į sąvartynus – dvigubai mažiau atliekų - aplinkos projektų valdymo agentūra

NAUJIENOS

Į sąvartynus – dvigubai mažiau atliekų

2015-04-08

Milijonas tonų – tiek Lietuvoje per metus susidaro komunalinių atliekų. Statistiškai, vienas gyventojas per metus išmeta apie 450 kg atliekų. Ir nors vartojimas didėja, tačiau vienu svarbiausių tikslų išlieka mažinti atliekų srautą. 

 

Gera žinia ta, kad net 85 proc. Lietuvoje susidarančių komunalinių atliekų, jas išrūšiavus, galėtų būti perdirbamos ar panaudojamos. Tačiau, kol kas, didžioji jų dalis, patekusios į bendrą atliekų srautą, yra išvežamos į sąvartynus.

 

Todėl 2014 – 2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programa numato, kad iki 2023 m. komunalinių atliekų, kurios patenka ne į perdirbimą, o į sąvartynus, Lietuvoje turi sumažėti daugiau nei dvigubai – nuo 78 iki 35 proc.

 

„Šiukšlių, patenkančių į sąvartynus sumažėtų ir situacija pagerėtų, jeigu būtų laikomasi visuotinai sutartos atliekų tvarkymo hierarchijos. Aukščiausioje hierarchijos vietoje iškeltas tikslas – iš viso išvengti nereikalingų atliekų – sako „Baltijos aplinkos forumo“ vadovas Žymantas Morkvėnas. – Toliau sektų rūšiavimas, dar toliau – antrinis perdirbimas ir kitos šiam tikslui reikalingos priemonės“.

 

Taigi, pagrindinis siekis – sumažinti bendrą susidarančių atliekų srautą. Tad kiekvienas gyventojas turėtų žinoti, kad bet kuri jo perkama prekė ir jos įpakavimas, galų gale, dažniausiai visuomet pavirsta atliekomis.

 

Todėl aplinkosaugininkai skatina kiekvieną žmogų prisidėti mažinant nereikalingų atliekų susidarymą. Tai gana paprasta, jeigu pavyksta laikytis kelių principų. Štai parduotuvėje vertėtų pirkti kuo mažiau įpakuotus produktus, nedėti jau supakuotų prekių į polietileninį maišelį. Vietoje daug mažų gėrimų buteliukų geriau pirkti vieną didelį.

 

Žinoma, rekomenduojama einant apsipirkti turėti ir daugkartinio naudojimo pirkinių krepšį. Darbe ir namuose – mažiau spausdinti dokumentų, geriau juos išsisaugoti elektronine forma. O jeigu jau yra spausdinama, geriau tai darytų ant abiejų lapo pusių. Galima ir neišmesti spausdintuvų kasečių, o geriau atiduoti jas pripildyti dar kartą. Namuose esančius daiktus siūloma pabandyti pataisyti, o nebevilkimus drabužius – ne išmesti, o atiduoti labdarai. Ir, žinoma, rūšiuoti atliekas.

 

„Pakartotinis naudojimas ir perdirbimas yra labai svarbūs, mažinant atliekų srautą, patenkantį į sąvartynus. Žmonės yra skatinami rūšiuoti, kompostuoti. Lietuvoje šie procesai jau pajudėję, sąlygos tam nėra blogos, bet kol kas mūsų visuomenė dar nelabai moka tai daryti, – kalba Ž.Morkvėnas. – 2007 – 2013 m. Lietuvoje buvo nemažai pasiekta, investuota į atliekų šalinimo infrastruktūrą, statomi nauji sąvartynai. Visgi ne mažiau svarbios yra ir vadinamosios „minkštosios“ priemonės: kalbėjimasis su žmonėmis, švietimas, kaip rūšiuoti atliekas.

 

Tačiau tai galima daryti ir efektyviau. Pavyzdžiui, kodėl nesukūrus mobilios programėlės, kurioje būtų aiškiai nurodyta, kaip rūšiuoti atliekas? Juk tuomet žmonės šią informaciją visuomet turėtų su savimi“.

 

Pagal 2014 – 2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“, bus siekiama sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą.

 

Todėl fondų lėšos bus investuojamos į visuomenės informavimą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais. Taip pat bus skatinama atliekų surinkimo konteinerių ir kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtra. Bus investuojama įrengiant ar rekonstruojant konteinerines aikšteles ir pačius konteinerius. Taip pat tokios aikštelės bus statomos didelių gabaritų atliekoms surinkti, aikštelės bus pritaikomos atliekų paruošimui pakartotiniam naudojimui. Be to, naująjį investavimo periodą bus kuriama ar atnaujinama infrastruktūra pakartotiniam atliekų naudojimo paruošimui.

 

ES struktūrinių fondų investicijos į priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ sieks iki 70 mln. eurų.

 

Remiantis lrytas.lt inf. 

 

Namuose esančius daiktus siūloma pabandyti pataisyti, o nebevilkimus drabužius – ne išmesti, o atiduoti labdarai. Ir, žinoma, rūšiuoti atliekas. / J.Stacevičiaus nuotr.

KITOS NAUJIENOS