NAUJIENOS

Vilniaus nuotekų valykla laukia pokyčių

2017-08-11

Jau kitąmet sostinės nuotekų valykla matuosis 25 mln. eurų vertės modernų rekonstrukcijos rūbą, kuris leis užtikrinti nenutrūkstamą Vilniaus miesto nuotekų valymo ir jau išvalyto vandens išleidimo į Nerį procesą. Manoma, kad naujasis investicinis projektas padės dar labiau sumažinti taršą ir prisidės prie paviršinių vandens telkinių ir Baltijos jūros būkles gerinimo.

Artimiausius kelerius metus bendrovė „Vilniaus vandenys numato papildomai  investuoti į vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimą, naujų vamzdynų tiesimą ir vandens gerinimo įrangą. Tam iki 2019 m. savivaldybės valdoma bendrove yra numačiusi skirti maždaug 65 mln. eurų.

Per trejus metus planuojama įrengti 4 naujus vandens gerinimo įrenginius, renovuoti 2 nuotekų valyklas, nutiesti maždaug 26 km naujų ir renovuoti 12 km vandentiekio tinklų, nutiesti maždaug 33 km naujų bei renovuoti 18 km nuotekų tinklų (nuotekų vamzdynai sudaro apie 1300 km). Plečiant tinklus, bendrove atsisakys vandens kolonėlių, klientams nebereikės individualių gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių. Planuojama, kad maždaug 34 proc. investicijų programai reikalingų lėšų bus gauta iš ES struktūrinių fondų. Dar maždaug 35 proc. darbų įmone finansuos savomis lėšomis, likusią dalį ketinama pasiskolinti.

Ateityje prie Vilniaus centralizuotai tvarkomų nuotekų tinklų prijungiant naujų klientų, išaugs į valyklą atitekančių teršalų kiekis ir padidės tikimybe, kad nuotekų nepavyks išvalyti iki išleidžiamame vandenyje numatytų galimų taršos rodiklių. Tai gali padidinti Neries ir Baltijos jūros taršą, todėl nuotekų valymo įrenginius būtina atnaujinti. „Nors Vilniuje smarkiai sumažėjo intensyviai vandenį naudojančių gamybos įmonių, pavyzdžiui, alaus ar pieno gamyklų, gyventojų skaičius mieste auga, o tai lemia nuotekose didėjančią azoto ir fosforo koncentraciją. Ateityje valyklos turimi įrenginiai gali nebebūti pajėgūs išvalyti padidėjusio teršalų kiekio'',- - problemas vardijo „Vilniaus vandenų vyriausiasis nuotekų technologas Jonas Klebonas.

Sostinėje tarp Pilaitės, Vilkpėdės ir Grigiškių pastatyta ir visu pajėgumu dirbanti miesto nuotekų valykla veikia ištisą parą. Daugiau nei 150 nuotekų siurblinių visas sostinės nuotekas pumpuoja į šią valyklą. Priėmimo kameroje jos prateka pro metalines grotas, kur sulaikomi stambiausi nešmenys. Darbuotojai kasdien suskaičiuoja apie 3 tonas atliekų ir 6 tonas smėlio. Pagal tai, kokios nuogrebos aptinkamos, jie juokauja galintys spręsti net apie esamus metų laikus: pavasarį pasirodo automobilių padangų, rudenį-grybų, kalėdiniu laikotarpiu - mandarinų žievelių. Valyklos sėsdintuvuose nusodinus nuotekų dumblą, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius, į antrinius sėsdintuvus ir galiausiai iki 99 proc. išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę. Išvalytų nuotekų kokybę tikrina ir kontroliuoja nuotekų laboratorija. Per parą bendrove patiekia apie 90 tūkst. m 3 vandens ir surenka bei išvalo maždaug 100 tūkst. m 3 nuotekų.

Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono bei Šalčininkų rajono savivaldybių akcininkams priklausantys „Vilniaus vandenys yra didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė, eksploatuojanti ne tik sostines, bet ir Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų vandentiekio bei nuotekų tinklus. Geriamąjį vandenį tiekianti ir nuotekas tvarkanti bendrove aptarnauja maždaug 260 tūkst. klientų, o sau kelia tikslą patikimai tiekti vartotojams vandenį, kurio kokybe visiškai atitiktų Lietuvos higienos normas, išvalytos nuotekos atitiktų nuotekų tvarkymo aplinkosauginius reikalavimus.

 IQ. The Economist inf. 

Vilniaus vandenys nuotr. 

KITOS NAUJIENOS

VISOS NAUJIENOS