NAUJIENOS

Įgyvendinti gamtotvarkos projektai atveria duris į gražesnę ir saugesnę aplinką

2015-11-11

2007–2013 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis buvo ypač vaisingas Lietuvos gamtotvarkos sektoriui. Per šį laikotarpį vandens telkinių apsaugai ir jų būklės gerinimui, užterštų teritorijų tvarkymui, biologinės įvairovės apsaugai ir kraštovaizdžio gerinimui bei visuomenės švietimui panaudoti daugiau nei 205 mln. eurų paramos lėšų.

Apsaugotos retos rūšys, o žmonės priartinti prie gamtos

Įgyvendinant priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ įgyvendinta 15 projektų, kuriems panaudota 78,1 mln. eurų paramos lėšų. Nors projektų skaičius nedidelis, tačiau darbų nuversti ištisi kalnai, o rezultatai stulbinantys ir jau pelnę po Lietuvą keliaujančių žmonių simpatijas.

„Buvo parengta daugiau nei pusė tūkstančio biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos dokumentų. Jų dėka net 26 retos rūšys mūsų šalyje gali jaustis saugesnės, tarp jų lūšis, mažai kam pažįstama puošnioji plačialapė klumpaitė, unikalus drugelis kraujalakinis melsvys, kurtinys, juodasis gandras, kažkada Lietuvoje itin populiari žuvis vijūnas ir kt. Be to, siekiant išlaikyti nuo seno šalyje klestėjusią biologinę įvairovę, buvo nustatytos ir įgyvendintos 7 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės. Taip pat inventorizuoti visai Europai svarbūs 53 natūralių buveinių tipai“, – vardina APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vedėjo pavaduotoja Giedrė Šulijienė.

Dalis projektų įgyvendinta mūsų šalyje klestinčios gamtos apsaugai, tačiau nepamiršta ir visuomenė – įgyvendinus projektus, daug gražiausių šalies teritorijų tapo patrauklesnės ir labiau pritaikytos rekreacijai bei turizmui. 24 saugomose Lietuvos teritorijose, t. y. valstybiniuose parkuose ir rezervatuose, įrengti net 22 lankytojų centrai ir 16 informacinių sistemų. Juos kasmet aplanko tūkstančiai šalies ir užsienio turistų. Iki šiol gana pasyvūs lietuviai aktyviau domisi sava šalimi ir jos turtais, tam didžiulės įtakos turėjo kokybiška ir novatoriška infrastruktūra.

Bene ryškiausiu pastarųjų metų klyksmu tapo apžvalgos bokštai, kurių per 2007–2013 metų laikotarpį skirtingose šalies teritorijose buvo pastatyti net 8. Visuomenei duris taip pat atvėrė 5 gamtos mokyklos.

„Labai didžiuojamės ir tuo, jog saugomose teritorijose nugriovėme net 252 šeimininkų neturėjusius apleistus pastatus, sutvarkėme sklypus. Be to, įsigyta nemažai įrangos sutvarkytų teritorijų priežiūrai, tad tikimės, jog tai, ką jau pavyko sutvarkyti, šalies gyventojus džiugins ne vieną dešimtmetį“, – viliasi G. Šulijienė.

Mažiau užterštų teritorijų

Užteršta aplinka niokoja ne tik joje plytinčią florą ir fauną, bet ir gali būti labai kenksminga čia gyvenančių ar laisvalaikį leidžiančių žmonių sveikatai. Situacijai pagerinti buvo pasitelktos dvi priemonės: pirmąja įvertintas užterštų teritorijų poveikis, antrąją – sutvarkytos praeityje užterštos teritorijos.

Įgyvendinant projektus, atlikta 350 ekogeologinių tyrimų, skirtų įvertinti grunto ir požeminio vandens užterštumui cheminėmis medžiagomis. Iš viso ištirta daugiau nei 40,2 tūkst. kv. kilometrų teritorijos, iš kurių 140 kv. kilometrų pripažinti užterštais.

„Ši užteršta teritorija savo dydžiu artima Kauno miestui, todėl ją sutvarkyti – būtina. Tikimės, jog tai pavyks padaryti artimiausiu metu, o kol kas džiugiamės, jog aplinkos tvarkymui ir požeminio vandens apsaugojimui nuo taršos pavojingomis medžiagomis turėjome kitą priemonę“ – džiaugiasi Gamtotvarkos projektų skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Gelžinė.

Pagal priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“ buvo įgyvendinti 59 projektai, kuriems panaudota 13,3 mln. eurų paramos lėšų. Įgyvendinus projektus, buvo likviduoti 85 nenaudojami gręžiniai, 233 apleisti pastatai ir aplinką žalojantys objektai, taip pat išvalytas 21 hektaras praeityje užterštų teritorijų.

Aplinkos tausojimui buvo skirta ir priemonė „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimas“, pagal kurią daugiabučių namų savininkai buvo skatinami modernizuoti namus, kurių energijos vartojimas neefektyvus. Už 4,6 mln. eurų įgyvendintos 32 skatinimo iniciatyvos.

Vanduo tapo švaresnis, o juos supanti aplinka – patrauklesnė

Vanduo – bet kurio gyvo organizmo gyvybės šaltinis. Nemaža dalis Žemės organizmų be jo neišgyventų nė keliasdešimt minučių, žmogus ištvertų apie savaitę. Nors Lietuvoje vandens netrūksta, vandenį saugoti ir tausoti būtina.

„Buvo laikas, kai vandens telkinys nebuvo vertybė, šiandien žmonės vėl atsisuka į gamtą, įsikuria prie vandens telkinių, tačiau mūsų anksčiau padarytos klaidos, kurios lėmė prastą kai kurių telkinių būklę, vis dar matomos. Todėl viena mūsų prioritetinių sričių yra vandens telkinių kokybės ir juos supančios aplinkos gerinimas“, – pabrėžia Gamtotvarkos projektų skyriaus vedėjas Saulius Vasiliauskas.

2007–2013 metų laikotarpiu paviršinių vandens telkinių ekologinės ir cheminės būklės gerinimui buvo panaudota 30,7 mln. eurų paramos lėšų, dar 7,5 mln. eurų buvo panaudoti vandensaugos, jūros aplinkos apsaugos tikslams ir priemonėms nustatyti, potvynių rizikai įvertinti.

S. Vasiliauskas pastebi, jog taikant vandens telkinių būklės gerinimo priemones, sutvarkytas dvigubai didesnis nei planuota plotas – daugiau nei 550 hektarų (planuose buvo 200 hektarų). Taip pat sutvarkyti 107 vandens telkiniai ar upių atkarpos. Negana to, atnaujinti 4 upių baseinų (Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos) rajonų valdymo planai ar jų dalys, parengti 4 potvynių rizikos valdymo planai ar jų dalys.

Didelis dėmesys skirtas ir kitam mūsų šalies turtui – Baltijos jūrai. Siekiant apsaugoti pajūrį, parengti keturi jūros aplinkos apsaugos dokumentai, o kad būtų pristabdytas intensyvus Baltijos jūros kranto erozijos procesas ir visos Lietuvos gyventojai galėtų mėgautis rekreacija balto ir itin smulkaus smėlio paplūdimyje, priekrantės ir paplūdimio sąnašos papildytos atvežtiniu smėliu. Iš viso dirbtinai buvo supilta 423,65 tūkst. kubinių metrų smėlio. Sutvarkyti net 2,38 km jūros pakrantės. Tam panaudota 6,2 mln. eurų paramos lėšų.

Visuomenės informavimas naudingas ir žmogui, ir gamtai

Kad išsaugotume tai, ką sukūrėme ir galėtume judėti pirmyn, būtina visuomenės parama. Jai užtikrinti reikalinga efektyvi informacijos apie aplinkos būklę sklaida ir reguliarus šalies gyventojų švietimas. Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimui ir plėtrai panaudoti 5,7 mln. eurų paramos lėšų, dar 3,7 mln. eurų buvo skirti visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimui.

„Jeigu būtume atlikę apklausą prieš projektų įgyvendinimą ir ją atliktume dabar, pamatytume kardinalų skirtumą. Šiandien žmonės turi kur kas daugiau žinių apie tai, kodėl svarbu tausoti aplinką, kaip reikia tai daryti ar ko svarbu nedaryti. Apskritai, jie yra kur kas geriau susipažinę su juos supančia aplinka, labiau linkę naudotis savo aplinkos resursais“, – pabrėžia S. Vasiliauskas.

Visuomenės informavimui buvo pasitelkti patys įvairiausi metodai ir priemonės: surengti šimtai radijo ir TV laidų, paskelbti tūkstančiai publikacijų internete ir spaudoje, nufilmuota 12 vaizdo reportažų, pristatyti 8 dokumentiniai filmai apie Lietuvos gamtą, išleista specialių leidinių, surengtos dešimtys seminarų ir kt. Visuomenės informavimo kampanijos surengtos ir keliuose šalies muziejuose.

„Norėjome sudaryti palankias sąlygas visuomenei dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuoti aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi politiką, skatinti pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą. Iš įgyvendintų projektų matome, jog išsikeltus tikslus pasiekti mums pavyko, tačiau ne mažiau svarbu nesustoti“, – įsitikinusi vedėjo pavaduotoja Diana Gelžinė.

Geresnės sąlygos aplinkos stebėjimui ir būklės užtikrinimui

Sukurta gerovė, kuriai tūkstančiai žmonių paskyrė aibes savo laiko ir jėgų, buvo panaudoti milijonai eurų paramos, būtų nieko verta, jei nesugebėtume to prižiūrėti ir išlaikyti. Todėl pagal priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“ buvo siekiama sustiprinti aplinkos apsaugos sistemos institucijas, įkurti ES standartus atitinkančias aplinkos tyrimų laboratorijas, užtikrinančias operatyvų tikslios ir patikimos informacijos apie aplinkos būklę ir aplinkai daromą poveikį pateikimą. Tam panaudoti 52,6 mln. eurų paramos lėšų.

Įgyvendinant šios priemonės projektus savo bazes stipriai papildė Aplinkos apsaugos agentūra, Regionų aplinkos apsaugos departamentai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba.

Projektų įgyvendinimo laikotarpiu įsigyti šimtai transporto priemonių, šimtai laboratorinės ir kontrolės įrangos, kompiuterių, 90 plaukiojimo priemonių, 2 laivai su specialia įranga, mobilios bei stacionarios stotys, sraigtasparnis, kiti prietaisai bei įranga. Regionuose aplinkos apsaugai naujai pastatytos dvi laboratorijos, dar dviejų patalpos rekonstruotos.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba rekonstravo keturių laboratorijų patalpas, modernizavo 27 meteorologijos stotis ir hidrometeorologinės informacijos valdymo sistemą, išplėtė hidrologinio monitoringo tinklą, modernizavo vandens debito matavimus. Pastarajai modernumu nenusileidžia ir Lietuvos geologijos tarnyba. Per 2007–2013 metų laikotarpį buvo įrengta 20 telemetrinių stočių, tarnyba įsigijo 8 portatyvines seismines stebėjimo stotis, įrengtos 2 stacionarios plataus diapazono seisminių stebėjimų stotys ir jų duomenų valdymo centras.

(Nuotr. aut. Audrius Tuleikis)

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS