NAUJIENOS

Tai įdomu: pietų Lietuvoje ir toliau bus reguliuojama kraujasiurbių upinių mašalų populiacija

2021-03-31

Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Druskininkų savivaldybės administracija pasirašė Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) dotacijos sutartį projektui „Kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimams ir populiacijos reguliavimo  priemonėms finansuoti“ įgyvendinti.

Projekto tikslas – 2021 metais sumažinti ir palaikyti upinių mašalų populiaciją pietinėje Lietuvos dalyje iki pavojaus aplinkai nekeliančio dydžio.

Kraujasiurbių upinių mašalų įkandimai yra nemalonūs ir skausmingi, nes dėl toksiško upinių mašalų seilių poveikio įkandimo vieta gali patinti, niežėti ir šis diskomfortas priklausomai nuo individualių žmogaus savybių gali trukti savaitę ar net ilgiau. Upinių mašalų seilių toksinai (seilės į žaizdą yra suleidžiamos kraujo siurbimo metu) yra labiausiai toksiški iš visų kraujasiurbių dvisparnių vabzdžių, todėl stipriai mašalų sukąsti galvijai ar paukščiai dėl šių vabzdžių sukandimų gali žūti. Galvijų kritimo nuo upinių mašalų sukandimų atvejai Lietuvoje buvo registruoti 1999 m. (Varėnos rajone), 2005 m. (Rokiškio rajone). Nemažai tokių atvejų žinoma iš kitų šalių. Kraujasiurbiai upiniai mašalai gali platinti kai kuriuos kraujo parazitus. Žinoma, kad mūsų platumose šie vabzdžiai yra paukščių kraujo parazitų, giminingų maliarijai, o taip pat galvijų apvaliųjų kirmėlių sukeliamo susirgimo, onchocerkozės pernešėjai.

Planuojamos projekto veiklos:

- upinių mašalų lervučių gausos stebėsena kovo – birželio mėnesiais Nemuno upėje, siekiant nustatyti jų gausą ir prognozuoti lervučių virtimo į suaugėlius laiką (stebėseną atlieka entomologai);

- nustatytų upės ruožų apdorojimas biopreparatu, mašalų lervutėms pasiekus IV-V išsivystymo stadiją (gegužės – birželio mėn.). Biologinio preparato kiekis priklauso nuo Nemuno upės debito 2021 m. gegužės mėnesį.

- Išsiritusių upinių mašalų suaugėlių stadijos gausos ir biopreparato panaudojimo efektyvumo nustatymas (birželio – rugpjūčio mėn.).

Siekiant nuosekliai mažinti kraujasiurbių upinių mašalų gausą pietinėje Lietuvos dalyje, šios populiacijos reguliavimas Nemuno upėje atnaujintas 2016 metais. Biologinio kontrolės metodo efektyvumas patvirtintas 2016 - 2020 metais Gamtos tyrimų centro mokslinių darbuotojų atliktais tyrimais. Projektas finansuojamas skiriant dotacijas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų bei bendromis Alytaus regiono savivaldybių (Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono, Varėnos rajono) lėšomis lygiomis dalimis, bet ne mažiau kaip 30 proc. bendros projekto vertės. Alytaus regiono plėtros taryba šį projektą įgyvendinti įgaliojo Druskininkų savivaldybę. 2021 metais projekto vertė - 75 100 Eur, iš jų AARP lėšos - 52 700 Eur.

Reguliuojant kraujasiurbių upinių mašalų populiaciją prisidedama prie natūralios ekologinės pusiausvyros Nemuno upėje ir jos apylinkėse išsaugojimo, užtikrinama saugi aplinka Alytaus regiono gyventojams ir atvykstantiems svečiams.

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS