Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - aplinkos projektų valdymo agentūra

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANTYS PAŽEIDIMAI

Administruojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis bendrai finansuojamus projektus nuo 2015-06-01 iki 2016-05-31 Aplinkos projektų valdymo agentūroje buvo atlikti 27 įtariamų pažeidimų tyrimai, iš kurių 15 atvejų buvo nustatyti pažeidimai.

Siekiant atkreipti projektų vykdytojų ir pareiškėjų dėmesį ir padėti ateityje išvengti panašių klaidų, žemiau pateikiame pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius ir nuorodas į teisės aktų nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, norint ateityje panašių klaidų išvengti:

1) Kvalifikacinės atrankos tvarka riboja tiekėjų konkurenciją

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 42 straipsnis nustato kvalifikacinės atrankos (labiausiai kvalifikuotų kandidatų, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus) atlikimo reikalavimus ir vykdymo tvarką. Nors nei Viešųjų pirkimų įstatyme, nei Europos Sąjungos teisės aktuose nėra tiesiogiai apibrėžta, kokie konkrečiai kvalifikacinės atrankos kriterijai gali būti nustatomi, kas gali būti vertinama atliekant tiekėjų kvalifikacinę atranką, vis dėlto, įstatymų leidėjas, siekdamas visų viešajame pirkime dalyvaujančių šalių interesų pusiausvyros, įstatyminiu lygiu įtvirtino tam tikrus principus, kurių privalo laikytis visos perkančiosios organizacijos, nustatydamos kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 str. 2 dalis numato, kad:

1. turi būti užtikrinta reali konkurencija;

2. kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;

3. kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 35–38 straipsnių pagrindu.

Be to, nustatant konkurso sąlygas ir vykdant pirkimo procedūras visais atvejais turi būti laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. įtvirtintų principų ir pirkimo tikslo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra pasisakęs, kad tiekėjų kvalifikacijos atranka gali būti vykdoma, tačiau jos kriterijai nustatomi tik tiekėjų ekonominės, finansinės būklės bei techninių ar profesinių pajėgumų pagrindu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byla C-360/89, Commission v Italy [1992] ECR I-3401). Prašome perkančiųjų organizacijų skirti ypatingą dėmesį ribotų konkursų sąlygose nustatomiems kvalifikacinės atrankos kriterijams ir tvarkai, kad būtų užtikrinta reali tiekėjų konkurencija ir būtų laikomasi proporcingumo bei skaidrumo principų.

2) Netinkamas pirkimo būdas

Perkančioji organizacija, pasirinkdama planuojamo viešojo pirkimo būdą, turi atsižvelgti į planuojamą pirkimo vertę bei turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (10 ir 12 p.). Minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją skaičiuojant pirkimo vertę įvertinti visus įstaigoje planuojamus vykdyti darbų pirkimus dėl to paties objekto arba visus pirkimus, kuriais perkamos panašios prekės ar paslaugos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad norint teisėtai pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo numatytomis išimtimis, kurios leidžia daliai pirkimo dalių pasirinkti paprastesnį pirkimo būdą, būtina tenkinti atitinkamoje Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoje įtvirtintas sąlygas: Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 14 d. numatyta galimybė neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be PVM yra mažesnė kaip 80 000 eurų perkant paslaugas ar panašias prekes, 1 000 000 eurų – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 15 d. 2 p. numatyta, kad gali būti atliekami mažos vertės pirkimai, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 eurų (be PVM), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 145 000 eurų (be PVM).

3) Netinkamos finansuoti išlaidos garantijoms ir draudimams 

Pasitaiko atvejų, kai projekto lėšomis prašoma apmokėti išlaidas rangos sutartyse numatytiems draudimams ir/ar garantijoms, nors jie negaliojo ar galiojo ne visą viešojo pirkimo sutartyje numatytą laikotarpį. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316, 450.1 p. numatyta, kad išlaidos turi būti faktiškai patirtos, t. y.: skirtos už patiektas prekes, suteiktas paslaugas, atliktus darbus sumokėti. Todėl projektų lėšomis negali būti apmokamos išlaidos už faktiškai nesuteiktas draudimo ar garantijų paslaugas. Atkreipiame dėmesį, kad vykdant viešojo pirkimo sutartis, jose numatyti draudimai ir garantijos privalo galioti visą sutartyje numatytą laikotarpį.