Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa

Pagrindiniai šios programos įplaukų šaltiniai yra Lietuvos mokesčio už aplinkos teršimą nustatyta tvarka ūkio subjektų sumokėtų už aplinkos teršimą mokesčių lėšos. Į šią programą patenka 30 proc. visų ūkio subjektų sumokamų mokesčio už aplinkos (oro bei vandens)  teršimą lėšų (likusios 70 proc. lėšų mokamos į savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programas (fondus). Lėšos naudojamos pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 sąlygas:

  • paramos gavėjai – visi juridiniai asmenys, įgyvendinantys projektus Lietuvos Respublikos teritorijoje;
  • gali būti finansuojami tik investiciniai projektai, susiję su technologinės įrangos (vandens, oro valymu) įsigijimu, leisiančios ūkio subjektams sumažinti neigiamą poveikį (taršą) aplinkai;
  • paraiškų priėmimo bei vertinimo būdai – konkursinis arba tęstinis (nurodoma LR aplinkos ministro įsakyme kasmet tvirtinant programų lėšų naudojimo finansavimo kryptyse);
  • vieno investicinio projekto įgyvendinimui parama negali viršyti 200 tūkst. Eur;
  • atsižvelgiama į Valstybės pagalbos de minimis reikalavimus;
  • subsidija negali viršyti 70 proc. tinkamų išlaidų;
  • projekto tikslas bei planuojami aplinkos (vandenų ir oro taršos mažinimo) apsaugos rodikliai turi būti susiję su esamos aplinkos taršos mažinimu;
  • subsidija išmokama per 2 kartus (60 proc. įgyvendinus projektą ir 40 proc. – po 12 mėn. Pareiškėjui pasiekus planuotus aplinkos apsaugos rodiklius) kompensavimo būdu po to kai pareiškėjas pilnai įgyvendina projektą;
  • nefinansuojami projektai, susiję su gamybos arba kitos veiklos plėtra ir projektai, kurie finansuojami arba yra tinkami finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas

Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų gyvenamų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas

  • Sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti turtą, įsigytą ar sukurtą iš LAAIF ir KK programos lėšų tvarkos aprašas.

Kietam kurui

 

Dujoms ir skystam kurui

 

 

Kitų, neįtrauktų į aukščiau išvardintus, technologinių procesų metų į atmosferą išmetamų teršalų kiekių skaičiavimai turi būti atliekami vadovaujantis metodikomis, patvirtintomis LR aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl apmokestinamų teršalų kiekių nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.92738/EZEABtWSeI)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. T1-187 dėl „Finansinių pataisų nustatymo ir taikymo tvarkos, kai nustatomi su pirkimu susiję pažeidimai“ su vėlesniais pakeitimais (pridedama).

Pagrindinės pažeidimų rūšys ir atitinkami finansinių pataisų dydžiai

Sumažėjus arba padidėjus elektros arba šilumos energijos sąnaudoms, kai energija negaminama Jūsų įmonėje, reikia įvertinti  projekto netiesioginį poveikį: sąlyginį išmetamų teršalų į aplinkos orą  sumažėjimą/padidėjimą. Visuose projektuose vertinsim, kad energija gaminama, deginant gamtines dujas. Įvairaus kuro aplinkos apsaugos rodikliai (emisijų faktoriai)  Dideliems kurą deginantiems įrenginiams (DKDĮ) pateikti Lentelė 1.

Lentelė 1. Emisijų faktoriai dideliems kurą deginantiems įrenginiams (DKDĮ), deginant gamtines dujas [1]

Deginamas kurasKaloringumas [2]CO2 [3]SO2NOxCOLOJKietosios dalelės
 GJ/tkg/GJg/kgg/kgg/kgg/kgg/kg
Dujos (1000 nm3)33,4956,901,000,01
Mazutas39,9878,0020,005,000,0020,301,30
Akmens anglys25,1295,0016,004,500,030,801,40

 

1 MWh = 3,6 GJ

Naudotina literatūra:

[1] TRAINING MATERIAL IN FINANCIAL ENGINEERING. CLEANER PRODUCTION IN BALTIC COUNTRIES. ENSI Energy Saving International AS, The Norwegian Efficiency Group, NEFCO Nordic Environment Financial Corporation, APINI Institute of Environmental Engineering (Part 4. Environmental advantages, Table 1).

[2] Statistikos departamento prie LR vyriausybės // Kuro ir energijos balanso sudarymo metodika (Nr. DĮ-228, 2004-11-24).

[3] Komisijos Sprendimas 2007/VII/18, nustatantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (paskelbta dokumentu Nr. K(2007) 3416)

Įvertinimo pavyzdys:

Įdiegus projektą, sutaupoma 25,050 MWh/metus arba 90,18 GJ/metus elektros energijos.  Įvertinsime netiesioginį efektą: sąlyginį išmetamų teršalų į aplinkos orą  sumažėjimą.

Vertinsim, kad energija gaminama, deginant gamtines dujas. Įvairaus kuro aplinkos apsaugos rodikliai (emisijų faktoriai) dideliems kurą deginantiems įrenginiams (DKDĮ) pateikti 1-oje lentelėje.

Žinant gamtinių dujų kaloringumą (33,49 GJ/1000 nm3), įvertinsime nesudegintų gamtinių dujų kiekį: 90,18 x 1000 / 33,49 = 2693 nm3.

Naudojant emisijų faktorius, įvertinsime:

1) 56,9 kg CO2   – 1 GJ

x kg  – 90,18 GJ

x = 5,13 t CO2

2)   1 g NOx   – 1 nm3

x g  – 2696 nm3

x = 2,696 kg NOx

3)   0,01 g CO – 1 nm3

x g  – 2696 nm3

x = 0,027 kg CO

Atnaujinta 2019-09-11

 


ARCHYVAS (Vertinimo metodika patvirtinta LR AM Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. T1-177)

  • Nuo 2021 m. balandžio 19 d. įsigaliojo nauja Mokėjimo prašymo forma (patvirtinta Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymu Nr. T1-77).
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. kvietimą „Projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvado, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje),  iki vartotojui priklausančio pastato (būsto) tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 g. e. ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje“, finansuojamą LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA. 
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2021 m. gegužės 28 d. kvietimą „Projektai, susiję su technologinių įrenginių ir priemonių, mažinančių ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį ir palaidų kietųjų medžiagų patekimą už veiklos vykdymo teritorijos ribų, diegimu“, finansuojamą LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA. 
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2021 m. gegužės 28 d. kvietimą „Prevenciniai projektai, susiję su technologinių procesų ir įrenginių, mažinančių gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, diegimu arba optimizavimu“, finansuojamą LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA. 
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2021 m. sausio 21 d. kvietimą „Projektai, susiję su ūkinėje veikloje nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymu“, finansuojamą LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA. Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2021 m. sausio 21 d. kvietimą „Projektai, susiję su ūkinėje veikloje nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) išsiskyrimo mažinimo priemonių taikymu“, finansuojamą LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA. 
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2020 m. lapkričio 27 d. kvietimą (kuris buvo patikslintas 2021 m. vasario 1 d.)  aplinkos oro taršos mažinimo projektams, finansuojamiems LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA.
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2020 m. gegužės 18 d. kvietimą vandenų apsaugos projektams, finansuojamiems LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA.
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2020 m. birželio 2 d. kvietimą Aplinkos oro apsaugos projektams, finansuojamiems LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA.
  • Informaciją apie gautas paraiškas pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. kvietimą vandenų ir oro apsaugos projektams, finansuojamiems LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA.
  • Informaciją apie 2018 m. – 2019 m. gautas paraiškas pagal 2018 m. lapkričio 19 d. kvietimą aplinkos oro apsaugos projektams, finansuojamiems LAAIF programos lėšomis, rasite ČIA. 

PROJEKTŲ SĄRAŠAI:

  1. Oro apsaugos ir prevenciniai projektai
  2. Vandens apsaugos ir prevenciniai projektai

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus dėl finansavimo skyrimo projektams rasite ČIA