t. y. plane turi būti nurodyti:

1. visuomenės informavimo tikslai;

2. tikslinės grupės;

3. visuomenės informavimo priemonės;

4. taikymo apimtis;

5. laukiami rezultatai;

6. finansavimo poreikis.

Pažymėtina, kad laukiami rezultatai turėtų būti išmatuojami, o perkant visuomenės informavimo paslaugas pirkimo dokumentuose turėtų būti numatytos atsiskaitymo už rezultatus priemonės.

Ne.

Pirkimo dokumentuose (pasiūlymo formoje) turi būti suformuoti keli paslaugų paketai, kurie teikiant pasiūlymą turi būti įkainojami atskirai.

Rengiant investicijų projektą/projektinį pasiūlymą, gali būti vadovaujamasi:

1. Standartais/normatyvais/sutartiniais įsipareigojimais (pateikiant nuorodas/dokumentus, kuriais remiamasi);

2. Analogais (pateikiant nuorodas/dokumentus, kuriais remiamasi bei aprašant, kaip numatytos įgyvendinti priemonės siejasi su analogais);

3. Ekspertiniu vertinimu (pateikiant argumentuotus teiginius ir paaiškinant, kokiu pagrindu formuojamos išvados).

Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše nustatyta, kad stebėsenos rodiklis P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomi priėmimo–perdavimo aktai arba statybos užbaigimo patvirtinimo dokumentai.

Su projekto galutine ataskaita bus prašoma pateikti konteinerių įsigijimo ir/ar pastatymo perdavimo –priėmimo aktus, kuriuose nurodyta konteinerių skaičius, tipas, tūris, pastatymo vieta. Taip pat, siekiant įsitikinti deklaruojamo rodiklio pasiekimo dydžio pagrįstumu, bus prašoma pateikti sutartis su vežėjais, kuriose pateikiami išvežimo dažnį, pagrindžiantys grafikai.

Projekto biudžetas turi būti formuojamas, atsižvelgiant į numatytas pasiekti rodiklio vertes, t. y. planuojant projektą reikalinga numatyti veiksmus užtikrinančius, jog rodiklis iki 2018 m. pab. būtų pasiektas. Vadovaujantis Taisyklių 258 punktu „Jeigu stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose nurodytu pasiekimo momentu projekto vykdytojas yra nepasiekęs projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, vadovaudamasi šių Taisyklių 259–265 punktuose nurodytais principais, vienašaliu sprendimu sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą (nekeisdama projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. atitinkama suma didindama projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalį). Jei įgyvendinančioji institucija nustato, kad nepasiekus stebėsenos rodiklių taip pat nėra pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi šių Taisyklių 190 punktu ji inicijuoja projekto sutarties nutraukimą šių Taisyklių 19 skirsnyje nustatyta tvarka ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka“.

Vadovaujantis Aprašo 29 punktu, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad daiktinės pareiškėjo teisės į statinį ir (ar) žemę, kuriame įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai, įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir galioja ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Jei statinys ar žemės sklypas naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas turi pateikti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas, o tais atvejais, kai žemės sklypas nesuformuotas, turi būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas planuojamai vykdyti veiklai.

Projekto vykdymui reikalingas teritorijos, kurioje bus vykdomi darbai savininko raštiškas pritarimas vykdyti darbus. Siekiant sklandaus projekto veiklų vykdymo po projekto pabaigos projekto vykdytojas turi būti užtikrintas, jog teritorijoje, kurios savininkus jis nėra sukurtas turtas (konteinerinė aikštelė) bus išlaikomas ne mažiau nei 5 metus po projekto pabaigos. Projektų vykdytojų įsipareigojimai išlaikyti turtą bus įforminti finansavimo ir administravimo sutartyse. Tuo atveju, jei pasibaigus projektui turtas bus sunaikintas, nugriautas ir pan., atitinkamai bus mažinamas finansavimas projektui, t.y. turės būti gražinama parama. Nustačius pažeidimą dėl investicijų tęstinumo reikalavimo neįvykdymo, netinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Taisyklių 7 priedo nuostatomis. Rekomenduotina projekto vykdytojui tarpusavio sutartiniais įsipareigojimais nustatyti tarpusavio atsakomybes su teritorijos savininkais.

Taip.

Leidimas reikalingas, tuo atveju jei teritorija priklauso daugiabučio namo bendrijai. Visais atvejais rekomenduojamas aikštelių išdėstymo derinimas su vietos bendruomenėmis.

Reikalavimai konteinerių aikštelių pritaikymui neįgaliųjų poreikiams nustatyti Paslaugos kokybės reikalavimų 91.3 papunktyje, t. y. „priėjimas prie aikštelės turi būti pritaikytas žmonėms su negalia“.

Teisės aktai nereglamentuoja konteinerių aikštelių išdėstymo schemų tvirtinimo tvarkos.

Konteinerių aikštelės turi būti įrengiamos pagal konteinerių aikštelių išdėstymo schemas, parengtas pagal Plano reikalavimus:

246.2.1. įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

246.2.2. įrengti kitų Plano 246.2.1 papunktyje nenurodytų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

246.2.3. vidutiniai atstumai iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių nustatomi rengiant (atnaujinant) ir tvirtinant konteinerių aikštelių išdėstymo schemas;

246.2.4. savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, kai individualių namų savininkai neaprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais, ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

Plano 247 punkte pateiktos nuostatos savivaldybėms yra rekomendacinio pobūdžio:

247.1. iki 2016 metų užtikrinti, kad  visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 150 metrų;

247.2. iki 2018 metų užtikrinti, kad visų miestų gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose vidutinis atstumas iki antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių būtų ne didesnis kaip 100 metrų;

Reikalavimai konteinerių aikštelių įrengimui nustatyti Paslaugos kokybės reikalavimų 91 punkte:

„91. Komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis šiomis nuostatomis:

91.1. atliekos laikinai laikomos uždaruose konteineriuose su uždaromais liukais ir (ar) kitokia būtina apsauga nuo lietaus ir kito neigiamo aplinkos poveikio;

91.2. kolektyviniams (bendriems) konteineriamsįrengiama aikštelė su kieta danga (pvz., asfaltu, grindiniu ar panašiai);

91.3. priėjimas prie aikštelės turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti, esant reikalui, – apsisukti;

91.4. aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas atsižvelgiant į Kokybės reikalavimų 10 punkte nustatytus reikalavimus;

91.5. aikštelės dangos nuolydis formuojamas taip, kad nuo jų kuo greičiau pasišalintų vanduo, pagal galimybes įrengiami latakai vandeniui nutekėti, o vanduo kuo trumpiausiu keliu nukreipiamas į trapus;

91.6. aikštelė turi būti įrengta ne arčiau kaip 10 m nuo pastato langų ir durų.“

Pagal Aprašo 30.3 papunkčio reikalavimus, konteinerių aikštelėje, be konteinerių kitoms komunalinėms atliekoms (pagal poreikį), turi būti pastatyti konteineriai popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko ir metalo atliekoms.

Taip, mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių įsigijimas finansuojamas pagal Aprašo 11.2 papunktyje nustatytą finansuojamą veiklą, tačiau mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių pajėgumai nėra vertinami skaičiuojant produkto stebėsenos rodiklio „Sukurti / pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“, kodas P.S.329, reikšmes.

Ne, tačiau tai nereiškia, kad negali būti vykdomi atskiri pirkimai aikštelių įrengimui ir konteineriams.

Ne.

Taip.

Kompostavimo priemonių įsigijimas finansuojamas tik individualioms valdoms pagal Aprašo 11.1 papunktyje nustatytą finansuojamą veiklą. Kompostavimo priemonės negali būti skirtos žaliųjų atliekų iš kapinių kompostavimui.

Biologinių atliekų surinkimo konteineriai gali būti finansuojami pagal Aprašo 11.1 ir 11.2 papunkčiuose nustatytas finansuojamas veiklas. Konteinerių aikštelės su konteineriais prie kapinių finansuojamos tuo atveju, jeigu atitinka Aprašo 30 punkte nustatytus reikalavimus.

Pagal Aprašo 11.3. tinkamas finansuoti tik didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas/atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas pagal Aprašą nefinansuojamas.

Ne, vienai paraiškai (projektui) rengimas vienas investicijų projektas.

Ne, pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išaiškinimas (pridedama). >>>

Tokiu atveju, kai pareiškėjas regioninis atliekų tvarkymo centras, projektinį pasiūlymą teikia įgaliotos savivaldybės vykdomoji institucija. Regiono plėtros tarybai patvirtinus regiono projektų sąrašą, pareiškėjas -regioninis atliekų tvarkymo centras – teikia paraišką dėl projekto finansavimo Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Rekomenduojama vadovaujantis Europos Komisijos užsakymu atlikta studija „Waste Management Options and Climate Change“, kuri skelbiama Europos Komisijos svetainėje: http://ec.europa.eu/environment/waste/studies/pdf/climate_change.pdf. Šios studijos 159, 165, 187 psl. pateikti įverčiai, kiek skirtingų atliekų perdirbimas leistų sumažinti neigiamą poveikį klimato kaitai. Konversijai į CO2 ekvivalentus rekomenduojame naudoti paskutiniame lentelės stulpelyje („Total GHG flux“) esančias vertes.

CPVA ekspertų pateikta nuomonė: http://www.ppplietuva.lt/duk/page/2/:

„Įgyvendinant investicijų projektus komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros srityje galima tikėtis naudos, vertinamos komponentu vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimas. Ši nauda galima pasireikšti, kai įgyvendinus projektą, lyginant su situacija iki projekto įgyvendinimo, gyventojams reikšmingai sumažėja neigiamų patirčių, susijusių su nemaloniais kvapais, garsais, netvarka dėl prišiukšlinimo ir pan. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti požeminės atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas, lyginant su iki tol buvusiais įprastais atliekų surinkimo konteineriais, jei pastarieji keldavo higienos normas neatitinkančius kvapus, kurie, įgyvendinus projektą, būtų panaikinti. Tuo tarpu nusidėvėjusius konteinerius keičiant tokiais, kurie prielaidų geresnei paslaugos kokybei nesukuria, kartu sąlygoja, jog taip pat nėra ir prielaidų naudai, vertinamai minėtu komponentu, pasireikšti. Kitas pavyzdys, kuriame tikėtis naudos dėl vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo sudėtinga, - stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių infrastruktūros plėtra, nes šios veiklos tiesiogiai minėtos naudos nesukuria – atliekų išvežimą organizuojant savivaldybėms, stambiagabaričių atliekų kaupimąsi tam neskirtose vietose daugiau sąlygoja netinkami gyventojų įpročiai ir informacijos trūkumas apie teikiamas savivaldybėje atliekų surinkimo paslaugas ir pan.

Komponentu vertinimą vizualinės taršos, triukšmo, dulkių, kvapų sumažėjimo socialinę-ekonominę naudą geriausią būtų įvertinti rinkoje stebimais pavyzdžiais, t. y. lyginant analogiškas infrastruktūros, kurios skirtųsi tik atliekų surinkimo infrastruktūros sprendimais, rinkos kainas. Gautas verčių procentinis skirtumas gali būti taikomas, vertinant naudą rengiamame projekte, jei jo charakteristikos su lyginamuoju atveju yra panašios. Atsižvelgiant į tyrimų šiuo klausimu nebuvimą, CPVA ekspertai atlikto rinkoje veikiančių turto vertinimo įmonių apklausą ir išsiaiškino, jog atliekų infrastruktūros būklės veiksnio įtaka turto vertei yra labai maža. Todėl, kaip pagrįstą patartina laikyti ne didesnį nei 0,5 proc. (pusė procento) bendrą turto vertės padidėjimą.

Skaičiuojant turto vertę, kuriam prognozuojamas turto vertės padidėjimas, rekomenduojama vertinti turtą, kuris iki 100 metrų spindulių aplink atliekų surinkimo aikštelę. Atsižvelgiant į tai, jog gali būti sudėtinga tiesiogiai nustatyti tokiame plote esančio turto plotą, pateikiame vieną iš galimų turto vertės apskaičiavimo eigų (pavyzdyje taikomi dydžiai yra tik pavyzdiniai):

1) Nustatoma, kiek gyventojų aptarnaus naujai sukuriama infrastruktūra. Pvz., bus sukurta 100 vnt. konteinerių aikštelių, kurių kiekviena aptarnaus vidutiniškai 400 gyventojų (paprastai aikštelių infrastruktūra planuojamos taip, jog ja naudosis asmenys, gyvenantys iki 100 metrų aplink aikštelę), besinaudojančių viena konteinerių aikštele (planuojamas/prognozuojamas dydis: 100 aikštelės x400 gyventojai) = 40 000 gyventojų;

2) Nustatoma aptarnaujamų gyventojų valdomas nekilnojamojo turto plotas: 40 000 aptarnaujami gyventojai x 30,9 kv.m. vidutiniškai 1-o gyventojui valdomas NT plotas (Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui | m²: miestas ir kaimas. Kiekvienu projekto atveju žiūrėti individualiai, duomenis teikia Statistikos departamentas; žr. nuorodą žemiau) = 1 236 000 kv.m.

3) http://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize1

4) Nustatoma vidutinė gyventojų valdoma NT vertė: 1 236 000 kv.m. x 631 Eur/kv.m. = 779 916 000 Eur (Turto vertę rekomenduojame nustatyti www.regia.ltpateikiama informacija);

5) Skaičiuojamas socialinės-ekonominės naudos dydis: 779 916 000 Eur x 0,005 (pvz., vertės padidėjimo koeficientas - 0,5 proc.) = 3 899 580 Eur.“

CPVA ekspertų pateikta nuomonė: http://www.ppplietuva.lt/duk/page/2/:

„Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos 4.1 dalyje pateikti rekomenduojami projekto ataskaitiniai laikotarpiai kiekviename veiklos sektorių, į kuriuos atsižvelgus jei jo analizės laikotarpis būtų prilygintas metodikoje nustatytai trukmei, projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė gali būti koreguojama, įvertinus turto, kuriam numatoma išleisti didžiąją dalį investicijų (>50 proc.), naudingo tarnavimo laikotarpį. Bet ji negali būti trumpesnis nei naudingas turto tarnavimo laikotarpis. Palyginimo tikslai taip pat svarbu užtikrinti, jog visose nagrinėjamose alternatyvose ataskaitinio laikotarpio trukmė turi būti ta pati. Todėl, jei turto naudingo tarnavimo laikotarpio trukmė tarp nagrinėjamų alternatyvų skiriasi (pvz., kuriant atliekų surinkimo infrastruktūrą vienoje alternatyvoje daugiausiai investuojama į įprastus antžeminius konteinerius, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 10 m., o kitoje daugiausiai į rangos darbus, skirtus įrengti požeminę atliekų kaupimo infrastruktūrą, kurių nusidėvėjimo laikotarpis 15 metų), turima pasirinkti tokį analizės laikotarpį, kuris tarp alternatyvų yra ilgiausias (pateikto pavyzdžio atveju tai yra 15 metų) turi būti nustatomas projekto analizės laikotarpis. Tačiau, atskirais atvejais dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip reikšmingai trumpesnis turto, į kurį investuojama, naudingas tarnavimo laikotarpis, dėl kurio iš esmės reikėtų kartoti projektą.“

Ne. Pagal priemonę finansuojama veikla yra "didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių įrengimas / atnaujinimas ir (arba) jų pritaikymas atliekų paruošimui naudoti pakartotinai;", t. y. konteinerių įsigijimas pagal šią veiklą nėra suprantamas kaip atskira veikla, tik kaip tinkamos finansuoti išlaidos, tuo atveju, jeigu vykdoma naujų DGASA statyba arba esamų  atnaujinimas (kaip suprantamas "atnaujinimas" yra pateikta 13 klausime/atsakyme: http://www.apva.lt/lt/komunaliniu-atlieku-tvarkymo-infrastrukturos-pletra-1.html).

Taip. Dalinant kompostavimo priemones turi būti atsižvelgiama į kiekvienos namų valdos poreikį ir susidarančių žaliųjų atliekų kiekius (pvz., papildoma kompostavimo priemonė galėtų būti duodama tuo atveju, jeigu namų valda turi didelį sklypą, tačiau iš savivaldybės / RATC gavo tik vieną kompostavimo dėžę ir to nepakanka visoms susidarančioms žaliosioms atliekoms sukompostuoti).

Skaičiuodami atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas galima vadovauti Aplinkos ministerijos svetainėje skelbiama Atliekų tvarkymo įkainių (tarifų) skaičiavimo metodika: http://www.am.lt/VI/index.php#a/5273. Joje nurodyta, kokiomis prielaidomis turėtų būti pagrįsti komunalinių atliekų surinkimo sąnaudų skaičiavimai.

Toks projektas galėtų būti finansuojamas, nes maisto / virtuvės ir tekstilės atliekų konteineriai prisideda prie stebėsenos rodiklio P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ pasiekimo. Tačiau tokiu atveju, teikiant paraišką agentūrai turėtų būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacija užtikrins, kad konteineriai popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko ir metalo atliekoms bus pastatyti projekto metu įrengtose konteinerių aikštelėse iki projekto veiklų pabaigos.

Pažymėtina, kad  pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijos įsigyti konteineriai neprisidėtų prie stebėsenos rodiklio P.S.329 „Sukurti/pagerinti atskiro komunalinių atliekų surinkimo pajėgumai“ pasiekimo.

 

Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. (18.3-31-2E)RM-18749 pateikė išaiškinimą:
„Pagal PVM įstatymo 58 str. 1 d. 1 punkto nuostatas dalies asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju, savo vardu įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir paslaugos yra skirtos jo PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui.
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai vykdomi Europos Sąjungos (toliau - ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojami (dalinai finansuojami) projektai. Vykdant tokius projektus įsigyjamos įvairios prekės ir paslaugos, už kurias apmokama ES lėšomis.

Pažymėtina, kad teisė į tokio projekto vykdymui įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM atskaitą atsiranda tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas kaip ES struktūrinių fondų paramos gavėjas yra ir minėtų prekių ar paslaugų pirkėjas, o įsigytos prekės (paslaugos) yra skirtos šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti (PVM apmokestinamų paslaugų teikimui (prekių tiekimui), ilgalaikio turto, skirto naudoti PVM apmokestinamai veiklai sukūrimui ir pan.). Todėl savivaldybių administracijos savo vardu paramos lėšomis įsigyto turto pirkimo (importo) PVM neturi teisės traukti į PVM atskaitą, nes turtas nėra skirtas jų PVM apmokestinamai veiklai (turtas perduodamas panaudos būdu tretiesiems asmenims). Tretieji asmenys, neatlygintinai gavę turtą, irgi neturi teisės traukti į PVM atskaitą turto pirkimo (importo) PVM, neatsižvelgiant į tai, kad turtas naudojamas šių asmenų PVM apmokestinamoje ekonominėje veikloje“.

Aprašas - 2015 m. spalio 7 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 patvirtintas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“  projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1 (su pakeitimais).

Projektų taisyklės – LR finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės. 

Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašas– LR aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050 patvirtintas nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašas.

Vadovaujantis Aprašo 19¹ punktu nefinansuojami projektai, įgyvendinami gyvenamosiose vietovėse, turinčiose iki 200 gyventojų. Aprašo 39 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų vietovių dydis apskaičiuojamas pagal projektinio pasiūlymo teikimo metu galiojančius naujausius Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamus duomenis. Todėl teikiant paraišką reikia naudoti Lietuvos statistikos departamento duomenis apie gyventojų skaičių (daugiau informacijos žr. 3 klausimą).

Vadovaujantis Aprašo 39 punktu, bendras visų projekto veiklų (rangos darbų ir paslaugų sutarčių) paramos intensyvumas apskaičiuojamas išvedus projekto veiklų, nurodytų Aprašo 11 punkte, ir paslaugų intensyvumų svertinį vidurkį pagal veiklų išlaidų vertes. Projekto finansavimo intensyvumo skaičiavimo lentelės rekomenduojamas pavyzdys.

Jeigu rangos sutartyje numatyta kelios veiklos (pagal Aprašo 11 ir 38 punktus), bus reikalaujama nustatyti fizinius rodiklius kiekvienai veiklai, o sutarties išlaidų vertę išskirstyti pagal fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (toliau – fizinis rodiklis) (žr. pavyzdį).
Vadovaujantis Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 74 punktu, kiekvienam projekto fiziniam rodikliui pasiekti reikalingos išlaidos priskiriamos vienai pasirinktai biudžeto išlaidų kategorijai. Vadovaujantis Priemonės 05.3.2-APVA-R-014 Aprašo 42 punktu, techninės priežiūros, statinio projektinių pasiūlymų (eskizinių projektų), techninių projektų rengimo, statinio projekto vykdymo priežiūros, ekspertizių atlikimo išlaidos priskiriamos prie 3 kategorijos išlaidų. Techninė priežiūra nurodoma kaip atskira veikla ir finansuojama bendru projekto intensyvumu.

Pavyzdys:
Projekto apimtyje yra numatyta I ir II gyvenviečių NT ir VT plėtra, NT ir VT rekonstrukcija, NVĮ statyba, VGĮ rekonstrukcija.

Statybos darbams atlikti I gyvenvietėje pasirašytos 3 rangos sutartys (NT ir VT statyba + rekonstrukcija; NVĮ statyba; VGĮ rekonstrukcija) ir 1 paslaugų sutartis (Techninė priežiūra I gyvenvietė veikla 1.1).

Statybos darbams atlikti II gyvenvietėje pasirašytos 1 rangos sutartis (NT ir VT statyba + rekonstrukcija + NVĮ statyba) ir 1 paslaugų sutartis (Techninė priežiūra II gyvenvietė veikla 1.2). Galimas rangos ir paslaugų sutarčių fizinių rodiklių ir išlaidų sumų išskirstymas 3 kategorijoje:
1.1. I gyvenvietės VT ir NT plėtra, rekonstrukcija, NVĮ statyba, VGĮ rekonstrukcija.
1.1.1. I gyvenvietė VT ir NT plėtra, X km; Y km; ___ EUR
1.1.2. I gyvenvietė VT ir NT rekonstrukcija, X km; Y km; ___EUR
1.1.3. I gyvenvietė NVĮ statyba, X vnt., ___ EUR
1.1.4. I gyvenvietė VGĮ rekonstrukcija, X vnt., ___ EUR
1.2. II gyvenvietės VT ir NT plėtra, rekonstrukcija, NVĮ statyba.
1.2.1. II gyvenvietė VT ir NT plėtra, X km; Y km; ___ EUR
1.2.2. II gyvenvietė VT ir NT rekonstrukcija, X km; Y km; ___ EUR
1.2.3. II gyvenvietė NVĮ statyba, X vnt., ___ EUR
1.3. Techninė priežiūra.
1.3.1. Techninė priežiūra I gyvenvietė veikla 1.1., X vnt., ___ EUR
1.3.2. Techninė priežiūra II gyvenvietė veikla 1.2., X vnt., ___ EUR

 

Vadovaujantis Agentūros rekomendacijomis darbų pirkimo dokumentų rengimui, žiniaraščių elektroninė forma Microsoft Office Excel formatu turi būti sukuriama Perkančiosios organizacijos/Užsakovo naudojantis SSĮP ir pateikta konkurso dalyviams paskelbus Rangos darbų pirkimą. Rangos sutarties sąmatas Perkančiosioms organizacijoms/Užsakovui rekomenduojama pasirengti taip, kad būtų aiškūs konkretūs darbų kiekiai ir išlaidos pagal rangos sutarties veiklas atskirai.
Agentūros rekomendacijas darbų pirkimo dokumentų rengimui, paaiškinimus dėl žiniaraščių formavimo SSĮP programoje ir tipinę Žiniaraščio formą galima atsisiųsti iš Agentūros internetinės svetainės adresu www.apva.lt.

Vadovaujantis Aprašo 19.3 punktu projektas turi atitikti savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Geriamojo vandens tiekimo įstatymą bei planų rengimo taisyklėse nėra nustatyta savivaldybių infrastruktūros plėtros planų galiojimų terminų. Infrastruktūros plėtros planas keičiamas tuo atveju, kai savivaldybei atsiranda poreikis.

 

Negalima. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. D1-1050 patvirtintu nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašu, stebėsenos rodiklis P.N.050 „Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“ apskaičiuojamas taip: būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų geriamojo vandens tiekimo tinklų, skaičių dauginant iš naujausių Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio.
Atkreipiame dėmesį, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano pakeitimo projekte (pakeitimo projektas derinimo stadijoje) numatyta, kad gyventojus, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš nerekonstruotų vandens gerinimo įrenginių, perjungus juos nutiesiant/rekonstruojant geriamojo vandens tiekimo tinklus, ir tai yra ekonomiškai naudingiausias sprendinys, bus galima priskirti prie rodiklio P.N. 051.

Vadovaujantis Aprašo 31 punktu, įgyvendinant geriamojo vandens tiekimo tinklų ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų naujos statybos projektus, investicijos dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam gyventojui negali viršyti 4 344 eurų vienam gyventojui. Jei Projekto veiklos investicijų dydis apskaičiuojamas didesnis, veikla neatitinka nustatytų reikalavimų ir veiklos išlaidos yra netinkamos finansuoti pagal Aprašą.

Vadovaujantis Aprašo 31 punktu, įgyvendinant geriamojo vandens tiekimo tinklų ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų naujos statybos projektus, investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) negali viršyti 4 344 eurų vienam gyventojui.
Investicijų vienam gyventojui paskaičiavimo formulė:

ENVP = Invp /(BV/N) < 4.344 EUR 

Čia:
ENVP – investicijų dydis vienam gyventojui prijungti prie naujai pastatytų tinklų;
Invp – investicijų suma EUR (statybos darbų vertė);
BV/N – prijungiamų prie vandentiekio ir/arba nuotekų tinklų gyventojų skaičius (skaičiuojami visi naujai prijungiami gyventojai, nepriklausomai, ar gauna abi paslaugas (vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas), ar tik vieną iš jų (tik vandens tiekimą arba tik nuotekų tvarkymą)).
Gyventojų skaičius apskaičiuojamas būstų/vartotojų skaičių dauginant iš naujausių Departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio.
Atkreipiame dėmesį, kad apskaičiuojant investicijų dydį vienam gyventojui turi būti naudojamas planuojamas projekto stebėsenos rodikliuose nustatytas gyventojų skaičius.
Pavyzdys.

Vadovaujantis Aprašo 42 punktu, finansuojamos tik Projektų taisyklių 37 skirsnyje nurodytos privalomos viešinimo priemonės. Visos kitos projekto viešinimo priemonių išlaidos nebus tinkamos apmokėti projekto biudžeto lėšomis, todėl jų į projekto biudžetą įtraukti negalima. Atkreipiame dėmesį, kad APVA svetainėje pateiktose rekomendacijose nėra numatyta kitų viešinimo priemonių kaip privalomų, kurios būtų netinkamos finansuoti.

Rengiant NVĮ ir tinklų rekonstravimo investicinius projektus, būtina vadovautis VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau -  CPVA) direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 patvirtinta „Investicinių projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš ES struktūrinės paramos ir/ar  valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika“ (toliau -  metodika).
Vadovaujantis CPVA metodika bei papildomai Agentūrai pateiktais CPVA išaiškinimais, pažymime, jeigu metodikos socialinės ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių 2015 m. reikšmių lentelėje nėra poveikio komponento, kuris atitiktų NVĮ ir tinklų rekonstravimo veiklas, tuomet tinklų rekonstrukcijos socialinei – ekonominei  naudai nustatyti gali būti naudojami tie patys  poveikio komponentai, kaip ir tinklų plėtrai. Jeigu rekonstruojami fiziškai susidėvėję vandentiekio ar nuotekų tinklai, kurie yra nebetinkami eksploatuoti, laikoma, kad tokiu būdu vartotojams (gyventojams) yra padidinamas geriamojo vandens tiekimo/nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas.
Informuojame, kad http://www.esinvesticijos.lt/ paskelbtos nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomos „Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“, kuriomis galima vadovautis rengiant investicinius projektus.

VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CVPA) direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 patvirtintos „Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikos“ 4.3.1 punkte nurodyta, kokius aspektus reikia įvertinti nustatant projekto investicijų dydį.

Jeigu projektinių sprendinių rengimo metu turima pakankamai informacijos, rekomenduojama vadovautis LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas" 47 punktu, kuriame nurodoma, kad skaičiuojamoji kaina nustatoma pagal sąnaudų kiekių žiniaraščiuose nurodytų baigtinių darbų kiekius ir skaičiuojamuosius įkainius. Statiniams, statomiems už valstybės ar savivaldybių lėšas ar finansuojančių institucijų nustatytais atvejais, taikomi kainų ir normatyvų rinkiniai, parengti vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Vidutinės rinkos kainos Aplinkos ministro punkto potvarkiu naudotis Statybos produkcijos sertifikavimo centro parengtomis rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo (rekomendacijos registruojamos ir skelbiamos vadovaujantis SPSC direktoriaus 2006-12-19 įsakymu Nr. B-010 patvirtinta "Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarka“). Daugiau informacijos www.spsc.lt.

Pareiškėjas (partneriai) prisideda prie projekto įgyvendinimo Aprašo 37, 39 ir 40 punktuose nurodyta lėšų dalimi. Vertinant projekto tinkamumą finansuoti, Aprašo 1 Priedo 6.1 punktu, ar pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) įnašas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir yra užtikrintas jo finansavimas, bus vertinami su paraiška pateikti įrodantys dokumentai: Jungtinės veiklos sutartis; savivaldybės tarybos sprendimas dėl nuosavų lėšų dalies, banko išrašas, garantijos ir/ar kiti dokumentai, jei numatoma dalį išlaidų finansuoti EIB paskola, turi būti pateiktas kreipimasis į LR finansų ministeriją dėl EIB paskolos.

LR finansų ministerija informuoja, kad yra sudaryta paskolos sutartis dėl 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos paramos lėšomis finansuojamų projektų bendrojo finansavimo užtikrinimo. Finansų ministerija minėtas lėšas galės perskolinti juridiniams asmenims įgyvendinantiems investicijų projektus dalinai finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis. Daugiau informacijos apie EIB paskolos perskolinimą galite rasti Finansų ministerijos el. svetainėje, adresu:

http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-skolos-valdymas/eib-perskolinimas.

Išlaidų kategorijoje 1 „Žemė“ bei 2 „Nekilnojamasis turtas“ išlaidos priskiriamos prie tų išlaidų, kurias galimai gali patirti projekto vykdytojas (ne per statybos rangos darbus) tvarkydamas dokumentus būtinus objekto statybai ir, pateikus pagrindimą dėl tokių išlaidų patyrimo/ar būtinumo (kadastriniai matavimai ir registravimo Nekilnojamojo turto registre išlaidos ar kt.), šios išlaidos priskiriamos prie tinkamų finansuoti, nepriklausomai ar statybos rūšis - nauja statyba, rekonstrukcija ar kapitalinis remontas.

Išlaidų kategorijoje 3 „Statyba, rekonstravimas, remontas ir kiti darbai“ statybos leidimų ir su tuo susijusių dokumentų išlaidos priskiriamos prie netinkamų išlaidų, kadangi pagal statybos įstatymą prievolė pasirūpinti statybos leidimu yra Statytojo prievolė, tai pat ir registracija Nekilnojamojo turto registre.

Kitos išlaidos, kurios patiriamos pagal Rangos sutartį (tarp jų kadastriniai matavimai) yra tinkamos finansuoti išlaidos, kadangi būtinos atlikti rangovui įgyvendinant rangos darbų sutartį, kaip ir numatyta statybą reguliuojančiuose teisės aktuose. Šios išlaidos turi būti priskiriamos prie 3 išlaidų kategorijos.

Vadovaujantis Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašu, rodikliai P.N.050, P.N.051, P.N.053, P.N.054 apskaičiuojami: būstų, naujai prijungtų prie įgyvendinant projekto veiklas naujai pastatytų geriamojo vandens tiekimo tinklų/ nuotekų surinkimo tinklų, ir būstų aptarnaujamų naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais vandens gerinimo įrenginiais/ nuotekų valymo įrenginiais, skaičių dauginant iš naujausių Departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykio.

Nustatant gyventojų ir būstų santykį konkrečiose savivaldybėse, turi būti naudojami šie Oficialiosios statistikos portale http://osp.stat.gov.lt/ skelbiami šie naujausi duomenys – butų sk. (2014 m. pabaigai), gyventojų sk. (2015 m. pradžiai) (Žr. priedą Nr. 1):

Gyventojų skaičiui nustatyti pasirenkamas šis kelias:

Gyventojai ir soc. statistika --> Gyventojai --> Rodiklių duomenų bazė: Gyventojų skaičius metų pradžioje --> Pasirinkti rodikliai: matavimo vienetai [asmenys] --> Dimensijos: laikotarpis [2015], administracinė teritorija [visos savivaldybės], gyvenamoji vietovė [miestas ir kaimas] --> Rodyti;

Būstų skaičiui nustatyti pasirenkamas šis kelias:

Gyventojai ir soc. statistika --> Gyvenamasis fondas --> Rodiklių duomenų bazė: Butų skaičius metų pabaigoje --> Pasirinkti rodikliai: matavimo vienetai [vnt.] --> Dimensijos: laikotarpis [2014], administracinė teritorija [visos savivaldybės], butas [iš viso pastatyta butų], namo tipas [visų namų tipai] --> Rodyti.

Duomenys Oficialiosios statistikos portale atnaujinami Lietuvos statistikos departamento nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad butų skaičius prilyginamas būstų skaičiui, taip pat laikoma, kad 1 gyventojas atitinka 1 GE (gyventojų ekvivalentas).

Projektu yra siekiama Aprašo 23.1–23.4 papunkčiuose nurodytų stebėsenos rodiklių, kurie turi būti nurodyti paraiškoje ir apskaičiuojami projekto vykdytojo taip, kaip nurodyta Veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo apraše. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant investicijų dydį vienam gyventojui turi būti naudojamas planuojamas projekto stebėsenos rodikliuose nustatytas gyventojų skaičius.

Taip, gali. Aprašo 44 punkte numatyta, kad galima projektinio pasiūlymo teikėja, savivaldybės vykdomoji institucija, gali pateikti tik vieną projektinį pasiūlymą vieno siūlymo, teikti projektinius pasiūlymus, metu. Aprašo 461 nurodyta, kad vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką Aprašo 11 punkte nurodytoms veikloms įgyvendinti, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas teikia paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje.