NAUJIENOS

Prasidėjo socialinė kampanija apie mūsų kasdienines veiklas ir taršą

2018-10-30

Šią savaitę APVA kartu su Aplinkos ministerija pristatė socialinę kampaniją „Švari aplinka – saugi ateitis“. Jau ne pirmus metus stengiamės šnekėti apie žmonių individualias pastangas ir kaip jos gali ženkliai prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo. Šiais metais stengiamės pabrėžti, kad didelė dalis žmonių dažnai nepastebi tiesioginio ryšio tarp jų kasdieninės veiklos ir taršos.

Aplinkosaugos problemų mūsų visuomenėje aktualumą rodo 2017 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie aplinkos taršą. Tyrimas parodė, kad 96 proc. apklaustųjų aplinkos taršą Lietuvoje įvardija kaip aktualią problemą. 20 proc. apklaustųjų norėtų prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, tačiau dažnai tai atidėlioja arba nežino kaip daryti.

Gyventojai mano, švarinant aplinką, žmonės labiausiai gali prisidėti rūšiuodami atliekas bei mažindami plastikinių maišelių naudojimą. Tik 27 proc. susimąsto apie buitinės chemijos naudojimo mažinimą: keičiant ją actu, soda ar kitomis mažiau taršiomis priemonėmis. Pasauliniai tyrimai rodo, jog dalis ingredientų, naudojamų skalbiklių, ploviklių, valiklių ir net šampūno, muilo, veido kaukių, dantų pastos gamybai, gali paskatinti ne tik alergijas, bet ir bronchinę astmą ar kitus sveikatos sutrikimus. Be to, jose esančios cheminės medžiagos, įskaitant mikroplastiko daleles, teršia aplinką.

Retai vis dar minimas antrinis dizainas, kuris Skandinavijos šalyse jau tapęs žmonių kasdienybės dalis. Nes juk dažnai daiktus išmetame ir net nebandome taisyti, nes jaučiamas poreikis pirkti, o ne vien dėl būtinybės. Dauguma nesusimąstome ką ir kaip vartojame: maistą, buitinę chemiją, baldus, drabužius.

Visuomenė turėtų būti sąmoningesnė ir rinkdamasi vairavimo stilių. „Eko“ vairavimo stilius didžiosiose Europos šalyse yra ne tik pripažįstamas kaip naujas, modernus vairavimo stilius, bet tampa madingu tarp jaunų vairuotojų. Išmokę „eko“ vairavimo subtilybių sutaupysime ne tik degalų ir pinigų, bet ir saugosime gamtą, mažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, mažės ir nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius.

Vidutiniškai, lietuvių vairuojami automobiliai pagaminti prieš 15 metų ir daugelis jų – dyzeliniai. Jie ne tik tuština pinigines, bet ir skatina klimato kaitą. Senų ir dyzelinių automobilių keliama oro tarša Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir stipriai lenkia pasaulio vidurkį.  Suprantama, kad asmeninių automobilių gyventojai neatsisakys, tačiau esant tinkamiems orams galima dažniau rinktis alternatyvius judėjimo būdus: vaikščiojimą, dviratį, paspirtuką ar viešąjį transportą. Tikimąsi, kad visuomenė bus samoningesnė ir vis daugiau žmonių rinksis elektromobilį arba hibridinę mašiną.

Prasidėjus šildymo sezonui gana dažnai vis dar galima pamatyti iš kamino sklindančius juodus dūmus: žmonės ne tik bando susišildyti namus, bet ir kai kada taip atsikrato nereikalingų daiktų. Nesusimąstoma, kad deginant atliekas ir neaiškios kilmės kurą į aplinką išskiriamos sveikatai labai kenksmingos medžiagos, kurios gali ilgą laiką išlikti artimoje gyvenamoje aplinkoje ir kenkia žmogaus organizmui ir sveikatai.

Svarbu paminėti ir maisto atliekas, jos sudaro Lietuvoje daugiau kaip 100 tūkst. tonų, daugumu jų nukeliauja į sąvartynus. Patekusios į sąvartynus biologiškai skaidžios atliekos ima irti ir išskiria ne tik anglies dioksidą, bet ir metano dujas, kurios teršia aplinkos orą stipriau nei anglies dioksidas.

Dar daug mūsų kasdienybės momentų galime paminėti. Tiesiog svarbu jau šiandien prisiimti atsakomybę  ir ryžtis permainoms, kiekvieno iš mūsų pastangos keisti įpročius yra labai reikalingos. https://www.youtube.com/watch?v=DlNzUVgyhtA&feature=youtu.be

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS