NAUJIENOS

Skiriamos subsidijos vandens taršos prevencijai

2021-07-13

Globaliu mastu augantis dėmesys aplinkosaugos srities problemoms įsitvirtina ir nacionaliniuose teisės aktuose. Praėjusių metų vasarą, Aplinkos apsaugos įstatyme padaryti pakeitimai verslo subjektams numatė griežtesnę atsakomybę už taršą ir aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Tačiau kartu buvo atvertos valstybės teikiamų subsidijų programos, skirtos atnaujinti įrenginiams, kurie gali kelti neigiamą poveikį aplinkai. 

Nuo š. m. liepos 1 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra priima paraiškas pagal LAAIF programos vandens apsaugos kryptį. „Pagal šią priemonę bus subsidijuojami prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu”, – taip programą pristatė Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA),  įgyvendinančios vandens apsaugos programą, Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas.

Tarša keliauja į vandenį

Atsižvelgiant į bendrą Europos Sąjungos šalių politiką, tvariausias sprendimas ilgalaikiam taršos mažinimui – mikroteršalų bei mikroplastiko patekimo į vandens ciklą prevencija. Šiuo metu teršalai su gamybinėmis nuotekomis patenka į miestų centralizuotas sistemas, o vėliau patenka į paviršinius vandenis, dažniausiai – upes.

Pramonės sukeliama tarša cheminėmis medžiagomis yra iš aktualiausių problemų, su kuria susiduria ir miestų nuotekų valyklos. Be kitų cheminių medžiagų, į jas patenka mikroplastikai, ftalatai ar kitos plastikų dalelės, priskiriamos prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų ir galinčios tapti įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi. Šios medžiagos lengvai patenka į vandenį ir nuotekose jas pirmiausia aptinka vandentvarkos įmonės.

Vandens apsauga modernizuojant įrenginius

Pramoniniuose procesuose būtina užtikrinti aplinkosauginių normatyvų laikymąsi, numatyti tinkamas priemones, kad būtų užkirstas kelias požeminio bei paviršinio vandens teršimui ir reguliariai stebimas tų priemonių vykdymas. Taikant pažangias technologijas gali būti sprendžiamos įvairios aplinkosauginės problemos: nuo mikroteršalų iki toksinių medžiagų šalinimo. „Problema turi būti sprendžiama galimos taršos šaltinio vietoje”, - komentavo V. Stašauskas.

Taikant gamtai draugiškas technologijas, galima ne tik sumažinti taršos mokestį, tačiau ir optimizuoti esamus gamybos ir technologinius procesus, didinti efektyvumą, mažinti eksploatacines sąnaudas.

Pažangių technologijų taikymas tampa neišvengiamas nuotekų tvarkymo objektuose, farmacijos, biotechnologijų, medicinos, tekstilės, skalbyklų, maisto, gėrimų pramonės įmonėse, žuvivaisoje, baseinuose ir vandens parkuose, laivuose ir kitose pramonės šakose.

Pažeidėjams taikomi didesni mokesčiai

Nuotekas tvarkantys ūkio subjektai moka taršos mokestį už į nuotakyną ar į gamtą išleistas nuotekas. Išleidimas apmokestinimas pagal išleistus teršalus. Neišvalius nuotekų iki nustatytų reikalavimų, taikomas didesnio tarifo mokestis, kuris priklausomai nuo taršos rūšies padidėja nuo kelių iki keliolikos kartų. Daugeliu atvejų iki nustatytų reikalavimų nuotekos būna neišvalomos dėl netinkamų, pasenusių ar nepakankamo pajėgumo valymo įrenginių arba valymo įrenginių nebuvimo.

Priimamos paraiškos subsidijai gauti

Įgyvendindama vandens apsaugos programą Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą, kurio metu įmonės gali teikti paraiškas finansavimui gauti. Finansuojami projektai, kuriais optimizuojami ir diegiami  technologiniai procesai ir įrenginiai, mažinantys gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusius nuotekų teršalus.

Pasakodamas apie vandens apsaugos programos paraiškų vertinimo kriterijus Vidas Stašauskas pažymėjo, kad daugiausiai balų bus skiriama tiems pareiškėjams, kurie visai eliminuos arba mažins teršiančių medžiagų, pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priedo bei 2 priedo A dalį, kiekius. Atitinkamai didesnis balų skaičius bus skiriamas už teršalų išleidimo kartu su gamybinėmis nuotekomis mažinimą, kai išleidžiama tiesiogiai į gamtinę aplinką, o jų išvalymo laipsnis nustatytas pagal poveikį priimtuvui – upei ar upeliui. Didesnis balų skaičius bus skiriamas projektams, vykdomiems aglomeracijose, kurios paminėtos Europos Komisijos pagrįstoje nuomonėje, pateiktoje LR aplinkos ministerijai.

Vienodas balų skaičius bus skiriamas taršą mažinantiems BDS7, bendruoju azotu ir bendruoju fosforu. Jeigu šalinami keli minėti teršalai, balai bus sumuojami”, – komentavo V. Stašauskas bei atkreipė dėmesį, kad pagal šią programą nebus vertinamos gamybos plėtrą planuojančių subjektų paraiškos, tų kuriems įrenginiai ar įranga nuotekų valymui reikalinga dėl didėjančių gamybos apimčių.

Programos metu finansuojamos įrangos įsigijimo išlaidos bei transportavimo, montavimo ir derinimo darbai. Paraiškos priimamos nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų, tačiau subsidijos dydis projektui negali viršyti 70 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Kontaktinis asmuo: Nacionalinių programų valdymo departamento Aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidas Stašauskas  Tel.: 8 678 01778, El. p.: vidas.stasauskas@apva.lt.

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS