Kada lietuvos gyventojai įpras rūšiuoti? - aplinkos projektų valdymo agentūra

NAUJIENOS

Kada Lietuvos gyventojai įpras rūšiuoti?

2015-04-14

Kaip išsaugoti 17 medžių? Pasirodo, tokį skaičių girios galiūnų išsaugo kiekviena perdirbto popieriaus tona.

 

Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų. Lietuvos kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus. Tačiau mūsų šalyje surenkama tik 25 % šio kiekio, likusi dalis – importuojama.

 

Apie 10% mūsų šalies komunalinių atliekų – tai plastikas. Lietuvos rinkoje per metus pasirodo apie 50 tūkst. tonų plastikinės pakuotės, iš jų apie 15 tūkst. tonų PET pakuotės.

 

Perdirbimui labiausiai tinka PET buteliai. Perdirbus vieną PET butelį, sutaupoma tiek energijos, kad 60 W lemputė galėtų šviesti net 3 valandas. Plastikas aplinkoje suyra per 200-500 metų.

 

Tuo tarpu stiklo atliekos gamtoje natūraliai sunyksta tik po 900 metų. Panaudojant stiklo atliekas sutaupoma 35 procentai energijos.

 

Metalo atliekos suyra per 50-900 metų. Įprasta metalinė pakuotė (skardinės, dėžutės) sudyla per 20-70 metų, grynas metalas, kaip ir stiklas, išsilaiko iki tūkstančio metų. Gamtoje išmesta folija išlieka nesuirusi daugiau nei 100 metų, aliuminio skardinė – 200 metų.

 

Lietuvoje per metus atskirai surenkama apie 123 tūkst. tonų komunalinių pakuočių atliekų ir apie 274 tūkst. tonų kitų komunalinių atliekų, o mišrių komunalinių atliekų – apie 0,97 mln. tonų.

 

Ir nors šiuo metu tik apie 20 proc. popieriaus, plastiko ir stiklo komunalinių atliekų yra paruošiama perdirbimui, mūsų šalyje per ateinančius dešimt metų turėtų būti perdirbimui surūšiuojama daugiau nei 50 proc. popieriaus, stiklo, plastmasės atliekų. Toks tikslas numatytas 2014 – 2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje. Reiktų priminti, kad kai kuriose Vakarų šalyse jau šiandien surūšiuojama bene 90 proc. atliekų.

 

„Šiuos įsipareigojimus būtų galima pasiekti. Tam tikslui turi būti išplėtota rūšiuojamų atliekų surinkimo infrastruktūra individualiose valdose, t.y. rūšiavimo konteineriai turi atsirasti prie privačių namų. Pastebėta, kad jeigu prie individualių namų pastatomi minėti konteineriai, tuose rajonuose žymiai pagerėja atliekų rūšiavimas. Planuose numatyta per kelis metus šia infrastruktūra padengti visą Lietuvą, – sako „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ direktorė Bena Razbadauskienė. – Taip pat reikėtų peržiūrėti kolektyvinio rūšiavimo, t.y. rūšiavimo konteinerių prie daugiabučių namų, poveikį. Reiktų persvarstyti, kur reikalinga sutankinti konteinerių skaičių arba išvežimo dažnį“.

 

Vadovė taip pat pamini, jog efektą duotų ir tam tikra šiandieninės rūšiavimo sistemos inventorizacija. „Reikia išsiaiškinti, ar gyventojai tiesiog nesinaudoja rūšiavimui skirta infrastruktūra. Kita vertus, galbūt reiktų atkreipti dėmesį ir į paslaugas teikiančias įmones, kiek jos ištraukia rūšiavimui ar energijai gauti tinkančių atliekų. Kai šitai bus sužiūrėta, bus matyti pasiekimai“, – kalba B. Razbadauskienė.

 

Jeigu norime, kad atliekų, keliaujančių į perdirbimą, padaugėtų trigubai, turi būti sudarytos organizacinės ir techninės sąlygos kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 55-80 proc. pakuočių atliekų. Šiam tikslui turi būti sukurta ir vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistema.

 

Tiesa, tam, kad rūšiavimas mūsų šalyje vis dėlto prigytų, bus taikomi ir nauji atliekų tvarkymo ekonominiai instrumentai. Tai reiškia, jog bus įvedamas mokestis už sąvartynuose šalinamas atliekas. Planuojamas taikyti diferencijuotas komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimas. Taip pat įvedama užstato sistema vienkartinei gėrimų pakuotei.

 

O pagal 2014 – 2020 m. Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ bus skatinama atliekų surinkimo konteinerių ir kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtra.

 

Bus investuojama įrengiant ar rekonstruojant konteinerines aikšteles ir pačius konteinerius. Taip pat tokios aikštelės bus statomos didelių gabaritų atliekoms surinkti. Aikštelės bus pritaikomos atliekų paruošimui pakartotiniam naudojimui. Be to, naująjį investavimo periodą bus kuriama ar atnaujinama infrastruktūra pakartotiniam atliekų naudojimo paruošimui. Žinoma, ir toliau gyventojai nuo mažiausio iki didžiausio bus mokomi rūšiuoti.

 

Remiantis lrytas.lt inf. 

 

Stiklo atliekos gamtoje natūraliai sunyksta tik po 900 metų. Panaudojant stiklo atliekas sutaupoma 35 procentai energijos. / J.Stacevičiaus nuotr. 
 

KITOS NAUJIENOS