NAUJIENOS

Šalies vandenų būklei gerinti – naujos priemonės

2017-09-20

Vanduo gyvybiškai svarbus mus supančiai aplinkai, taigi ir mums – be vandens mūsų planetoje nebūtų gyvybės. Visgi, nors vanduo būtinas, jis gali būti ir mirtinai pavojingas. Mus supantį vandenį keičia ne tik žmogaus veikla, bet ir pati gamta. Su šalies vandens telkiniais susijusioms problemoms spręsti vasaros pabaigoje patvirtintos trys naujos priemonės „Potvynių rizikos valdymas“, „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ ir „Vandens telkinių būklės gerinimas“, pagal kurias iš įvairių įstaigų jau laukiame projektinių pasiūlymų.

Priemone „Potvynių rizikos valdymas“ sieksime apgyvendintose potvynio grėsmės teritorijose šalyje įgyvendinti potvynių rizikos mažinimo priemones ir taip sumažinti neigiamas klimato kaitos pasekmes bei ekosistemų ir šalies ūkio pažeidžiamumą. „Trys ketvirtadaliai šalyje kylančių didelių potvynių susidaro dėl sniego tirpsmo ir ledo sangrūdų. Dažniausiai girdime, kad nuo potvynių kenčia Vakarų Lietuvos gyventojai, tačiau iš tiesų su potvynių grėsme susiduria ir kiti regionai. Skaičiuojama, kad vien sniego tirpsmo sukelti potvyniai galėtų užlieti apie 70 tūkst. hektarų plotą. Jie pridaro žalos žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veikai. Visa tai pavertus skaičiais – gauname milijonus eurų žalos“, – sako APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus patarėja Giedrė Šulijienė.

Projektams pagal šią priemonę įgyvendinti numatoma skirti iki daugiau nei 9,2 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų. Kvietimus teikti projektinius pasiūlymus Aplinkos ministerija išsiuntė net 8 savivaldybėms – Kaišiadorių, Šilutės, Kretingos, Jonavos, Klaipėdos ir Kauno rajonų bei Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėms.

„Siekdami pagerinti komunikaciją ir paspartinti paraiškų teikimą bei projektų vykdymą, potencialiems projektų vykdytojams planuojame rengti susitikimus–mokymus. Pastebėjome, kad tokia praktika pasiteisina, susitikimai sulaukia nemenko dėmesio ir dalyvių“, – informuoja patarėja.

Pasak jos, nors galime pasigirti turintys daug gėlo vandens, jo būklė mus tenkina toli gražu ne visada. „Priešingai – pastaruosius 15 metų stebėta Lietuvos vidaus vandenų būklė verčia nerimauti, nes senka ir vandens augalais užauga upės, dumblėja ežerai, vanduo dažnai žydi. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vos 49 proc. upių ir 60 proc. ežerų tipo vandens telkinių atitinka geros būklės kriterijus. Dar prastesnė situacija su mums priklausančiais jūriniais vandenimis – ne paslaptis, kad Baltijos jūra laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje“, – pabrėžia G. Šulijienė ir tikina, kad čia pasitarnauti turėtų dar dvi tik ką patvirtintos priemonės.

Priemone „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ norime gerinti integruotą vandens išteklių (Baltijos jūros, kitų paviršinių vandens telkinių ir požeminio vandens) valdymą. To pasiekti tikimės parengę ar atnaujinę vandens išteklių apsaugos ir valdymo dokumentus, sustiprinę stebėsenos, vertinimo, taršos kontrolės ir likvidavimo sistemos pajėgumus, taip pat įgyvendinę Baltijos jūros aplinkai ir biologinei įvairovei apsaugoti reikalingas priemones. Projektams įgyvendinti numatoma skirti iki kiek daugiau nei 13,3 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų.

„Pagal šią priemonę tikimasi sulaukti projektinių pasiūlymų iš Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos geologijos tarnybos, Lietuvos jūrų muziejaus, Lietuvos kariuomenės, Aplinkos ministerijos, galimi partneriai yra Žemės ūkio ministerija, taip pat Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba“, – vardina patarėja.

Paskutiniąja, trečiąja, nauja priemone „Vandens telkinių būklės gerinimas“ siekiame pagerinti Baltijos jūros ir kitų paviršinių vandens telkinių būklę. Projektams įgyvendinti numatoma skirti net iki 22 mln. eurų ES Sanglaudos fondo lėšų. Kvietimai teikti projektinius pasiūlymus išsiųsti Kaišiadorių, Švenčionių, Vilniaus, Alytaus, Šilalės, Elektrėnų, Šiaulių, Plungės, Telšių ir Visagino rajonų savivaldybėms bei Aplinkos apsaugos agentūrai ir Žuvininkystės tarnybai.

Projektinių pasiūlymų Aplinkos ministerija tikisi sulaukti per 60 (jei nereikia investicinio projekto) arba per 120 dienų.

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS