Modernizavimo fondas

Greičiau tapkime neutralūs klimatui!

Modernizavimo fondas – tai Europos Sąjungos programa, skirta sparčiau pasiekti klimato kaitos tikslus, finansuojant energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektus.

Tai pagrindinė Europos žaliojo kurso investicijų plano dalis. Finansuojamos investicijos leis šalims narėms sparčiau tapti pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene.

Investicijos skiriamos energijos sistemų modernizavimui ir perėjimui prie efektyvesnio energijos naudojimo. Modernizavimo fondo lėšomis gali naudotis dešimt  ES valstybių narių: Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.

Ne mažiau kaip 70 proc. Lietuvai skirtų Modernizavimo fondo lėšų turi būti naudojama finansuoti prioritetinėms investicijoms:

  • Atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir vartojimas.
  • Energijos vartojimo efektyvumo didinimas.
  • Energijos kaupimas ir energetikos tinklų (centralizuoto šilumos tiekimo, elektros perdavimo tinklų) modernizavimas.
  • Nuo iškastinio kuro priklausomų regionų pertvarka (darbuotojų perkvalifikavimas, įgūdžių tobulinimas, verslo kūrimas).
  • Energijos vartojimo efektyvumo didinimas transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose.

Visos investicijos, kurios gali pretenduoti į Modernizavimo fondą, tačiau nepatenka į prioritetinių sričių ribas, laikomos „neprioritetinėmis investicijomis“. Neprioritetinės investavimo sritys gali būti finansuojamos tik patvirtinus 90 proc. Lietuvai skirtų lėšų, kurios skirtos prioritetinių investavimo sričių finansavimui. Modernizavimo fondas negali finansuoti investicijų, susijusių su kietuoju iškastiniu kuru.

Investicijoms Lietuvoje skirta 2,57 proc. visų Modernizavimo fondo lėšų, kurios turės būti investuotos iki 2030 m. pabaigos. Valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos siūlomų investicijų krypčių paraiškas vertina Europos investicijų bankas ir Europos Komisijos investicijų komitetas.

Priemonės aprašymas:  Savivaldybių viešųjų pastatų renovacija (modernizavimas), siekiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo.

Remiantis ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos duomenimis, iki 2030 m. numatoma renovuoti apie 710 savivaldybių viešųjų pastatų (apie 910 tūkst. kvadratinių metrų jų ploto). Taip tikimasi  sumažinant šiltnamio dujų emisiją 28.000 t CO2 per metus.

Pagrindinis priemonės tikslas – didinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atnaujinant savivaldybėms priklausančias viešąsias patalpas. Tam iki  2027 m. iš modernizavimo fondo numatoma skirti 20 mln. Eur. Numatoma finansuoti iki 50 proc. reikalingų investicijų.

Priemonės aprašymas: Energijos vartojimo efektyvumo didinimas žemės ūkyje.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane iki 2030-ųjų numatytas siekis – 650 tūkst. ha plotai, kurie dirbami neariminės žemdirbystės būdu. 2020 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje yra 243 tūkst. ha.

Neariminei žemdirbystei sunaudojama mažiau kuro žemės paruošimui,  taip didinant energijos vartojimo efektyvumą, o cheminių trąšų ar augalų apsaugos produktų gali būti naudojama mažiau, todėl gerokai mažesni ir ūkininkų kaštai. Tokia augalininkystė mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų išsiskyrimą į atmosferą, dirvožemis apsaugomas nuo erozijos, tausojama biologinė įvairovė.

Neariminė žemdirbystė – viena Žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje. Skatinant ūkininkus rinktis neariminę žemdirbystę, iš Modernizavimo fondo iki 2027 m. planuojama skirti 30 mln. Eur. Numatoma finansuoti iki 40 proc. Tiesioginės ar juostinės sėjos būdo sėjamosios įsigijimo išlaidų.

Už Modernizavimo fondo veiklą yra atsakingos pagalbą gaunančios valstybės narės, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Europos investicijų banku (EIB), fondui įsteigtu Investicijų komitetu ir Europos Komisija.

Pagrindiniai finansavimo proceso (krypčių nustatymo ir patvirtinimo)  žingsniai:

 

Daugiau apie Modernizavimo fondą https://modernisationfund.eu/