NAUJIENOS

Rizikas mažinsime bendradarbiaudami

2017-09-20

2007–2013 m. laikotarpiu 137 vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo projektams įgyvendinti iš ES fondų projektų vykdytojams buvo išmokėtas 521 mln. eurų. Buvo nutiesta apie 2,5 tūkst. kilometrų nuotekų surinkimo tinklų ir apie 1,5 tūkst. kilometrų vandens tiekimo tinklų. Tačiau 34 projektams buvo nustatyti pažeidimai dėl nepasiektų rezultatų. Dėl to už pastaruosius projektus atsakingi projektų vykdytojai turės grąžinti kiek daugiau nei 14 mln. eurų ES lėšų.

„Priežasčių, kodėl nepavyko pasiekti išsikeltų tikslų, yra ne viena. Tai ir nepakankamai atsakingas projektų vykdytojų numatomų prijungimų planavimas laike, ir socialiniai–ekonominiai veiksniai, ir projekto įgyvendinimo teritorija, ir gyventojų skaičiaus mažėjimas šalyje, ir tai, kad gyventojai patys susikūrė gerbūvį dar iki projekto (įsirengė nuosavus vandens gręžinius, nuotekų valymo sistemas), galiausiai – gyventojų lėšų stygius jungtis prie atvestų tinklų“, – vardina APVA Vandentvarkos projektų skyriaus patarėjas Mindaugas Gustas.

Planuodami projektą ar projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojai vandentiekio ir/arba nuotekų tinklo atšaką turi privesti iki planuojamo vartotojo sklypo ribos. Dažnais atvejais atšakos atvedamos ir į neužstatytą sklypą (paskirtis gyv. statyba), į negyvenamus ar apleistus pastatus tikintis, kad juos įsigys ar juose apsigyvens gyventojai. Projekto vykdytojai tai daro ūkiškai tikslingai, kad vėliau netektų ardyti gatvės dangų, nes tai padaryti būtų sudėtinga, o ir kainuotų papildomai. 2014–2020 m. programoje projekto vykdytojai rodiklius planavo atsakingiau įvertindami ir apklausdami gyventojus, kai kurie sudarė preliminarias sutartis su būsimais vartotojais.

„Tai pirmas kartas, kuomet projektų vykdytojai turės grąžinti iš ES fondų gautas lėšas dėl nepasiektų rodiklių, tačiau esame pasiruošę imtis visų įmanomų veiksmų, kad panašių atvejų, o, žinoma, ir pinigų grąžinimų išvengtume ateityje. Planuojame išankstines patikras projektų objektuose, galvojame apie didesnę vandentvarkos įmonių kontrolę ir, be abejo, su projektų vykdytojais skatinsime nuolatinį, glaudesnį bendradarbiavimą: lankysimės objektuose, kalbėsime apie rodiklių pasiekimo rizikas, rengsime rizikos valdymo planus“, – atskleidžia APVA Vandentvarkos projektų skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Atsižvelgdami į 2007–2013 m. patirtį, nustatėme, kad didžiausia rizika nepasiekti projektų sutartyse numatytų stebėsenos rodiklių yra projektuose, kuriuose į stebėsenos rodiklių skaičiavimą įtraukti visi (100 proc.) būstai, kuriuose įrengti vandentiekio įvadai ir nuotekų išvadai. Siekdami suvaldyti riziką dėl galimo rodiklių nepasiekimo projektuose ateityje, numatėme tokias šią riziką mažinančias priemones:

  • Identifikavome naujos, 2014–2020 m., programos projektus, kuriuose yra rizika pasiekti numatytus stebėsenos rodiklius.
  • Iki metų pabaigos esame užsibrėžę atlikti mažiausiai 15 sąraše esamų projektų papildomas patikras. Šiemet atrinkome tikrinti tuos projektus, kurių 2007–2013 metų laikotarpiu iki nustatyto termino pasiekti stebėsenos rodikliai buvo mažesni nei 90 proc. nuo numatytų projekto sutartyje, ir kurių veiklos šiuo metu įgyvendinamos vykdant projektavimo ir/arba statybos darbus.
  • Bus skiriamas didelis dėmesys informacijos atitikimui GIS APVA sistemoje ir projektų vykdytojų parengtuose objektų statybos techniniuose projektuose.
  • Bus vykdoma reguliari rodiklių peržiūra ir ieškoma būdų kartu su projektų vykdytojais kaip išlaikyti finansavimo sąlygų apraše keliamus reikalavimus ir įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl rodiklių pasiekimo.

„Šiomis priemonėmis visų problemų, matyt, neišspręsime, tačiau tikimės, kad kartu su projektų vykdytojais jas kaip galima greičiau identifikuosime ir liks pakankamai laiko jų sprendimui“, – viliasi skyriaus vedėjas.

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS