Rekomendacijos viešųjų pirkimų vykdymui - aplinkos projektų valdymo agentūra

REKOMENDACIJOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMUI

Dėl pirkimo vykdytojui nepriimtinos, didelės kainos nustatymo

Siekiant išvengti klaidų, atkreipiame dėmesį, kad 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1S-68 Viešųjų pirkimų tarnyba pakeitė Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašą, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1S-92 „Dėl Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašo ir supaprastintų pirkimų skelbimų tipinių formų patvirtinimo“, papildydama jį 6¹ punktu, numatančiu pareigą pirkimų vykdytojams iki pirkimo pradžios pirkimui skirtą lėšų sumą užfiksuoti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis:

„6¹. Pirkimo vykdytojas, prieš pateikdamas skelbimą apie pirkimą Viešųjų pirkimų tarnybai, CVP IS skiltyje „Vidiniai dokumentai“ (joje pateikiama informacija nėra viešai prieinama) privalo įkelti dokumentą, kuriame būtų nurodyta kaina arba sąnaudos, kurios bus naudojamos vertinant, ar pasiūlyme nurodyta kaina ar sąnaudos nėra per didelės, pirkimo vykdytojui nepriimtinos. Prireikus patikslinti informaciją, įkeliamas papildomas dokumentas. Anksčiau įkelto dokumento turinys nekeičiamas, dokumentas iš CVP IS nešalinamas. Jei pirkimas skaidomas į dalis, tokia informacija pateikiama dėl kiekvienos pirkimo dalies atskirai. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu informaciją apie kainą ar sąnaudas pirkimo vykdytojas pateikia viešai skelbiamuose pirkimo dokumentuose“.

Šis pakeitimas įsigalios 2020 m. liepos 1 d. ir bus privalomas visiems pirkimų vykdytojams, vykdantiems supaprastintus (įskaitant mažos vertės pirkimus) ir tarptautinės vertės skelbiamus  pirkimus. CVP IS iki pirkimo pradžios užfiksuota informacija pirmiausia bus naudinga pirkimų vykdytojams atliekant pasiūlymų vertinimą bei, esant poreikiui, įrodant (pavyzdžiui, teisme), jog tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina iš tiesų yra pirkimo vykdytojui nepriimtina. Šiuos duomenis taip pat naudos ir Viešųjų pirkimų tarnyba vykdydama pirkimų priežiūrą, tačiau tiekėjams ji šios informacijos neteiks nei savo iniciatyva, nei jų prašoma.

Informacija parengta 2020-06-26.

Pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančios klaidos viešuosiuose pirkimuose

Perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) gana dažnai nesinaudoja Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogu.

Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 82 str. 2 d. nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos (PO) privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš CPO, jeigu galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais. Perkančiosios organizacijos neretai nesilaiko šios VPĮ nuostatos. Prieš pradėdama pirkimą, PO turi įvertinti, ar reikiamas prekes/paslaugas/darbus galėtų įsigyti iš Centrinės perkančiosios organizacijos. Jei CPO kataloge nėra reikiamų prekių/paslaugų/darbų, tuomet dokumentuose dėl pirkimo būdo pasirinkimo taip ir turėtų būti nurodoma. Jei visgi CPO kataloge yra galimybė įsigyti perkamas prekes/paslaugas/darbus, tačiau perkančiajai organizacijai jie netinka dėl kažkokių priežasčių, tos priežastys turi būti nurodomos pirkimo būdo pasirinkimą fiksuojančiuose dokumentuose.

Pažymėtina, kad analogiška nuostata yra nustatyta ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši VPĮ nuostata netaikoma, jeigu atliekamas mažos vertės pirkimas neskelbiamos apklausos būdu ir jo vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM.

Perkančiosios organizacijos nesilaiko pareigos tarptautinio pirkimo objektą skaidyti į dalis.

VPĮ 28 str. 1 d. nustatyta, kad tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. To paties VPĮ straipsnio 2 dalyje nustatyta: Tarptautinio pirkimo atveju nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. Perkančiosios organizacijos dažnai nesilaiko nurodytų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš VPĮ formuluočių, kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo perkamo objekto pobūdžio, kiekio, ypatybių tarptautinis pirkimas turi būti suskaidytas į dalis ARBA surašytas pagrindimas, kodėl Perkančioji organizacija nusprendė pirkimo neskaidyti į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Pagrindimas turėtų būti išsamus ir motyvuotas, t.y. neužtenka vien abstrakčiai perrašyti VPĮ nuostatų, neįvardijant jų taikymą pagrindžiačių faktinių aplinkybių. Sprendžiant iš Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 2 d. formuluotės, toks pagrindimas dėl neskaidymo turėtų būti įtrauktas į pirkimo dokumentus.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokia prievolė galioja tik klasikinio sektoriaus perkančiosioms organizacijoms.

Pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos nesilaiko reikalavimo projektavimo paslaugas įsigyti atskirai nuo darbų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 28 str. 3 d. nustatyta: Statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimas turi būti atliekamas dalimis (atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo paslaugų pirkimo), kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pareiga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į dalis gali būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, kodėl netikslinga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į atskiras dalis.

Pasitaiko, kad Perkančiosios organizacijos vienu pirkimu, kuris neskaidomas į dalis, įsigyja ir darbus, ir projektavimo paslaugas, neturėdamos tam jokių rimtų priežasčių. Tokiu būdu yra pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymas. Perkančiosios organizacijos tik turėdamos itin rimtų argumentų gali darbus ir projektavimo paslaugas pirkti kartu. Šie argumentai turi būti nurodyti pirkimo būdo pasirinkimą fiksuojančiuose dokumentuose. Visais kitais atvejais darbai ir projektavimo paslaugos privalo būti perkami pirkimą skaidant į dalis arba vykdant du atskirus pirkimus.

Šis reikalavimas netaikomas vykdant mažos vertės pirkimus. Taip pat tokia nuostata negalioja komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams.

Kai kurios perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) neužfiksuoja Sodros duomenų.

Viešųjų pirkimų įstatymo 50 str. 7 d. 1 p. nustatyta, kad Perkančioji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo pašalinimo pagrindų nebuvimą, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje. Paprastai ši VPĮ nuostata būna perkeliama į pirkimo dokumentus ir perkančiosios organizacijos numato, jog iš Lietuvos Respublikoje registruotų tiekėjų nereikalauja pateikti jokių dokumentų, įrodančių įsiskolinimo Sodrai nebuvimą. Nustatoma, jog duomenys bus tikrinami perkančiosios organizacijos bei paprasatai būna nurodoma, kurios dienos duomenys bus užfiksuojami. Tačiau, nepaisant pirkimo dokumentų nuostatų, pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos netikrina neatlygintinai prieinamų Sodros duomenų apie tiekėjų įsiskolinimo buvimą/nebuvimą ir vertina tik pateiktą Sodros ar Registrų centro pažymą, kuri neretai būna išduota gerokai anksčiau nei pirkimo dokumentuose nustatytas duomenų užfiksavimo momentas. Agentūra atlikdama perkančiųjų organizacijų įvykdytų pirkimo procedūrą patikrą, visuomet patikrina, ar pirkimo dokumentuose nustatytą dieną, pirkimo laimėtojas nebuvo skolingas Sodrai. Deja pasitaiko atvejų, kai tenka konstatuoti, jog laimėtojas buvo įsiskolinęs Sodrai ir PO įvertinusi tik pateiktą pažymą, tačiau nepatikrinusi neatlygintinai prieinamų duomenų, neužfiksavo skolos ir nepagrįstai paskelbė tiekėją laimėtoju ar net pasirašė su juo sutartį.

Šis reikalavimas taikomas ir komunalinio sektoriaus perkantiesiems subjektams.

Informacija parengta 2020-03-25


Informuojame projekto vykdytojus apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus

1) Neatitikimai, susiję su Tiekėjo pasiūlyme nurodyto statybos darbų vadovo statusu

Pasitaiko atvejų, kada tiekėjų pateiktuose kvalifikaciniuose dokumentuose nurodyta, kad statinio statybos darbų vadovu siūlomas  subrangovo  darbuotojas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 32.1 p., statinio statybos vadovu turi būti rangovo darbuotojas arba turi pats vykdyti jo pareigas, kai rangovas yra fizinis asmuo pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį.

2) Neatitikimai, susiję su Tiekėjo, įtraukto į Nepatitikimų tiekėjų sąrašą po pašalinimo pagrindų tikrinimo, vertinimas

Pirkimą laimėjęs tiekėjas buvo įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (https://vpt.lrv.lt/nepatikimi-tiekejai-1) po pašalinimo pagrindų patikrinimo, nors sutartis dar nebuvo nepasirašyta iki tiekėjo įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nurodytas reikalavimas, kad tiekėjas nebūtų įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą, tokiu atveju, net ir po laimėtojo paskelbimo pirkimo vykdytojas negali sudaryti sutarties su tiekėju, kuris yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vadinasi, perkančioji organizacija privalo atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą.

3) Neatitikimai, susiję su kuro ir kitų prekių ir paslaugų pirkimu

Perkančioji organizacija pirko kurą, taip pat pirkimo sąlygose numatė, kad visose degalinėse būtų galimybė įsigyti tam tikras priežiūros priemones bei kiekviename mieste, dėl kurios pirkimo objekto dalies pasiūlymą teikia tiekėjas, turi būti bent viena tiekėjo siūloma degalinė, kurioje yra galimybė naudotis automatinės automobilių plovyklos paslaugomis.

Pažymėtina, kad pagal 2019-09-17  Viešųjų pirkimų tarnybos  pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-1038: „Atsižvelgiant į tai, kad planuojamos įsigyti prekės ir paslaugos (kuras, automobilių priežiūros priemonės ir priežiūros paslaugos) faktiškai gali būti tiekiamos skirtingų tiekėjų, Tarnyba konstatuoja, kad Pirkimo objektą Perkančioji organizacija apjungė nepagrįstai, dirbtinai apribojant konkurenciją ir diskriminuojant tiekėjus”.

Pažymėtina, kad papildomos prekės ir paslaugos, kurios nesusijusios su perkamu objektu, turi būti perkamos atskiru pirkimu.

Informacija parengta 2019-12-31


Pirkimui skirtų lėšų sumos keitimas pasiūlymų vertinimo metu

Nuo 2019-06-11 įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimams, atsirado galimybė keisti pirkimui skirtų lėšų sumą pasiūlymų vertinimo metu. Sąlygos, kuomet galima tai daryti, apibrėžtos VPĮ 45 str. 1 d. 5 p.: „Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą, ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai laimėjusiais negali būti nustatyti. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai ji nėra nurodyta pirkimo dokumentuose, perkančiajai organizacijai ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra priimtina ir perkančioji organizacija gali pagrįsti šios kainos priimtinumą ir suderinamumą su racionalaus lėšų naudojimo principu.“ Analogiška nuostata nustatyta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 58 str. 1 d. 5 p.

Vis gi, Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) pabrėžia, kad atsižvelgiant į minėto straipsnio formuluotę, pirkimui skirtų lėšų didinimas turėtų būti suprantamas ir taikomas ne kaip bendra taisyklė, o veikiau kaip išimtis (taikoma tik išimtiniais atvejais). Bet kuriuo atveju ši įstatymo nuostata nepaneigia perkančiųjų organizacijų pareigos atsakingai ruoštis numatomiems vykdyti pirkimams bei tinkamai juos planuoti.

Be to, VPT nuomone, pirkimui skirtų lėšų sumos didinimas nėra galimas jeigu padidinus sumą  paaiškėtų, jog turėjo būti vykdoma ne neskelbiama apklausa, o skelbiama apklausa, taip pat jeigu vietoje mažos vertės pirkimo turėjo būti vykdomas supaprastintas (ne mažos vertės pirkimas) ar vietoje supaprastinto (ne mažos vertės pirkimo) turėjo būti vykdomas tarptautinės vertės pirkimas. 

Atkreipiame dėmesį, kad VPT pabrėžia, jog tokiame rašytiniame pagrindime turėtų būti nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios kainų priimtinumą (pavyzdžiui, rinkos kainos pirkimo metu padidėjo, infliacijos įtaka kainai, pasikeitę mokesčiai ir pan., tačiau perkančioji organizacija vis tiek gali skirti reikiamą lėšų sumą pirkimo objektui įsigyti ir dėl nedidelio skirtumo tarp suplanuotos sumos bei gauto pasiūlymo nėra tikslingas tolesnis (naujų) procedūrų vykdymas skelbiamų derybų (be skelbimo) būdu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Šį pagrindimą turi patvirtinti įstaigos vadovas ir buhalteris.

Pažymėtina, kad pagrindimas negali būti formalus - neužtenka atkartoti įstatymo nuostatos, nepateikiant jokių išsamesnių argumentų, skaičiavimų ir pan.

Plačiau VPT interneto svetainėje:

https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360006297559.

Informacija parengta 2019-12-20


Aktualu projektų vykdytojams: dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybės nustatymo

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 88 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 96 str. 2 d. numato, jog „Jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams“. Tai reiškia, kad VPĮ ir PĮ įtvirtina pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo galimybę ir tvarką, jei tokie atsiskaitymai yra galimi pagal sutarties pobūdį. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, tokios galimybės nėra tik tais atvejais, kai sutarties objektas yra nedalus ir sutarties įgyvendinime neįmanomas subtiekėju dalyvavimas. Visais kitais atvejais perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai privalo iš anksto pirkimo dokumentuose tai nusistatyti.

Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo informuoti žinomus subtiekėjus apie tokią pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą tiesioginio atsiskaitymo galimybę. Jei kiti subtiekėjai paaiškėja vėliau – ši informacija jiems pateikiama per 3 darbo dienas nuo informacijos apie naujo subtiekėjo pasitelkimą iš tiekėjo gavimo dienos.

Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatyta tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos/perkančiojo subjekto, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo sus subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

Informacija parengta 2019-11-22


Dėl dažniausiai pasitaikančių klaidų vykdant pirkimus

Informuojame projekto vykdytojus apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus.

Perkančiosios organizacijos / Perkantieji subjektai pirkimo dokumentuose nustato kvalifikacinius reikalavimus, susijusius su VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotais kvalifikacijos atestatais Tiekėjui ir / ar Tiekėjo siūlomiems statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams, tačiau pirkimo dokumentuose dažnai nebūna aprašyta, kokie kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai dėl teisės verstis statybos veikla (būti rangovu, projektuotoju ir t.t.) būtų taip pat tinkami užsienio šalių tiekėjams.

Atsižvelgiant į 2016-12-29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą bendrąją teisės taikymo taisyklę civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 dėl teisės pripažinimo dokumento užsienio rangovams išdavimo, siūlome pirkimo dokumentų kvalifikaciniuose reikalavimuose dėl teisės verstis statybos veikla (kai reikalavimas susijęs su VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotais kvalifikacijos atestatais Tiekėjui ir / ar Tiekėjo siūlomiems statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams) papildyti nuostatomis Tiekėjui: „Vietoj Teisės pripažinimo dokumento užsienio valstybės tiekėjas gali pateikti valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui pateikto prašymo (su gavimo žyma, prašymo formą galima rasti http://www.spsc.lt) išduoti Teisės pripažinimo dokumentą patvirtintą kopiją. Tačiau iki sutarties pasirašymo užsienio šalies tiekėjas privalės pateikti teisės pripažinimo dokumentą“ ir atitinkamai Tiekėjo siūlomų statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams: „Vietoj Teisės pripažinimo dokumento užsienio valstybės specialistai gali pateikti valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui pateiktų prašymų (su gavimo žyma, prašymo formą galima rasti http://www.spsc.lt) išduoti Teisės pripažinimo dokumentų patvirtintas kopijas. Tačiau iki sutarties pasirašymo užsienio šalies tiekėjas privalės pateikti specialistų teisės pripažinimo dokumentus“.

Informacija parengta 2019-09-27


Rekomendacijos viešųjų pirkimų vykdymui ir sutarčių rengimui

Agentūra paruošė rekomendacijos dėl supaprastintų viešųjų pirkimų ir jų pagrindų sudaromų sutarčių nuostatų. Jas rasite ČIA.

Atkreipiame dėmesį, jog:

1) Vykdant tarptautinius darbų pirkimus ir jų pagrindu sudarant sutartis rekomenduojama vadovautis FIDIC knygų nuostatomis;

2) Vykdant ne tarptautinius darbų pirkimus ir jų pagrindu sudarant sutartis rekomenduojama vadovautis ne FIDIC knygų nuostatomis, o Agentūros rekomendacijomis (Rekomendacijos dėl supaprastintų viešųjų pirkimų ir jų pagrindų sudaromų sutarčių nuostatų).

Be to, Agentūra primena, jog Viešųjų pirkimų tarnyba, įgyvendindama Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Viešųjų pirkimų efektyvumo didinimas metodinėmis priemonėmis“ (projekto Nr. 10.1.2-ESFA-V-916-01-0004) ir bendradarbiaudama su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų asociacija parengė „Statybos darbų pirkimo gaires“. Jas rasite ČIA.


Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyto neatitikimo

Siekdami padėti projektų vykdytojams užtikrinti pirkimo procedūrų teisėtumą, pateikiame informaciją dėl Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – Tarnyba) nustatyto neatitikimo (Pirkimo objektas: „Buitinių nuotekų šalinimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statyba“):

Pirkimas buvo vykdomas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus: pirmas kriterijus: kaina (lyginamasis svoris 80), antras kriterijus – eksploatacinės sąnaudos (lyginamasis svoris 15), trečias kriterijus – sąžiningos prekybos sąlygos (lyginamasis svoris 5).

Pirkimo sąlygose nustatyta, kad „taikant antrąjį kriterijų vertinami nuotekų surinkimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių elektros energijos kaštai“. Pirkimo sąlygų 93 punkto lentelėje (Elektros energijos kaštų apskaičiavimas) Perkantysis subjektas nenurodė nuotekų surinkimo tinklų ir nuotekų valymo įrenginių bei jų skaičiaus, o nustatė reikalavimą, kad „turi būti surašyti visi rangovo pasiūlyme numatyti technologiniai įrenginiai“.

Atsižvelgiant į pirkimas vykdomas pagal FIDIC geltonosios knygos sąlygas (perkamos projektavimo paslaugos ir darbai), tiekėjams nustatytas reikalavimas – dar neturint topografinės nuotraukos bei neparengus pirkimo objekto projekto, nuspręsti ir pasiūlyme surašyti visus: technologinius įrenginius bei apskaičiuoti elektros energijos sąnaudas. Tokiu būdu, pagal pirkimo dokumentų nuostatas, Tiekėjai pasiūlymuose teikia preliminarius duomenis apie nuotekų surinkimo tinklų technologinius įrenginius, paskaičiuoja preliminarias eksploatacines išlaidas, o PS privalo šiuos duomenis įvertinti bei palyginti. Pažymėtina, kad šiais reikalavimais sudarytos sąlygos nesąžiningai konkurencijai, nes, pvz., tiekėjas siekdamas parodyti kuo mažesnes sąnaudas ir siekdamas gauti kuo aukštesnį įvertinimą, gali pasiūlyme nenurodyti visų reikalingų siurblinių, o projektavimo metu (Pirkimo sutarties vykdymo metu, atsižvelgdamas į Pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas) pakeisti duomenis, padidinti siurblinių skaičių. Tokiu būdu, pasiūlymai tampa objektyviai nepalyginami.

Taip pat pažymėtina, kad su antru kriterijumi „eksploatacinės sąnaudos“ susijęs reikalavimas – kartu su pasiūlymu pateikti „Elektros energijos suvartojimo garantiją“. Vertinant su Garantija susijusius reikalavimus, pažymėtina, kad:

1)Pirkimo dokumentuose nenustatytas reikalavimas, kad pasiūlyme nurodyti elektros energijos kaštai privalo nesikeisti, net jeigu statinio projekto rengimo metu (parengus topografinę nuotrauką) bus patikslinti nuotekų siurblinių ir kėlyklų skaičiai. Todėl Pirkimo sutarties vykdymo metu pasinaudoti Garantija gali nebūti galimybės, jei projektavimo metu būtų patikslintas įrengimų skaičius, nurodytas Rangovo pasiūlyme (pvz., padidinus įrengimų skaičių, išaugtų elektros energijos sąnaudos, nes tokia galimybė nustatyta Pirkimo dokumentuose ). Tokiu būdu, Garantija netektų prasmės;

2)Pirkimo dokumentuose (ar Garantijoje) nenustatytos tyrimų sąlygos, nenurodyta, kiek laiko (prieš priimant įrenginius eksploatacijai) vyks tyrimai, kaip tyrimų metu bus įvertintos elektros energijos sąnaudos, kaip bus palyginamos su tiekėjo pasiūlyme nurodytais „metiniais energijos kaštais, esant garantuotam skaičiuotinam vidutiniam elektros energijos suvartojimui“, kaip tyrimų metu bus įvertintas „projektinis elektros įrenginių darbo laikas“ (atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyme reikalaujama pateikti „įrenginio darbo laiką per metus“).

______

Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas – pateikti techninį pasiūlymą bei siūlomų medžiagų ir įrenginių technines charakteristikas. Tarnyba pažymi, kad dalis reikalavimuose išdėstytų nurodymų – tiekėjo pasiūlyme Pirkimui pateikti techninius duomenis, medžiagas, informaciją, schemas, skaičiavimus yra neproporcingi ir nepagrįsti šiame Pirkimų procedūrų etape (teikiant pasiūlymus), pertekliniai, kadangi Pirkimu yra siekiama įsigyti projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas bei rangos darbus, kurie vykdomi vadovaujantis Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir Statybos bei Įrangos sutarties sąlygos FIDIC „Geltonoji knyga“ (toliau – FIDIC sutartis) nuostatomis, todėl dalis sprendimų (pvz., privalomųjų ir pagrindinių normatyvinių dokumentų sąrašas, inžineriniai geologiniai tyrinėjimai (geologiniai gręžiniai, topo nuotrauka), projekto ekspertizė, tvirtinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas, darbo projekto parengimas ir kt. reikalavimai), paaiškėtų tik Pirkimo sutarties vykdymo metu, tiekėjui rengiant projektą.

Apibendrindama išdėstytą, Tarnyba pažymi, kad dalis Reikalavimų nesiejami su ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais ir kuria tiekėjams neproporcingą naštą pasiūlymų rengimo etape, nors Perkančiajam subjektui tokie aprašymai neteikia pridėtinės vertės, t.y. nesukuria ekonominės naudos. Tačiau tiekėjų, nepateikusių nors dalies Duomenų pagal Reikalavimus, pasiūlymai būtų atmetami pagal Pirkimo sąlygų nuostatas, kaip nepriimtini pasiūlymai (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) ir nevertinami pagal nustatytus kriterijus, net jei jų reikšmės būtų geriausios. Tuo sudarytos neapgrįstos galimybės, atmesti tiekėjų pasiūlymus iki pasiūlymų vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus.

Tarnyba konstatuoja, kad Perkantysis subjektas pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Informacija parengta 2019-08-14


Dažniausiai pasitaikančios klaidos vykdant viešuosius pirkimus

Siekdami padėti projektų vykdytojams užtikrinti pirkimo procedūrų teisėtumą, norime atkreipti dėmesį į Agentūros pastaruoju metu nustatomas klaidas ir paraginti jų vengti.

✅ Neatitikimai, susiję su pirkimo dokumentų keitimu po jų paskelbimo

Perkančiajai organizacijai/perkančiajam subjektui pakeitus pirkimo dokumentus po jų paskelbimo taip, jog pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, pirkimas turi būti nutrauktas ir skelbiamas iš naujo. Tokią poziciją pateikė VPT 2018-01-03 išaiškinime dėl pirkimo dokumentų keitimo po jų paskelbimo. (http://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/pirkimo-dokumentu-keitimas-po-ju-paskelbimo).

VPT atkreipė dėmesį, kad „<...> kai yra keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas) pirkimą reikia nutraukti ir pradėti naują pirkimą“.

Pažymėtina, kad pagal 2018-06-06 Viešųjų pirkimų tarnybos  pirkimų vertinimo išvadą Nr. 4S-782, “Tarnyba pažymi, kad keičiant esmines pirkimo sąlygas (keičiant reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ar techninę specifikaciją taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime) nepakanka informuoti tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus, todėl, atlikus esminius pakeitimus pirkimas turi būti nutrauktas ir paskelbtas naujas“.

Pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet PO/PS pakeitusi esmines pirkimo sąlygas pirkimo nenutraukė, o tęsė pirkimo procedūras.

✅ Neatitikimai, susiję su Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos taikymu

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos  (toliau – Metodika) 21.1.4 p., reikalaujama patirtį įrodančių sutarčių vertė priklauso nuo pirkimo objekto, bet ne nuo pasiūlymo vertės. Be to, kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas. Pavyzdžiui kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis – koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis – 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis - 0,7.

Pasitaiko atvejų, kuomet reikalaujama patirtį įrodančių sutarčių vertė siejama su pasiūlymo verte arba pritaikomi didesni koeficientai nei nurodyta Metodikoje.

✅ Neatitikimai, susiję su pasiūlymo vertinimu

Vadovaujantis VPĮ 45 str. 3 d., „Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina“.

Pasitaikė atvejų, kuomet pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad su pasiūlymu turi būti pateikiamas veiklų sąrašas arba įkainotas žiniaraštis, tačiau tiekėjas jo nepateikė. Nepaisant to, tiekėjo pasiūlymas nebuvo atmestas, o paprašyta pasiūlymą patikslinti ir jį patikslinus tiekėjas pripažintas pirkimo laimėtoju. Vertintuose pirkimuose veiklų sąrašas buvo statybos rangos sutarties priedas, jame nustatomi darbų veiklų įgyvendinimo terminai, įkainota kiekviena veikla. Žiniaraštis taip pat buvo sudėtinė sutarties dalis, jame įkainotas kiekvienas darbas. Veiklų sąrašas/žiniaraštis buvo tiesiogiai susijęs su statybos rangos sutarties vykdymo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, toks pasiūlymas turėjo būti atmestas.

Pažymėtina, kad ir VPT laikosi pozicijos, kad „Jeigu tiekėjai nepateikė darbų kiekių žiniaraščių ar lokalinių sąmatų, kai tokių aiškiai ir nedviprasmiškai buvo reikalauta pirkimo dokumentuose, pasiūlymo tikslinimas nėra galimas ir tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas, išskyrus pagrįstus atvejus, kuomet atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą būtų galima vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu <...>“ (https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002340139-Tiek%C4%97jas-nepateik%C4%97-s%C4%85mat%C5%B3-darb%C5%B3-kieki%C5%B3-%C5%BEiniara%C5%A1%C4%8Di%C5%B3).

Informacija parengta 2019-06-27


Svarbi žinia projektų vykdytojams: viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai

Informuojame projektų vykdytojus – perkančiasias organizacijas, jog nuo 2019 m. birželio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 3 dalis: „Statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimas turi būti atliekamas dalimis (atskiriant statinio statybos darbų pirkimą nuo statinio projektavimo paslaugų pirkimo), kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pareiga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į dalis gali būti netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų susijęs ir perkančioji organizacija privalėtų koordinuoti šių dalių tiekėjus, o tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, kodėl netikslinga skaidyti statinio statybos darbų ir statinio projektavimo paslaugų pirkimą į atskiras dalis“.

Prašome ja vadovautis planuojant ir vykdant viešuosius pirkimus nuo 2019 m. birželio 11 d.


Dėl naujo pašalinimo pagrindo pirkimo dokumentuose

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio pakeitimas, kuriuo nustatytas naujas pašalinimo pagrindas – tiekėjas bus pašalinimas iš pirkimo dėl neatitikimo patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams.
Atsižvelgiant į tai tarptautines vertės ir supaprastintuose pirkimuose, kurie bus pradėti po 2019 m. sausio 1 d. prie reikalavimų dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo privalu įtraukti VPĮ 46 straipsnio 4 d. 8 p. nustatytą reikalavimą:
„Tiekėjas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje ir dėl to laikomas padariusiu šiurkštų profesinį pažeidimą“.
Informacija, ar tiekėjas atitinka minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus yra skelbiama Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje adresu: http://www.vmi.lt/cms/informacija-apie-mokesciu-moketojus 


Dėl komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų

2017 m. birželio 7 d. patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 1S-85 „Dėl komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų aprašo ir komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis pavyzdinių protokolų formų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Įsakymo prieduose pateiktos viešojo pirkimo komisijos arba pirkimo komisijos susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais pavyzdinės protokolų formos. Vadovaujantis Įsakymo 2 punktu, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai šio Įsakymo 1 punkte nurodytais dokumentais vadovaujasi vykdydami 2017 m. liepos 1 d. pradėtus viešuosius pirkimus ir pirkimus, atliekamus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ar Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Atliekant supaprastintus viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais ir mažos vertės viešuosius pirkimus pradėtus 2017 liepos 1 d., šio įsakymo 1 punkte nurodyti dokumentai yra tik rekomendaciniai. Komisijos susipažinimo su pasiūlymais ar paraiškomis procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų aprašo 3 punkte nurodyta, kad Komisija susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus įformina protokolu, kuriame turi būti informacija pagal protokolų pavyzdinėse formose pateiktus rekvizitus.
Informuojame, kad pastaruoju metu dažnai pasitaiko klaidos, kai perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjekai, vykdydami tarptautinius pirkimus, tai pat supaprastintus pirkimus (išskyrus VPĮ 25 str. 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus) nesivadovauja aukščiau nurodytu Įsakymu patvirtintais privalomais rekvizitais. Pažymime, kad tarptautinių pirkimų, tai pat supaprastintų pirkimų (išskyrus VPĮ 25 str. 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus) procedūrų protokoluose turi būti nurodyti Įsakymo protokolų pavyzdinėse formose pateikti privalomi rekvizitai, tačiau kadangi prieduose pateiktos formos yra tik pavyzdinės, pats rekvizitų išdėstymas gali būti ir kitoks.


Dėl pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų konkrečiam specialistų skaičiui

Informuojame projekto vykdytojus apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus. Atkreipiame dėmesį, kad pirkimo dokumentuose nurodant reikalavimus dėl konkrečių specialistų skaičiaus ir nurodant, kad vienas specialistas gali pretenduoti tik į vieną poziciją yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Tiekėjai, siekdami tapti konkurencingais ir rinkai pasiūlyti palankesnes nei kiti kainas, gali sutelkti dėmesį į savo išteklių kompetencijų ugdymą ir parengti specialistus, kurie atitiktų kelias kompetencijas. Perkančiosios organizacijos turėtų įvardyti tik reikalaujamas kompetencijas, nenurodant specialistų skaičiaus ir neapribojant jų galimybės dalyvauti keliose pozicijose. Šiuos sprendimus turi priimti tiekėjai, kurie teikdami pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir siekdami juos laimėti, parinks reikiamus išteklius ir jų skaičių, kad optimaliomis sąnaudomis galėtų įvykdyti pirkimų sąlygas. Pirkimo sąlygose nurodžius tokį tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, būtų dirbtinai apribota konkurencija ir taip pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies nuostata bei neužtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto proporcingumo principo laikymasis. 


Dėl panašių darbų pirkimo konkrečioje (toje pačioje) teritorijoje

Informuojame projekto vykdytojus apie pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančias klaidas vykdant viešuosius pirkimus.
Vadovaujantis nuo 2017-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 5 str. 3 dalimi, „Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl šio str. 2 dalyje nustatytų priežasčių“. Pagal 2017-06-27 d. įsakymu Nr. 1S-94 patvirtintos Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 27 str., „jeigu darbai, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, ar to paties tipo prekės ar paslaugos perkamos skaidant pirkimą į atskiras pirkimo dalis, dėl kurių numatoma sudaryti atskiras pirkimo sutartis ar preliminariąsias sutartis, ar atskirus pirkimus, kiekvienai pirkimo daliai ar atskiram pirkimui turi būti taikomas tokios vertės pirkimas, koks būtų pasirinktas visai pirkimo vertei (neišskaidžius pirkimo), išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl metodikos 29-30 punktuose nurodytų priežasčių“.
Informuojame, kad atliekant pirkimų vertinimo procedūrų tikrinimus, buvo nustatyti pažeidimai tam tikruose darbų pirkimuose, pagal kuriuos panašūs darbai atliekami konkrečioje (toje pačioje) teritorijoje, tačiau pirkimai buvo vykdomi pagal atskirus pirkimus, taip išvengiant VPĮ įsatyme nustatytos tvarkos taikymo. Pavyzdžiui, buvo atlikti du atskiri pirkimai apklausos būdu, pagal kuriuos nupirkti vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo darbai toje pačioje teritorije, tik skirtingose gatvėse. Susumavus šių pirkimų bendras vertes, matyti, kad pirkimo būdas turėjo būti pasirinktas supaprastintas atviras. Nors pagal pirkimus įsigyti tiesiami tinklai tarpusavyje nesusijungia, tačiau pažymėtina, jog visi nuotekų ir vandentiekio tinklai, tiek pastatyti/rekonstruoti projekto lėšomis bei ankstesnių programavimo laikotarpiu projektų lėšomis ar įrengti iš kitų šaltinių, sudaro bendrą vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemą toje teritorijoje. Agentūros vertinimu, nepaskelbus apie Pirkimus, buvo pažeistas VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintas skaidrumo principas ir VPĮ 5 str. 3 d.
Siekiant išvengti klaidų, atliekant pirkimų verčių skaičiavimus ir atitinkamai parenkant pirkimo būdus, prašome įvertinti visas aplinkybes planuojamuose atlikti pirkimuose, kai panašūs darbai vykdomi konkrečioje (toje pačioje) teritorijoje.


Dėl prašymų pratęsti pasiūlymo galiojimo laiką

Paskutiniu metu pasitaiko atvejų, kai Perkančiosios organizacijos prašo pratęsti pasiūlymų galiojimą laiką (pasiūlymų galiojimo užtikrinimus),  kai jau pasiūlymų galiojimo terminas būna pasibaigęs, o Tiekėjai, iki nurodyto laiko nepratęsę pasiūlymų galiojimo termino (pasiūlymų galiojimo užtikrinimų), informuojami, kad toliau viešojo pirkimo procedūrose nebedalyvaus. Nors pirkimo dokumentuose būna nustatytas reikalavimas, kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, Perkančioji organizacija gali prašyti, kad konkurso dalyviai pratęstų Pasiūlymų galiojimo terminą.

Siekiant tinkamai įvertinti tokią situaciją, Agentūra kreipėsi  Viešųjų pirkimų tarnybą ir gavo išaiškinimą, kad kai pasiūlymo galiojimo (pasiūlymų galiojimo užtikrinimų) terminas yra pasibaigęs, perkančioji organizacija neturėtų kreiptis dėl jo pratęsimo. Perkančioji organizacija turėtų siūlyti sudaryti sutartį (tiekėjui sutikus) ir tuo atveju, jei nebuvo paprašyta pratęsti pasiūlymų galiojimo/pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

Siekiant išvengti klaidų, atliekant pirkimo vertinimo procedūras, prašome laikytis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.


Rekomendacijos dėl FIDIC „Raudonosios“ knygos “ ir FIDIC „Geltonosios knygos“ sutarčių sąlygų taikymo (Vandentvarkos sektorius)

Prašome atkreipti dėmesį, kad rengiant pirkimo dokumentus pagal FIDIC „Raudonosios“ knygos “ ir FIDIC „Geltonosios knygos“ sutarčių sąlygas rangos sutarties projekto 3 p. nurodyta sutarties/darbų baigimo trukmė neturi prieštarauti kituose pirkimo dokumentų sudedamosiose dalyse nurodytai informacijai (pvz. pasiūlymo priede). Atkreipiame dėmesį, kad pirkimo dokumentai turi būti parengti vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu, kurio 24 str. 9 punktas nurodo, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.


Rekomendacijos paslaugų teikimo pirkimo dokumentų rengimui

Atkreipiame paraiškų rengėjų dėmesį, kad dalyje priemonių finansavimo sąlygų aprašų projektinio pasiūlymo ir paraiškos rengimo išlaidos yra priskiriamos prie netinkamų išlaidų, todėl prašome užtikrinti, kad paslaugų teikėjas teikdamas pasiūlymą išlaidas išskaidytų į atskiras grupes (atskirdamas projektinio pasiūlymo rengimo ir paraiškos rengimo išlaidas į atskiras išlaidų kategorijas).

Jeigu projekto vykdytojas turi pajėgumus, jo darbuotojai gali atlikti dalį ar visas Projekto administravimo funkcijas. Tokiu atveju, jos neturi būti įtraukiamos į Pirkimo apimtį, o perkamos tik tos paslaugos, kurių projekto vykdytojas neturi galimybių atlikti. Rekomendacijos, skirtos Projekto vykdytojo personalo funkcijų aprašymui:

- Rekomendacijos projekto vadovo funkcijoms vykdyti (aktuali redakcija nuo 2015-08-03) (MS Word versija);

- Viešinimo plano rengimo rekomendacijos.


Dėl pirkimų vykdymo per Centrinę perkančiąją organizaciją

Pažymime, kad vadovaujantis nuo 2017-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 82 str. 2 d. nuostata, „Perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka“.

Pastebime, kad Perkančiosios organizacijos prekių/ paslaugų ar darbų pirkimų dažniausiai nevykdo per Lietuvos Respublikoje veikiančią centrinės perkančiosios organizacijos sukurtą dinaminę pirkimų sistemą, nors centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siūlomos prekės/ paslaugos ar darbai būna panašūs ar analogiški į tuos, kuriems įsigyti Perkančiosios organizacijos vykdo pirkimus. Dažnai pasitaiko, kad Perkančiosios organizacijos neturi motyvuoto sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome Perkančiųjų organizacijų prieš pradedant vykdyti pirkimą, pasirašyti motyvuotą sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir tokį sprendimą pateikti Agentūrai kartu su pirkimo dokumentais/ pirkimo vertinimo dokumentais.


Dėl pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų 

Informuojame, kad pastaruoju metu, vykdant pirkimus, pastebėta dažniausiai pasitaikančių klaidų. Statybos, statinio projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros ar statinio statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo dokumentų kvalifikaciniuose reikalavimuose nurodomas reikalavimas, kad atitinkamos srities specialistas turi turėti statybos inžinieriaus išsilavinimą, tačiau pirkimo vykdymo metu Tiekėjai informuojami, kad pasiūlymai, kuriuose siūlomi specialistai turi technologijos mokslų srities inžinieriaus išsilavinimus (pvz. aplinkos inžinerijos), neatitiks kvalifikacinių reikalavimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 92 dalimi (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2017-11-01), “Statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje.“.

Siekiant išvengti klaidų, vykdant pirkimo procedūrų vykdymą, rekomenduojame pirkimo dokumentuose nurodyti reikalavimą, kad atitinkamos srities specialistas turi turėti inžinieriaus išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje nurodytą apibrėžimą.


Dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų

Primename, kad Perkančiosios organizacijos, nusprendusios vykdyti pirkimus pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, turi pasirinkti tokius pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie atspindėtų potencialą ekonominę naudą, būtų objektyviai apskaičiuojami, o nustatytais kriterijais būtų pasiekti konkretūs pirkimo tikslai. Ekonominis naudingumas turi būti suprantamas kaip didesnių nei mažiausia pasiūlyta kaina investicijų atsiperkamumas per mažesnes objekto eksploatavimo išlaidas. Nustatant vertinimo kriterijus turi būti nepažeidžiami Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje numatyti bendrieji viešųjų pirkimų principai, numatytų vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai turi būti proporcingi,  jie privalo užtikrinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimą, jų vertinimas neturi būti pagrįstas išskirtinai tiekėjo teksto turinio parengimu.

Atkreiptinas Perkančiųjų organizacijų dėmesys, jog per pastaruosius kelis mėnesius Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) dėl netinkamai nustatytų vertinimo kriterijų įpareigojo kelias Perkančiąsias organizacijas nutraukti pirkimų procedūras arba sutartis.

2017-08-22 paskelbtoje Pirkimų vertinimo išvadoje VPT nurodė, jog Pirkimo sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai „Pasirengimas“, „Profesionalumas“ ir „Efektyvumas“ bei jiems skiriamų balų dydžiai ir jų lyginamieji svoriai neužtikrina ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pasirinkimo, jų vertinimas pagrįstas išskirtinai tiekėjo teksto turinio parengimu ir dalinai tiekėjo turima patirtimi, tuo pažeidžiant iki 2017-07-01 galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus bei šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo siekimą.


Konsultacija dėl konteinerinių aikštelių įrengimo pirkimų

Prašome projektų vykdytojų, vykdančių konteinerinių aikštelių įrengimo pirkimus itin atsakingai apsvarstyti viešojo pirkimo būdo pasirinkimą ir tinkamai nustatyti vykdomo pirkimo objektą.

Agentūra išanalizavusi jos prižiūrimų projektų apimtyje projektų vykdytojų parengtus konteinerinių aikštelių pirkimo dokumentus pastebėjo, kad projektų vykdytojai skirtingai traktuoja analogiškų pirkimų objektą. Siekiant sumažinti klaidų padarymo tikimybę ir suvienodinti analogiškų pirkimų praktiką teikiame rekomendacijas


Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo

Informuojame, kad nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja bei nustato Perkančiosios organizacijos atsakomybes bei pareigas skiriant ir tvirtinant pirkimo komisiją, t.y. perkančioji organizacija yra atsakinga parinkti tinkamus, kvalifikuotus pirkimo komisijos narius. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir Viešųjų pirkimų  įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 2017-05-04 paskelbtos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, „Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo“. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Taip pat yra būtina skirti pakankamai laiko pirkimo procedūroms ir pasiūlymų vertinimui, nes skubotas vertinimas gali sąlygoti klaidas, kurios gali lemti pažeidimus ir finansines korekcijas.


LR Viešųjų pirkimų įstatymo 15 str. 5 d. nustatyta, kad „Perkančiosios organizacijos <...> privalo įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iš Centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją, kai Centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti Centrinės perkančiosios organizacijos kataloge siūlomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Siekiant užtikrinti didesnį tiekėjo įsigilinimą į vykdomą projektą, su paslaugų teikimu susijusių rizikų įvertinimą ir valdymą, aukštesnę specialistų kvalifikaciją ir didesnę patirtį bei geresnę paslaugų kokybę, Agentūra rekomenduoja projektavimo bei techninės priežiūros paslaugų pirkimus vykdyti perkančiosioms organizacijoms pačioms, pasiūlymus vertinant pagal ekonominį naudingumą.
Nepirkdama techninės priežiūros paslaugų per Centrinę perkančiąją organizaciją, perkančioji organizacija privalo surašyti motyvuotą pagrindimą ir jį saugoti kartu su visa pirkimo medžiaga.
Statinio techninio projekto ekspertizės paslaugas rekomenduojame įsigyti per Centrinę perkančiąją organizaciją.

Pranešimas neaktualus nuo 2017-07-01.


Dėl statybos darbų viešųjų pirkimų vykdymo pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus 

Informuojame, kad pastaruoju metu, vykdant statybos darbų viešuosius pirkimus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, pastebėta daug klaidų. Primename, kad Perkančiosios organizacijos, nusprendusios vykdyti tokius pirkimus, pirmiausiai turi įvertini, ar pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai atspindi potencialą ekonominę naudą, yra objektyviai apskaičiuojami, nustatytais kriterijais bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai. Ekonominis naudingumas turi būti suprantamas kaip didesnių nei mažiausia pasiūlyta kaina investicijų atsiperkamumas per mažesnes objekto eksploatavimo išlaidas. Primename, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų „Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) 11 p., „Rekomenduojama vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui arba ta įtaka labai nedidelė. Nerekomenduojama pasiūlymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija“. Vadovaujantis Rekomendacijų 14 p., „Nustatydama ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų lyginamuosius svorius, perkančioji organizacija turi siekti racionaliai naudoti pirkimams skirtas lėšas ir įsigyti reikalingos kokybės prekes, paslaugas ar darbus priimtinomis sąlygomis už geriausią kainą“.

Primename, kad Agentūra yra parengusi rekomendacijas ir privalomuosius reikalavimus rangos darbų pirkimo dokumentams perkamiems pagal Geltoną knygą „ekonominis naudingumas“, kuriais turi vadovautis Perkančiosios organizacijos rengdamos pirkimo dokumentus rangos darbams pagal ekonominį naudingumą. Pirkimo dokumentuose pasiūlymo kainos lyginamąjį svorį reikalinga nustatyti ne mažesnį kaip 80 balų, o kitus kriterijus parinkti tokius, kurie padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumą bei atspindės potencialią ekonominę naudą (pvz. eksploatavimo išlaidos). Pasirinkus pirkimo dokumentuose vertinimo kriterijus, kurie tiesiogiai nesusiję su kriterijumi „Eksploatacinės išlaidos“, tokių kriterijų lyginamasis svoris bendroje sumoje neturėtų viršyti 5 balų (pvz.: rizikos valdymas ir aplinkos supratimas, darbų organizavimas ir komunikacija, aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas).

Pranešimas neaktualus nuo 2017-07-01.


Konsultacija dėl pirkimo objekto

Pastaruoju metu projektų vykdytojai dažnai kreipiasi į Agentūrą prašydami konsultacijos dėl pirkimo objekto nustatymo. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos pirkimo procedūrų vertinimo išvadas, galima teigti, kad formuojama praktika, pagal kurią perkančiosios organizacijos turėtų vengti atskirų statybos darbų objektų įsigijimo vienu pirkimu neskaidant jo į dalis.Jei perkami darbai yra viena nuo kitos nutolusiose teritorijose, o kiekvienas iš perkamų objektų gali funkcionuoti kaip atskiras inžinerinis statinys, kuriam gali būti paruoštas atskiras techninis projektas, t. y. pirkimo objektas susideda iš atskirų savarankiškų dalių, manytina, kad perkančioji organizacija, turėtų pirkimą skaidyti į dalis ir sudaryti savarankiškas pirkimo sutartis dėl kiekvienos pirkimo dalies arba vykdyti atskirus pirkimus. Priešingu atveju kyla rizika, jog nebus užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymasis, nes potencialiems rangovams nebūtų sudarytos vienodos galimybės dalyvauti pirkimo procedūrose,  ir tokiu būdu galimai būtų suvaržyta tiekėjų konkurencija bei rinkos plėtra. Be to, pirkimo neskaidant į dalis atsiranda tikimybė, jog nebus užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas pirkimo tikslas  - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Nors Viešųjų pirkimų įstatyme ar kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų  pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į galimybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. (LAT 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas priežastis, Agentūra rekomenduoja planuojamus pradėti darbų pirkimus dėl tarpusavyje nesusijusių statybos objektų skaidyti į dalis ar vykdyti atskirus pirkimus.

Pranešimas neaktualus nuo 2017-07-01.