Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai - aplinkos projektų valdymo agentūra

Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai

Administruojant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus nuo 2015-02-01 iki 2015-05-31 Aplinkos projektų valdymo agentūroje buvo atlikti 26 pažeidimų tyrimai, iš kurių 13 atvejų buvo nustatyti pažeidimai.

Siekiant atkreipti projektų vykdytojų ir pareiškėjų dėmesį ir padėti ateityje išvengti panašių klaidų, žemiau pateikiame pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius ir nuorodas į teisės aktų ar sutarčių nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, norint ateityje panašių klaidų išvengti:

1) Netinkamas pirkimo būdas

Perkančioji organizacija, pasirinkdama planuojamo viešojo pirkimo būdą, turi atsižvelgti į planuojamą pirkimo vertę bei turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. bei Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003-02-26 įsakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (10 ir 12 p.). Minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją skaičiuojant pirkimo vertę įvertinti visus įstaigoje planuojamus vykdyti darbų pirkimus dėl to paties objekto arba visus pirkimus, kuriais perkamos panašios prekės ar paslaugos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad norint teisėtai pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo numatytomis išimtimis, kurios leidžia daliai pirkimo dalių pasirinkti paprastesnį pirkimo būdą, būtina tenkinti atitinkamoje Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoje įtvirtintas sąlygas: Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 14 d. numatyta galimybė neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be PVM yra mažesnė kaip 80 000 eurų perkant paslaugas ar panašias prekes, 1 000 000 eurų – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 15 d. 2 p. numatyta, kad gali būti atliekami mažos vertės pirkimai, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 58 000 eurų (be PVM), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 145 000 eurų.

2) Netinkamos papildomų darbų išlaidos nevykdant atskiro pirkimo, rangos sutartyje nesant aiškių ir tikslių papildomų darbų įsigijimo sąlygų, tvarkos ir kainodaros ar nesilaikant sutartyje įtvirtintos papildomų darbų įsigijimo tvarkos

Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. numato, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo metu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai, ir kai tokiam sutarties keitimui gautas Viešųjų pirkimu tarnybos sutikimas. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43, 6 p. numatyta, kad sutarties vykdymo sąlygų koregavimas sutartyje numatytomis aplinkybėmis nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurio pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas privaloma kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo. Tačiau tam, kad būtų galima atlikti pakeitimus ir tai nebūtų laikoma Rangos sutarties pakeitimu, būtina, kad papildomi darbai būtų būtini sutarčiai įvykdyti ir kad sutartyje būtų tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta sutarties atitinkamų sąlygų pakeitimo galimybė pakeitimų tvarka, kainodara ir pagrindai, kuriems esant atitinkama sąlyga gali būti keičiama.

3) Netinkamai atliktos viešinimo veiklos

Europos Komisijos Reglamento Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninio plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (toliau – Reglamentas Nr. 1828/2006) 8 str. 1 d. nurodoma, kad paramos gavėjas yra atsakingas už visuomenės informavimą apie iš fondų gautą paramą. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ 35 punkte nurodoma, kad, kaip numatyta Reglamento Nr. 1828/2006 8 straipsnyje, projekto vykdytojas privalo vykdyti informavimo apie projektą veiksmus, kurie turi būti tiesiogiai proporcingi projekto veiklos apimčiai. Tai reiškia, kad projektų vykdytojai privalo vykdyti viešinimą, tačiau daugeliu atvejų patys gali pasirinkti, kokias viešinimo priemones įgyvendins. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visos pasirinktos ir įsigytos viešinimo veikos privalo būti įgyvendintos tokiomis sąlygomis ir apimtimi, kaip numatyta atitinkamoje viešinimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartyje.

Sprendžiant, kiek viešinimo priemonių įgyvendinti, reikia atsižvelgti į projekto apimtį – kuo didesnė projekto vertė, kuo platesnę teritoriją jis apima, kuo platesnei grupei jis aktualus, tuo daugiau viešinimo veiklų rekomenduojama numatyti. Remiantis Reglamento Nr. 1828/2006 ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 35 punkto 1-4 papunkčių nuostatomis, projekto vykdytojas turi:

• parengti ir pastatyti nuolatinį aiškinamąjį stendą, esant sąlygoms, nurodytoms Reglamento Nr. 1828/2006 8 straipsnio 2 dalyje;

• parengti ir pastatyti informacinį stendą, esant sąlygoms, nurodytoms Reglamento Nr. 1828/2006 8 straipsnio 3 dalyje;

• paskelbti (savo interneto tinklalapyje, informavimo apie projektą priemonėse, vykdant projekto veiklą ar kitu būdu), kad įgyvendinamas projektas, finansuojamas pagal atitinkamą veiksmų programą iš Europos socialinio fondo ar Europos regioninės plėtros fondo ar Sanglaudos fondo ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal Reglamento Nr. 1828/2006 8 straipsnio 4 dalį;

• užtikrinti, kad projekto dalyviams (projektą vykdantiems asmenims, projekto tikslinėms grupėms, projekto rezultatus naudojantiems asmenims) būtų pranešta apie projekto finansavimą iš Europos socialinio fondo ar Europos regioninės plėtros fondo, ar Sanglaudos fondo ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pagal Reglamento Nr. 1828/2006 8 straipsnio 4 dalį. Ši informacija privaloma dalyvavimą renginiuose patvirtinančiuose pažymėjimuose ir sertifikatuose.

Taip pat Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 36 p. ir Reglamento Nr. 1828/2006 9 str. nurodoma, kad visose projekto vykdytojo įgyvendinamose informavimo apie projektą priemonėse turi būti naudojamas ES 2007–2013 metų struktūrinės paramos ženklas, bei nurodomi jam keliami reikalavimai. Šiame ženkle turi būti Europos Sąjungos emblema ir nuoroda į Europos Sąjungą, nuoroda į atitinkamą fondą, vadovaujančios institucijos parinktas pareiškimas, pabrėžiantis pridėtinę Bendrijos intervencinę vertę.

4) Tinkamai neįsitikinta, ar tiekėjas visiškai atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 1 d. įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.  Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 8 d. numatyta, kad kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys turi būti vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikaciją, privalo laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kitų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų principų.

Tinkamam tiekėjų kvalifikacijos vertinimui užtikrinti perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti į tiekėjo kvalifikacijos įgijimo momentą. Tai svarbu dėl to, kad tiekėjo kvalifikacijos atitiktis iškeltiems reikalavimams gali būti vertinama tik tokiu atveju, jei tiekėjo kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną (įtvirtintą pirkimo dokumentuose), nors pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis galėtų būti surašytas vėliau (pvz., įmonės buhalterinės apskaitos dokumentas už praėjusius finansinius metus). Jei būtų priešingai, t. y. būtų vertinama kaip lygiavertė tiekėjų kvalifikacija įgyta tiek prieš, tiek po šio momento, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad tiekėjo kvalifikacija objektyviai neatitinka pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų, jei iki galutinio pasiūlymų pateikimo momento tiekėjas neįgyja reikalaujamos patirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė, UAB „Miesto skalbykla“, bylos Nr. 3K-3-408/2012).

Kita vertus, nors aplinkybė, kad anksčiau (prieš viešojo pirkimo paskelbimą) buvo nustatyta teikėjo kvalifikacijos neatitiktis, ir leidžia abejoti jo pajėgumu ir patikimumu vykdyti būsimą sutartį, tačiau, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintu reguliavimu, tiekėjų kvalifikacija vertinama pagal aktualius nustatytą pasiūlymų pateikimo dieną duomenis, tai tiekėjo, neatitikusio minimalių kvalifikacijos reikalavimų, tačiau iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pašalinusio šiuos neatitikimus, dalyvavimas viešojo pirkimo procedūrose negali būti apribojamas, perkančioji organizacija privalo vertinti pasiūlymų pateikimo termino dieną tiekėjo turimą kvalifikaciją (pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat yra išaiškinusi, kad tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino pabaigos, taip pat paskutinę pasiūlymų (paraiškų) pateikimo dieną neturi būti sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime. Siekiant užtikrinti šį reikalavimą, duomenis, kurie yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose apie Lietuvos Respublikoje registruotus tiekėjus, perkančiajai organizacijai rekomenduojama tikrinti paskutinę pasiūlymų (paraiškų) pateikimo termino dieną išsaugant atitinkamo dokumento išrašą arba skaitmeninę jo kopiją, kuri bus reikalinga tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo metu (http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?nid=1221469670&module=news&lan=LT).


Administruojant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus nuo 2014-09-01 iki 2015-01-31 Aplinkos projektų valdymo agentūroje buvo atlikti 25 pažeidimų tyrimai, iš kurių 13 atvejų buvo nustatyti pažeidimai.

Siekiant atkreipti projektų vykdytojų ir pareiškėjų dėmesį ir padėti ateityje išvengti panašių klaidų, žemiau pateikiame pastaruoju metu dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pavyzdžius ir nuorodas į teisės aktų ar sutarčių nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, norint ateityje panašių klaidų išvengti:

1) Netinkamas pirkimo būdas
Perkančioji organizacija, pasirinkdama planuojamo viešojo pirkimo būdą, turi atsižvelgti į planuojamą pirkimo vertę bei turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. bei Viešųjų pirkimu tarnybos direktoriaus 2003-02-26 isakymu Nr. 1S-26 patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika (10 ir 12 p.). Minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja perkančiąją organizaciją skaičiuojant pirkimo vertę įvertinti visus įstaigoje planuojamus vykdyti darbų pirkimus dėl to paties objekto arba visus pirkimus, kuriais perkamos panašios prekės ar paslaugos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad norint teisėtai pasinaudoti Viešųjų pirkimų įstatymo numatytomis išimtimis, kurios leidžia daliai pirkimo dalių pasirinkti paprastesnį pirkimo būdą, būtina tenkinti atitinkamoje Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoje įtvirtintas sąlygas : Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str. 14 d. numatyta galimybė neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, Viešųjų pirkimų įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 15 d. 2 p. numatyta, kad gali būti atliekami mažos vertės pirkimai, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 200 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 tūkst. Lt.

2) Netinkamos papildomų darbų išlaidos nevykdant atskiro pirkimo, rangos sutartyje nesant aiškių ir tikslių papildomų darbų įsigijimo sąlygų, tvarkos ir kainodaros ar nesilaikant sutartyje įtvirtintos papildomų darbų įsigijimo tvarkos
Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d. numato, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo metu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai, ir kai tokiam sutarties keitimui gautas Viešųjų pirkimu tarnybos sutikimas. Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43, 6 p. numatyta, kad sutarties vykdymo sąlygų koregavimas sutartyje numatytomis aplinkybėmis nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurio pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas privaloma kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo. Tačiau, tam, kad būtų galima atlikti pakeitimus ir tai nebūtų laikoma Rangos sutarties pakeitimu, būtina, kad sutartyje būtų tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta sutarties atitinkamų sąlygų pakeitimo galimybė pakeitimų tvarka, kainodara ir pagrindai, kuriems esant atitinkama sąlyga gali būti keičiama.

3) Pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai
Pasitaiko atvejų, kai perkančiosios organizacijos nustato nepagrįstai aukštus kvalifikacinius reikalavimus. Pabrėžiame, kad kvalifikaciniai reikalavimai turi būti aiškūs, tikslūs, pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui ir negali dirbtinai riboti tiekėjų konkurencijos. Rekomenduojami kvalifikaciniai reikalavimai nurodyti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009-03-30 įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintose Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose ir Agentūros privalomuosiuose reikalavimuose pirkimo dokumentams, kurie skelbiami Agentūros internetiniame puslapyje. >>>

4) Atliktų darbų aktuose nurodyti ir apmokėti darbų kiekiai nebuvo faktiškai atlikti
Atkreipiame dėmesį, kad tokiais atvejais netinkamomis pripažįstamos ne tik dalis rangos sutarties išlaidų, bet ir techninės priežiūros sutarties išlaidų dėl netinkamo inžinieriaus pareigų vykdymo. Primename, kad pagal Agentūros parengtas techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarčių standartines sąlygas statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo kontroliuoti ir kiekvieną darbo dieną tvirtinti rangovo registravimo žurnalus ir darbų įrašus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra” 33.22 p., statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), privalo patikrinti ir patvirtinti, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškuosius. Todėl raginame užsakovus imtis visų techninės priežiūros sutartyse bei teisės aktuose numatytų priemonių, skirtų užtikrinti  tinkamą techninių prižiūrėtojų pareigų atlikimą.


Administruojant 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektus nuo 2014-05-01 iki 2014-08-31 Aplinkos projektų valdymo agentūroje buvo atlikta 14 pažeidimų tyrimų.

Siekiant atkreipti projektų vykdytojų ir pareiškėjų dėmesį ir padėti ateityje išvengti panašių pažeidimų, žemiau pateikiame pastaruoju metu pasitaikančių pažeidimų atvejų pavyzdžius ir nuorodas į teises aktų ar sutarčių nuostatas, kuriomis reikėtų vadovautis, norint ateityje panašių klaidų išvengti:

1) Nesilaikyta sąlygų, leidžiančių pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu.
Atkreipiame dėmesį, kad  vykdant neskelbiamas derybas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 73 str. 4 d. pagrindu, kai pagrindinė darbų pirkimo sutartis buvo sudaryta su jungtinės veiklos partneriais,  sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis turi būti sudaroma su rangovu, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį, nebus išpildyta, jei papildomų darbų sutartis bus sudaroma tik su vienu iš jungtinės veiklos partnerių. Tokiu atveju papildoma sutartis turi būti sudaroma su visais tais pačiais jungtinės veiklos partneriais, su kuriais buvo sudaryta pradinė darbų sutartis.
2) Du iš trijų dalyvauti apklausoje pakviestų tiekėjų neturi teisės atlikti perkamas paslaugas.

Perkančioji organizacija, apklausoje pakvietusi dalyvauti tik1 tiekėją, galintį atlikti perkamas paslaugas, netinkamai laikėsi reikalavimo pakviesti dalyvauti apklausoje 3 tiekėjus ir neužtikrino skaidrumo principo įgyvendinimo taip pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad perkančioji organizacija, vykdydama apklausą, prieš kreipdamasi į tiekėjus, turėtų įsitikinti, jog jie teikia perkamas paslaugas.
3) Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos, kai atliktų darbų aktuose nurodyti ir apmokėti darbų kiekiai nebuvo faktiškai atlikti.
Atkreipiame dėmesį, kad tokiais atvejais netinkamomis pripažįstamos ne tik dalis rangos sutarties išlaidų, bet ir techninės priežiūros sutarties išlaidų dėl netinkamo inžinieriaus pareigų vykdymo. Primename, kad pagal Agentūros parengtas techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutarčių standartines sąlygas statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo kontroliuoti ir kiekvieną darbo dieną tvirtinti rangovo registravimo žurnalus ir darbų įrašus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 “Statinio statybos techninė priežiūra” 33.22 p., statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), privalo patikrinti ir patvirtinti, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitinka faktiškuosius. Todėl raginame užsakovus imtis visų techninės priežiūros sutartyse bei teisės aktuose numatytų priemonių, kad techniniai prižiūrėtojai tinkamai atliktų visas savo pareigas.

Taip pat informuojame, jog vadovaujantis 2009-05-29 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, Agentūra, tirdama pažeidimą, susijusį su pirkimu, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, ir nustatydama taikytinų finansinių pataisų dydį, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. k. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (toliau – Gairės).

Atkreipiame dėmesį, kad šios Gairės pakeitė Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gaires (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES).

Gaires anglų kalba galite rasti čia:

http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docoffic/cocof/2013/cocof_13_9527_annexe_en.pdf