Nemokami atvirų durų dienos renginiai aplinkosaugos objektuose - aplinkos projektų valdymo agentūra

NAUJIENOS

Nemokami atvirų durų dienos renginiai aplinkosaugos objektuose

2015-05-22

Šiandienos žmogui turbūt sunku būtų be vandens išgyventi bent vieną dieną. Pirmiausia dėl to, kad vanduo yra būtinas mūsų organizmui, jog jis galėtų normaliai funkcionuoti. Juk be maisto išgyventume gerokai ilgiau nei be vandens. O dar juk jį naudojame gamindami maistą, valydamiesi dantis, prausdamiesi duše ir t. t. Tačiau svarbu, kad vandens ne tik būtų, bet ir jis būtų švarus, atitiktų numatytas higienos normas. O ar kada pagalvojote, kas atsitinka su mūsų jau panaudotu vandeniu?

 

Kaip atrodo Klaipėdos I-oji vandenvietė ir Vilniaus miesto nuotekų valykla visi norintys galės pamatyti gegužės 23 d. vykstančio atvirų durų renginio „Profesoriaus atradimai gamtoje − eksperimentuok kartu!“ metu. Jo vedėjas − Profesorius − kvies ne tik apžiūrėti modernizuotus objektus, bet ir sudalyvauti viktorinoje, atlikti eksperimentus su vandeniu ir cheminėmis medžiagomis. Taip pat bus apdovanoti moksleivių konkurso „Atradimai gamtoje“ nugalėtojai.

 

Konkurse dalyvaujantys 5−12 klasių moksleiviai turėjo pasitelkę menines, technologines, mokslines−eksperimentines formas bei priemones ieškoti sprendimų, ką galima būtų padaryti, kad gyventume švaresnėje aplinkoje. Taip pat moksleiviai turėjo pateikti ir savo pasiūlymus. Mokinių pateiktus darbus vertins komisija, atsižvelgdama į idėjos originalumą, kūrybiškumą, sugebėjimus perteikti aplinkosaugos tematiką ir racionaliai panaudoti gamtinius išteklius.

 

Atvirų durų dienos renginius ir konkursą moksleiviams inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir Aplinkos ministerija. „Vykdydami šias veiklas, norime vaikus ir jaunimą supažindinti su aplinkos saugojimo svarba, o taip pat norime paskatinti juos prisidėti prie aplinkos tausojimo racionaliai naudojant gamtinius išteklius“, − sako APVA personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Joana Augustauskaitė.

 

Apie vandentvarką ir jos problemas Lietuvoje buvo pradėta kalbėti tik atgavus nepriklausomybę. Tarp problemų dažnai buvo minima geriamo vandens kokybė ir netinkamas nuotekų tvarkymas. Efektyviai problemos buvo pradėtos spręsti pasitelkus 2007–2013 m. Sanglaudos fondo lėšas. Vandentvarkos projektams jos buvo skiriamos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

 

Jau beveik dveji metai, kai klaipėdiečiai drąsiai geria vandenį iš čiaupo. Iki I-osios miesto vandenvietės vandens ruošyklos rekonstrukcijos, vanduo gyventojus pasiekdavo su didesniu nei leidžiama fluoro ir amonio kiekiu. Rekonstrukcijos darbams pagal projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ iš Sanglaudos fondo buvo skirta per 5 mln. eurų.

 

Pasak AB „Klaipėdos vanduo“ Vandens departamento vadovo Aido Birgėlos, ES parama buvo itin reikalinga, nes norint vandenį išvalyti nuo per didelio fluoro ir amonio, kurie yra gamtinės kilmės elementai, kiekio, reikėjo įsigyti brangius naujausių technologijų įrenginius.

 

Vilnius tik prieš dvejus metus tapo miestu, kuris šiuolaikiškai pradėjo tvarkyti nuotekas. Vilniečiai pirmiausiai pastebėjo, kad dingo nemalonus kvapas, kuris iš valyklos sklisdavo papūtus stipresniam vėjui, tačiau, pasak UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus nuotekų valyklos vadovo Vidmanto Puodžiūno, pradėjus nuotekų valyklos modernizavimo darbus kvapų problema nebuvo pati svarbiausia. Daug svarbiau buvo sumažinti dumblo kiekį, kuris susidarydavo nutekėjus gyventojų panaudotam vandeniui.

 

Per parą susidarydavo apie 200 tonų dumblo, o tokio kiekio neįmanoma teisingai sutvarkyti. Taip pat reikėjo dumblą stabilizuoti, kad žūtų visi patogeniniai virusai ir bakterijos, o dumblą būtų galima naudoti žemės ūkyje. Be to, buvo svarbu pastatyti ir pūdymo įrenginius, kurie vėliau leidžia išgauti biodujas ir pagaminti elektros energijos. Šiems darbams atlikti buvo skirta apie 23 mln. Sanglaudos fondo lėšų.

 

Kviečiame į renginį „Profesoriaus atradimai gamtoje − eksperimentuok kartu!“

 

Renginiai gegužės 23 d., 12–15 val. vyks:

 

Vieta Alytuje: Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyno teritorija (mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginys), Takniškių kaimas, Alovės sen. Alytaus r.

 

Vieta Klaipėdoje: 1-oji vandenvietė, Liepų g. 49a, Klaipėda

 

Vieta Marijampolėje: Marijampolės nuotekų valykla, Gėlyno g. 38 Marijampolė

 

Vieta Vilniuje: Vilniaus miesto nuotekų valykla, Titnago g. 74, Vilnius

 

Renginys nemokamas.

 

AM inf.

 

Jau dvejus metus Vilniuje nuotekos tvarkomos šiuolaikiškai / lrytas.lt nuotr. 

KITOS NAUJIENOS